c5c886ca-92a3-4c0b-be2f-bb0e442e01b4 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-366/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15200-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.3. (S) . PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, S. Š., gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nukentėjusiajai D.

Å ., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - S. Å . ir nukentėjusiosios D. Å . apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria S. Å ., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas esant nepakaltinamam, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio PL).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, jog S. Å .,  bÅ«damas nepakaltinamu,  padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. kad 2021 metų gegužės 13 dienÄ , apie 10 valandÄ (duomenys neskelbtini), esančio buto vonioje, konflikto metu, kitaip smurtaudamas – stipriai tempdamas už chalato rankovės dėl ko chalato rankovė įsirėžė į kairės rankos žastÄ , po to tęsdamas konfliktÄ , apie 10 valandÄ 10 minučių, buto kambaryje, muÅ¡damas – suduodamas du smÅ«gius į krÅ«tinę džinsiniu Å¡varku, kartu gyvenančiai motinai D.

Å . sukėlė fizinį skausmÄ ;

2. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, jog S. Å .,  bÅ«damas nepakaltinamu,  padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. kad 2021 metų rugpjūčio 21 dienÄ , apie 17 valandÄ (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, konflikto metu, muÅ¡damas - suduodamas penkis smÅ«gius į krÅ«tinę, galvÄ , rankas ir pečius, o po to spirdamas į deÅ¡inę rankÄ G. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje ir abiejose plaÅ¡takose - nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - S. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o skirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Nesutinka su pareikÅ¡tais kaltinimais, susijusiais su G. U., nes jo nepuolė, o gynėsi nuo G. U. puolimo.

4. Nukentėjusioji D. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022-01-07 nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Å¡iÄ nutartį pakeisti, taikant S. Å . priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichinės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, arba nutraukti bylÄ ir perduoti sÅ«nų S. Å . jai (D. Å .) globoti ar rÅ«pintis, galimai nustatant medicininį stebėjimÄ . 4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutartis yra prieÅ¡taringa.

Jos nustatomojoje dalyje nurodyta, jog teismas nustatė, kad S. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, kai tuo tarpu šios nutarties rezoliucinėje dalyje jau nurodoma, kad S. Š. pripažintas būdamas nepakaltinamu padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, taigi nutarties nustatomoji dalis prieštarauja tos pačios nutarties rezoliucinei daliai. Dėl to nutartis negali būti pripažinta teisėta. 4.2. Teismo posėdyje teisėjai paklausus jos (D.

Å .) ar sutinka duoti parodymus ir jai sutikus tai padaryti, teisėja jos parodymų neiÅ¡klausė, bet iÅ¡ karto perskaitė ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytus parodymus, kuriuos tik vėliau teismo posėdyje ji patikslino. Mano, kad tokiu bÅ«du buvo padarytas neteisėtas poveikis siekiant iÅ¡gauti tokius parodymus, kuriuos buvo suraÅ¡iusi tyrėja, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. 4.3. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje po ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytų parodymų pagarsinimo, patikslino, kad dėl sÅ«naus veiksmų skausmo nejuto.

RankÄ sÅ«nus galėjo užgauti netyčia, tačiau netyčinis skausmo sukėlimas nelaikomas baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. Apie neva patirtÄ skausmÄ kalbėjo tik dėl susijaudinimo ir pykčio, kurį iÅ¡Å¡aukė konfliktas su sÅ«numi dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Jokie kÅ«no sužalojimai nėra konstatuoti. 4.4. Skunde nukentėjusioji pažymi, kad dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , jog sÅ«nui pretenzijų neturi ir atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Tai matyti iÅ¡ liudytojos S. P. parodymų, jos tarnybinio praneÅ¡imo ir vaizdo įrašų (t. l, b. l. 24-33). Dėl to jos (D. Å .) vėliau fiksuoti parodymai prieÅ¡ sÅ«nų, kuriais savo nutartį grindė teismas, buvo iÅ¡gauti neteisėtai, aiÅ¡kiai iÅ¡sakius valiÄ nekaltinti sÅ«naus. 4.5. Teismo nutartis yra grindžiama teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais. Daugelis dokumentų buvo net neiÅ¡vardinti – tai jos (D. Å .) apžiÅ«ros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai ir t.t.

Mano, kad Å¡is baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra pakankamai svarbus ir laikytinas esminiu, nes nebuvo užtikrinta sÅ«naus tinkama gynyba. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio dokumento (t. 2, b. l. 130), S. Å . atsisakius jam skirto gynėjo A. S., kaip negalinčio užtikrinti jo gynybos, gynėjas jam buvo pakeistas ir priimtas nutarimas skirti kitÄ gynėjÄ (t. 2, b. l. 131). NežiÅ«rint į tai, teismas S. Å . vėl paskyrė tÄ patį gynėjÄ , kurio atsisakymas buvo priimtas. Mano, kad taip S. Å . teisė į gynybÄ buvo esmingai suvaržyta. 4.6.

SÅ«nus pirmÄ kartÄ pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuri įstatymo pripažįstama nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, jei jÄ padaro sveikas asmuo. Å i veika jokios bent kiek didesnės grėsmės aplinkiniams nekėlė. Niekuomet nėra iÅ¡sakęs suicidinių minčių. Žino, kad sÅ«nus yra ligonis, supranta, kad jam reikalinga artimo asmens priežiÅ«ra ir yra pasirengusi jam tokiÄ priežiÅ«rÄ suteikti, prižiÅ«rėti, kad jis vartotų vaistus ir lankytų gydymo įstaigas, todėl visiÅ¡kai įsitikinusi, kad netgi pripažinus jį padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ (ar veikas), kurios atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, jam pakaktų taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichinės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, atsižvelgus dar ir į tai, kad sÅ«nus stacionare gydomas jau beveik tris mėnesius.

5. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas bei asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 6. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - S. Å . ir nukentėjusioji D. Å . ginčija S. Å . veikų, pripažintų įrodytomis, atitikimÄ Ä¯statymu numatytoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir apeliaciniais skundais praÅ¡o pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

8. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo byloje 9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė byloje surinktus įrodymus ir be jokios jų analizės konstatavo, kad S. Å . padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad S. Å ., sukeldamas fizinį skausmÄ D. Å ., atliko veiksmus, atitinkančius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

10. Skundžiama nutartis grindžiama teismo posėdyje neištirtais įrodymais. BPK 290 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Dokumentų turinys paskelbiamas tik esant motyvuotam parašymui ar teismo iniciatyva. Tačiau šiuo atveju iš teismo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 118) matyti, kad teismas protokoline nutartimi ne tik nepaskelbė byloje esančių dokumentų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, bet ir nutarė tokių dokumentų iš viso netirti.

Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų apklausos vyko nesilaikant BPK reikalavimų. BPK 279 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas pirmiausiai nukentėjusiam ar liudytojui pasiÅ«lo praneÅ¡ti teismui viskÄ , kas jam žinoma dėl bylos aplinkybių. BPK 276 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai kuomet kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali bÅ«ti balsu perskaitomi. Tokie atvejai numatyti trys ir Å¡is sÄ raÅ¡as baigtinis.

Å iuo atveju iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei vienam iÅ¡ apklausiamų asmenų nebuvo pasiÅ«lyta savarankiÅ¡kai duoti parodymus. Visos apklausos prasidėjo ir faktiÅ¡kai baigėsi teisėjai pagarsinant tų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Å ios iÅ¡vardintos pirmos instancijos teismo klaidos neabejotinai sutrukdė teismui priimti teisingÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡taisyti nurodytas pirmos instancijos teismo klaidas, objektyviai nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nusprendė atlikti byloje įrodymų tyrimÄ , iÅ¡vardinant raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , papildomai iÅ¡klausant nukentėjusiÄ jÄ D.

Å . bei asmenį, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - S. Å .. Kadangi Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taiso pirmos instancijos padarytus proceso pažeidimus, todėl tie pažeidimai nelaikytini nei esminiais, nei įrodančiais pirmos instancijos teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ . Taigi, naikinti skundžiamÄ nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nėra pagrindo.

11. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad S. Å . teisė į gynybÄ buvo esmingai suvaržyta tuo, jog teisme jį ginė advokatas A. S., - t. y. advokatas, kurio paslaugų ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs S. Å .. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, gynėjÄ parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojanti institucija, o paskiria ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas. Ä®statymas nenumato teisės įtariamajam ar kaltinamajam reikÅ¡ti pageidavimus koks gynėjas jam reikalingas.

Ä®tariamasis ar kaltinamasis gali atsisakyti jam paskirto gynėjo ir nesinaudoti jo paslaugomis arba susirasti ir sudaryti sutartį su pageidaujamu gynėju. Galimybė nuÅ¡alinti gynėjÄ numatyta tik BPK 49 straipsnyje ir tai gali padaryti tik prokuroras (ikiteisminio tyrimo metu) ir teisėjas (byla nagrinėjant teisme). Å iuo atveju įtariamasis S. Å . savo pozicijÄ dėl gynėjo A. S. paslaugų atsisakymo iÅ¡reiÅ¡kė 2021-09-27, t. y. kai dar nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė dėl pakaltinamumo (ekspertizė kuria nustatyta, jog S. Å . yra nepakaltinamas ir netgi negali bÅ«ti apklausiamas atlikta tik 2021-11-04).

Nors nebuvo jokių teisinių pagrindų keisti gynėjÄ , tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėja (galimai nenorėdama apsunkinti ir vilkinti procesinių veiksmų atlikimo) neprieÅ¡taravo tokiam įtariamojo S. Å . pageidavimui ir gynėjÄ pakeitė. Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo jokių kliūčių, bylÄ nagrinėjant teisme advokatui A. S. dalyvauti kaip S. Å . gynėjui. Asmenis, kuris negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡sakyta, tačiau nieko nemotyvuota nuomonė dėl jam paskirto gynėjo negali bÅ«ti privaloma byla nagrinėjant teisme.

12. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ä®statyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad bÅ«tų nustatyti Å¡iame straipsnyje nurodyti padariniai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir Å¡ios veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

13. Abu konflikto dalyviai – S. Å . ir D. Å . neginčija įvykio aplinkybių, jų parodymai esminėse detalėse sutapo, tačiau Å¡iuo atveju svarbu yra nustatyti ar S. Å . veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo požymiai. Teismas nustatė, kad S. Å . sukėlė motinai fizinį skausmÄ , stipriai tempdamas už chalato rankovės, dėl ko chalato rankovė įsirėžė į kairės rankos žastÄ , o vėliau - suduodamas du kartus džinsiniu Å¡varku D. Å . į krÅ«tinę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei Å¡iuos veiksmus bÅ«tų padaręs pakaltinamas asmuo, nustatytomis aplinkybėmis negalima bÅ«tų daryti iÅ¡vados, kad jis siekė sukelti Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba bent jau suvokė pavojingÄ tokių veiksmų pobÅ«dį ir numatė, kad dėl jų gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas. Norėdamas sukelti fizinį skausmÄ , S. Å . turėjo galimybę ir bÅ«tų pasirinkęs kitokį veikimo bÅ«dÄ , tačiau to nedarė, o kilusias emocijas iÅ¡liejo ne nukreipdamas jas į D.

Å ., bet daužydamas savo galvÄ Ä¯ žemę. Tai rodo, kad jis vengė smurtauti motinos atžvilgiu. Pati D. Å . parodymų patikrinimo vietoje metu pakeitė parodymus, paaiÅ¡kindama, jog Å¡iame epizode su sÅ«numi konfliktavo tik žodžiu (1 t., b. l. 49-50), pirminių parodymų, duotų 2021-05-13, ji nepatvirtino ir teisme (3 t., b. l. 117-118), teigdama, kad jai nebuvo sukeltas skausmas, rankÄ sÅ«nus galėjo užgauti netyčia, o dėl konflikto kalta pati. Tai kelia labai pagrįstų abejonių, jog konflikto metu D.

Å . aplamai buvo sukeltas skausmas. Bet kokia abejonė visuomet vertinama kaltinamojo (Å¡iuo atveju asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones) naudai. Esant tokiai abejonei ir nesant įrodymų, kad S. Å . veiksmai buvo nukreipti į fizinio skausmo sukėlimÄ motinai, jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo sudėtį.

14. Tęstiniai S. Å . veiksmai – du sudavimai džinsiniu Å¡varkeliu D. Å . į krÅ«tinę taip pat neturi visų bÅ«tinų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Å iame epizode abiejų įvykio dalyvių parodymai taip pat sutapo esminėse aplinkybėse. S. Å . paaiÅ¡kino, kad mama vėl pradėjo rėkauti, jam tai atsibodo, todėl pastÅ«mė jÄ Ä¯ petį ir Å¡i griuvo ant sofos. Atėmė iÅ¡ mamos rankose laikytÄ Å¡varkelį ir sudavė juo mamai į krÅ«tinę keletÄ kartų.

Beje, ikiteisminio tyrimo metu D. Å . pateikė apžiÅ«rai tik chalatÄ , o Å¡varkelio nepateikė, jis nebuvo rastas ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu (1 t., b. l. 81-82), todėl kyla abejonės ar keletÄ kartų suduodant Å¡iuo rÅ«bu iÅ¡ viso buvo įmanoma sukelti fizinį skausmÄ . Kaip ir minėta pirmuoju atveju, S. Å ., norėdamas sukelti fizinį skausmÄ D. Å ., turėjo galimybę ir bÅ«tų pasirinkęs kitokį veikimo bÅ«dÄ , tačiau to nedarė. Tiek iÅ¡ S. Å ., tiek iÅ¡ D. Å . parodymų matyti, kad Å¡io epizodo metu D.

Å . taip pat smurtavo: žinodama, kad sÅ«nus serga psichine liga, koneveikė jį įžeidžiančiais žodžiais, o kai sÅ«nus pastÅ«mė jÄ ant sofos, deÅ¡ine koja spyrė jam du kartus į kairę kojÄ . Å ioje situacijoje abu jos dalyviai save laikė nukentėjusiaisiais ir abu skambino policijos pareigÅ«nams. Kaip nurodė D. Å . pirmosios instancijos teisme, abu lenktyniavo kuris pirmas iÅ¡kvies policijÄ . Nors skausmo nejautė, sÅ«nų apkalbėjo, nes, kaip ji nurodė: „buvau durna, iÅ¡davikė, verkiau po to kruvinom aÅ¡arom“ (3 t. b. l. 118).

15. Aptartomis aplinkybėmis negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad abejais atvejais tęstiniais veiksmais S. Å . tyčia buvo nukreipta sukelti D. Å . fizinį skausmÄ ir kad D. Å . buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi S. Å . veiksmai neturi visų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, iÅ¡ skundžiamos nutarties Å¡alintina pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažinta veika, jog S. Å ., bÅ«damas nepakaltinamu, padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. kad 2021 metų gegužės 13 dienÄ , apie 10 valandÄ (duomenys neskelbtini), esančio buto vonioje, konflikto metu, kitaip smurtaudamas – stipriai tempdamas už chalato rankovės dėl ko chalato rankovė įsirėžė į kairės rankos žastÄ , po to tęsdamas konfliktÄ , apie 10 valandÄ 10 minučių, buto kambaryje, muÅ¡damas – suduodamas du smÅ«gius į krÅ«tinę džinsiniu Å¡varku, kartu gyvenančiai motinai D.

Å . sukėlė fizinį skausmÄ .

16. Apeliaciniame skunde D. Å . nurodo, kad jos parodymai prieÅ¡ sÅ«nų buvo iÅ¡gauti, pažeidžiant BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. IÅ¡ tiesų, tyrėja S. P. 2021-05-13 tarnybiniame praneÅ¡ime bei apklausta liudytoja (1 t., b. l. 24-25, 90-91; ) nurodė, kad D. Å . pareiÅ¡kimo prieÅ¡ sÅ«nų raÅ¡yti nenorėjo. Tačiau nuo pat tyrimo pradžios pasiraÅ¡ytinai supažindinus D. Å . su jos teisėmis ir pareigomis, tame tarpe ir su teise neduoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį, ji nusprendė duoti parodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti ir papasakojo įvykio aplinkybes. 2021-06-11 atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, D.

Å . vėl pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė (t., b. l. 48). Å io procesinio veiksmo metu D. Å . pademonstravo įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, kad su sÅ«numi S. Å . susitaikė ir dėl konflikto kilimo laiko save kalta, nes nemoka gražiai, normaliai kalbėti (1t., b. l. 49-57). Nukentėjusioji D. Å . nesinaudojo teise neduoti parodymų prieÅ¡ sÅ«nų ir teismo posėdžio metu, aiÅ¡kiai atsakiusi į teisėjos klausimÄ , kad sutinka duoti parodymus (3 t., b. l. 117-119).

Nors, kaip nurodoma nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, teisėja pirma pagarsino 2021-05-13 nukentėjusiosios duotus parodymus ir tik po to suteikė žodį, tačiau tai nepadarė jokios įtakos jos pozicijai, kuri sulig kiekviena apklausa Å¡velnėjo sÅ«naus atžvilgiu, o teisme dėl įvykio ji kaltino tik save, nurodydama, kad elgėsi netinkamai psichine liga sergančio sÅ«naus atžvilgiu. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios teisės nebuvo pažeistos, nepripažinti jos parodymų įrodymais nėra teisinio pagrindo.

17. S. Å . apeliaciniame skunde ginčijama ir kita veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad G. U. nepuolė, o gynėsi nuo jo. Ikiteisminio tyrimo metu S. Å . parodymus duoti atsisakė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo psichiatrui pateikus iÅ¡vadÄ , kad S. Å . dėl psichikos sutrikimų negali dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau S. Å . pozicija po įvykio dėl jo kilimo aplinkybių atsispinti liudytoju apklausto į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no A.

K. parodymuose. PareigÅ«nas parodė, kad S. Å . skundėsi, jog G. U. atėjo ir norėjo jį nužudyti su peiliu, tačiau to padaryti nepavyko, nes peilį atėmė, o G. U. pabėgo. A. K. parodymus patvirtina Body kamera Nr. B0F1EC609D0A atliktas garso-vaizdo įraÅ¡as. TokiÄ S. Å . pozicijÄ , kuri atsispindi ir apeliaciniame skunde, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Viso proceso metu nukentėjusysis G. U. pasakojo, kad beieÅ¡kodamas anÅ«kės pamesto žaisliuko prie upės, ant žolės pastebėjo kažkieno iÅ¡mestÄ ar pamestÄ stalo peilį ir jį pakėlė.

Ant jam priklausančio liepto pastebėjo sėdintį gerai pažįstamÄ S. Å ., kuris be jokios dingsties, galimai kažkÄ ne taip supratęs dėl rankoje laikomo peilio, pradėjo ant jo Å¡aukti, puolė muÅ¡ti, kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų į įvairias kÅ«no vietas, pataikė į galvÄ , krÅ«tinę ir pečius. Mėgindamas atremti S. Å . smÅ«gius, galėjo jam netyčia įpjauti deÅ¡inėje rankoje laikytu peiliuku, specialiai nedÅ«rė. Tuomet S. Å . spyrė 5-7 kartus, pataikė į deÅ¡inę alkÅ«nę, deÅ¡inį Å¡onÄ ir į deÅ¡inę kojÄ .

Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai - tai liudytojos E. U. parodymai, kad jai su dukra ir anūke besimaudant pirtyje prie sodo namelio, atėjo sumuštas vyras ir pasakė, kad jį puolė S. Š.; matė, kad nuo S. Š. smūgio buvo stipriai patinusi vyro dešinė ranka, skaudėjo dešinės rankos alkūnę, ant jo dešinės kojos ir dešinio juosmens matė paraudimus; vyro paprašyta paskambino policijai. Į medikus vyras nesikreipė, gydėsi namuose kompresais. Liudytoja apklausta G.

U. duktė D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad besimaudant pirtyje, iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus ir pro pirties langelį pamatė konfliktuojančius tėtį ir S. Å .. Tėtis aiÅ¡kino, kad S. Å . ant jo "Å¡oko", norėjo įstumti į upę, todėl gynėsi. Pro praviras pirties duris, matė, kad pas S. Å . kraujuoja nosis, taip pat matė sužalojimus ant tėčio rankos. Liudytoju apklaustas į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas A. K. paaiÅ¡kino, kad prie B. upės, pasitiko S. Å . ir G.

U.. Abiejų asmenų įvykio versijos buvo skirtingos. Kaip jau minėta, S. Å . paaiÅ¡kino, kad G. U. atėjo prie upės ir norėjo jį nužudyti peiliu, tačiau to padaryti nepavyko nes S. Å . teigimu, peilį atėmė, o G. U. pabėgo. G. U. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Å¡alimais esančio savo sodo namelio ėjo prie Birvėtos upės ir rado seno peilio geležtę, kuriÄ pakėlė kaip Å¡iukÅ¡lę. Ant kranto sėdinčiam S. Å . pasakė, kad pastarasis eitų iÅ¡ jo pliažo kur nors kitur, kadangi S. Å . ten nuolatos maudosi nuogas, o pas G.

U. yra atvažiavusi dukra su mažamete anūke. S. Š. nenorėjo niekur išeiti, todėl susibarė, S. Š. nesusivaldęs puolė mušti rankomis ir kojomis. Gindamasis G. U. rankoje turėjo pievoje rasto peilio geležtę, su ja nesiekė sužaloti S. Š., tačiau neatmetė galimybės, kad gindamasis rankomis, galėjo netyčia įpjauti S. Š. nosį. Įvykio vietoje bendravo su G. U. žmona E. U., kuri įvykio tiesiogiai nematė, tačiau papasakojo vyro papasakotas aplinkybes. Ant G. U. dešinės rankos ir dešinio šono virš pusiaujo buvo matomi sužalojimai.

Ant S. Å . nosies buvo matoma negili pavirÅ¡inė įpjova, ant pilvo ir deÅ¡inės rankos delno buvo matomi neryÅ¡kÅ«s odos įdrėskimai. Patikrinus G. U. blaivumÄ , nustatyta, kad blaivus. S. Å . atsisakė tikrintis blaivumÄ , bet iÅ¡ pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li. 2021 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rint pakrantės zonÄ , ant žolės matomi neaiÅ¡kÅ«s įdubimai, iÅ¡draskyti žolės ploteliai.

Įspaudai panašūs į grumtynių metu atsiradusius batų pėdsakus (1 t., b. l. 183-194). 2021 m. spalio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2613/2021(01) užfiksuota, kad G. U. nustatyti odos nubrozdinimai dešinio dilbio ir abiejų plaštakų srityse, poodinės kraujosruvos dešinio klubo srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 78-80).

Nežymus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas ir S. Š. dėl odos nubrozdinimo nosies nugarėlės srityje, pilvo kairės pusės bei dešinės rankos plaštakos delno srityje (2 t., b. l. 157-159), tačiau tai galėjo būti padaryta G. U. ginantis.

18. Apeliacinės instancijos teismas aptartais ir vienas kitÄ papildančiais įrodymais atmeta S. Å . skundo argumentÄ , kad bÅ«tent G. U. buvo smurto iniciatorius, nuo kurio veiksmų jis nukentėjo, ir papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis, bÅ«damas garbaus amžiaus po neseniai patirto insulto vargu ar bÅ«tų drįsęs pulti jaunÄ ir sveikÄ vyrÄ . Reikia pažymėti, kad anot S. Å . G. U. rankose laikytas peilis tebuvo sena, be rankenos ir aprÅ«dijusi geležtė su užapvalintu smaigaliu ir dantytais aÅ¡menimis (2 t., b. l. 147-152).

19. IÅ¡vardintų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl teismo nustatytų aplinkybių, kad S. Å . 2021 metų rugpjūčio 21 dienÄ , apie 17 valandÄ (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, konflikto metu, muÅ¡damas - suduodamas penkis smÅ«gius į krÅ«tinę, galvÄ , rankas ir pečius, o po to spirdamas į deÅ¡inę rankÄ G. U. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje ir abiejose plaÅ¡takose - nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokie S. Å . veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių 20. Pirmosios instancijos teismas S. Å . skundžiama nutartimi taikė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Abu apeliantai neneigia, kad S. Å . dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turi bÅ«ti gydomas, tačiau, jų manymu, gydymo tikslai gali bÅ«ti pasiekti gydant ambulatorinėmis sÄ lygomis.

