2018-12-05 Nr. AB-22363-3-61-3-00604-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-12-05 Nr. AB-22363-3-61-3-00604-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (1.34) 7R-9436 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą bei grąžinti pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos lėšas; 3) priteisti procentus už kiekvieną uždelstą dieną.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2083-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (1.34) 7R-9436 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą bei grąžinti pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos lėšas; 3) priteisti procentus už kiekvieną uždelstą dieną.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7242-208/2016 priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 28 d., tačiau priteistos neturtinės žalos sumos jis negavo, nes Teisingumo ministerija minėtą sumą pervedė antstolei T. G. pagal jos patvarkymą.
3. Pareiškėjo nuomone, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos – 380 Eur. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio.
4. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y., jog Teisingumo ministerija, vykdydama antstolės patvarkymą, veikė ne pagal teisės aktus. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija yra gavusi antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5-S038201, kuriame nurodyta, jog antstolė vykdo išieškojimo veiksmus iš A. Š. 1 791,93 Eur sumai. Teisingumo ministerija, vykdydama teismo sprendimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio patvarkymą, privalo jį vykdyti.
6. Atsakovas akcentavo, kad Teisingumo ministerija nevertina antstolio veiksmų ir sprendimų teisėtumo, ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.
II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6348-208/2016 tenkino pareiškėjo A. Š. skundo dalį ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 28 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymas areštuoti skolininkui A. Š. priklausančias bei išmokėtinas pinigines lėšas, išmokamas Teisingumo ministerijos, ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija, vykdydama antstolės patvarkymą, pervedė į jos depozitinę sąskaitą 250 Eur sumą ir, priimdama skundžiamą Sprendimą, apie tai informavo pareiškėją.
9. Teismas, remdamasis nagrinėjama ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, sprendė, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą, todėl pervesdama pareiškėjui priklausančią 250 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, tinkamai įvykdė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo jai priskirtas funkcijas.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Todėl pareiškėjas manydamas, kad antstolė, išieškodama iš Teisingumo Ministerijos pareiškėjui priteistą 250 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
11. Teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, teisės aktų nuostatų nepažeidė, byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai. Teismas taip pat atmetė išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.
III. 12. Pareiškėjas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu.
13. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Teisingumo ministerija neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo jam priteista 250 Eur neturtinė žala. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2141-275/2016 tenkino jo skundą ir panaikino antstolės patvarkymus. Panaikintas ir 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės patvarkymas, kuriuo remdamasi Teisingumo ministerija nevykdė teismo sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisingumo ministerija atliko neteisėtus veiksmus, todėl prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, bei priteisti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2017 m. vasario 28 d.
14. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsiliepimą atsakovas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nešališkai ir išsamiai įvertino visus įrodymus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, aiškiai pagrindė bei motyvavo sprendimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-9436 buvo neteisėtas, todėl pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei nėra. Priešingai, Teisingumo ministerija, vykdydama antstolės patvarkymą, veikė teisėtai ir vadovavosi teisės aktais.
16. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2141-275/2016 panaikino skundžiamus antstolio patvarkymus, kadangi nurodyta nutartimi teismas nutarė panaikinti antstolės T. G. 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu siekiama vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-93/2006 dėl 200,30 Eur išieškojimo. Minėta teismo nutartimi nebuvo panaikintas antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymas Nr. 3.5.-S38201, kuriuo antstolė vykdo kitus vykdomuosius dokumentus, be to, ir išieškotina suma yra kita (1 791,93 Eur). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymas Nr. 3.5.-S038201 būtų panaikintas, tokių duomenų neturi ir Teisingumo ministerija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rūšys, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija, gavusi antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S38201 dėl pareiškėjo A. Š. turtinių teisių į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos atlyginimui išmokėti 250 Eur sumai, arešto ir nurodymą Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, šį antstolės reikalavimą privalo vykdyti. Teisingumo ministerija antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S38201 įvykdė ir skundžiamu 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-9436 apie tai informavo pareiškėją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytus Teisingumo ministerijos veiksmus įvertinus CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, Teisingumo ministerija veikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.
20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad Teisingumo ministerija pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pažymi, kad antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S38201 areštuota pareiškėjo turtinė teisė į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos atlyginimui išmokėti, išieškojimą į minėtas lėšas nukreipė antstolė, kurios patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu, turi teisę kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymas yra panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2141-275/2016, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, tokių duomenų nėra byloje, apie antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymo Nr. 3.5.-S38201 panaikinimą duomenų neturi ir atsakovas.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2141-275/2016 nagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau minėtoje byloje pareiškėjas ginčijo antstolės 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S028258 Laivės atėmimo vietų ligoninei vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje sąskaitos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl antstolės 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S038201 areštuotų lėšų), buvo nagrinėjamas Ukmergės rajono apylinkės teisme. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. skundą, 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-354-759/2017, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs skundą dėl antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartyje nustatęs, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-354-759/2017) išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. skundą dėl 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės T. G. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, panaikinimo, pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi jį atmetė ir paliko Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį galioti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės patvarkymo Nr. 3.5.-S038201 panaikinimu, atmeta kaip nepagrįstus.
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-9436 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo jį panaikinti pagrįstai netenkino. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamą Teisingumo ministerijos sprendimą, pagrįstai netenkino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją grąžinti pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu priteistą 250 Eur sumą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius