2022-09-07 Nr. AB-24270-3-61-3-01906-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-536-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01906-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai dėl ikiteisminio tyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama svarstyti skundą kaip buvo prašoma policijos ir generalinės prokuratūros institucijų – atlikti ikiteisminius tyrimus.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ne kartą kreipėsi į policijos įstaigas ir prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau į jos prašymus nebuvo reaguojama, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo pradedami. Todėl prašė priimti ir svarstyti skundą, kaip buvo prašoma policijos ir generalinės prokuratūros institucijų, dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos M. A. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo ir prie skundo teismui pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-0135306-21 matyti, jog išnagrinėjęs M. A. pareiškimą vyresnysis tyrėjas nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 166 straipsnio 1 dalyje (Asmens duomenų susižinojimo neliečiamumas) požymių, todėl 2021 m. liepos 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. liepos 28 d. nutarimu atmetė M. A. skundą ir paliko galioti 2021 m. liepos 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-35306-21. Taip pat nutarime yra nurodyta ir jo apskundimo tvarka: apie priimtą sprendimą informuoti suinteresuotą asmenį, išaiškinant, kad šis nutarimas per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teismas, įvertinęs minėtus nutarimus ir pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei suformuluotą reikalavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėja siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jos dukros G. A. – B. iš (duomenys neskelbtini) siunčiamos pašto korespondencijos skaitymo ir joje esančios informacijos panaudojimo savanaudiškais tikslais arba pinigų pasisavinimui ar kitais savanaudiškais tikslais, kas pažeidžia jos dukros teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir ginčija būtent Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 28 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme suformuluoto reikalavimo turinį konstatavo, kad pareiškėjos skundas ir jame keliamas reikalavimas susiję su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus, kaip valstybės institucijos, funkcijomis ikiteisminio tyrimo procese, o ne kaip viešojo administravimo subjekto funkcijomis viešojo administravimo srityje.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsniu, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas yra išimtinai susijęs su prokuratūros funkcijomis ikiteisminio tyrimo procese, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Pareiškėja M. A. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį ir svarstyti jos skundą, kaip buvo prašoma policijos ir generalinės prokuratūros institucijų – atlikti ikiteisminius tyrimus.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad 2022 m. balandžio 14 d. gavo atsakymą iš Viešosios policijos valdybos viršininko, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos pareiškimai Policijos departamente nebus nagrinėjami, taip pat, kad šį atsakymą ji gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėja 2022 m. gegužės 10 d. su skundu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris jos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja pažymi, kad nuo 2021 m. vasaros bando išsiaiškinti, kokios aplinkybės paveikė ir turėjo įtakos jos dukros gyvenimo pokyčiams, todėl tikėjosi, jog atitinkamos institucijos reaguos į jos prašymus. Tačiau į juos nebuvo reaguojama, laiškai nebuvo tiriami, prašomi apklausti liudytojai neapklausti. Pareiškėjai visiškai nėra žinoma, kokius veiksmus atliko policijos ir prokuratūros darbuotojai. Jeigu jie būtų su pareiškėja bendravę, liktų mažiau neaiškių klausimų.

Pareiškėjos teigimu, jų dukrai iškilę labai daug sveikatos, moralės ir finansinių problemų, todėl svarbu žinoti apie policijoje ir prokuratūroje surinktą informaciją jos keltais klausimais. Dukra atsisako kreiptis į tyrėjus, policiją ir prokuratūrą, teismus, nes kažko labai bijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. kovo 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Prezidentūra pareiškėjos pareiškimą persiuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai, kuri atsakė į pareiškėjos pareiškimą raštu Nr. 5-S-7566, nurodydama, kad pareiškėjos pareiškimai Policijos departamente nebus nagrinėjami. Išaiškino, kad šis raštas gali būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui.

Pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja skundžia būtent Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 28 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme suformuluoto reikalavimo turinį, konstatavo, kad pareiškėjos skundas ir jame keliamas reikalavimas susiję su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus, kaip valstybės institucijos, funkcijomis ikiteisminio tyrimo procese, o ne kaip viešojo administravimo subjekto funkcijomis viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, ir skundą atsisakė priimti. Išaiškino, kad ji turi teisę su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdama į šiuo atveju aktualius Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos pareiškime (-uose) nurodytos galbūt padarytos nusikalstamos veikos, šią aplinkybę skunde teismui nurodė ir pati pareiškėja, nurodydama, jog visuose laiškuose Policijos generaliniam komisarui ir Generalinei prokuratūrai buvo keliamos problemos ir prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjos skundas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos nurodomas skundžiamas 2022 m. balandžio 14 d. Raštas yra atsakymas į pareiškėjos pareiškimą bei skundus pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiamas Raštas priimtas Policijos departamentui veikiant ne viešojo administravimo srityje, o yra susijęs su pareiškėjos pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ, nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo. Šiuo atveju pareiškėja skunde kelia klausimus, kiek tai susiję su jos pareiškimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne dėl Policijos departamento veiksmų, kiek tai susiję su jo veikla viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimų pagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Virginija Volskienė