D. Å . įsipareigojo prižiÅ«rėti sÅ«nų, ji galėtų užtikrinti sÅ«nui paskirtų vaistų vartojimÄ bei savalaikį apsilankymÄ pas gydytojus. 21. 2021 m. liepos 13 – lapkričio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus teismo ekspertizės akte Nr. 88TPK-66/2021 užfiksuota, kad S. Å . galimo nusikaltimo padarymo metu sirgo psichikos sutrikimais organiniais kliedesiais sutrikimais. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Simptominė epilepsija. Galimo nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, tačiau negalėjo suvokti savo pavojingų veiksmų esmės ir juos valdyti. Å iuo metu S. Å . serga psichikos sutrikimais organiniu kliedesiniu sutrikimu. Psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su juo negalima atlikti procesinių veiksmų. S. Å . bÅ«tinas priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių taikymas specialioje psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis.

S. Å . dėl psichikos ligos, jeigu nebus gydomas, bus pavojingas visuomenei. Nerekomenduojama laikyti laisvėje iki priverčiamųjų medicinos priemonių paskyrimo (III t., b. l. 27 - 28). Å iÄ iÅ¡vadÄ teismo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatras ekspertas K. M.

22. Kaip matyti, minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad S. Å . reikalinga taikyti priverstinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, tačiau Å¡i rekomendacija vertintina visų kitų įrodymų kontekste.

23. Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to Å¡ios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobÅ«dį bei Å¡ių asmenų sveikatos bÅ«klę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ . BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ , nurodyta, kad sprendžiant, kokiÄ medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumÄ , padarytos pavojingos veikos pobÅ«dį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu yra įvertinti S. Å . veiksmų, atitinkančių BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį, pavojingumÄ .

24. Skundžiamoje nutartyje, kuria S. Å . paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, buvo nustatyta, kad S. Å . padarė dvi veikas, kurios atitinka BK 140 straipsnyje numatytas paprastÄ bei kvalifikuotÄ nusikaltimų sudėtis. PaÅ¡alinus iÅ¡ skundžiamos nutarties įrodytu pripažintÄ pavojingesnę veikÄ , atitinkančiÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimo sudėtį, klausimas dėl S. Å . pavojingumo ir priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies parinkimo sprendžiamas iÅ¡ naujo.

25. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis tarp S. Å . ir G. U. yra įsisenėję konfliktiniai santykiai dėl to, kad S. Å . dažnai lankosi G. U. prižiÅ«rimame pliaže, todėl S. Å . audringai sureagavo į nukentėjusiojo pasirodymÄ prie upės laikant rankoje geležtę, kuriÄ S. Å . palaikė peiliu. Duomenų, kad S. Å . elgtųsi visiÅ¡kai neprognozuojamai, puldinėtų kitus žmones be jokios priežasties ir bÅ«tų jiems pavojingas, byloje nėra. Å iuo metu jis jau daugiau kaip keturis mėnesius gydomas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 71). Ä®vertinus konkrečias bylos aplinkybes ir padarinius, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad S. Å . kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, dėl ko negalima bÅ«tų gydyti jo ambulatorinėmis sÄ lygomis, prižiÅ«rint jo motinai D. Å ..

26. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu S. Å . taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam Å¡velnesnį - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl skundžiama Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų nutartis keičiama.

27. Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , ne rečiau kaip kas Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina kad nepasiteisinus ambulatoriniam S. Å . gydymui ar pablogėjus jo sveikatos bÅ«klei, paskirtas gydymo režimas galės bÅ«ti keičiamas į griežtesnį – stacionarinį gydymÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu n u t a r ė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nutarties įrodytais pripažintus S. Å . veiksmus, atitinkančius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kad jis bÅ«damas nepakaltinamu 2021 metų gegužės 13 dienÄ , apie 10 valandÄ (duomenys neskelbtini)esančio buto vonioje, konflikto metu, kitaip smurtaudamas – stipriai tempdamas už chalato rankovės dėl ko chalato rankovė įsirėžė į kairės rankos žastÄ , po to tęsdamas konfliktÄ , apie 10 valandÄ 10 minučių, buto kambaryje, muÅ¡damas – suduodamas du smÅ«gius į krÅ«tinę džinsiniu Å¡varku, kartu gyvenančiai motinai D.

Å . sukėlė fizinį skausmÄ ; S. Å . skirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus