Legislator Case Law & Legislation
c5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4 AI generated

c5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4 · Regionų administracinis teismas

Case Number c5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. eI-994-423/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui T.B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

c5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4 · Regionų administracinis teismas: Å iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad tik Druskininkų savivaldybė buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemės sklypÄ atkÅ«rimui natÅ«ra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolimesnes nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdė ne teismo sprendimu, o įstatymo įpareigota. Pažymėtina, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta Nacionalinei žemės tarnybai pareiga gali bÅ«ti įvykdyta, kuomet nėra kitų teisinių kliūčių ar iÅ¡imčių atkurti nuosavybės teises, įtvirtintų AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje.

Keywords

AI generated
earth sciences transmission to requesting state serious defect in foreign proceedings improved country conditions missing case documents restrictive measures against Belarus
AI generated
f02a0383-675b-4974-9491-54a4bb753790
Plaintiff withdrew lawsuit after defendants signed survey plans; court dismissed case and ordered partial fee refund.
3668460f-2b28-4926-9036-d5feaff3a1fb
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019-05-07 raÅ¡tÄ Nr.
a81f0883-4aec-4c45-a930-41fd2e5eb066
valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
51022e47-4771-47c5-b2e6-4025caff3fb6
I. P. Babachin kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o jam suteikti teisę už atsakovę M. M. jos vardu ir lėšomis užbaigti paveldėjimo procedÅ«rÄ po tėvo M. B. 2011-01-04 mirties bei įregistruoti daiktines teises VÄ® Registrų centre ir priteisti iÅ¡ atsakovės M. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiasis asmuo – P. B..IeÅ¡kinyje nurodė, kad M. B. ir L. B. turėjo tris vaikus: sÅ«nus P. B. ir P. B. bei dukrÄ M. M.; sÅ«nÅ«s yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dukra – Baltarusijos pilietė.
e6b25a31-da93-4636-9341-11a318f11d1d
pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-994-423/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui T.B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 nusprendė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-10-14 aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1529-492/2015 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ Â ir konstatavo, kad Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1061 punktas numato teritoriniam skyriui pareigÄ , gavus iÅ¡ savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ , raÅ¡tu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ susipažinti su pateiktais dokumentais.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog Å¡ių veiksmų atsakovas, 2012-10-05 gavęs iÅ¡ Druskininkų savivaldybės administracijos ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų bylÄ ir patvirtintÄ Å¡io žemės sklypo planÄ , neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus. Vykdydamas įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendime administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 jam nustatytus įpareigojimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius (toliau – NŽT Druskininkų skyrius) 2015-09-17 atliko Tvarkos 1061 punkte nustatytÄ pareigÄ : raÅ¡tu Nr. 50SD-1530-(14.50.92.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pakvietė D.P. susipažinti su 2012-10-05 iÅ¡ Administracijos gautais dokumentais – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla ir patvirtintu Å¡io žemės sklypo planu. Kadangi NŽT Druskininkų skyrius nuo 2012-10-05 iki 2015-09-17 neteisėtai neveikė pagal Tvarkos 1061 punktÄ , pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad dėl tokio NŽT Druskininkų skyriaus neteisėto neveikimo pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ â€“ Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ne bet koks susirūpinimas ar nerimas vertintinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 2007-11-06 nutartis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 įpareigojo AdministracijÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N.K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ ir perduoti patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.

Tuo tarpu Administracija 2011-05-23 įregistravo sporto aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Å iuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklype aikÅ¡telės įteisinimo dokumentų nėra.Ä®siteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010, Administracija, vykdydama minėtÄ sprendimÄ , atliko sprendime nurodytus veiksmus - priėmė 2012-10-05 įsakymÄ Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ su jo duomenimis ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui.

NŽT, Administracijai suformavus žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsisakė pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises. NŽT, atsakydama į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, 2013-10-14 raÅ¡te Nr. I SS-(7.5.)-2176 pažymėjo, kad įvertinus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2013-09-16 duomenis nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikÅ¡telė, unikalus Nr. 4400-2080-5603, nuosavybės teise priklausantis Druskininkų savivaldybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 2 punktu žemė iÅ¡perkama, jeigu ji po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, iÅ¡skyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplÅ«dimių ir kt.); yra suteikia individualių gyvenamųjų namų statybai.

Atsižvelgiant į po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 priėmimo pasikeitusias aplinkybes, į tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikÅ¡telė, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Å¡is žemės sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei kaip visuomenės poreikiams naudojama teritorija - aikÅ¡tė, todėl nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra sklypÄ negali bÅ«ti atkuriamos.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtu raÅ¡tu Nr. 1 SS-(7.5.)-2176, pateikė skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-145- 423/2014 panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2013-08-16 aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-14 aktÄ Nr. lSS-(7.5.)-2l76 bei įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Administracijos pateiktais dokumentais (žemės sklypo planais).Ä®registruodama sporto aikÅ¡telę, Druskininkų savivaldybė sudarė teisines kliÅ«tis tolimesniam nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui.

Å iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad tik Druskininkų savivaldybė buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemės sklypÄ atkÅ«rimui natÅ«ra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolimesnes nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdė ne teismo sprendimu, o įstatymo įpareigota. Pažymėtina, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta Nacionalinei žemės tarnybai pareiga gali bÅ«ti įvykdyta, kuomet nėra kitų teisinių kliūčių ar iÅ¡imčių atkurti nuosavybės teises, įtvirtintų AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje.

Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo žemę, todėl pastaroji, gavusi iš Druskininkų savivaldybės žemės sklypų (tarp jų ir žemės sklypo, į kurio dalį pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises) patvirtintus detaliuosius planus, atsisakė atkurti nuosavybės teises vadovaudamasi įstatymais.

Nacionalinė žemės tarnyba nevilkino nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros, prieÅ¡ingai, nustačiusi teisines kliÅ«tis, ėmėsi veiksmų joms paÅ¡alinti - kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl kliūčių paÅ¡alinimo (apie tai pareiÅ¡kėja buvo informuota 2013-10-14 raÅ¡tu Nr. 1SS-(7.5.)-2176). Nuosavybės teisių atkÅ«rimas užtruko dėl objektyvių, nuo Nacionalinės žemės tarnybos valios nepriklausiusių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik valstybės valdžios institucijų teisės aktų pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti yra bÅ«tinos visos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjos motyvai dėl atsiradusios neturtinės žalos yra tik hipotetinio pobÅ«džio, grindžiami prielaidomis. PareiÅ¡kėja nurodydama, kad patyrė psichologinį stresÄ , fizinius pakitimus ir kt. nepateikė Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų apie diagnozuotÄ stresÄ , fizinės bÅ«klės pakitimus, iÅ¡vadas apie jos, kaip pedagogės, darbo kokybės nukentėjimÄ ). PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų tenkinti jos praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja praleido senaties terminÄ skundui paduoti, todėl atsakovo atstovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).Valdžios institucija – tai bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ asmuo patyrė bÅ«damas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl visų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiÅ¡kėja 2013 metais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2013-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 NŽT Druskininkų skyriaus aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atlikti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, žemėtvarkos skyriui gavus savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir Å¡ioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ , numatytus veiksmus.

PareiÅ¡kėja 2013-07-22 raÅ¡tu kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , kodėl pretendentams į buvusio savininko N.K. turėtÄ Å¾emę neatkuriamos nuosavybės teisės natÅ«ra į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėtais pareiÅ¡kėjos skųstais administraciniais aktais jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės natÅ«ra į ginčo žemės sklypÄ negali bÅ«ti atkurtos, kadangi Å¡i žemė pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , numatantį, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995-05-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, iÅ¡skyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplÅ«dimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei, nes joje yra statinys – sporto aikÅ¡telė, nuosavybės teise priklausanti Druskininkų miesto savivaldybei.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2015 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino visiÅ¡kai. LVAT 2015-09-07 sprendimu minėtÄ Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 (pagal pareiÅ¡kėjos D.P. skundÄ atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai) dalimi įpareigojo Druskininkų savivaldybės administracijÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, N.K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ , atlikti Å¡io sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiÅ«lymÄ dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.

Å ioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-07-09, LVAT iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka minėtÄ administracinę bylÄ . Teismai taip pat konstatavo, kad Druskininkų savivaldybė 2011-05-23 įregistravo sporto aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre bei 2010-07-28 Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Neravų, Ateities ir Å iltnamių gatvių teritorijos detalųjį planÄ .

Å iuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo sklype aikÅ¡telės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, aikÅ¡telė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiÅ¡kėjos skundÄ Å¡ioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybę įpareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje, plane pažymėtoje teritorijos Nr. 8, tik N.K. turėtos žemės vietoje, natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ , perduoti patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir dokumentus Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai ir atlikti kitus jau ankščiau minėtus veiksmus.

Pažymėjo, kad faktai, jog savivaldybė 2011-05-23 įregistravo aikÅ¡telę Nekilnojamojo turto registre, 2010-07-28 patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planÄ , buvo žinomi ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundÄ LVAT 2012-07-09. Ä®siteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Administracija, vykdydama minėtÄ sprendimÄ , atliko sprendime nurodytus veiksmus – priėmė 2012-10-05 įsakymÄ Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino ginčo žemės sklypo planÄ su jo duomenimis ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui.

Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi iÅ¡ Druskininkų savivaldybės ginčo žemės sklypo planÄ ir jo duomenis, neatliko jokių tolimesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentams į ginčo žemės sklypÄ . Tiek pirmosios instancijos teismas byloje Nr. I-145-423/2015, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančios faktinės aplinkybės (faktas apie sporto aikÅ¡telės buvimÄ ginčo žemės sklype, aikÅ¡telės reikalingumas visuomenės poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginčijami NŽT administraciniai aktai, nepasikeitė, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos visuose byloje esančiuose bei jau minėtuose tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek LVAT sprendimuose, todėl ginčijami NŽT administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini.

Taigi, minėtoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad NŽT veiksmai (priimti administraciniai aktai), atsisakant atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo neteisėti, atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 ir Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡ esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai iÅ¡ naujo Å¡ioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygomis – žala ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.Atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėja apie savo pažeistas teises, t.y. apie atsakovo atstovo priimtus 2013-10-14 aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 sužinojo dar 2013 metais.

Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr. LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ .

Todėl, spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimÄ .

IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina dėl to, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ji buvo priversta ilgÄ laikÄ bylinėtis teismuose (kaip minėta, teisminis procesas truko beveik dvejus metus), o bylinėjimosi metu ji patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , įvairius kasdienės veiklos apsunkinimus. Taigi, savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ bylinėjimosi teismuose dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų fakto.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad 2015-09-07 LVAT priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiÅ¡kėja turėjo suvokti, kad bÅ«tent dėl neteisėtų NŽT veiksmų atkuriant nuosavybės teises, t.y. priimtų administracinių aktų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais, pareiÅ¡kėja buvo priversta ilgÄ laikÄ bylinėtis teismuose, dėl ko ji patyrė neturtinę žalÄ .Teismas konstatuoja, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ atsiradimo momentu laikytinas LVAT nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimas, priėmimas, t. y. 2015-09-07.

Dėl nurodytų motyvų atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ atsiradimo momentas sietinas su momentu, kai pareiÅ¡kėja sužinojo apie ginčytus NŽT sprendimus. Taigi, pareiÅ¡kėja apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo ar turėjo sužinoti 2015-09-07, o į teismÄ iÅ¡siųsdama skundÄ kreipėsi 2017-01-08. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidusi.Neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (M. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995-02-24 Series A Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (P. prieÅ¡ GraikijÄ , 1995-10-31 Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (O. prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988-03-24 Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (L.prieÅ¡ IspanijÄ , 1994-12-09 Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.

PlačiÄ neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi bÅ«ti ginami visų asmenų teisėti lÅ«kesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, Å¡io įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ , neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimÄ . Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymÄ dažniau nei kitose vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grÄ Å¾inimÄ nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).Teismo vertinimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, pareiÅ¡kėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiÅ¡koms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmÄ .

BÅ«tent dėl neteisėtų NŽT veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nevykdant savo pareigų, dėl ko pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas į ginčo žemę negalėjo bÅ«ti užbaigtas 2013 metais, pareiÅ¡kėja patyrė neturtinę žalÄ , todėl tarp neteisėtų NŽT veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalÄ , amžių ir sveikatos bÅ«klę (LVAT 2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (LVAT 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiÅ¡kėjo elgesį ginčo metu (LVAT 2007-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtakÄ tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (LVAT 2008-04-17 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje, pareiÅ¡kėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiÅ«riu.

Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , kuri nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, už pareiÅ¡kėjos patirtÄ moralinę skriaudÄ priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Pažymėtina, jog neteisėtų NŽT 2013-10-14 akto Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 akto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, kurie buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimu (įsiteisėjusiu 2015-09-07), priėmimas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampÄ , neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja sÄ lygos vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti.

Teisminis procesas dėl minėtų teisės aktų panaikinimo užtruko ilgÄ laiko tarpÄ , t.y. beveik dvejus metus (pareiÅ¡kėja į pirmosios instancijos teismÄ 2013-10-21, teismo sprendimas dėl Å¡ių aktų panaikinimo įsiteisėjo tik 2015-09-07). Vis dėlto, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti kasdienėje ir darbinėje veikloje, socialinių ryÅ¡ių susilpnėjimo, sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visa apimtimi ir nevertina pareiÅ¡kėjai kilusios žalos jos praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur suma.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos D.P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjai D.P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 2000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                            Asta Urbonienė