c5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. eI-994-423/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Asta UrbonienÄ, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, atstovui T.B.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos D.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generatedc5bcaa18-198d-4f4a-a0da-198fcc1ef0f4 · Regionų administracinis teismas: Å iuo aspektu bÅ«tina pažymÄti, kad tik Druskininkų savivaldybÄ buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemÄs sklypÄ atkÅ«rimui natÅ«ra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolimesnes nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdÄ ne teismo sprendimu, o įstatymo įpareigota. PažymÄtina, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta Nacionalinei žemÄs tarnybai pareiga gali bÅ«ti įvykdyta, kuomet nÄra kitų teisinių kliÅ«Äių ar iÅ¡imÄių atkurti nuosavybÄs teises, įtvirtintų AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. eI-994-423/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00036-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Asta UrbonienÄ, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, atstovui T.B.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos D.P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä :
PareiÅ¡kÄja skundu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, 15 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ bei teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinÄje byloje Nr. I-145-423/2014 nusprendÄ: panaikinti NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos 2013-10-14 aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176, panaikinti NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, įpareigoti NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybÄs administracijos (toliau â ir Administracija) direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), planu).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-07 nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-1529-492/2015 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ Â ir konstatavo, kad VyriausybÄs 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau â Tvarka) 1061 punktas numato teritoriniam skyriui pareigÄ , gavus iÅ¡ savivaldybÄs administracijos žemÄs sklypo kadastro duomenų bylÄ ir patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ , raÅ¡tu kviesti pilieÄius, turinÄius teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ susipažinti su pateiktais dokumentais.
Byloje neginÄijamai nustatyta, jog Å¡ių veiksmų atsakovas, 2012-10-05 gavÄs iÅ¡ Druskininkų savivaldybÄs administracijos ginÄo žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų bylÄ ir patvirtintÄ Å¡io žemÄs sklypo planÄ , neatliko, todÄl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovÄ atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus. Vykdydamas įsiteisÄjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendime administracinÄje byloje Nr. I-145-423/2014 jam nustatytus įpareigojimus, NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius (toliau â NŽT Druskininkų skyrius) 2015-09-17 atliko Tvarkos 1061 punkte nustatytÄ pareigÄ : raÅ¡tu Nr. 50SD-1530-(14.50.92.) âDÄl teismo sprendimo vykdymoâ pakvietÄ D.P. susipažinti su 2012-10-05 iÅ¡ Administracijos gautais dokumentais â žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla ir patvirtintu Å¡io žemÄs sklypo planu. Kadangi NŽT Druskininkų skyrius nuo 2012-10-05 iki 2015-09-17 neteisÄtai neveikÄ pagal Tvarkos 1061 punktÄ , pareiÅ¡kÄja reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
NurodÄ, kad dÄl tokio NŽT Druskininkų skyriaus neteisÄto neveikimo pareiÅ¡kÄja patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ â Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrÄžtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ . PraÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Atsakovas Lietuvos valstybÄ, atstovaujama NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime ir teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas vertintinas kaip neturtinÄs žalos atsiradimo faktas. RÅ«pesÄiai ginant savo teises yra įprasta ir neiÅ¡vengiama bÅ«tinybÄ (LAT civilinÄje byloje Nr. 3K-3-469 2007-11-06 nutartis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesÄiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrÄtimų, emocinÄs depresijos, asmens garbÄs, orumo pažeidimo faktas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinÄje byloje Nr. 1-841-142/2010 įpareigojo AdministracijÄ per 3 mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemÄje, kuri Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus kartografinÄje medžiagoje pažymÄta teritorijos numeriu 8, tik N.K. turÄtos žemÄs vietoje, suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emÄs sklypÄ ir perduoti patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.
Tuo tarpu Administracija 2011-05-23 įregistravo sporto aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Å iuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginÄo žemÄs sklype aikÅ¡telÄs įteisinimo dokumentų nÄra.Ä®siteisÄjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinÄje byloje Nr. 1-841-142/2010, Administracija, vykdydama minÄtÄ sprendimÄ , atliko sprendime nurodytus veiksmus - priÄmÄ 2012-10-05 įsakymÄ Nr. V35-735 âDÄl žemÄs sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimoâ, kuriuo patvirtino žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), planÄ su jo duomenimis ir perdavÄ jį NŽT Druskininkų skyriui.
NŽT, Administracijai suformavus žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsisakÄ pareiÅ¡kÄjai atkurti nuosavybÄs teises. NŽT, atsakydama į pareiÅ¡kÄjos skundÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, 2013-10-14 raÅ¡te Nr. I SS-(7.5.)-2176 pažymÄjo, kad įvertinus VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2013-09-16 duomenis nustatyta, kad žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikÅ¡telÄ, unikalus Nr. 4400-2080-5603, nuosavybÄs teise priklausantis Druskininkų savivaldybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau â ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 2 punktu žemÄ iÅ¡perkama, jeigu ji po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninÄs paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, iÅ¡skyrus poilsiavieÄių pastatų ir statinių užimtus žemÄs sklypus; kitų visuomenÄs poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikÅ¡Äių, skverų, kapinių, vandenvieÄių, paplÅ«dimių ir kt.); yra suteikia individualių gyvenamųjų namų statybai.
Atsižvelgiant į po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-19 sprendimo administracinÄje byloje Nr. 1-841-142/2010 priÄmimo pasikeitusias aplinkybes, į tai, kad žemÄs sklype (duomenys neskelbtini), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikÅ¡telÄ, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Å¡is žemÄs sklypas priskirtinas valstybÄs iÅ¡perkamai žemei kaip visuomenÄs poreikiams naudojama teritorija - aikÅ¡tÄ, todÄl nuosavybÄs teisÄs grÄ Å¾inant natÅ«ra sklypÄ negali bÅ«ti atkuriamos.
PareiÅ¡kÄja, nesutikdama su minÄtu raÅ¡tu Nr. 1 SS-(7.5.)-2176, pateikÄ skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinÄje byloje Nr. 1-145- 423/2014 panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2013-08-16 aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 ir NacionalinÄs žemÄs tarnybos 2013-10-14 aktÄ Nr. lSS-(7.5.)-2l76 bei įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Administracijos pateiktais dokumentais (žemÄs sklypo planais).Ä®registruodama sporto aikÅ¡telÄ, Druskininkų savivaldybÄ sudarÄ teisines kliÅ«tis tolimesniam nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesui.
Å iuo aspektu bÅ«tina pažymÄti, kad tik Druskininkų savivaldybÄ buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemÄs sklypÄ atkÅ«rimui natÅ«ra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolimesnes nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdÄ ne teismo sprendimu, o įstatymo įpareigota. PažymÄtina, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta Nacionalinei žemÄs tarnybai pareiga gali bÅ«ti įvykdyta, kuomet nÄra kitų teisinių kliÅ«Äių ar iÅ¡imÄių atkurti nuosavybÄs teises, įtvirtintų AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje.
Kaip minÄta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinÄje byloje Nr. 1-841-142/2010 neįpareigojo NacionalinÄs žemÄs tarnybos atkurti pareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teises į ginÄo žemÄ, todÄl pastaroji, gavusi iÅ¡ Druskininkų savivaldybÄs žemÄs sklypų (tarp jų ir žemÄs sklypo, į kurio dalį pareiÅ¡kÄja siekÄ atkurti nuosavybÄs teises) patvirtintus detaliuosius planus, atsisakÄ atkurti nuosavybÄs teises vadovaudamasi įstatymais.
NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba nevilkino nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros, prieÅ¡ingai, nustaÄiusi teisines kliÅ«tis, ÄmÄsi veiksmų joms paÅ¡alinti - kreipÄsi į Druskininkų savivaldybÄ dÄl kliÅ«Äių paÅ¡alinimo (apie tai pareiÅ¡kÄja buvo informuota 2013-10-14 raÅ¡tu Nr. 1SS-(7.5.)-2176). NuosavybÄs teisių atkÅ«rimas užtruko dÄl objektyvių, nuo NacionalinÄs žemÄs tarnybos valios nepriklausiusių priežasÄių. Atkreiptinas dÄmesys, kad vien tik valstybÄs valdžios institucijų teisÄs aktų pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinÄs žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti yra bÅ«tinos visos vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos.
PareiÅ¡kÄjos motyvai dÄl atsiradusios neturtinÄs žalos yra tik hipotetinio pobÅ«džio, grindžiami prielaidomis. PareiÅ¡kÄja nurodydama, kad patyrÄ psichologinį stresÄ , fizinius pakitimus ir kt. nepateikÄ Å¡iuos teiginius pagrindžianÄių įrodymų (pvz. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų apie diagnozuotÄ stresÄ , fizinÄs bÅ«klÄs pakitimus, iÅ¡vadas apie jos, kaip pedagogÄs, darbo kokybÄs nukentÄjimÄ ). PareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas turÄtų tenkinti jos praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ .
Be to, pareiÅ¡kÄja praleido senaties terminÄ skundui paduoti, todÄl atsakovo atstovÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.AdministracinÄs bylos nagrinÄjimo dalykas â neturtinÄs žalos atlyginimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad turtinÄs (kaip ir neturtinÄs) žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinanÄios, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs (neturtinÄs) žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.
Valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, ir savivaldybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybÄs darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 str. 1 d.).Valdžios institucija â tai bet koks vieÅ¡osios teisÄs subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todÄl valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda ir dÄl valstybinių ar savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neteisÄtais veiksmais padarytos žalos.
Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali vieÅ¡osios atsakomybÄs sistema, skirta atlyginti žalai, kuriÄ asmuo patyrÄ bÅ«damas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginÄus, kylanÄius dÄl žalos, padarytos vieÅ¡ojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susijÄ su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. DÄl to Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrÄ sias civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1485/2009).CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybÄs bei savivaldybÄs valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinÄ atsakomybÄ, o padaryta turtinÄ Å¾ala (taip pat ir neturtinÄ Å¾ala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄs ir savivaldybÄs atsakomybÄ atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Kad reikalavimas dÄl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinÄje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-1355/2010). NagrinÄjamoje administracinÄje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dÄl visų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų buvimo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos bei teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenų, pareiÅ¡kÄja 2013 metais kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2013-10-14 NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 NŽT Druskininkų skyriaus aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atlikti nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose, žemÄtvarkos skyriui gavus savivaldybÄs administracijos žemÄs sklypo kadastro duomenų bylÄ ir Å¡ioje byloje esantį savivaldybÄs administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ , numatytus veiksmus.
PareiÅ¡kÄja 2013-07-22 raÅ¡tu kreipÄsi į NŽT Druskininkų skyrių, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , kodÄl pretendentams į buvusio savininko N.K. turÄtÄ Å¾emÄ neatkuriamos nuosavybÄs teisÄs natÅ«ra į žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). MinÄtais pareiÅ¡kÄjos skųstais administraciniais aktais jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybÄs teisÄs natÅ«ra į ginÄo žemÄs sklypÄ negali bÅ«ti atkurtos, kadangi Å¡i žemÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , numatantį, kad žemÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų pilieÄių iÅ¡perkama valstybÄs ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovÄje ir po 1995-05-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninÄs paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, iÅ¡skyrus poilsiavieÄių pastatų ir statinių užimtus žemÄs sklypus; kitų visuomenÄs poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikÅ¡Äių, skverų, kapinių, vandenvieÄių, paplÅ«dimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskirtina valstybÄs iÅ¡perkamai žemei, nes joje yra statinys â sporto aikÅ¡telÄ, nuosavybÄs teise priklausanti Druskininkų miesto savivaldybei.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinÄje byloje Nr. I-145-423/2015 pareiÅ¡kÄjos skundÄ patenkino visiÅ¡kai. LVAT 2015-09-07 sprendimu minÄtÄ Kauno apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko iÅ¡ esmÄs nepakeistÄ . Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimo administracinÄje byloje Nr. I-841-142/2010 (pagal pareiÅ¡kÄjos D.P. skundÄ atsakovui Druskininkų savivaldybÄs administracijai) dalimi įpareigojo Druskininkų savivaldybÄs administracijÄ per 3 mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemÄje, kuri Druskininkų savivaldybÄs administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus kartografinÄje medžiagoje pažymÄta teritorijos numeriu 8, N.K. turÄtos žemÄs vietoje, suformuoti natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emÄs sklypÄ , atlikti Å¡io sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemÄs sklypo planÄ , pasiÅ«lyti žemÄs sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemÄs sklypo pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį, pateikti pasiÅ«lymÄ dÄl žemÄs servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai.
Å ioje dalyje teismo sprendimas įsiteisÄjo 2012-07-09, LVAT iÅ¡nagrinÄjus apeliacine tvarka minÄtÄ administracinÄ bylÄ . Teismai taip pat konstatavo, kad Druskininkų savivaldybÄ 2011-05-23 įregistravo sporto aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre bei 2010-07-28 Druskininkų savivaldybÄs administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Neravų, Ateities ir Å iltnamių gatvių teritorijos detalųjį planÄ .
Å iuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginÄo sklype aikÅ¡telÄs įteisinimo dokumentų nÄra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, aikÅ¡telÄ nepažymÄta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiÅ¡kÄjos skundÄ Å¡ioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybÄ Ä¯pareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemÄje, plane pažymÄtoje teritorijos Nr. 8, tik N.K. turÄtos žemÄs vietoje, natÅ«ra grÄ Å¾inamÄ Å¾emÄs sklypÄ , perduoti patvirtintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ ir dokumentus Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai ir atlikti kitus jau ankÅ¡Äiau minÄtus veiksmus.
PažymÄjo, kad faktai, jog savivaldybÄ 2011-05-23 įregistravo aikÅ¡telÄ Nekilnojamojo turto registre, 2010-07-28 patvirtino ginÄo teritorijos detalųjį planÄ , buvo žinomi ir vertinti nagrinÄjant apeliacinį skundÄ LVAT 2012-07-09. Ä®siteisÄjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinÄje byloje Nr. I-841-142/2010, Administracija, vykdydama minÄtÄ sprendimÄ , atliko sprendime nurodytus veiksmus â priÄmÄ 2012-10-05 įsakymÄ Nr. V35-735 âDÄl žemÄs sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimoâ, kuriuo patvirtino ginÄo žemÄs sklypo planÄ su jo duomenimis ir perdavÄ jį NŽT Druskininkų skyriui.
NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba, gavusi iÅ¡ Druskininkų savivaldybÄs ginÄo žemÄs sklypo planÄ ir jo duomenis, neatliko jokių tolimesnių veiksmų dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo pretendentams į ginÄo žemÄs sklypÄ . Tiek pirmosios instancijos teismas byloje Nr. I-145-423/2015, tiek apeliacinÄs instancijos teismas pažymÄjo, kad byloje esanÄios faktinÄs aplinkybÄs (faktas apie sporto aikÅ¡telÄs buvimÄ ginÄo žemÄs sklype, aikÅ¡telÄs reikalingumas visuomenÄs poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginÄijami NŽT administraciniai aktai, nepasikeitÄ, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos visuose byloje esanÄiuose bei jau minÄtuose tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek LVAT sprendimuose, todÄl ginÄijami NŽT administraciniai aktai yra neteisÄti ir naikintini.
Taigi, minÄtoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teismas konstatavo, kad NŽT veiksmai (priimti administraciniai aktai), atsisakant atkurti pareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teises į žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo neteisÄti, atlikti nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisÄjÄ Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybÄs valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonÄms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dÄstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisÄjusiu teismo sprendimu vienoje administracinÄje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinÄjami nagrinÄjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. AdministracinÄje byloje Nr. I-145-423/2014 ir Å¡ioje administracinÄje byloje iÅ¡ esmÄs dalyvauja tie patys asmenys, todÄl vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lyga â neteisÄti valdžios institucijos veiksmai iÅ¡ naujo Å¡ioje administracinÄje byloje nebeįrodinÄtina ir laikytina nustatyta, o tai patikslina ir ginÄo nagrinÄjimo ribas, sietinas tik su likusiomis vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygomis â žala ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir žalos.Atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kÄjos reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kÄja apie savo pažeistas teises, t.y. apie atsakovo atstovo priimtus 2013-10-14 aktÄ Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 aktÄ Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 sužinojo dar 2013 metais.
Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs LVAT, nagrinÄjant administracines bylas dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr. LVAT 2007-03-26 nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . PažymÄtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ .
TodÄl, sprÄsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas visų pirma turi nustatyti teisÄs pažeidimo momentÄ . Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginÄijami. Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinÄs teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne paties teisÄs pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nÄra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne vÄliau, nei tokioje paÄioje situacijoje turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.
Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisÄ yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ , atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosÄiusios situacijos vertinimui bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).Remiantis aukÅ¡Äiau nurodyta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisÄs pažeidimÄ .
IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad neturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄja kildina dÄl to, jog dÄl neteisÄtų atsakovo atstovo veiksmų ji buvo priversta ilgÄ laikÄ bylinÄtis teismuose (kaip minÄta, teisminis procesas truko beveik dvejus metus), o bylinÄjimosi metu ji patyrÄ dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , įvairius kasdienÄs veiklos apsunkinimus. Taigi, savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kÄja iÅ¡ esmÄs kildina iÅ¡ bylinÄjimosi teismuose dÄl neteisÄtų atsakovo atstovo veiksmų fakto.
Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad 2015-09-07 LVAT priÄmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiÅ¡kÄja turÄjo suvokti, kad bÅ«tent dÄl neteisÄtų NŽT veiksmų atkuriant nuosavybÄs teises, t.y. priimtų administracinių aktų, kurie teismo buvo pripažinti neteisÄtais, pareiÅ¡kÄja buvo priversta ilgÄ laikÄ bylinÄtis teismuose, dÄl ko ji patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Teismas konstatuoja, kad teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ atsiradimo momentu laikytinas LVAT nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimas, priÄmimas, t. y. 2015-09-07.
DÄl nurodytų motyvų atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ atsiradimo momentas sietinas su momentu, kai pareiÅ¡kÄja sužinojo apie ginÄytus NŽT sprendimus. Taigi, pareiÅ¡kÄja apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo ar turÄjo sužinoti 2015-09-07, o į teismÄ iÅ¡siųsdama skundÄ kreipÄsi 2017-01-08. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nÄra praleidusi.NeturtinÄs žalos sÄ voka apima platų spektrÄ paÄių įvairiausių iÅ¡gyvenimų.
Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinÄ Å¾ala apima traumas, nerimÄ ir neteisybÄs jausmÄ (M. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, 1995-02-24 Series A Nr. 307-B); bejÄgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (P. prieÅ¡ GraikijÄ , 1995-10-31 Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (O. prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988-03-24 Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinÄjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (L.prieÅ¡ IspanijÄ , 1994-12-09 Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.
PlaÄiÄ neturtinÄs žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidÄjas, kuris neturtinÄ Å¾alÄ apibrÄžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrÄtimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, jog teisinÄje valstybÄje turi bÅ«ti ginami visų asmenų teisÄti lÅ«kesÄiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisÄs valstybÄs institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.
AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, Å¡io įstatymo reglamentuojamas nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ , neteisÄtais okupacinÄs valdžios veiksmais Lietuvos pilieÄiams padarytų skriaudų atlyginimÄ . DÄl to netinkamas valstybÄs institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymÄ dažniau nei kitose vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisÄtai pretenduojantiems į grÄ Å¾inimÄ nuosavybÄ asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinÄ Å¾ala (2005-10-28 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-1625/2005).Teismo vertinimu, dÄl NŽT neteisÄtų veiksmų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese, pareiÅ¡kÄja patyrÄ stipresnius bei emocingesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei paprastai patiriami socialinÄje aplinkoje, susiklosÄius įvairioms gyvenimiÅ¡koms situacijoms, susijusioms su valstybÄs valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybÄs jausmÄ .
BÅ«tent dÄl neteisÄtų NŽT veiksmų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese nevykdant savo pareigų, dÄl ko pareiÅ¡kÄjai nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesas į ginÄo žemÄ negalÄjo bÅ«ti užbaigtas 2013 metais, pareiÅ¡kÄja patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl tarp neteisÄtų NŽT veiksmų ir pareiÅ¡kÄjos patirtos neturinÄs žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinÄs žalos įrodinÄjamas pasižymi specifika, nes neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todÄl ginÄo dÄl neturtinÄs žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.
Ä®rodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų lemti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinÄjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle â vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007-06-26 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-653/07, 2010-06-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-940/2010).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Å ioje normoje nÄra pateiktas iÅ¡samus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. PažymÄtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaiÄiuojant neturtinÄs žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrÄ Å¾alÄ , amžių ir sveikatos bÅ«klÄ (LVAT 2005-10-28 sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisÄtų veiksmų trukmÄ, ar neteisÄti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (LVAT 2007-10-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. A8-483/2007), pareiÅ¡kÄjo elgesį ginÄo metu (LVAT 2007-04-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtakÄ tolesniam nukentÄjusio asmens gyvenimui (LVAT 2008-04-17 iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjos teisÄs buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo srityje, pareiÅ¡kÄjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybÄs valdžios institucijos gero administravimo požiÅ«riu.
Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pareiÅ¡kÄjos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , kuri nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ, už pareiÅ¡kÄjos patirtÄ moralinÄ skriaudÄ priteistinas neturtinÄs žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinÄjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalÄtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. PažymÄtina, jog neteisÄtų NŽT 2013-10-14 akto Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 akto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, kurie buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimu (įsiteisÄjusiu 2015-09-07), priÄmimas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjai neabejotinai sukÄlÄ nepatogumų, įtampÄ , neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybÄmis, patvirtina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja sÄ lygos vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti.
Teisminis procesas dÄl minÄtų teisÄs aktų panaikinimo užtruko ilgÄ laiko tarpÄ , t.y. beveik dvejus metus (pareiÅ¡kÄja į pirmosios instancijos teismÄ 2013-10-21, teismo sprendimas dÄl Å¡ių aktų panaikinimo įsiteisÄjo tik 2015-09-07). Vis dÄlto, pareiÅ¡kÄja nepateikÄ Ä¯rodymų, pagrindžianÄių jos nurodomas aplinkybes dÄl negalÄjimo dalyvauti kasdienÄje ir darbinÄje veikloje, socialinių ryÅ¡ių susilpnÄjimo, sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nÄra pagrindo pareiÅ¡kÄjos skundÄ tenkinti visa apimtimi ir nevertina pareiÅ¡kÄjai kilusios žalos jos praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur suma.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjai priteistinas 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisÄja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjos D.P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjai D.P. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, 2000 Eur (dviejų tÅ«kstanÄių eurų) dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                                            Asta UrbonienÄ