2019-12-18 Nr. AB-24188-3-61-3-04317-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-705-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04317-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AC invest“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 3R-479(AG-398/06-2018) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-5303 (toliau – ir VSDFV sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2019 m. rugsėjo 11 d. padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei išspręsti šios bylos klausimą iš esmės – panaikinti VSDFV sprendimą ir išspręsti ginčą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios finansinės padėties arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, arba pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos.

Teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 rugsėjo 24 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t .y. sumokėti 11, 25 Eur žyminį mokestį, nes juridiniam asmeniui atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat žyminio mokesčio atidėjimo institutai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnį netaikomi. Minėta nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir papildomus įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl paduodant apeliacinį skundą jam žyminio mokesčio mokėti nereikia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymo atleisti nuo žyminio mokesčiu, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ir nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsniu ir nurodė, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šalindamas apeliacinio skundo trūkumus pateikė papildomą prašymą dėl įrodymų prijungimo, atleidimo nuo žyminio mokesčio arba šio mokesčio sumokėjimo termino pratęsimo, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad žyminis mokestis sumokėtas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas pratęsti žyminio mokesčio mokėjimo terminą, kol bus išnagrinėtas prašymas dėl papildomų dokumentų bei įrodymų prijungimo, negali būti tenkinamas, nes prašymą dėl papildomų dokumentų, kurie nebuvo priimti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 142 str. 3 d.), tuo tarpu žyminis mokestis privalo būti sumokėtas teikiant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą, o ne jau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 138 str. 1 d.). Galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar pratęsti jo sumokėjimo terminą ABTĮ neįtvirtina. Teismas nurodė, kad 11,25 Eur žyminį mokestį pareiškėjas turėjo sumokėti pirmosios instancijos teismui teikiant apeliacinį skundą ir ši aplinkybė pareiškėjui buvo nurodyta teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartyje.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pakartotinis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nagrinėjamoje byloje yra juridinis asmuo ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą (ABTĮ 37 str.), atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi.

Kadangi pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas nustatytų trūkumų nepašalino, teismas nurodė, kad pagrindo pakartotinai nustatyti terminą žyminiam mokesčiui nenustatyta, ir nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir išspręsit bylos klausimą iš esmės – priimti į bylą naujus pareiškėjo teikiamus argumentus ir priedus, patenkinti argumentuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dėl itin sunkios finansinės situacijos, pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki naujo prašymo išnagrinėjimo pabaigos

Pareiškėjas akcentuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktas esmines aplinkybes ir įrodymus bei nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymo prijungimo negali būti tenkinamas. Kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teisme, teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, galėjo patenkinti pareiškėjo naują prašymą, nes pareiškėjo sunki turtinė padėtis negali būti priežastis atmesti ir nenagrinėti pareiškėjo teisėtų reikalavimų. Tas pats teismas žyminio mokesčio klausimą jau buvo išsprendęs priimdamas skundą, todėl teismo skundžiama nutartis neteisėta. ABTĮ neįtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turi būti atsižvelgiama.

Atskirajame skunde pareiškėjas išdėsto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir skundžiamo atsakovo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalinto trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tokia pirmosios instancijos nutartis turi būti panaikinta, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apreiškėjo finansinė padėtis itin sunki. Pareiškėjo teigimu, jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, kai padavė skundą, todėl analogiškai turėjo būti sprendžiamas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas teikiant apeliacinį skundą.

ABTĮ 137 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.,13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (šiuo atveju – apeliacinį skundą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatyti apeliacinio skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis; šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse išvardinti žyminio mokesčiu neapmokestinami skundai, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų).

Pareiškėjas skundu prašė, be kita ko, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-5303. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų, žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turėjo mokamas žyminis mokestis (22,50 Eur), o vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat apmokestinamas žyminiu mokesčiu (11,25 Eur).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodomų priežasčių, kuriomis jis grindė būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio (atidėti žyminio mokesčio mokėjimą), teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra siejamas išimtinai su fizinio asmens sunkia finansine padėtimi. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-90/2004, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015).

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo, pagrįstai nevertino prašymo argumentų ir pateiktų dokumentų apie sunkią finansinę padėtį ir 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjas šio skundo trūkumo nepašalino, nebuvo teisinių prielaidų priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. (ABTĮ 138 str. 2 d.). Apeliacinio skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad priimant skundą pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi buvo jį atleidęs nuo žyminio mokesčio, nesudaro teisinio pagrindo priešingai aiškinti ABTĮ 37 straipsnio nuostatas ir vertinti susiklosčiusią situaciją kitaip nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo argumentai dėl papildomų įrodymų prijungimo, naujai paaiškėjusių aplinkybių, atsakovo ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo neteisėtumo yra teisiškai nereikšmingi vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neanalizuos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė