c5bdd746-ebcf-4e2c-a6b1-b33ef0eea53f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-289-611/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.; 122.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Romualdos Janovičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę

bylÄ pagal ieÅ¡kovų Ž. P., D. G. ir A. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo

2010 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. P., D. G. ir A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR teisingumo ministerija ir LR Vyriausybė.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovai Ž. P., D. G. ir A. Å . kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 835,93 Lt žalos Ž. P., 788,63 Lt žalos D.Glebienei ir 1181,14 Lt žalos A. Å ., padarytos dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, priėmus teisės aktÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, jog ieÅ¡kovai teismui pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, todėl pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla ir jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams, jog jiems su ieÅ¡kiniu reikia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

IeÅ¡kovai Ž. P., D. G. ir A. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti Å¡iam teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, kad žalÄ ieÅ¡kovams padarė LR Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , kuris nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teismingumo klausimais. Pabrėžė, jog teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismai bylas dėl žalos atlyginimo gali nagrinėti platesne apimtimi.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ bei atskirojo skundo teisinius argumentus,

konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde

nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK

263 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų

pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.

LR Konstitucijos

5 str. 1 d. valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumÄ . Vykdydamas teisingumÄ , teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktÄ remdamasis specialiomis procedÅ«rinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Å is principas nustatytas 1948 m. gruodžio

10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos

8 str., 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir reiÅ¡kia teisę kreiptis į teismÄ , t. y. teisę į ieÅ¡kinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (LR CPK

5 str.). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra

tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t.y. įgyvendinamas proceso

koncentracijos ir ekonomiškumo principas (LR CPK

7 str.). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymÄ sudarytas nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų jo bylÄ (LR CPK

36 str.; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ (teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) įgyvendinimo sÄ lygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (LR CPK

137 str. 2 d. 2 p.).

Atskirajame skunde ieškovai remiasi aplinkybe, jog LR Seimas yra ne įstaiga, vykdanti

vieÅ¡Ä jį administravimÄ , o įgyvendinanti įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , todėl LR Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo

administravimo subjektu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieÅ¡kovų argumentu. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje atsakovu nurodo valstybę, kuriÄ atstovauja Vyriausybė, o ne LR SeimÄ , todėl teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiÅ¡kėjams (policijos pareigÅ«nams) nebuvo iÅ¡mokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimÄ formuluojant kaip reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokie pareiÅ¡kėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks Å¡iuo atveju yra pareiÅ¡kėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimÄ dalies priteisimo (LR ABTÄ® 2 str. 19 d., 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis.).

Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyje, priimtoje 2010 m. lapkričio 10 d., pažymėta, kad LR ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos

neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios

institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. Byloje Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog prašoma atlyginti žala yra ieškovui, remiantis LR Konstitucijai

prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, nesumokėtas darbo užmokestis (negautos pajamos),

nekeičia tokio reikalavimo esmės – tai yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjama byla dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų, vykdant vieÅ¡osios teisės reglamentuojamÄ veiklÄ , patenka į LR CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (LR ABTÄ® str. 1 d. 3 p.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog, kaip matyti iš nusistovėjusios Lietuvos teismų praktikos, ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų

ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus

apygardos teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumÄ ir pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK

337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Andžej Maciejevski

Teisėjos                                                                                             Virginija

Volskienė

                                                                                                           Romualda

Janovičienė