2019-12-11 Nr. AB-23419-3-61-3-03054-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3099-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03054-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir pareiškėjo V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 24 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo pažeistas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto reikalavimas. Pareiškėjo nuomone, iš gyvenamojo ploto turi būti atimtas plotas skirtas baldams ir sanitariniam mazgui. Kamerose taip pat buvo tvanku, nėra ventiliacijos, vėdinama per langus, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų. Žiemos metu teko šalti, nes nuolat buvo atidaryti langai. Kamerose sanitarinis mazgas neatskiras nuo gyvenamosios patalpos atskira užrakinama patalpa, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Ant sienų yra grybelis, laksto žiurkės ir tarakonai. Pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose jam buvo leidžiama tik 1 val. per dieną. Pasakius Lukiškių TI-K pareigūnams apie tai, kad kreipsis į teismą dėl teisių pažeidinėjimų, iš jų patyrė psichologinį spaudimą, kuris pasireiškė perkėlimu į kitą kamerą. Visi skunde nurodyti pažeidimai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nustatytus standartus. Kamerose Nr. 142, Nr. 170, Nr. 188, Nr. 198, Nr. 193, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., nėra tualeto ir ventiliacijos. Likusiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Šie pažeidimai sukėlė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K yra laikomas griežtai vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai su įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklėmis ir stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir panašiai. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Patys suimtieji ir nuteistieji turi pareigą palaikyti švarą kamerose, kuriose yra laikomi. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi vabzdžių ir graužikų naikinimo paslaugų teikimo sutartį. Kamerose yra įrengtas inventorius, nustatytas teisės aktuose. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langą. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nenurodo jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginius dėl neturtinei žalai atlyginti priteistinos sumos dydžio. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytu 3,6 kv. m minimaliu kameros gyvenamuoju plotu, turinčiu tekti suimtiesiems bei nuteistiesiems bei Europos Žmogaus Teisų Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais Konvencijos 3 straipsnio kontekste, užtikrinant vienam asmeniui ne mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto.

7. Teismas iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatė, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas apie 0,56 kv. m. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo judėjimą, nustatė, kad pareiškėjas iš 667 parų, kurias buvo laikomas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K, 2 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 4 d.) buvo laikomas kameroje Nr. 257, kurioje jam teko 3,457 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šį laikotarpį Lukiškių TI-K pažeidė nacionalinį reikalavimą užtikrinti, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nebūtų mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atėmus sanitarinio mazgo plotą, šiuo laikotarpiu buvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis, nes pareiškėjui teko 2,897 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl teismas konstatavo neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos reikalavimo ir tokiu būdu pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.

8. Teismas pažymėjo, kad dėl nustatyto ploto normos pažeidimo vertinant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime užfiksuotą kameros Nr. 257 užstatymą baldais, kurie taip pat mažino pareiškėjui tekusį plotą. Teismas nurodė, kad likusiu laikotarpiu, t. y. 665 paras, kai minimalus pareiškėjui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas ir kai nebuvo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į kamerose esančių baldų užstatymą.

9. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs bylos duomenys, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį dėl tualeto kamerose nebuvimo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, kad sanitarinio mazgo patalpoje turi būti įrengta ventiliacija.

10. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo turinį, nustatė, kad nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. vasario 20 d., t. y. 104 paras, kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas, įvertinęs likusį laikotarpį, t. y. iš viso 563 paras, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime pateiktus duomenis, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurias uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, byloje pateiktas sanitarinio mazgo fotonuotraukas, atsižvelgęs į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą 563 paras buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas dalį kalinimo laikotarpio atitinkamose kamerose buvo laikomas vienas.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 39 punktu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-19, 2018 m. vasario 19 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-362 duomenimis, sprendė, kad pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 313 nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 12 d. laikotarpiu HN 134:2015 39 punktas nebuvo pažeistas. Tačiau teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nei atsiliepime, nei kituose pranešimuose nepateikė detalesnės informacijos apie kamerų būklę, atsakovo atstovo paaiškinimai dėl kamerų būklės yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas, akcentuodamas įrodinėjimo naštos tarp pareiškėjo ir Lukiškių TI-K paskirstymą, darė išvadą, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos galėjo neatitikti jiems keliamų higienos reikalavimų, nustatančių įpareigojimą dėl pelėsio nebuvimo, gana žymų jo buvimo šioje įstaigoje laikotarpį (viso 648 paras).

12. Teismas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje apribojimo, psichologinio spaudimo ir netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, vabzdžių ir graužikų buvimo, ventiliacijos ir vėdinimo nebuvimo, netinkamos temperatūros.

13. Teismas, apibendrindamas konstatavo 2 paras minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos pažeidimą, 563 paras privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, 648 paras HN 134:2015 39 punkto pažeidimą. Teismas sprendė, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Todėl vertino, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

14. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl atsižvelgęs į nustatytų pažeidimo mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 3 500 Eur suma. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma priteisti 24 850 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tam tikrus pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pažeidimus, niekaip nemotyvavo, kodėl pareiškėjui nebūtų užtekę pripažinimo, jog jo teisės buvo pažeistos. Teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrista objektyviais kriterijais. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybės, kurios galėtų būti reikšmingos kalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas įrodymais nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos ir prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Nurodo, kad atsakovo atstovo teiginiai dėl įrodymų nepateikimo, taikytinos teisės aiškinimo ir pan., yra nepagrįsti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 24 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į EŽTT pateiktus išaiškinimus dėl vienam asmeniui privalomos užtikrinti ne mažesnės kaip 3 kv. m gyvenamojo ploto normos. Konkrečiu atveju ši norma buvo pažeista visą ginčo laikotarpį. Kamerose Nr. 142 ir Nr. 257, atskaičius baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Lukiškių TI-K privalėjo pateikti teismui informaciją apie baldų ir sanitarinio mazgo kamerose užimamą plotą. Įvairios kompetentingos institucijos yra pripažinusios, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K yra netinkamos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo nereikalaujama pagrįsti patirtą žalą ir kančias. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas sistemingai pažeidinėja Konvencijos nuostatas.

21. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė neigiamą įtaką pareiškėjui ir sukėlė neigiamas pasekmes. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 2 paras nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, 563 paras – privatumas naudojantis tualetu, 648 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto reikalavimą (ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, šalių apeliacinių skundų ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su teisės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje apribojimo, psichologinio spaudimo ir netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, vabzdžių ir graužikų buvimo, ventiliacijos ir vėdinimo nebuvimo, netinkamos temperatūros, pelėsio, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, pagrįstumo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl šių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas šiai skundo daliai reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jos (sprendimo dalies) neteisėtumo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad visu jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeistas 3 kv. m ploto normos, turėjusios jam tekti kameroje pagal Konvencijos 3 straipsnį, imperatyvas. Kamerose Nr. 142 ir Nr. 257, atskaičius baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m ploto.

29. Nagrinėjant skundus dėl mažo kalinamiems asmenims tenkančio ploto, remiamasi EŽTT praktikoje suformuota nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo (sulaikymo) sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Vladimir Belyayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06), 30 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

30. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

31. Taigi, vertinant pareiškėjui tekusią ploto normą Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kontekste, visų pirma, nustatytina, ar iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko ne mažiau nei 3 kv. m, o vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nacionalinės teisės reikalavimų dėl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatytina, ar pareiškėjui kameroje teko ne mažiau nei 3,6 kv. m, iš bendro kameros ploto neatėmus kameros įrenginių užimamo ploto.

32. Kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose ginčui reikšmingu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir čia laikomų asmenų skaičių, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė: kameros Nr. 115 plotas yra 7,45 kv. m, 0,56 kv. m sudaro sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1 asmuo, vienam asmeniui teko 6,89 kv. m ploto; kameros Nr. 142 plotas yra 7,94 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m; kameros Nr. 170 plotas yra 7,94 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m; kameros Nr. 188 plotas yra 7,56 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,50 kv. m; kameros Nr. 198 plotas yra 7,94 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m; kameros Nr. 193 plotas yra 7,94 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,69 kv. m; kameros Nr. 257 plotas yra 34,57 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 6, 7, 8, 9, 10 asmenų, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,40 kv. m; kameros Nr. 365 plotas yra 6,48 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1 asmuo, atitinkamai vienam asmeniui teko 5,92 kv. m; kameros Nr. 313 plotas yra 7,79 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,62 kv. m; kameros Nr. 288 plotas yra 7,68 kv. m, 0,56 kv. m užima sanitarinio mazgo plotas, laikytų asmenų skaičius – 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko 3,56 kv. m. Nustatyti duomenys patvirtina, kad visu ginčui reikšmingu laikotarpiu pareiškėjui kamerose teko me mažiau nei 3 kv. m ploto, į kurį neįskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

33. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nacionalinės teisės reikalavimų dėl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. kovo 15 d. atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą apie kamerų plotą ir laikomų asmenų skaičių duomenimis buvo kalinamas kamerose: Nr. 115 (plotas 7,45 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1 asmuo, atitinkamai vienam asmeniui teko 7,45 kv. m ploto); Nr. 142 (plotas 7,94 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m); Nr. 170 (plotas 7,94 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m); Nr. 188 (plotas 7,56 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,78 kv. m); Nr. 198 (plotas 7,94 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m); Nr. 193 (plotas 7,94 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,97 kv. m); Nr. 257 (plotas 34,57 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 6, 7, 8, 9, 10 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,46 kv. m; Nr. 365 (plotas 6,48 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1 asmuo, atitinkamai vienam asmeniui teko 6,48 kv. m); Nr. 313 (plotas 7,79 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 1, 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,90 kv. m; Nr. 288 (plotas 7,68 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 2 asmenys, atitinkamai vienam asmeniui teko 3,84 kv. m).

34. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad nuo 2018 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 4 d. pareiškėjas kameroje buvo laikomas neužtikrinus nacionalinėje teisėje nustatyto reikalavimo dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

35. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 2 paras nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, 563 paras nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu, 648 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto reikalavimus (ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių).

36. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

37. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

38. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą buvo pažeista 2 dienas, teisė į privatumą naudojantis tualetu – 563 dienas, 648 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto reikalavimus), į aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų apie žalą pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytinus tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018) vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalos atlyginti yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė