2022-01-19 Nr. AB-1576-3-62-3-02794-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2022-01-19 Nr. AB-1576-3-62-3-02794-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-11-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02794-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN) laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 metų, nuo 2019 m. spalio 23 d. buvo paskirtas į 9-ąjį būrį. Dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, o 2019 m. lapkričio 21 d. buvo konvojuotas į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL, Ligoninė), kurioje buvo atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimai, skirti vaistai. LAVL jam buvo paaiškinta, jog, grįžus į Alytaus PN, jam bus suteikti paskirti vaistai, tačiau pareiškėjas jų negavo. Dėl negaunamų vaistų jis keletą kartų kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog vaistų neduoda, nes jų neturi. Vietoj to, kad būtų išduoti skirti vaistai, pareiškėjas buvo dar kartą konvojuotas į LAVL. LAVL paprašius paskirtų vaistų, jam vėl buvo paaiškinta, jog vaistus privalo išduoti įstaiga, kurioje jis atlieka bausmę. LAVL jam buvo skirtas tinkamas gydymas ir vaistai. Alytaus PN, nesuteikdami vaistų, kuriuos paskyrė LAVL, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, įtvirtinantį žmogaus teisę į sveikatos apsaugą. Piliečiams nustatyta nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarka, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti medicininę pagalbą. Pareiškėjas, nuo 2019 m. lapkričio 21 d. negaudamas paskirtų vaistų, buvo priverstas kęsti (duomenys neskelbtini) skausmus, jam buvo draudžiama iš savo asmeninės sąskaitos nusipirkti paskirtus vaistus ir neleista, kad paskirtus vaistus perduotų pareiškėjo artimieji. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybė privalo užtikrinti jo išlaikymą, o reikalavimas vaistus pirkti iš savo lėšų yra neteisėtas. Pareiškėjas, negavęs paskirtų vaistų, buvo priverstas kęsti skausmus, jautė silpnumą, nepatogumus, tirpdavo galūnės, dažnai trukdavo oro. Pareiškėjas nerašė pareiškimo dėl paskirto vaisto įsigijimo iš asmeninių lėšų, įvertinęs, jog netikslinga teikti tokį prašymą, nes jo nagrinėjimas būtų trukęs apie 20 dienų, be to, manė, jog valstybė privalėjo užtikrinti nemokamą gydymą.
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2012 m. birželio 1 d. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. buvo konvojuotas į LAVL gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai, šioje ligoninėje jam buvo paskirtas pastovus gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Alytaus PN. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui skirto vaisto Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius neturėjo, todėl apie tai elektroniniu laišku informavo LAVL, nurodydamas, jog reikia užsakyti ir pristatyti į Alytaus PN pareiškėjui paskirtą vaistą.
Paaiškėjus, kad pareiškėjui paskirtas vaistas nebuvo įtrauktas į konkursinių vaistų sąrašą, šiam vaistui įsigyti buvo paskelbtas naujas konkursas. Vaistas buvo gautas 2019 m. gruodžio 20 d., o 2019 m. gruodžio 23 d. pradėtas gydymas. Nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo tęsiamas anksčiau paskirtas medikamentinis gydymas, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas buvo pakartotinai pristatytas į LAVL reikalingiems tyrimams atlikti. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d.
įsakymu Nr. V-101 patvirtintu Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), vaistinių preparatų ir medicinos priemonių pirkimą už suimtojo ar nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas organizuoja vaistininkas arba įstaigos vadovo įsakymu paskirtas atsakingas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl 2019 m. spalio 1 d. įvykusios bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reorganizacijos ir pataisos įstaigų vaistinių centralizacijos Alytaus PN dirbę sveikatos priežiūros specialistai tapo LAVL darbuotojais.
Visiems nuteistiesiems, norintiems medikamentus įsigyti už asmenines lėšas, buvo rekomenduojama kreiptis į Alytaus PN direktorių, kuris tuo klausimu priima sprendimus, be to, Pataisos įstaigų vidaus taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nenumato galimybės medikamentus perduoti per pasimatymų kambarį. Pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN su prašymais ar skundais dėl medicininių paslaugų ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2012 m. birželio 1 d. Nuo 2019 m. spalio 24 d. pareiškėjas paskirtas į 9-ąjį būrį 9-ajame lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjas priskirtas lengvajai grupei.
7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Konstitucijos 53 straipsniu, BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems, laikomiems Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldžiose laisvės atėmimo įstaigose, tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), galiojantis nuo 2019 m. spalio 9 d. Teismas rėmėsi Tvarkos aprašo 2 ir 3 punktais ir nurodė, kad, pagal iki 2019 m. rugsėjo 30 d. galiojusį teisinį reglamentavimą, suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose veikė asmens sveikatos priežiūros tarnybos (skyriai), kuriose buvo teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Išanalizavęs aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgęs į Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-299 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdymo struktūrą, teismas darė išvadą, kad dėl įvykdytos pertvarkos LAVL buvo įsteigtas šios ligoninės struktūrinis padalinys – Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, veikiantis pagal veiklos adresus, įskaitant ir Alytaus PN. Teismas pažymėjo, kad vienas iš LAVL struktūrinių padalinių yra vaistinė.
8. Teismas rėmėsi Alytaus PN veiklą reglamentuojančių Alytaus pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, (toliau – ir Nuostatai) 7, 8.1–8.24 punktais ir, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 3 punktą, darė išvadą, kad Alytaus PN yra pavesta užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11–28 d. ir 2019 m. gruodžio 9–12 d. buvo pristatytas į LAVL tyrimams atlikti. Pagal LAVL 2019 m. lapkričio 25 d. parengto Medicinos dokumentų išrašo duomenis, pareiškėjui diagnozuotam sveikatos sutrikimui buvo paskirtas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini). Pagal LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN 2020 m. sausio 10 d. parengto medicininio pažymėjimo Nr. PPV-APN-35 duomenis, Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius neturėjo pareiškėjui paskirto vaistinio preparato (duomenys neskelbtini); elektroniniu laišku LAVL vaistinės vedėja buvo informuota apie šio vaisto poreikį ir jo pristatymą į Alytaus PN; kadangi paskirtas vaistas nebuvo įtrauktas į konkursinių vaistų sąrašą, buvo skelbiamas naujas konkursas jam įsigyti; vaistas buvo gautas 2019 m. gruodžio 20 d. Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo išrašyti kiti vaistai, o vaistas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išrašytas 2019 m. gruodžio 23 d. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius dokumentus, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN užtikrino, jog pareiškėjas dėl jam kilusių fizinės sveikatos sutrikimų, vaistų paskyrimo patektų pas LAVL struktūrinio padalinio – Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN – darbuotojus ir būtų pristatomas į LAVL. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos sutrikimų būtų atsiradusi būtinybė suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kurios suteikimą privalo užtikrinti Alytaus PN.
10. Vertindamas atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus, susijusius su prašymo už asmenines lėšas įsigyti vaistą (duomenys neskelbtini) teikimu, teismas nurodė, kad teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, jog tokio turinio prašymo nerašė, nes įvertino, kad jo nagrinėjimas užtruks, be to, buvo įsitikinęs, kad jam paskirtą medikamentinį gydymą privalo užtikrinti valstybė. Teismas taip pat nenustatė duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, jog pareiškėjo artimieji laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. nustatyta tvarka kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais perduoti pareiškėjui paskirtą vaistą (duomenys neskelbtini), o atsakovo atstovas nemotyvuotai atsisakė tenkinti tokius prašymus.
11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad Alytaus PN tinkamai vykdė Nuostatų 8.21 punkte nurodytą funkciją, Tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus ir neatliko neteisėtų veikų viešojo administravimo srityje. Nenustatęs Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad, pagal CK 6.271 straipsnį, valstybei nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III. 12. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su konvojavimu į LAVL, skirtu tinkamu gydymu, Alytaus PN nevykdytu gydymu (neduoti paskirti vaistai), papildomai nurodydamas, kad teismas net nebandė nustatyti padarytus pažeidimus, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, nekreipė dėmesio į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas nesutampančias datas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas privalo turėti vaistų, nes jis gauna valstybės asignavimus, jis turėjo kreiptis į LAVL dėl reikalingų vaistų, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad vietoj vaistų (duomenys neskelbtini) jam buvo skiriami kiti vaistai, kurie netiko. Pareiškėjas nesutinka, kad jis pats turi pirkti vaistus, kurių nėra.
14. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį, nes teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog Alytaus PN pažeidžia nuteistųjų teises neduodami vaistų. Teismas net nebandė tirti, ar atsakovo atstovas teisėtai reikalauja pirkti vaistus už nuosavas lėšas. Nors teisės aktai nustato tokią galimybę, tačiau tokie reikalavimai yra neteisėti. Teismas vadovavosi tik tokiais teisės aktais, kurie įtvirtina atsakovo atstovo elgesį suteikiant pirminę ambulatorinę pagalbą. Teismas neanalizavo ginčo esmės, t. y. kai yra paskirti vaistai, tačiau jie nesuteikiami.
15. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl to, kad Alytaus PN nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neišdavė pareiškėjui V. S. jam paskirtų vaistų, atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus PN užtikrino, jog pareiškėjas dėl jam kilusių fizinės sveikatos sutrikimų, vaistų paskyrimo patektų pas LAVL struktūrinio padalinio – Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Alytaus PN – darbuotojus ir būtų pristatomas į LAVL, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos sutrikimų būtų atsiradusi būtinybė suteikti pareiškėjui pirmąją medicinos pagalbą, kurios suteikimą privalo užtikrinti Alytaus PN, pareiškėjo skundą atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl jis turi būti panaikintas ir pareiškėjui turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinį, atsakovo atstovo Alytaus PN argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino reikšmingų šiai bylai aplinkybių, nesurinko būtinų įrodymų šios aplinkybėms objektyviai išnagrinėti.
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN nesuteikė jam LAVL (duomenys neskelbtini) paskirto vaisto. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose, nes tokiu atveju neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų laisvės atėmimo įstaigos veiksmų, susijusių su šių įstaigų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-859-502/2021). Taigi byloje svarbu nustatyti, koks subjektas privalėjo pareiškėją aprūpinti vaistais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.
22. Konstitucijos 53 straipsnis įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus; įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose tvarką. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. BVK 174 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) taip pat įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Pagal BVK 174 straipsnio 2 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.
23. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. vasario 20 d.), 3 punktas, be kita ko, nustato, kad juo privalo vadovautis Ligoninė, organizuodama savo veiklą ir pacientams teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laisvės atėmimo įstaigos, užtikrindamos pacientams reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose. Tvarkos aprašo 15 punktas nustato, kad Ligoninėje veikia vaistinė, kuri yra įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, reikalingomis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims užtikrinti. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius pagal veiklos adresą Alytaus PN taip pat yra Ligoninės padalinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninės valdymo struktūros schema patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-299).
24. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-575/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-756/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1563-662/2020; 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-492/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-353-789/2021).
25. Taigi, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į vyraujančią praktiką panašaus pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu subjektu, atsakingu už nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą vaistais, buvo ir LAVL (tiek LAVL vaistinė, tiek Alytaus PN (LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius pagal veiklos adresą)).
26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Ligoninės gydytojai paskyrė gydymą ir paaiškino, jog Alytaus PN gaus vaistus nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jis jokių vaistų negavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 25 d. LAVL gydytojas (duomenys neskelbtini) paskyrė pareiškėjui medikamentinį gydymą (vaistinį preparatą (duomenys neskelbtini) 2 mg 1 tabletę ryte). 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas grįžo iš LAVL į Alytaus PN, jam nebuvo išduoti Ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini) paskirti vaistai, nes Alytaus PN jų neturėjo, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9 d.–2019 m. gruodžio 11 d. vėl buvo išsiųstas į LAVL. Tačiau byloje nėra duomenų, ar Alytaus PN nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui apskritai buvo išduoti kokie nors vaistai jo ligai gydyti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė ir jų neįvertino, o taip pat neišreikalavo įrodymų, pagrindžiančių, kada pareiškėjui buvo išduotas jam paskirtas vaistas, koks gydymas jam buvo taikomas tuo metu, kai Alytaus PN neturėjo galimybės išduoti pareiškėjui LAVL gydytojo (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistą.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus PN, neturėdami pareiškėjui paskirto vaistinio preparato (duomenys neskelbtini), elektroniniu laišku kreipėsi į Ligoninės vaistinės vedėją, informuodami apie šio vaisto poreikį ir jo pristatymą į Alytaus PN. Alytaus PN nurodė, kad paskirtas vaistas nebuvo įtrauktas į konkursinių vaistų sąrašą, jam įsigyti buvo skelbiamas naujas konkursas, vaistas buvo gautas 2019 m. gruodžio 20 d. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. elektroninio laiško, konkursinių vaistų sąrašo, dokumentų, įrodančių, kad vaistui gauti buvo organizuotas konkursas, kad vaistas buvo gautas 2019 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus PN pareiškėjui reikalingus vaistus gavo 2019 m. gruodžio 20 d., taip pat nevertino aplinkybių, kodėl jie buvo išduoti pareiškėjui tik 2019 m. gruodžio 23 d.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 25–27 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Kadangi byla bus nagrinėjama iš naujo, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra vertinami ir dėl jų teisėjų kolegija detaliau nepasisako.
30. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė