c5c3d4ee-3ef0-4633-abc7-e9e1ff066f58 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-616/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58298-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1; 1.1.4.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 1.2.23.1.2; 2.4.1.6; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistųjų M.

P. ir M. J. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. 19 val. 09 min. iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14 val. 22 min., t. y. dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iÅ¡ M. J. ir M. P. iÅ¡ieÅ¡kota lygiomis dalimis konfiskuotino turto – automobilio „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (1 220 Eur) atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno po 610 Eur. IÅ¡ nuteistųjų M. J. ir M. P. priteista valstybei po 140,85 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. J. (toliau – ir M. J.) ir M. P. (toliau – ir M. P.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir pasikėsino Å¡ias cigaretes nepateikdami muitinės kontrolei iÅ¡gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ N. Nustatytos Å¡ių veikų padarymo aplinkybės: 1.1.

M. J. ir M. P. 2016 metų pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, susitarė vykdyti akcizais apmokestinamomis prekių – cigarečių kontrabandÄ per Lietuvos Respublikos sienÄ Ä¯ N., suorganizavo cigarečių įsigijimÄ , jų paslėpimÄ slėptuvėse ir iÅ¡gabenimo bÅ«dÄ , t. y. atliko parengiamuosius darbus, skirtus nusikalstamai veikai vykdyti, pasidalijo vaidmenimis, t. y. susitarė, kad M. J., bÅ«damas Lietuvoje, įgis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintas cigaretes, kurias paslėps lovose įrengtose slėptuvėse, taip pat sutarė, jog cigaretes per krovinių gabenimo bendrovę iÅ¡gabens į N., o M.

P., bÅ«damas N., cigaretes pasiims ir jomis disponuos. 1.2. Po to M. J., vykdydamas susitarimÄ su M. P., 2016 m. gruodžio mėnesį, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 5 700 pakelių cigarečių ,,Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (14 728 Eur vertės) bei 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (10 490,20 Eur vertės), paslėpė cigaretes keturiose lovose įrengtose slėptuvėse ir jas laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 1.3.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , M. P. suorganizavo, o M. J., vykdydamas susitarimÄ su M. P., iÅ¡ tyrimo metu nenustatytos vietos nugabeno dvi lovas, kuriose buvo paslėpta 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (10 490,20 Eur vertės), į A. B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ten minėtas cigaretes laikė iki 2016 m. gruodžio 15 d. 15 val., kol jas M. P. nurodymu, paėmė V. Å ., nesuvokęs savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio. 1.4.

Toliau tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , M. P. 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, užsakė siuntų pervežimÄ užsiimančioje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,E“ (bendrovės kodas XXXX) paslaugÄ â€“ krovinio gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į N. ir nurodė Å¡ios bendrovės automobilio ,,I. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju dirbančiam V. Å ., nesuvokusiam savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, paimti krovinį, t. y. dvi lovas, kuriose buvo paslėpti 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, iÅ¡ A.

B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir atgabenti į N., o M. J., vykdydamas M. P. nurodymus, 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli diena nenustatyta, paskambino UAB ,,E“ vadovui L. K., kuris nesuvokė daromų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, ir su juo susitarė, kad krovinį į N. pristatys bendrovės vairuotojas V. Å . 1.5. Po to 2016 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. 30 min., M. J., vykdydamas susitarimÄ su M. P., su E. J. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu ,,F.

G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tyrimo metu nenustatytos vietos į R. rajone, esantį K. kaimÄ , atgabeno dvi lovas, kuriose buvo paslėpti 5 700 pakelių cigarečių ,,Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir ten cigaretes laikė iki 2016 m. gruodžio 15 d. 17 val., kol V. Š., kuris nesuvokė nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, UAB ,,E“ priklausančiu automobiliu ,,I. D.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančios A. B. nuosavybės teise priklausiusios sodybos į R. rajone, esantį K. kaimÄ , atgabeno 4 060 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o iÅ¡ ten visos lovos su paslėptomis cigaretėmis pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ automobiliu ,,I.

D.“ turėjo bÅ«ti iÅ¡gabentos į N. Tokiu bÅ«du, M. P. ir M. J. pasikėsino iÅ¡ Lietuvos į N., nepateikiant muitinės kontrolei, kontrabandos bÅ«du Å¡ias cigaretes, kurių bendra vertė yra 25 218,20 Eur ir virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , iÅ¡gabenti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes cigaretės buvo rastos ir paimtos T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų. 1.6. Å iais savo veiksmais M. J. ir M. P. taip pat pažeidė nustatytÄ tvarkÄ , t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės 1995 m. gruodžio 20 d.

įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. XII-1738 redakcija) 14 straipsnio ,,Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>“, pažeidė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (iÅ¡skyrus Å¡ių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares“.

2. M. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, Å¡iomis aplinkybėmis: M. J., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatytų asmenų įgijo 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 procentų) narkotinės medžiagos – kanapių, kurias gabeno automobiliu ,,V“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė tame pačiame automobilyje, kuris buvo paliktas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kol kratos metu jas surado policijos pareigÅ«nai. II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis (toliau – ir D.  Vaičiulis) apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti: M. J. pripažintÄ kaltu ir nuteistÄ pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, nuteistajam M. J. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį. Taip pat už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmes, o jas subendrinus paskirti galutinę bausmę iki 50 MGL dydžio baudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 3.1. Pirmosios instancijos teismas M. J. pripažindamas kaltu ir nuteisdamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio nuostatos, kurios reglamentavo administracinę atsakomybę už neteisėtÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ ar laikymÄ nedideliais kiekiais be tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Apelianto vertinimu, šioje nagrinėjamos bylos dalyje, M. J. turi būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu, t. y. 3,44 g narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, neturėdamas jokio tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. 3.2. Apeliantas skunde teigia, kad M. J. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad pasikėsinimas ir įstatymo uždrausta veika galėjo būti įvykdyta tik prekei esant muitinės kontrolės zonoje, kurioje jos privalo ir gali būti pateiktos muitinės tikrinimui bei deklaruotos.

Nors nuteistasis M. J. parodymų metu neneigė, kad neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, galimai turėjo tikslÄ jas iÅ¡gabenti į N., tačiau apelianto vertinimu, vien tokio plano nurodymas ir pripažinimas, jo net nepradėjus realizuoti, nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje požymių. Pažymi, kad gabento krovinio dalis buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. Lietuvos Respublikoje, kur nėra vykdama muitinės kontrolė. Be to, tiek pats M.

J., tiek liudytojai patvirtino, kad krovinio gabenimo marÅ¡rutas galėjo kisti, neatmetant tikimybės, jog dalis krovinio galėjo bÅ«ti palikta Europos SÄ jungos ribose, kur galioja prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė. 3.3. Å iuo atveju vien nuoroda į tai, kad prekės (cigaretės) turėjo bÅ«ti gabenamos į N., kurių dalis dar net nebuvo pakrautos į mikroautobusÄ , akivaizdžiai patvirtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis net formaliai nebuvo pradėta realizuoti, todėl ir atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ negalėjo bÅ«ti taikoma.

Apelianto vertinimu, Å¡i veika galėjo bÅ«ti laikoma atlikta rengimosi, bet ne pasikėsinimo stadijoje, nes prekės dar nebuvo pradėtos gabenti per valstybės sienÄ ir nebuvo muitinės kontrolės teritorijoje. 3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. J. nebuvo privažiavęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir turėjo pakankamai laiko dar persigalvoti ir savanoriÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ . Todėl asmens sulaikymas toli nuo valstybės sienos ir muitinės punkto, neįrodo pasikėsinimo padaryti kontrabandÄ . 3.4.

Apeliantas skunde nurodo, kad tuo atveju, jei M. J. už neteisingai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, nebus iÅ¡teisintas, nuteistajam turi bÅ«ti skiriama mažesnė bausmė – bauda iki 10 MGL. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo jaunÄ amžių, turtinę padėtį, į tai, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , inkriminuota veika – kontrabanda nebuvo baigta, turi Å¡eimÄ , darbÄ , dėl savo neteisėtų veiksmų yra padaręs iÅ¡vadas, taip pat neatsižvelgė į pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę bei teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-590-150/2016;

Nr. 1A-188-148/2017; Nr. 1A-72-307/2018 ir kt.), susijusiÄ su analogiÅ¡komis veikomis už kurias skiriamos žymiai mažesnės bausmės. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ias skunde nurodytas aplinkybes, M. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmė – bauda gali bÅ«ti skiriama žymiai mažesnė nei numato galiojantis įstatymas. 3.5. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. J. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, taip pat paskyrė neteisingÄ bausmę.

Apelianto vertinimu, už Å¡iÄ inkriminuotÄ veikÄ nuteistajam turi bÅ«ti skiriama bausmė artima minimui, t. y. iki 50 MGL dydžio bauda. Nuteistasis M. J., prieÅ¡ingai nei nuteistasis M. P., kuriam paskirta analogiÅ¡ko dydžio bauda, dėl Å¡ios inkriminuotos nusikalstamos veikos gailisi, pripažino savo kaltę, parodymų metu teisėsaugos pareigÅ«nams nurodė visas esmines bylos aplinkybes, tyrimo metu teikė paaiÅ¡kinimus, dėl ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę turėjo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra teistas, turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta 700 MGL dydžio bauda, akivaizdžiai, neatitinka bausmių skyrimo pagrindų. 3.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. galiojusi įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) buvo numatyta, jog už sunkų nusikaltimÄ skiriama bauda iki 1 500 MGL, t. y. nenustatant žemiausios baudos ribos.

Tuo tarpu, Å¡iuo metu galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad už sunkius nusikaltimus baudos minimumas sudaro 150 MGL. Todėl apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas baudžiamasis įstatymas, kuris palankesnis nuteistajam, t. y. kai už veikos padarymÄ galėjo bÅ«ti skiriama ir 50 MGL dydžio bauda, kuri artima minimui.

4. Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti ir M. P. pripažintÄ kaltu ir nuteistÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, nuteistajam M. P. inkriminuotÄ nusikalstamÄ vaikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį.

Taip pat už inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmes, o jas subendrinus paskirti galutinę bausmę iki 50 MGL dydžio baudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 4.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. P. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, bausmės skyrimo nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingÄ bausmę. Apelianto vertinimu, už Å¡iÄ inkriminuotÄ veikÄ , kuri padaryta pirmÄ kartÄ , nuteistajam turi bÅ«ti skiriama bausmė artima minimui, t. y. iki 50 MGL dydžio bauda.

Nors nuteistasis M. P. kaltės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino tai, kad nuteistasis praeityje nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba bei tai, jog nėra pripažintas recidyvistu, fiziÅ¡kai iÅ¡ esmės neatliko jokių neteisėtų nusikalstamų veiksmų. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad M. P. buvo žinomi visi M. J. veiksmai, t. y. konkretus gabentų cigarečių kiekis ir pan. 4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011 m. balandžio 21 d. galiojusi įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) buvo numatyta, jog už sunkų nusikaltimÄ skiriama bauda iki 1 500 MGL, t. y. nenustatant žemiausios baudos ribos.

Tuo tarpu, Å¡iuo metu galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad už sunkius nusikaltimus baudos minimumas sudaro 150 MGL. Todėl apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas baudžiamasis įstatymas, kuris palankesnis nuteistajam, t. y. kai už veikos padarymÄ galėjo bÅ«ti skiriama ir 50 MGL dydžio bauda, kuri artima minimumui. Be to, pats nusikaltimo sunkumas, negali bÅ«ti prielaida riboti minimumo taikymÄ , nes įstatymas aiÅ¡kiai apibrėžė žemiausiÄ ribÄ (t. y. bauda gali sudaryti ir 1 MGL). 4.3.

Apeliantas skunde nurodo, kad M. P. skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad pasikėsinimas ir įstatymo uždrausta veika galėjo bÅ«ti įvykdyta tik prekei esant muitinės kontrolės zonoje, kurioje jos privalo ir gali bÅ«ti pateiktos muitinės tikrinimui bei deklaruotos. Tuo tarpu, M. P. Å¡ioje inkriminuotoje veikoje nedalyvavo ir neatliko jokių gabenimo veiksmų. 4.4. Nors nuteistasis M. J. parodymų metu neneigė, kad neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, galimai turėjo tikslÄ jas iÅ¡gabenti į N., tačiau vien tokio plano nurodymas ir pripažinimas, jog M.

P. galimai apie tai žinojo, jo net nepradėjus realizuoti, nepatvirtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje požymių. Pažymi, kad gabento krovinio dalis buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. Lietuvos Respublikoje, kur nėra vykdama muitinės kontrolė. 4.5. Å iuo atveju vien nuoroda į tai, kad prekės (cigaretės) turėjo bÅ«ti gabenamos į N., kurių dalis dar net nebuvo pakrautos kitam nuteistajam į mikroautobusÄ , akivaizdžiai patvirtina, jog BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis net formaliai nebuvo pradėta realizuoti, todėl ir atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ negalėjo bÅ«ti taikoma.

Apelianto vertinimu, Å¡i veika formaliai galėjo bÅ«ti laikoma atlikta rengimosi, bet ne pasikėsinimo stadijoje, nes prekės dar nebuvo pradėtos gabenti per valstybės sienÄ ir nebuvo muitinės kontrolės teritorijoje. Tačiau nustatant rengimÄ si, bÅ«tina tinkamai inkriminuoti kokius Å¡iuo atveju vykdymo veiksmus atliko M. P. 4.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad krovinys nebuvo privažiavęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos, todėl asmenys turėjo pakankamai laiko dar persigalvoti ir savanoriÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ .

Asmens sulaikymas toli nuo valstybės sienos ir muitinės punkto, akivaizdžiai, neįrodo pasikėsinimo padaryti kontrabandÄ . 4.7. Apeliantas skunde nurodo, kad tuo atveju, jei M. P. už neteisingai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį, nebus iÅ¡teisintas, nuteistajam turi bÅ«ti skiriama mažesnė bausmė – bauda iki 10 MGL. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo jaunÄ amžių, turtinę padėtį, į tai, kad nusikalto pirmÄ kartÄ , inkriminuota veika – kontrabanda nebuvo baigta, gyvena socialiai atsakingÄ gyvenimÄ , dirba, dėl savo neteisėtų veiksmų yra padaręs iÅ¡vadas, taip pat neatsižvelgė į pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę bei teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-590-150/2016;

Nr. 1A-188-148/2017; Nr. 1A-72-307/2018 ir kt.), susijusiÄ su analogiÅ¡komis veikomis už kurias skiriamos žymiai mažesnės bausmės. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ias skunde nurodytas aplinkybes, M. P. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmė – bauda gali bÅ«ti skiriama žymiai mažesnė nei numato galiojantis įstatymas. Nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjas advokatas D. Vaičiulis teismo posėdžio metu prašė skundÄ dalyje tenkinti, prokuroras – atmesti. Nuteistųjų M.

P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Dėl nenagrinėtinos apeliacinio skundo dalies 5. Apeliaciniuose skunduose M. J. ir M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašė nuteistuosius išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjas advokatas D. Vaičiulis patvirtino, kad atsisako skundų dalies, kuria buvo praÅ¡oma M. J. ir M. P. iÅ¡teisinti, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Kadangi nuteistųjų gynėjas, patvirtindamas suderintÄ pozicijÄ su savo ginamais asmenimis, t. y. M. P. ir M. J., atsisako apeliacinių skundų dalies, patvirtina, jog nuteistieji visiÅ¡kai pripažįsta pirmosios instancijos nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, bei nustatytÄ bendrininkavimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl Å¡ių skundų argumentų. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo 7. Apeliaciniame skunde M. J. gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas už neteisėtÄ nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ ar laikymÄ , turėjo taikyti nuteistajam tuo metu galiojusiÄ administracinę, o ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

8. M. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nustačius, jog jis įgijo, gabeno ir laikė 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) narkotinės medžiagos – kanapių.

9. Baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ be tikslo Å¡ias medžiagas platinti numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje. Administracinė atsakomybė už neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ ir laikymÄ nesant tikslo Å¡ias medžiagas parduoti arba kitaip platinti buvo nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.).

Taigi nustačius, kad asmuo neteisėtai įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių arba psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyros problema. Dėl administracinės atsakomybės spręstina ir tais atvejais, kai be neteisėto nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti kartu padaromos ir kitos BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, tačiau jos yra glaudžiai susijusios su įgijimu ir laikymu bei nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-719/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

10. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės priimant sprendimÄ dėl nuteistajam taikytinos baudžiamosios atsakomybės už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ , padarė motyvuotÄ ir bylos įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo M. J. veiksmai vertintini kaip baudžiamasis nusižengimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

11. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. J. įgijo, gabeno ir laikė 3,444 g (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) narkotinės medžiagos – kanapių. Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus nuteistasis M. J. teigė, kad kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos jam priklausė, pripažino kaltę visiÅ¡kai. Nurodė, jog ne kartÄ ir ne du yra pirkęs ir vartojęs (t. 11, b. l. 109). 2017 m. kovo 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis M. J. parodė, jog 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kratos metu sodyboje, (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,V“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rasta narkotinė medžiaga (kanapės) priklausė jam. 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, kanapes įsigijo K. esančiame bare „F“ iÅ¡ nepažįstamo asmens. IÅ¡ viso įsigijo apie 3,5 g narkotinės medžiagos, už kuriÄ sumokėjo apie 30 eurų. Ä®sigijęs Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ paliko automobilyje „V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi, tačiau automobilis nuosavybės teise priklauso jo draugės tėvui K.

C. Nei K. C., nei kiti asmenys apie automobilyje laikomas kanapes nieko nežinojo. Tuo pačiu automobiliu kanapes gabeno į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), iki kol 2016 m. gruodžio 16 d. apie 17 val. 30 min., kratos metu kanapės buvo surastos policijos pareigÅ«nų. Narkotinę medžiagÄ buvo įsigijęs tik savo reikmėms, neturėjo tikslo jų platinti (t. 9, b. l. 114–117). Rastos narkotinės medžiagos – 3,444 g kanapių (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,5 %) priskiriamos nedideliam kiekiui.

12. Pirmosios instancijos teismas M. J. veikoje nustatė tris objektyviuosius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje požymius. Objektyvusis požymis – gabenimas – nenumatytas ATPK 44 straipsnio (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) sudėtyje, tačiau šis požymis glaudžiai susijęs su kitais nustatytais M. J. veikoje nustatytais objektyviaisiais požymiais – įgijimu ir laikymu, todėl spręstinas klausimas dėl baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog M.

J. įgijus narkotinę medžiagÄ , ji nebuvo suvartota, buvo gabenama kito asmens, sugyventinės A. C. tėvo K. C. vardu registruotu automobiliu “V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikoma tame pačiame automobilyje, kol 2016 m. gruodžio 16 d. kratos metu Å¡i narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta. IÅ¡ M. J. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis ne kartÄ ir ne du yra pirkęs ir vartojęs narkotines medžiagas, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kratos metu paimtÄ narkotinę medžiagÄ Ä¯gijo už 30 Eur K. esančiame bare “F”, lapkričio pabaigoje (t. 9, b. l. 114–117).

Nuteistojo M. J. veiksmai patvirtina, jog tai nebuvo vienkartinis spontaniÅ¡kas ir neapgalvotas veiksmas, nuteistasis tikslingai įgijo narkotinę medžiagÄ , kurios kiekis 3,444 g, t. y. labai artimas maksimaliam kiekiui. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad M. J. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nes virÅ¡ijus 5 g – kanapių įgijimas, laikymas ir gabenimas jau bÅ«tų kvalifikuotas kaip nusikaltimas.

13. M. J. įgijęs narkotinę medžiagÄ , jÄ laikė tam tikrÄ laikotarpį, pergabeno iÅ¡ įgijimo vietos į sodybÄ , esančiÄ Å . rajone. Atsižvelgiant į M. J. tiesioginės tyčios kryptingumÄ , jo veiksmų nuoseklumÄ ir tikslingumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, M. J. veiksmai siekia baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tinÄ pavojingumÄ , todėl nuteistojo M. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Kvalifikuoti nuteistojo M. J. veikÄ pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) nėra teisinio pagrindo.

14. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta 8–13 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 259 straipsnio 2 dalį – pritaikytas tinkamai. Dėl veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo 15. M. P. ir M. J. gynėjas advokatas D. Vaičiulis skunduose praÅ¡o nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies 199 straipsnio 1 dalies į BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, motyvuojant, jog krovinys buvo sulaikytas toli nuo Lietuvos Respublikos sienos, nuteistieji turėjo galimybę atsisakyti daryti nusikalstamÄ veikÄ , todėl veika nutrÅ«ko ne pasikėsinimo, o nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje.

16. BK 21 straipsnio 1 dalis numato, kad rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Taigi rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra veiksmai, kuriais palengvinamas nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, Nr. 2K-7-97-895/2019).

17. BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kontrabandos atveju tai gabenimas per Lietuvos valstybės sienÄ ir daiktų nepateikimas muitinės kontrolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė M. J. ir M. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje faktines aplinkybes: M. J. ir M. P. 2016 m. pabaigoje, susitarė vykdyti cigarečių kontrabandÄ per Lietuvos Respublikos sienÄ Ä¯ N.: M. J. įgijo 5 700 cigarečių „Winston B. C.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 4 060 pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, jas paslėpė slėptuvėse, įrengtose keturiose lovose, kurios buvo laikomos nenustatytoje vietoje;

M. P. suorganizavus, M. J. įvykdė dviejų lovų pergabenimÄ iÅ¡ nenustatytos vietos į K. rajone esantį Å«kinį pastatÄ , priklausantį A. B., iÅ¡ ten M. P. nurodymu paėmė UAB „E“ vairuotojas V. Å ., nesuvokęs savo nusikalstamų veikų pobÅ«džio, turėjęs nugabenti krovinį į N. V. Å . dvi lovas atgabeno iÅ¡ K. rajono iki (duomenys neskelbtini) rajone. Ten, pagal susitarimÄ atvyko M. J., kuris atgabeno dar dvi lovas su jose paslėptais  5 700 pakeliais cigarečių. M.

J. sulaikytas kraunant į UAB „E“ vairuotojo V. Š. automobilį šias dvi lovas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai veikos kvalifikacijai, t. y. jog buvo pasikėsinimas padaryti kontrabandÄ , o ne rengimasis padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ tiesų abu bendrininkai M. J. ir M. P. atliko parengiamuosius darbus, t. y. M. J. įgijo cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, M. P. bÅ«damas N., užsakė siuntų pervežimo įmonėje paslaugÄ â€“ krovinio gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į N., tuo tikslu cigaretės buvo paslėptos įgytose lovose.

Å ie veiksmai iÅ¡ esmės atitiktų nusikalstamos veikos parengimo stadijÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dvi lovos, kuriose buvo paslėptos 4  060 pakelių cigarečių, jau buvo perduotos siuntų pervežimo bendrovės vairuotojui, gabenančiam siuntas iÅ¡ Lietuvos į N., ir Å¡i siunta jau buvo pradėta gabenti iÅ¡ Lietuvos, tik V. Å . sustojo paimti kitÄ dalį užsakymo, t. y. dar dvi lovas, kurias turėjo pakrauti M. J. V. Å ., asmuo, kuris nesuvokė savo daromų nusikalstamų veikų, dvi lovas su paslėptomis cigaretėmis jau gabeno pagal suplanuotÄ marÅ¡rutÄ , t. y. iÅ¡ Lietuvos į N. Tai, kad V.

Š. gabeno ne vien tik nuteistųjų perduotas lovas į N., ir jo vienintelis tikslas buvo išvykti iš Lietuvos, patvirtina paties liudytojo V. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 23–28), daiktų apžiūros protokole užfiksuoti įvairūs siuntiniai, kurių gavėjai nurodyti N. (t. 1, b. l. 54–60), bei liudytoju apklaustas UAB „E“ direktorius, kuris patvirtino, jog 2016 m. gruodžio 15 d. V. Š. turėjo pasikrauti prekes V., po to važiuoti į K., iš K. per K. link P., po to per S. link V., ir iš V. apie 22 val. keltu išplaukti į Š., o pasiekęs O., turėjo 16 keliu važiuoti į B. (N.) (t. 1, b. l. 105–108; t. 6, b. l. 68–72; t. 11, b. l. 23–24).

20. Kontrabandos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – gabenimas per valstybės sienÄ . Pasikėsinimas gabenti kontrabandÄ â€“ tyčinis veikimas, kuriuo pradedamas realizuoti kontrabandos objektyvusis požymis – gabenimas privalomų pateikti muitinei daiktų jų nepateikiant muitinės kontrolei arba Å¡ios kontrolės iÅ¡vengiant. Å iuo atveju M. J. ir M. P. ne tik atliko pasirengimo darbus, t. y. įgijo cigaretes, kurios buvo paslėptos lovose, užsakė transportÄ gabenimui, bet ir per UAB „E“ vairuotojÄ V.

Å ., asmenį, nesuvokiantį daromų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, pradėjo realizuoti kontrabandos objektyvųjį požymį – gabenimÄ iÅ¡ K. rajono (ten buvo paimta dalis krovinio) į N., siekiant nepateikti muitinės kontrolei cigarečių, kurias privaloma pateikti. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje požymius, atskleidžiant nuteistųjų tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį tyčios turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Å iuo atveju rengimosi stadija perėjo į pasikėsinimo stadijÄ . Apeliaciniuose skunduose akcentuojamas didelis atstumas iki muitinės kontrolės posto, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji sudarė susitarimÄ su įmone, kuri tikslingai gabena krovinius (siuntinius) už Lietuvos Respublikos ribų, ir Å¡iuo atveju tikslingai numatyta gabenti krovinius į N. Gabenimas jau pradėtas vykdyti, UAB „E“ vairuotojui perdavus dalį M. P. ir M. J. krovinio – dvi lovas su paslėptomis cigaretėmis jose, akivaizdžiai patvirtinant, jog cigaretės nebuvo paruoÅ¡tos ir perduotos gabenimui, siekiant jas pateikti muitinės kontrolei.

Kadangi objektyvusis požymis cigarečių gabenimas, siekiant nepateikti jų muitinės kontrolei jau buvo pradėtas vykdyti pasitelkus trečiÄ jį asmenį, M. J. veiksmai, t. y. likusios dalies krovinio krovimas į V. Å . automobilį, siekiant iÅ¡vežti visÄ su M. P. sutartÄ cigarečių kiekį, patvirtina abiejų bendrininkų tyčiÄ tęsti nusikalstamÄ veikÄ . Todėl konstatuotina, jog iÅ¡ nusikalstamos veikos kontrabandos rengimosi stadijos pereita į pasikėsinimo stadijÄ , ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai M.

J. ir M. P. nusikalstamÄ veikÄ Å¡ioje dalyje kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį.

21. Nepagrįstas nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo D. Vaičiulio skundų argumentas, jog sulaikius krovinį K. kaime, R. rajone, nuteistieji turėjo galimybę savanoriÅ¡kai atsisakyti toliau daryti nusikalstamÄ veikÄ , bei galėjo keistis kelionės marÅ¡rutas, o dalis cigarečių galėjo likti ES Å¡alyse, kur galioja prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtų duomenų apie faktines veikos padarymo aplinkybes, negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistieji M. J. ir M. P. norėjo savanoriÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ . Pasikrovus vairuotojui V. Å . dalį M. P. ir M. J. krovinio, atvykus į K. kaimÄ , R. rajone, kraunant likusiÄ dalį krovinio, t. y. dvi lovas, M. J. buvo sulaikytas, t. y. tęsė pradėtÄ aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Duomenų, jog M. P., bÅ«damas N., atliko bent kokius veiksmus atÅ¡aukiant lovų gabenimÄ Ä¯ N. – nėra. Abiejų bendrininkų veiksmuose nenustatyti nei aktyvaus, nei pasyvaus savanoriÅ¡ko atsisakymo baigti nusikaltimÄ požymiai. Taip pat, nėra nustatyta jokių duomenų, jog buvo ar buvo ketinta keisti marÅ¡rutÄ ir lovas palikti ES Å¡alies teritorijoje, kur, anot apelianto M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio, galiojo prekių judėjimo laisvė ir nėra taikoma muitinės kontrolė. Nepagrįstas apeliantų gynėjo argumentas, jog ES nėra taikoma muitinės kontrolė.

Cigaretės (apdorotas tabakas) yra akcizais apmokestinama prekė (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tokių prekių apmokestinimo, kontrolės ir gabenimo ypatumus reglamentuoja Akcizų įstatymas bei Europos SÄ jungos teisės aktai, nurodyti Akcizų įstatymo 3 priede, todėl cigarečių gabenimas per vidinėmis tapusias Europos SÄ jungos valstybių sienas, nepateikiant jų muitinės kontrolei, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

23. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta 16–22 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 22 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Dėl proceso trukmės 24. Nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo D. Vaičiulio apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad jų atžvilgiu tyrimas pradėtas 2016 metais, tačiau teismo sprendimas priimtas tik po trejų metų, neįvertinus kiek bylos nagrinėjimas tęsis apeliacine tvarka. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į užtrukusį tyrimÄ bei ilgÄ trukmę iki bausmių paskyrimo, nuteistiesiems turėjo bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir paskirtos mažesnės bausmės.

25. Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Å iuo aspektu svarbu tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieÅ¡ IslandijÄ (Einarsson v.

Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995), Beck prieÅ¡ NorvegijÄ (Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001), Wejrup prieÅ¡ DanijÄ (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002), T. K. prieÅ¡ VengrijÄ (T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004), Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005). Tačiau galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu.

Taigi sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi bÅ«ti priimamas tik įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumÄ ir jų taikymo trukmę) (Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006).

26. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2017 m. sausio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. XXXX pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 11). Tyrimas tęsėsi beveik dvejus metus, buvo apklaustas 21 liudytojas, taip pat manant, kad įtariamasis M. J. turi turto, neproporcingo jo teisėtoms pajamoms ir turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, 2017 m. gegužės 25 d. paskirta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ekonominių tyrimo skyriui užduotis atlikti tyrimÄ (t. 1, b. l. 14). 2018 m. sausio 19 d. gavus specialisto iÅ¡vadÄ , kilo bÅ«tinybė apklausti papildomai liudytojÄ J.

P. bei apklausti specialistę, atlikusiÄ Å¡Ä¯ tyrimÄ , kuri tuo metu atostogavo iki 2018 m. kovo 5 d. (t. 1, b. l. 26). 2018 m. balandžio 4 d. paskirta papildoma užduotis atlikti M. J. finansų tyrimÄ (t. 1, b. l. 29). 2018 m. rugpjūčio 7 d. gavus specialisto iÅ¡vadÄ , suderinus datÄ ir laikÄ su gynėju, buvo paskirta M. J. apklausa 2018 m. rugsėjo 19 d. (t. 1, b. l. 38). 2018 m. gruodžio 10 d. buvo sprendžiamas M. J. gynėjo advokato K. A. 2018 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, o 2018 m. gruodžio 13 d. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas (t. 10, b. l. 143, 146–147, 156–192).

M. J. pareikšti įtarimai 2017 m. kovo 28 d. (t. 9, b. l. 114–115). Jis nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas, o nuo 2016 m. gruodžio 17 d. jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 164–166, 167–169). M. P. įtarimai pareikšti 2017 m. sausio 13 d. (t. 9, b. l. 1–2), o 2017 m. sausio 26 d. jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 9, b. l. 48–51).

Taigi Å¡ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo vertinamasis terminas yra beveik du metai. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki Å¡iol kaltinamiesiems (nuteistiesiems) buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Nuteistasis M. J. buvo laikinai sulaikytas dvi paras, vėliau jam buvo taikoma viena Å¡velniausių kardomųjų priemonių – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o M. P. – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Å ios kardomosios priemonės nesukėlė tuo metu įtariamiesiems nepatogumų, kadangi jie galėjo gyventi pilnavertį socialinį gyvenimÄ .

Tyrimas byloje buvo atliekamas kruopščiai, apklausiant daug liudytojų, atliekant eilę procesinių veiksmų, tikrinant ir nuteistųjų versijas, ikiteisminio tyrimo metu bylos medžiagÄ sudarė 10 tomų, todėl visos Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos bylos proceso trukmei. Ä®vertinus bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad byla ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama darant nepagrįstus procesinius delsimus ir jos proceso trukmė Å¡ioje stadijoje buvo nepateisinamai ilga.

27. Kaltinamasis aktas su bylos medžiaga Å iaulių apygardos teisme buvo gautas 2018 m. gruodžio 19 d., o 2019 m. sausio 17 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskirta nagrinėti pagal iÅ¡ anksto suderintÄ teisiamųjų posėdžių grafikÄ , t. y. 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gegužės 7 d. (t. 10, b. l. 198–199). 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu teisiamieji M. P. ir M.

J. sutiko duoti parodymus po liudytojų apklausos, todėl posėdis buvo atidėtas (t. 11, b. l. 12–14). 2019 m. kovo 5 d. teisiamojo posėdžio metu apklausti atvykę keturi liudytojai (t. 11, b. l. 41–49). 2016 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu apklausti trys liudytojai (t. 11, b. l. 72–76). 2019 m. gegužės 7 d. apklaustas vienas atvykęs liudytojas, neatvykus kitiems liudytojams paskelbta bylos nagrinėjime pertrauka, įpareigotas prokuroras užtikrinti neatvykusio liudytojo dalyvavimÄ kitame teismo posėdyje, suderintas tolimesnis bylos nagrinėjimo grafikas (t. 11, b. l. 87–89). 2019 m. gegužės 21 d. apklausti kaltinamieji M.

J. ir M. P., 2019 m. gegužės 28 d. apklaustas liudytojas, bei specialistė, taip pat pateikti nauji dokumentai, todėl specialistė įpareigota su šiais dokumentais susipažinti iki kito teisiamojo posėdžio (t. 11, b. l. 120–125). 2019 m. birželio 19 d. papildomai apklausta specialistė, paskelbta pertrauka, prokurorui prašant leista pateikti papildomus duomenis (t. 11, b. l. 144–147). 2019 m. rugpjūčio 13 d. prijungti prokuroro pateikti papildomi dokumentai, apklausti kaltinamieji (t. 11, b. l. 156–160). 2019 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, šis prašymas teisiamojo posėdžio metu priimtas, įteiktas kaltinamiesiems.

Nereikalaujant pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai, bylos nagrinėjimas baigtas (t. 11, b. l. 187–203). 2019 m. spalio 23 d. priimtas teismo nuosprendis (t. 12, b. l. 1–35). Kaip matyti, procesas pirmosios instancijos teisme vyko intensyviai, pagal iÅ¡ anksto suderintÄ datas, laikantis nustatytos tvarkos, visuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo atliekami bÅ«tini procesiniai veiksmai ir byla iÅ¡nagrinėta bei priimtas sprendimas per deÅ¡imt mėnesių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamieji esminių suvaržymų nepatyrė, byla iÅ¡nagrinėta operatyviai, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų teisė į proceso užbaigimÄ per kiek įmanoma trumpiausiÄ (protingÄ ) laikÄ , nėra jokio teisinio pagrindo.

28. Nuteistojo gynėjas advokatas D. Vaičiulis 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė M. J. apeliacinį skundÄ (t. 12, b. l. 42), o 2019 m. lapkričio 14 d. – M. P. apeliacinį skundÄ (t. 12, b. l. 51). Skundai priimti pirmosios instancijos teismo ir perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nustatant teismo posėdžio datÄ â€“ 2020 m. sausio 8 d. 8 val. 30 min. (BPK 321 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ dienÄ , teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo apeliacinius skundus ir sprendimo paskelbimo datÄ nustatė 2020 m. vasario 21 d. Kaip matyti, skundai iÅ¡nagrinėti viename teisiamajame posėdyje, nepažeidžiant BPK 321 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl net teorinis pasvarstymas apelianto skunduose dėl pernelyg ilgo proceso apeliacinėje instancijoje, visiÅ¡kai nepagrįstas.

29. Taip pat pažymėtina, kad asmens teisė į greitÄ procesÄ yra tik teisės į teisingÄ teismÄ (procesÄ ) dalis, kurios visapusiÅ¡kas užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymÄ byloje ir tai pateisina, o esant reikalingumui, ilgesnį, tačiau teisingesnį procesÄ . Bet kuris procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos duomenų iÅ¡tyrimo bei iÅ¡nagrinėjimo.

30. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡io procesinio sprendimo 25–29 punktuose, Å¡ios bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmė – treji metai – nėra pernelyg ilga, bei vertintina kaip adekvati ir pateisinama tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, todėl Å¡iuo aspektu nuteistiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 31. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent atsižvelgti į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

32. Baudžiamasis įstatymas už kontrabandÄ (BK 199 straipsnio 1 dalis) numato alternatyvias bausmes: baudÄ arba laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio 1 dalį) numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, t. y. už baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 259 straipsnio 2 dalis) numatytos bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areÅ¡tas.

33. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. J. paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 red.) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir M. J. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į M. J. paskirtÄ bausmę – baudÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. 19 val. 09 min. iki 2016 m. gruodžio 17 d. 14 val. 22 min., t. y. dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai.

34. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. P. paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 red.) – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir M. P. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

35. M. J. ir M. P. gynėjas D. Vaičiulis skunduose nurodo, jog nuteistiesiems nepagrįstai paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje padarymÄ â€“ baudos – artimos vidurkiui. Apelianto nuomone, nuteistiesiems turėjo bÅ«ti skiriamos ženkliai mažesnės bausmės, t. y. artimos minimumui. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistajam M. J. nepagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai pagrįstai išvadai, nepripažinti M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog jis savo kaltę pripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, M.

J. pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos – cigarečių gabenimo ir pasikėsinimo įvykdyti kontrabandÄ â€“ teigdamas, jog Å¡iÄ veikÄ Ä¯vykdė vienas, o ne bendrininkų grupe kartu su M. P., t. y. iÅ¡ esmės neigdamas nustatytas ir inkriminuotas veikos padarymo aplinkybes, neatskleisdamas nusikalstamų veikų padarymo visumos (t. 11, b. l. 106–108). Be kita ko, apeliacinio skundo atsisakymas dalyje dėl aptariamų nusikalstamų veikų, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraujant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindas laikyti, jog M.

J. pripažino savo kaltę ir dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , pagrįstai nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

37. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio argumentais, jog nuteistiesiems buvo paskirtos pernelyg griežtos bausmės, nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. J., nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už Å¡io nusižengimo padarymÄ , jam paskirta bauda artima minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2016 m. kovo 25 d.

įstatymo Nr. XII-2277 red.). M. J. ir M. P. skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, BK 1992 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad Å¡ias nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarius Å¡ias nusikalstamas veikas – nenustatė. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – bendrininkų grupe padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vienÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ .

Teismas individualizavo bausmių skyrimÄ vertindamas ir nuteistųjų asmenybes, atsižvelgdamas į jų pavojingumÄ nulemiančius požymius: M. P. anksčiau neteistas (t. 9, b. l. 79–80), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 9, b. l. 81–84), dirba vairuotoju N. esančioje įmonėje AS „K. S.“. M. J. taip pat neteistas (t. 8, b. l. 186–187), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b. l. 188–189), dirba UAB „E“ vadybininku, motyvuotai nurodė, jog griežtesnių bausmių skyrimas pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims prieÅ¡tarautų teisingumo principui, kuris neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu, taip pat ir bausmės paskirčiai, teigiant, jog pirmenybė turi bÅ«ti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo parinkta ir paskirta Å¡velnesnė bausmė, numatyta sankcijose – bauda.

38. Apeliantai nurodo, kad paskirtos baudos pernelyg didelės, nes netinkamai taikytas įstatymas, reglamentuojantis baudų dydžius.

39. Å ie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 red.), galiojusiu nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo metu, nes pagal šį įstatymÄ maksimali bauda už sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatyta iki 1 500 MGL, minimali bauda – 10 MGL, o baudos vidurkis – 750,5 MGL.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į tai, kad gabentų cigarečių vertė sudarė 25 218,20 Eur (beveik 3 kartus virÅ¡ija 250 MGL sumÄ ), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. J. ir M. P. paskirtos atskiros bausmės – baudos – mažesnės nei nustatytas vidurkis ir subendrinta galutinė bausmė taip pat mažesnė nei įstatyme numatytas baudos vidurkis, atitinka jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei jų asmenybes apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principÄ ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta visuma aplinkybių, tai sÄ lygojo nuteistiesiems M. J. ir M. P. paskirtų bausmių dydžius. Laikyti nuteistųjų M. J. ir M. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodomas vienodas abiem nuteistiesiems aplinkybes (t. y. kontrabanda nebuvo baigtas nusikaltimas, nuteistieji veda socialiai atsakingÄ gyvenimÄ , turi Å¡eimas, dėl savo neteisėtų veiksmų jau padarė iÅ¡vadas) iÅ¡imtinėmis, duodančiomis pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistiesiems Å¡velnesnes bausmes, nėra teisinio pagrindo.

Nuteistųjų gynėjo apeliaciniuose skunduose cituojamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1A-72-307/2018 ir Nr. 1A-188-148/2017, nėra nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės šiai nagrinėjamai bylai, be to šiose bylose nebuvo tikrinamas bausmių skyrimo pagrįstumas, todėl nuteistųjų gynėjo nurodomų sprendimų laikyti precedentu nagrinėjimai bylai, nėra jokio teisinio pagrindo.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliaciniai skundai atmetami. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų M. P. ir M. J. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas