c5ba00e0-c4df-4597-81fc-d3e4fdf2afbf · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2-4426-797/2012,    Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02296-2011-5,                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 116.4.; (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 3 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant atsakovo UAB ,,Volvega“ atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Andraikėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Volvega“ dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė:

             IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 86320 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Â sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ir praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Nurodo, kad su atsakovu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2370290, pagal kuriÄ buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio Scania 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2009-02-06 autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo darbuotojas, kuris vairavo automobilį.

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 86320 Lt žalÄ už apgadintÄ automobilį, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. praÅ¡o grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, nes atsakovas laiku nesumokėjo įmokų už teikiamÄ draudimo apsaugÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas savo veiksmais siekė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas sueitų, nes Å¡alys derėjosi dėl regreso sutarčių sudarymo, todėl ieÅ¡kovas laikė, kad ieÅ¡kovo teisė nebuvo pažeista ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismÄ , todėl praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 0913342 dėl atsakovui priklausančio automobilio SCANIA 124 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutartimi nustatytas draudiminės apsaugos galiojimo terminas nuo 2008-04-30 iki 2009-04-29. Buvo nustatyta, kad atsakovas sumoka ieÅ¡kovui 4560,00 Lt draudimo įmokÄ , kuri buvo iÅ¡skaidyta į keturias lygias dalis po 1140,00 Lt, t.y. atsakovas 2008-03-15 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-07-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-10-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2009-01-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt. Atsakovas sumokėjo visÄ draudimo įmokÄ . t.y. 4560,00 Lt: 2008-03-26 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-08-04 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-10-27 sumokėjo 1140,00 Lt, 2009-02-17 sumokėjo 1140,00 Lt. 2009-02-06 Vokietijoje dėl autoįvykio atsakovo darbuotojas pripažintas kaltu.

Atsakovas vadovaujasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Privalomo draudimo įstatymas) 16 str. 2 d., kuri numato, kad draudikas iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustÄ transporto priemonę. Dėl to privalo bÅ«ti nustatytos keturios atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia įstatymo 11 str. 7 d., kuri, atsakovo teigimu, draudėjui gali atsirasti ne dėl bet kokio sutarties sÄ lygų pažeidimo, o tik dėl tokio pažeidimo, kuris pagal CK 6.217 str. kriterijus gali bÅ«ti laikomas esminiu pažeidimu. Nesant esminio draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo, kuomet buvo pavėluotai sumokėta tik įmokos dalis, draudikui nesuteikiama teisė reikalauti draudimo apsaugos panaikinimo, tačiau suteikiama teisė į Privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 5 d. numatytus delspinigius.

IeÅ¡kovas savo valia sutiko sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ priimti dalimis, sutartyje numatytais terminais. Ä®mokos buvo mokamos dalimis, tik kiek pavėluotai, tačiau jos buvo priimamos. Jau po 3/4 bendros draudimo įmokos sumokėjimo, bet pažeidus įmokos dalies mokėjimo terminÄ , atsitikus įvykiui, toks termino praleidimas negali bÅ«ti laikomas esminiu pažeidimu, nes 3/4 metinės draudimo įmokos jau buvo sumokėta, o likusi 1/4 buvo sumokėta praleidus terminÄ , tačiau draudiko priimta. Nurodo, kad tarp Å¡alių draudimo teisiniai santykiai yra susiklostę nuo 2006 m. ir buvo taikoma tokia praktika, kad pagal sudarytas atskiras draudimo sutartis, artėjant eilinių draudimo įmokų mokėjimo terminui, ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo atsakovui sÄ skaitÄ apmokėjimui, nurodydavo, pagal kurias draudimo sutartis yra iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, kada pagal sudarytas draudimo sutartis turėjo bÅ«ti sumokama draudimo įmoka, einamųjų įmokų mokėtinas sumas.

Atsakovas sumokėdavo draudimo įmokas, iÅ¡raÅ¡ydavo iki sueinant sutartyse numatytiems mokėjimo terminams ir jau suėjus sutartyse numatytiems mokėjimo terminams, nes tokia buvo bendradarbiavimo praktika, ji buvo priimtina abiems Å¡alims. IeÅ¡kovas niekada nėra pareiÅ¡kęs atsakovui jokių pretenzijų ar pastabų dėl mokėjimų. Atsakovas tai grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, esančiais byloje. IeÅ¡kovas priėmė atsakovo dalines draudimo įmokas už laikotarpį, kurį buvo vėluojama sumokėti draudimo įmokas, kaip tinkamÄ prievolių, kylančių iÅ¡ draudimo sutarčių, įvykdymÄ ir jos negrÄ Å¾ino.

Pavėluotas dalinių draudimo įmokų sumokėjimas neturėjo jokios įtakos draudimo apsaugos galiojimui, draudimo iÅ¡mokos mokėjimui, tarp Å¡alių susiklosčiusiems draudimo teisiniams santykiams. IeÅ¡kovui nepraneÅ¡us apie vėlavimÄ sumokėti dalį draudimo įmokos, nepraneÅ¡us apie draudimo apsaugos sustabdymÄ ar draudimo sutarties nutraukimÄ , jis neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, nes Privalomo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. numato, kad įprastinė draudimo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas tačiau ieÅ¡kovas dėl to atsakovui pretenzijų nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovo elgesys, kuomet ieÅ¡kovas gavęs ir priėmęs visÄ draudimo įmokÄ , reikalauja grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ yra nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡taraujantis bendriesiems teisės principams. Be to, ieÅ¡kovas neįrodo, kad eismo įvykio metu buvo padaryta ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žala, kad Å¡iÄ Å¾alÄ yra atlyginęs reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad Å¡alys sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12/0913342, pagal kuriÄ privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė Scania 124, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutartis įsigaliojo 2008-04-30 ir galiojo iki 2009-04-29 (b. l. 44, t. 1). 2009-02-06 autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo vairuotojas V. T. (b. l. 6, t. 2). IÅ¡ draudimo sutarties matyti, kad Å¡alys sutarė, jog atsakovas sumoka ieÅ¡kovui 4560,00 Lt draudimo įmokÄ , kuri buvo iÅ¡skaidyta į keturias lygias dalis po 1140,00 Lt, t.y. 2008-03-15 atsakovas turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-07-30 - 1140,00 Lt, 2008-10-30 - 1140,00 Lt, 2009-01-30 - 1140,00 Lt.

Atsakovas sumokėjo visÄ draudimo įmokÄ , bet vėluodamas. t.y. 4560,00 Lt: 2008-03-26 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-08-04 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-10-27 sumokėjo 1140,00 Lt, 2009-02-17 sumokėjo 1140,00 Lt (b. l. 7, t. 1).IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl autoįvykio iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 86320 Lt žalÄ , kuriam pinigai pervesti 2010-04-07(b. l. 6, t .1).IeÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., kuri numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui paskutinės draudimo įmokos. Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių draudimo teisiniai santykiai buvo susiklostę nuo 2006 m. bei buvo susiklosčiusi tokia bendradarbiavimo praktika, kad ieÅ¡kovas teikdavo sÄ skaitas sumokėti įmokas, o atsakovas mokėdavo, bet dažniausiai pavėluodamas (b. l. 7, 18, 32-194 t.1), tačiau dėl to ieÅ¡kovas sutarties pažeidimo nelaikė esminiu pagal CK 217 str. 2 d., Draudimo įstatymo 7 str., byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys pretenzijas ir raginimus sumokėti įmokas.

Å alys buvo sutarusios, kad įmokos mokėjimas bus dalimis, kuriÄ atsakovas vėluodamas, bet mokėjo, o ieÅ¡kovas jas priimdavo, priėmė ir paskutinę įmokÄ , kuri sumokėta jau po įvykio. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti iÅ¡mokėtÄ sumÄ , negali vadovautis netinkamu sutarties įvykdymu, nes nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.206 str.). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.             Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

Teismas yra saistomas teismų formuojama praktika – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010, Nr. 2A-311-115/2010, Kauno apygardos 2011-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-192-555/2011, kuri yra naujesnė lyginant su ieÅ¡kovo nurodyta nutartimi, priimta 2009 m.             Kadangi byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas gavo draudimo įmokÄ , jÄ priėmė, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl terminų pažeidimo, nes ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, tokia tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, vadovaujantis galiojančiais teismų sprendimais, kur Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta taip, kad esant tokiai situacijai draudikas neturi teisės susigrÄ Å¾inti sumos, iÅ¡mokėtos dėl padarytos žalos ir kad toks reikalavimas prieÅ¡tarauja pačiai draudimo sutarties esmei ir CK 1.5 str. nurodytiems principams, nes susidarytų tokia situacija, kad draudėjas sumokėjęs draudimo įmokas dar pats turėtų mokėti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178, 185, Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).            Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiam asmeniui nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo. Å iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), o Civilinio kodekso 1.127 str. 4 d. numato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2010-04-07 iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo iÅ¡mokos pervedimo dienos ir terminas baigėsi 2011-04-07. IeÅ¡kinys teismui iÅ¡siųstas 2011-05-24 (b. l. 13, t. 1), užregistruotas teisme 2011-05-26 (b. l. 1 t. 1). IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas savo veiksmais siekė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas sueitų, nes Å¡alys derėjosi dėl regreso sutarčių sudarymo, todėl ieÅ¡kovas laikė, kad ieÅ¡kovo teisė nebuvo pažeista ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismÄ , nelaikytinos svarbiomis priežastimis ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti, nes iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad susiraÅ¡inėjimas ir derybos tarp Å¡alių vyko nuo 2011 m. sausio mėn., t.y. praėjus 8 mėnesiams nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, o taikos sutarties projektas buvo rengtas 2011-05-02, t.y. jau pasibaigus 1 metų terminui kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kovui laiku pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, nenustatyta atsakovo netinkamo elgesio ar vilkinimo. Be to, ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalaus teisininko, derybos dėl taikos galimos ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. IeÅ¡kinio senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovas praleido terminÄ be svarbios priežasties, jis neatnaujintinas ir ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už advokato padėjėjo paslaugas sumokėta 3900 Lt ir 400 Lt.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , ginčo pobÅ«dį ir bylos apimtį, į tai, kad pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui vyko paruoÅ¡iamaisiais dokumentais, į tai, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, kuriam teisingumo ministro rekomendacijose numatyta teisė gauti 80 proc. maksimalaus dydžio užmokesčio bei taikydamas CPK 98 str. 2 d., teismas pagrįstomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis laiko 3136 Lt (atsiliepimo suraÅ¡ymas 1920, tripliko suraÅ¡ymas – 1120 Lt, atstovavimas teisme – 96 Lt).

IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinas 3136 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos.  Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos 23,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 271 str., teismas n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE atsakovui UAB „Volvega“ 3136 Lt (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE valstybei 23,70 Lt (dvideÅ¡imt tris litus, 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. .

LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                                                Edita Kavaliauskienė                                                                                                        Â