Legislator Case Law & Legislation
c5ba5bfc-d469-4ee8-b6fd-6ece5cd6c6ab AI generated

c5ba5bfc-d469-4ee8-b6fd-6ece5cd6c6ab · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c5ba5bfc-d469-4ee8-b6fd-6ece5cd6c6ab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-34738-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2; 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

c5ba5bfc-d469-4ee8-b6fd-6ece5cd6c6ab · Klaipėdos apygardos teismas: bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra keturis kartus teistas, daugiausia už smurtinių nusikaltimų padarymÄ . Keturis naujus smurtinius nusikaltimus padarė per trumpÄ laikotarpį, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Jo nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Anksčiau nuteistajam paskirtos Å¡velnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Dėl V. D. nusikalstamų veikų nukentėjo trys asmenys, vienas iÅ¡ jų mažametis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-34738-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2; 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta bausmių, paskirtų už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, dalis ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (dvi dienos) ir nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (dvi dienos). (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ nuteistojo V. D. priteista 194,82 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuteistajam V. D. paskirtos kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. D. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas nežymiai sužalojo mažametį: 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, diržu ne mažiau kaip du kartus sudavė mažamečiam A. Ž. į kairę Å¡launį, tokiu bÅ«du padarė jam sužalojimus – dvi poodines kraujosruvas kairės Å¡launies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, nežymiai sutrikdžiusius A.

Ž. sveikatÄ .

2. V. D. nuteistas ir už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 22.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė R. L. į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas jam sužalojimus: deÅ¡inio antakio ir nosies muÅ¡tines žaizdas, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės ir nosies kaulų lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ deÅ¡iniame žandiniame antyje ir deÅ¡inėje akiduobėje, nesunkiai sutrikdžiusius R. L. sveikatÄ .

3. V. D. nuteistas ir už tai, kad grasino nužudyti žmogų ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), penkto aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, bÅ«damas neblaivus, rankoje laikydamas peilį su atlenkta geležte, artėjo prie A. T. grasindamas jį papjauti, dėl to nukentėjusysis A. T. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. D. Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje be aiÅ¡kios priežasties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia ranka sugriebė A. T. už kaklo ir jį smaugė, koja užlipo jam ant deÅ¡inės kojos ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A.

T. į nosį. Tokiu bÅ«du V. D. padarė A. T. sužalojimus: nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimÄ , nosies nugarėlės, Å¡oninių pavirÅ¡ių ir akių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, smulkias kraujosruvas sprando odoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės čiurnos-pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, nesunkiai sutrikdžiusius A. T. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ itin griežtÄ dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nuteistasis V. D. tvirtina, kad vieno iÅ¡ kaltinime nurodytų įvykių metu jis peilio neturėjo, nes peilį paėmė jo (duomenys neskelbtini) Vi. D. Jis, bÅ«damas neblaivus, peiliu negrasino. 2.2. Apeliantas tvirtina, kad prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. Ž. jis nesmurtavo, jį mylėjo kaip savo vaikÄ ir viskuo aprÅ«pindavo. Vaikas buvo nuteikinėjamas (duomenys neskelbtini) Z. P. 2.3. Nuteistasis V. D. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis dirba, vykdo individualiÄ veiklÄ ir vienas iÅ¡laiko savo (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad turi nuosavÄ butÄ , kurį, bÅ«damas nelaisvėje, gali dėl skolų prarasti. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis praras darbÄ , o (duomenys neskelbtini) neteks pajamų. 3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) R. U. atsiliepimu praÅ¡o nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1 Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir teisingai jas kvalifikavo. 3.2 Skirdamas nuteistajam V.

D. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau yra keturis kartus teistas, daugiausia už smurtinių nusikaltimų padarymÄ . Keturis naujus smurtinius nusikaltimus padarė per trumpÄ laikotarpį, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. Jo nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Anksčiau nuteistajam paskirtos Å¡velnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Dėl V. D. nusikalstamų veikų nukentėjo trys asmenys, vienas iÅ¡ jų mažametis.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o nustatė vienÄ jo atsakomybę už tris nusikaltimus sunkinančiÄ aplinkybę. Nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, tačiau Å¡ios aplinkybės nuteistojo elgesio korekcijai įtakos neturėjo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimai. Teisėjų kolegijai Å¡ie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė V. D. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog praÅ¡oma paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesne bausme. Pastebėtina, jog nors apeliacinis skundas yra orientuotas į praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, vis dėlto jame yra užsimenama ir apie versijÄ , kad nuteistasis nukentėjusiajam A. T. peiliu negrasino ir prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. Ž. nesmurtavo, o pirmosios instancijos teismas atliko neiÅ¡samų įrodymų vertinimÄ . 7.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, jame nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų, kuriuos nurodo apeliantas, neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimo turiniui.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad V. D. 2020 m. rugpjūčio 29 d. muÅ¡damas nežymiai sužalojo mažametį A. Ž. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad V. D. su juo elgėsi negerai, mušė diržu, ant kurio sagties pavaizduota jaučio galva (t. 1, b. l. 39–41). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. Ž. kairiosios Å¡launies Å¡oniniame ir vidiniame pavirÅ¡iuose dvi poodinės kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos du kartus suduodant diržu.

Sužalojimai nežymiai sutrikdė A. Ž. sveikatÄ (t. 1, b. l. 130–131). Specialisto nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija ir atsiradimo mechanizmas patvirtina nukentėjusiojo A. Ž. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes. Tuoj po įvykio pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo V. D. dirÅ¾Ä ir nustatė, kad jis atitinka nukentėjusiojo apraÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 122). Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja Z. P. parodė, kad įvykio dienÄ jai paskambino (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) V.

D. muÅ¡a jÄ ir vaikÄ . Liudytojai (duomenys neskelbtini) A. V. ir D. S. patvirtino, kad, atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje į kaltinamojo namus, vaikas parodė kraujosruvas ant kojos, o pareigÅ«nams paklausus, kas atsitiko, pirÅ¡tu nurodė kaltinamÄ jį V. D. Kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s vertinami kasatoriaus teiginiai dėl galimo, jo manymu, Z. P. poveikio vaikui Å¡ioje byloje. Tokius argumentus, kurie buvo nurodyti ir ikiteisminio tyrimo metu bei tiriant įrodymus teisme, motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismas.

IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs nuteistojo nurodomus argumentus dėl galimai vaiko duotų melagingų parodymų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo vienintelis įrodymas sprendžiant dėl kaltinamojo V. D. kaltės. Jo kaltę smurtavus prieÅ¡ mažametį (duomenys neskelbtini) patvirtino ir kiti byloje iÅ¡tirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Å iai teismo iÅ¡vadai pritartina.

9. Nors apeliantas teigia, kad jis 2020 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu peilio neturėjo, nes peilį iÅ¡ jo paėmė (duomenys neskelbtini) Vi. D., tokie jo teiginiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiÅ¡kai. IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs visus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. D. grasino peiliu sužaloti nukentėjusįjį A. T. ir Å¡is turėjo pagrindÄ manyti, kad toks grasinimas bus įvykdytas.

Analizuojant apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , svarbus ir yra ir nukentėjusiojo A. T. parodymų, duotų skirtingose proceso stadijose, turinys ir nuoseklumas. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo apklaustas nukentėjusysis A. T. teigė, kad prie jo priėjo neblaivus vyras ir moteris, vyras, paklausęs „ko žiÅ«ri“, iÅ¡ striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė peilį, pakėlė į viršų ir paspaudė mygtukÄ , iššoko peilio geležtė.

Vyras pagrasino peiliu, sakydamas „tuoj tave papjausiu“ (t. 2, b. l. 165–166). Akistatos su įtariamuoju V. D. metu nukentėjusysis patvirtino, kad V. D. jam demonstravo peilį su atlenkta geležte, grasino, kad papjaus (t. 3, b. l. 93–95). Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu V. D. paklausė „ko žiūri“, išsitraukė peilį, atlenkė jo geležtę ir, artėdamas prie A. T., pagrasino papjauti (t. 4, b. l. 26–29). Teismo posėdyje liudytoja L. T. patvirtino, kad nuteistasis grasino jos sutuoktiniui peiliu.

Ä® įvykio vietÄ atvykę (duomenys neskelbtini) K. U. ir D. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad apžiÅ«rėjo koridoriuje ant grindų gulinčiÄ apsvaigusiÄ , sunkiai besiorientuojančiÄ Vi. D., jos užantyje užkiÅ¡tÄ sulankstomÄ peilį. Å alia Vi. D. tupėjęs V. D. tvirtino, kad peilis priklauso ne jam (t. 2, b. l. 145–146). Vi. D. apžiÅ«ros ir peilio suradimo aplinkybės buvo užfiksuotos policijos pareigÅ«nų individualių vaizdo registratorių įraÅ¡uose (t. 3, b. l. 36–44).

Visa tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų įrodymų vertinimui, teisingai konstatavo, kad nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu nuteistasis V. D. turėjo peilį ir juo grasino nukentėjusiajam A. T.

10. Patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, iÅ¡analizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitÄ bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro bendrÄ iÅ¡vadÄ , kad skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir nuosprendžio turiniui. Visi bylos duomenys, teismo pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus: jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais ir buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais bei įvertinti, nuosprendyje pateikiant iÅ¡samias, aiÅ¡kias, nuoseklias ir motyvuotas iÅ¡vadas.

Nuteistasis iÅ¡samesnių motyvų dėl to, kodėl teismas neteisingai vertino vienus ar kitus įrodymus, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ , nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus (BPK 305 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

13. Apeliantas V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Už nesunkų žmogaus sužalojimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, už nesunkų žmogaus sužalojimÄ nesant kvalifikuojančių aplinkybių numatytos kelios alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, už mažamečio nežymų sužalojimÄ â€“ bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už grasinimÄ nužudyti žmogų – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. D. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis anksčiau yra teistas keturis kartus, net tris kartus už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 140 straipsnio 3 dalyje, naujus nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui (t. 3, b. l. 130–137). Teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įtvirtintÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, – jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimams padaryti.

Nusikaltimų padarymo metu V. D. dirbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, jog V. D. turi (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ , už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimÄ , atitinkamai už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis) – vienerių metų bei Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Kadangi BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vienÄ laisvės atėmimo bausmę (t. y. nėra numatyta alternatyvių bausmių), todėl pirmosios instancijos teismas tokios rūšies bausmę ir paskyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų bausmių dydžiai parinkti mažesni nei sankcijose numatyti vidurkiai.

15. IÅ¡ byloje esančių nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų matyti, jog V. D. anksčiau keturis kartus teistas už įvairius nusikaltimus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 140 straipsnio 3 dalis), Å¡ioje byloje nagrinėtÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), tačiau Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertinta ir nepagrįstai nepripažinta apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. D. baustas administracine tvarka, daugiausia už alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡oje vietoje, neblaivaus asmens pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje ir alkoholinių gėrimų iÅ¡sineÅ¡imÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo vietų Alkoholio kontrolės įstatymo uždraustu laiku, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 123–129). Nusikaltimo padarymo metu V. D. dirbo, (duomenys neskelbtini) suformuotame iÅ¡raÅ¡e apie asmens darbovietę yra nurodyta, kad jis verčiasi individualia veikla (duomenys neskelbtini).

Pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes įvertinus kartu su tuo, jog V. D. nukentėjusiųjų neatsiprašė, civilinei ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytos 194,82 Eur žalos turtinės neatlygino ir su ieÅ¡kinio dalimi dėl nukentėjusiojo R. L. gydymo iÅ¡laidų nesutiko, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, už V. D. padarytas nusikalstamas veikas, net ir už tas, už kurių padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato kitas alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė.

Nuteistajam V. D. tiek už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Nurodant, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, reikalaujama motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡samesnių argumentų dėl parenkamos laisvės atėmimo bausmės rūšies ir jos dydžių nenurodė, tačiau, atsižvelgusi į pirmiau aptartus bausmės parinkimui aktualius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir tai vertindama kartu su visuma kitų nustatytų svarbių aplinkybių (Å¡eiminių, socialinių ir charakterizuojančių asmenybę ir pan.), teisėjų kolegija nusprendžia, kad, paskyrus mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę (pastaba – BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki penkerių metų, vadinasi, bausmės mediana yra dveji metai septyni mėnesiai 15 dienų, atitinkamai BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki trejų metų – bausmės mediana yra vieneri metai septyni mėnesiai 15 dienų, o BK 140 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijos numato laisvės atėmimÄ iki dvejų metų, vadinasi, bausmės mediana yra vieneri metai vienas mėnuo 15 dienų), į Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta tinkamai, jos vertintos kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skiriant visoms vienodÄ dėmesį ir nė vienos iÅ¡ jų nelaikant dominuojančia ar iÅ¡skirtine.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Pagal teismų praktikÄ , teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-P-89/2014, 2K-412/2014, 2K-115-648/2016, 2K-126-693/2018 ir kt.). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam V. D. minėto įstatymo nuostatas nėra pagrindo. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti bÅ«tina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įstatymo leidėjo įvertintas baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Å ioje byloje nėra duomenų ir apie V. D. padarytų nusikaltimų, konkrečiai BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, daug mažesnį pavojingumÄ .

19. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, teigiamai apibÅ«dinančios V. D. (turi (duomenys neskelbtini), padeda (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikyti (duomenys neskelbtini), dirba, dengia įvairius įsiskolinimus), nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dvejų metų laisvės atėmimo bausmės taikymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos ribas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apelianto nurodytos aplinkybės (tiek socialinės, tiek Å¡eiminės, tiek susijusios su nuteistojo asmenybe) nėra iÅ¡imtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko ir paminėtos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Priešingai, nei yra nurodęs V. D. apeliaciniame skunde, nustatytos aplinkybės yra tipinės. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios būtų reikšmingos individualizuojant bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde aptarti socialiniai ir šeiminiai ryšiai V. D. neatgrasė nuo nusikalstamų veiksmų darymo 20. Apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai (gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) Vi.

D. ir jÄ iÅ¡laiko, turi butÄ ) vertintini teigiamai, bet neleidžia spręsti, kad V. D. asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis, o baudžiamojo įstatymo sankcijose nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už vieno apysunkio ir trijų nesunkių nusikaltimų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. IÅ¡ jau paminėtų byloje esančių duomenų matyti, jog V. D. anksčiau buvo teistas, taip pat ir už apysunkį ir nesunkius nusikaltimus (pvz., BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), baustas už Å¡iurkščius administracinius nusižengimus.

Å ios aplinkybės rodo V. D. nenorÄ laikytis visuomenėje nustatytų gyvenimo taisyklių ir nuosekliai koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme.

21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog į kaltininko šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais.

Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių V. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kuriomis remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės bausmės paskyrimas nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

22. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas nuteistajam V. D. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė