c5b8b349-644b-4d10-bb2e-cd1a55e2cb0e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-741-929/2019 Proceso Nr. 1-01-1-54672-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Tomui Petkevičiui, nukentėjusiajai M. S., jos atstovei advokatei Virginijai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimĘS (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. S. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val., darbo ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojo smurtÄ artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, jog jis pagriebė savo sugyventinei M.

S. už rankos ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , tokiu bÅ«du jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡iniame skruoste, žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje. Kaltinamasis D. S., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 14 d. grįžo iÅ¡ Norvegijos. IÅ¡ ryto lapkričio 15 d. atvyko į darbÄ , nupirko sugyventinei M. S. pyragaitį. Jie dirba vienoje įmonėje ir sėdi viename kabinete.

Gyvena kartu apie 7 metus. Pyragaitį padėjo M. ant stalo. Pradėjo kalbėti apie darbus. Ji nebuvo darbų padariusi. Jis priėjo, atsistojo Å¡alia, prašė atversti kompiuterį. M. jam nerodė kokiu darbus atliko. Matė, kad jai į telefonÄ atėjo žinutė nuo Ž. M., kuri siÅ«lė susitikti kavinėje „Sogmur‘, pasiplepėti. M. pasimetė, pradėjo stotis, sakyti, kad nori iÅ¡eiti. Kai ji atsistojo, turėjo telefonÄ rankoje. TelefonÄ paėmė iÅ¡ jos rankos, jokio kontakto tarp jų nebuvo.

TelefonÄ M. laikė kumÅ¡tyje. Imant telefonÄ gal galėjo su nagu įbrėžti arba ji galėjo pati įsidrėksti. Ä®drėskimÄ ji pamatė gal po 5 min., įdrėskimas buvo 1 cm. ilgio, matėsi tik kraujo laÅ¡iukas. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp jo ir M. nebuvo, ant jos veido jokios mėlynės nematė. TelefonÄ paėmė, kad sustabdytų M. išėjimÄ , nes ji nerodė jam atliktų darbų. Paėmęs telefonÄ atsisėdo į savo darbo vietÄ . Ji priėjo jo, prašė telefono, sakė, kad kvies policijÄ , mosavo rankomis, ant rankos matėsi kraujo laÅ¡iukas.

Jis nepasidavė provokacijai. Užėjo R. T., pasisveikino, nuėjo į savo darbo vietÄ . M. nuėjo pas R., pasiėmė iÅ¡ jo telefonÄ ir kažkam skambino. Ji dažnai imituoja, kad kažkam skambina. Po Å¡io skambučio ji jam nesakė nė vieno žodžio. Atėjo laikas jam iÅ¡važiuoti. Ji paprašė telefono, jis išėmė sim kortelę, padėjo ant savo darbo stalo, atidavė telefonÄ . Apie 15 val. pasiėmė vaikus ir nuvyko į kavinę LukÅ¡io g. Paskui jam paskambino iÅ¡ policijos.

Tarp jo su nukentėjusiÄ jÄ konfliktai kildavo dėl visko, telefonuose ji slėpdavo daug informacijos, grasindavo policija, pastoviai jį Å¡antažuodavo. Tačiau jokio fizinio smurto tarp jų nėra buvę. Konfliktų metu jis iÅ¡važiuodavo pas draugus. Jis darbovietėje buvo M. vadovas. Visi įmonės darbuotojai už atliktus darbus atsiskaito jam. Telefonas, kuriuo naudojosi M., priklauso jo įmonei, jis buvo perduotas naudotis jai papraÅ¡ius. Nukentėjusioji M. S., apklausiama teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) teisės skyriaus vadovės pareigose.

Panaudos sutartimi Å¡iose patalpose turi įmonę. Ä®monėje (duomenys neskelbtini) dirba 4 darbo valandas, vadovas yra V. R.. D. S. pareigos yra verslo plėtros vadovas, ji jam nėra pavaldi. D. S. sėdi kartu su ja. 2019 m. lapkričio 15 d. atvyko į ofisÄ (duomenys neskelbtini) g. D. S. dar nebuvo. Jis grįžo iÅ¡ Norvegijos ne lapkričio14 d., o anksčiau. Turėjo incidentÄ naktį, įtampa augo. Jis atvyko į ofisÄ , priėjo prie jos stalo, numetė pyragėlį ir pasakė „ryk“. Paskui nuėjo prie savo darbo stalo, įsijungė kompiuterį ir pardėjo kalbėtis, neatsimena kÄ .

Jos kompiuteris buvo stcionarus, įjungtas, jo atversti nereikėjo. Pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji atsistojo, pasiėmė telefonÄ , tačiau D. S. užtvėrė keliÄ . Prašė leisti iÅ¡eiti, bet jis neleido. Ji pasakė, kad jeigu nepasitrauks, kvies policijÄ , laikė rankoje telefonÄ . D. S. deÅ¡ine rankÄ griebė už jos rankos, stipriai jÄ pasuko ir bloÅ¡kė jÄ Ä¯ sienÄ nugara. Kita ranka atiminėjo telefonÄ . Ji į sienÄ atsitrenkė nugara. Pamatė, kad iÅ¡ rankos bėga kraujas, prašė leisti iÅ¡eiti.

D. S. jÄ bloÅ¡kė į sienÄ pečiu, jo petys siekia jos veidÄ . Buvo sužalotas deÅ¡inės pusės žandikaulis. DeÅ¡inė ranka buvo patinusi, paraudusi, buvo įdrėskimas. Jis pakėlė rankÄ , kelias minutes dvejojo trenkti, ar ne. Nuleido rankÄ ir ji išėjo. Telefonas jau buvo atimtas, jis iÅ¡metė sim kortelę. Atėjo R. T., pasisveikino ir nuėjo į savo kabinetÄ . Jie su D. S. buvo kabinete. Jis sėdėjo savo darbo vietoje, o ji – nepamena, ar stovėjo ar sėdėjo prie savo darbo stalo.

Durys buvo atviros, R. T. pasisveikino ir nuėjo, į kabinetÄ neužėjo, todėl sužalojimų negalėjo matyti. Paskui ji nuėjo pas R. T. papraÅ¡yti telefono. Jis jai padavė telefonÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ . D. S. dar grasino, kad jÄ iÅ¡varys iÅ¡ darbo, kad kentės jų vaikai. Paprašė R. T. telefono, jam nieko nesakė. Skambino policijai, advokatei, jos nebuvo, atsiliepė padėjėjas ir liepė kviesti policijÄ . Atlikusi visus skambučius grÄ Å¾ino telefonÄ R. T.. Paskui pasiėmė antrÄ kartÄ telefonÄ , kad praneÅ¡tų policijai, kad D.

S. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Ji savo veido veidrodyje nematė iki nuvyko pas medikus. Ä® „Baltupių medicinos centrÄ â€œ atvažiavo streso bÅ«senos, pasakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo, gydytoja jÄ apžiÅ«rėjo. Gydytojų pagalbos atsisakė, nes reikėjo paimti du mažamečius vaikus, žinojo, kad D. S. bus sulaikytas. D. S. gali lemti sprendimus dėl jos darbo, jis yra akcininkas, priima lemiamus sprendimus. Ji darbÄ atlieka tinkamai, kiti darbuotojai jai priekaiÅ¡tų neturi. Ji turi15 m. teisinio darbo patirties, įmonėje uždirba 1300 eurų u su mokesčiais.

Jos gyvenamoji vieta registruota D. S. vardu, dalinai yra įneÅ¡usi indėlį į bÅ«stÄ . Dar yra bÅ«stas Norvegijoje. 2018 m. lapkričio 27 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatÄ tarp nukentėjusiosios M. S. ir įtariamojo D. S. panaikinti prieÅ¡taravimų nepavyko (b.l. 45-47). Liudytojas R. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad D. S. yra jo virÅ¡ininkas, su juo dirba nuo 2018 m. liepos, tačiau buvo pažįstami ir anksčiau. M. S. yra teisės skyriaus darbuotoja. Ä®vykis buvo praeitais metais, gal lapkričio mėn. Pasirašęs sutartį grįžo į darbÄ .

Užėjo pas D. S., pasakė apie sutartį. Kabinete D. S. sėdėjo prie savo darbo stalo, o M. S. – prie savo. Jis kabinete buvo trumpai, persimetė pora frazių ir nuėjo į savo kabinetÄ . Po kelių minučių atėjo M. S. ir paprašė telefono paskambinti, daugiau jam nieko nesakė. Kadangi telefonas yra darbinis, o ji - virÅ¡ininko žmona, davė telefonÄ . Ji išėjo, kažkam paskambino ir atnešė jai telefonÄ . Po kelių minučių vėl paprašė telefono, jis vėl jai davė.

Ji kažkam paskambino ir grÄ Å¾ino telefonÄ gal po 10-15 min. Kai D. S. prašė telefono, nieko neįprasto nepastebėjo. Jokių sužalojimų vizualiai nesimatė. Ant veido smurto žymių nebuvo, kai ėmė telefonÄ ant jos rankų sužalojimų irgi nepastebėjo. Pas jÄ dažnai bÅ«na nuotaikų kaita. Po kelių minučių D. iÅ¡važiavo į pasitarimÄ . Paskui atvažiavo policija. Anksčiau yra buvę konfliktų tarp D. S. ir M. S. dėl darbo. Tai bÅ«davo pasibarimai dėl darbo neatlikimo.

Direktorius priekaiÅ¡taudavo, kai pasiskųsdavo darbuotojai dėl M. S. nepadarytų sutarčių. Kiti darbuotojai sakė, kad M. S. pavestų užduočių ji nepadaro arba ilgai daro. Kritikos, priekaiÅ¡tų ji nepriimdavo, sakė, kad už tokį atlyginimÄ gali geriau save realizuoti. Kai D. S. bÅ«davo Norvegijoje, M. S. darbe nebÅ«davo, pasirodydavo pora dienų prieÅ¡ jam grįžtant. Apie smurtÄ prieÅ¡ M. S. nėra girdėjęs. Po Å¡io įvykio jos darbe nematė. UAB „Šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad M.

S. nustatyta 0.5x2 cm drėskimo 1-2 mm gylio žaizda su pridžiÅ«vusiu Å¡viežiu krauju. DeÅ¡inės plaÅ¡takos rieÅ¡as patinęs. DeÅ¡inės kaktos skruosto smilkinio sritis melsvai rausva, kiek patinusi (b. l. 15). Liudytoja K. P., apklausiama teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad M. S. nepažįsta, nėra jos Å¡eimos gydytoja. JÄ apžiÅ«rėjo vienÄ kartÄ . Pas pacientę nykščio pakylos srityje buvo Å¡viežia 2 cm. žaizda, 1-2 mm. Gylio. Pats rieÅ¡as buvo paraudęs, patinęs, jautėsi skausmingumas.

RieÅ¡as negalėjo patinti nuo įdrėskimo. Tuo metu mėlynių matyti nebuvo, buvo patinimas. DeÅ¡inėje pusėje nuo smilkinio pereinant į skruostÄ buvo kaip ir kraujosruva. Mano, kad jai atsirasti bÅ«tinas fizinis kontaktas. Nukentėjusiajai skaudėjo galvÄ , buvo objektyviai nustatyta kraujosruva, rieÅ¡o patinimas, krÅ«tinės srityje buvo skausmingumas. Buvo skausminga kaklo apžiÅ«ra, galvos srityje, judesiai riboti. Kaktos smilkinio sritis buvo kažkiek patinusi, rausva. Kraujosruva gali atsirasti vėliau, nuo verkimo atsirasti negalėjo.

Vėliau, kai žiÅ«rėjo ekspertas, rieÅ¡o patinimas galėjo atslÅ«gti. Pacientė pati sakė, kad ji vėmė iÅ¡ karo po įvykio, jÄ pykino. Davė siuntimÄ Ä¯ Lazdynų ligoninę, įtardama smegenų sutrenkimÄ , rekomendavo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Jei žmogus vemia, svaigsta galva, dirbti negali. Ä®tarė smegenų sukrėtimÄ , todėl iÅ¡davė nedarbingumÄ 4 dienoms dėl pykinimo, rieÅ¡o skausmingumo, galvos, plaÅ¡takos sumuÅ¡imo. Pacientė buvo susijaudinusi, buvo didelė tachikardija 110, kai norma 70-90, buvo rankų tremoras, galima daryti prielaidÄ , kad dėl įvykio buvo susijaudinusi.

Pacientė atvyko gal apie 14 val. teko palaukti, nes ji turėjo kitus pacientus, o jos gydytoja nedirbo. Apžiūra baigėsi apie 15 val. Kitų ligų pacientė turėjo, bet jos šiai būsenai įtakos neturėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr., G 4123/2018(01) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta nuo trauminių poveikių, kietu, buku, ribota paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, 2018 m. lapkričio 15 d.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 16). Liudytojas S. C., apklausiamas teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad jis atliko nukentėjusiosios M. S. apžiÅ«rÄ . ApžiÅ«ros metu apžiÅ«ri tas vietas, kurias nurodo nukentėjusysis. Jei nukentėjusysis daugiau sužalojimų nenurodo, tai pažymi iÅ¡vadoje. Pagal sužalojimo lokalizacijÄ gali pasakyti, kada sužalojimas padarytas. Å iuo atveju, sužalojimas buvo padarytas prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatytai kraujosruvai atsirasti reikalingas fizinis kontaktas su kietu buku daiktu.

Sužalojimai galvoje atsirasti galėjo kontaktuojant su buku kietu daiktu, nežiÅ«rint jo ploto dydžio. Tai galėtų bÅ«ti grindys, siena, kumÅ¡tis. Veide sužalojimas buvo deÅ¡iniame skruoste, 4 cm. žemiau deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo. Kitose veido srityse sužalojimų nebuvo. RieÅ¡o patinimas galėjo iÅ¡nykti ir per pusvalandį, tiek savaime, tiek taikant gydymo metodus, pvz., Å¡aldymÄ . Ant rankos įbrėžimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu riboto pavirÅ¡iaus daiktu, galėjo bÅ«ti nagu.

Kad nukentėjusioji vėmė, jÄ pykino, surašė tik iÅ¡ jos pateiktų medicininių dokumentų. Pykinimas, vėmimas nebuvo pagrįsti medicininiais dokumentais. Dėl to sužalojimų kvalifikacija nesikeičia, tiek atskirai, tiek visumoje jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti smegenų sukrėtimui kriterijų nebuvo, reikėjo papildomų tyrimų, kuriuos pateiktų su medicininiais dokumentais. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Poodinės kraujosruvos kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nežiÅ«rint į gydymo trukmę. Tokie sužalojimai – poodinė kraujosruva ir žaizdelė nedarbingumo nelemia. Tokius sužalojimus patyręs asmuo nėra nedarbingas. Liudytojas A. N., apklausiamas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad gavo iÅ¡kvietimÄ dėl konflikto į (duomenys neskelbtini), esančiÄ Ä¯staigÄ . Atvykęs bendravo su pareiÅ¡kėja M. S.. Ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kad tai smurtas artimoje aplinkoje.

Sakė, kad jÄ Ä¯ sienÄ trenkė, tiksliai neatsimena detalių. Ji sakė, kad jÄ sužalojo vyras ar sugyventinis. Jo vietoje nebuvo, nukentėjusioji sakė, kad jis išėjo. Jis apklausė nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡ jos žodžių surašė jos parodymus. Nukentėjusioji perskaitė apklausos protokolÄ , pasirašė. Neprisimena, ar ji rodė sužalojimus, ar kalbėjo apie telefonÄ . Ji skambino advokatei, klausė, kÄ daryti, paskui davė paaiÅ¡kinimus. Jeigu sužalojimai bÅ«tų vizualiai matomi, jie bÅ«tų užfiksuoti.

Liudytojas K. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto darbovietėje. IÅ¡ komisariato bandė susisiekti su nukentėjusiÄ ja M. S.. Jos telefonas buvo iÅ¡jungtas, paskui ji perskambino pati. Perskambinusi sakė, kad buvo smurtas, lyg jÄ sumušė, detaliau aplinkybių nenurodė. Sakė, kad vyras su vaikais kavinėje ir ji bijo dėl jų saugumo. Smurtavęs vyras buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. Nukentėjusioji pasakė, kad vyras su vaikais pietauja, davė jo telefono numerį.

Jie nuvyko prie kavinės, laukė, kol vyras su vaikais papietaus. Susisiekė su nukentėjusiÄ ja. Vyras iÅ¡eidinėjo, jie palaukė, kol atvyko nukentėjusioji ir paėmė vaikus. KaltinamÄ jį nuvežė į komisariatÄ . Kaltinamojo elgesys buvo normalus, jis neigė smurtÄ . Tai buvo apie 19.00 val. NukentėjusiÄ jÄ pirmÄ kartÄ pamatė prie kavinės, jokių sužalojimų nepastebėjo, ji buvo susijaudinusi. SiÅ«lė jai vykti į komisariatÄ , bet ji neturėjo laiko, iÅ¡važiavo su vaikais.

Ji sakė, kad darbe jie apsistumdė ar apsižodžiavo, nepamena, ar minėjo sužalojimus. Neprisimena, ar buvo kalba apie telefonÄ , jo sugražinimÄ . Kaltinamasis sakė, kad smurto nebuvo. 2018 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo priimtas nukentėjusiosios M. S. pareiÅ¡kimas, atlikta jos apklausa, apžiÅ«rėta įvykio vieta. M. S. nurodė, kad D. S. pradėjo įžeidinėti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, griebė už deÅ¡inės rankos, sukdamas rankÄ pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ ir jai grasino (b. l. 3-5). 2018 m. gruodžio 15 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo iÅ¡klausyti pokalbių garso įraÅ¡ai iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro.

Pirmajame pokalbyje užfiksuota, kad M. S. skambina iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), garso įraÅ¡o trukmė 1.02 min. M. S. praneÅ¡a, kad darbo vietoje žmogus smurtauja ir atėmė iÅ¡ jos telefonÄ . Antrojo garso įraÅ¡o trukmė 1.05 min. M. S. praneÅ¡a, kad žmogus, kuris prieÅ¡ jÄ smurtavo pabėgo (b. l. 24-25). Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pažymėtina, kad Å¡is nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimÄ kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ baudžiamoji atsakomybė nekyla (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiosios M. S. 2018 m. lapkričio 15 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose kilo konfliktas, kurio aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusioji aiÅ¡kina skirtingai. Apklausiamas teismo posėdyje D.

S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog M. S. nebuvo atlikusi jai pavestų darbinių užduočių ir jam atsisakė parodyti atliktus darbus. Matė, kad jai į telefonÄ atėjo žinutė nuo draugės, kuri siÅ«lė susitikti kavinėje. M. S. ruoÅ¡iantis palikti darbo vietÄ , jis priėjo prie jos ir iÅ¡ rankos paėmė mobilųjį telefonÄ , kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pripažino, kad imdamas telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiosios rankų, galėjo nagu jai įdrėksti, bet rankų M.

S. nesuko, į sienÄ nestÅ«mė ir jokių kitų smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ neatliko. Tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusioji M. S., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad atėjęs kaltinamasis pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji atsistojo, pasiėmė telefonÄ , tačiau D. S. užstojo keliÄ . Ji pasakė, kad jeigu nepasitrauks, kvies policijÄ , laikė rankoje telefonÄ . Jis deÅ¡ine rankÄ griebė už jos rankos, stipriai jÄ pasuko ir bloÅ¡kė jÄ Ä¯ sienÄ .

Ji į sienÄ atsitrenkė nugara. Jo petys siekia jos veidÄ , todėl buvo sužalotas deÅ¡inės pusės žandikaulis. Kita ranka jis atiminėjo telefonÄ . Pamatė, kad iÅ¡ rankos bėga kraujas. Byloje nustatyta, kad konflikto metu kabinete daugiau asmenų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nebuvo. Vertinant D. S. ir M. S. parodymus atsižvelgtina į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino jie abu. M. S. duodama pirminius paaiÅ¡kinimus iÅ¡ karto po įvykio nurodė, kad D.

S. prieÅ¡ jÄ anksčiau nėra smurtavęs, vėliau papildomos apklausos metu nurodė, kad kaltinamasis prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , kuris pasižymėjo tuo, kad jÄ Å¾emindavo, vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais, grasindavo, kad iÅ¡varys iÅ¡ namų jei nevykdys jo nurodymų ir nepatenkins jo poreikių, draskydavo, tampydavo plaukus, provokuodavo, smaugdavo (b. l. 8). D. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp jo su nukentėjusiÄ jÄ konfliktai kildavo dėl visko, telefonuose ji slėpdavo daug informacijos, grasindavo policija, imituodavo, kad kažkam skambina, pastoviai jį Å¡antažuodavo.

Tačiau jokio fizinio smurto tarp jų nėra buvę. Atsižvelgiant į tai, teismas privalo itin atidžiai įvertinti tiek, kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl l mm gylio ir 1,5 cm pločio įdrėskimo M. S. rankoje. D. S. paaiÅ¡kino, kad šį įdrėskimÄ , iÅ¡ kurio matėsi silpnas kraujavimas nukentėjusioji jam rodė įvykio metu bei pripažino, kad šį sužalojimÄ galėjo padaryti ir jis, kuomet bandė paimti telefonÄ iÅ¡ M. S. rankų.

Tačiau atlikdamas šį veiksmÄ neturėjo ketinimų sukelti M. S. fizinį skausmÄ ar jÄ susargdinti. Analizuojant byloje esančiÄ M. S. skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ iÅ¡klotinę matyti, kad per pirmÄ jį pokalbį ji nurodė, kad darbo vietoje žmogus smurtavo, tačiau nedetalizuoja patirto smurto pobÅ«džio, nurodo, kad iÅ¡ jos buvo atimtas telefonas, žmogus sėdi ir neatiduoda telefono, medicininės pagalbos atsisako. Skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ antrÄ jį kartÄ ir darbuotojui paklausus „o kaip jis smurtavo?“, M.

S. atsako „tai aÅ¡ ten jau viskÄ fiksavau ir atėmė telefonÄ iÅ¡ manęs ir iÅ¡važiavo“ (b. l. 24-25). Pirminės apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad jai norint iÅ¡eiti iÅ¡ darbo kabineto, D. S. priėjo prie jos ir užstojo praėjimÄ . Jai pasakius, kad praneÅ¡ policijos pareigÅ«nams, kaltinamasis griebė už deÅ¡inės rankos ir sukdamas jÄ pastÅ«mė į sienÄ , po ko atėmė jai priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Akistatos metu M. S. nurodė, kad D. S. griebė jai už deÅ¡inės rankos, kurioje buvo telefonas, ir norėdamas jį atimti, iÅ¡narino jai rankÄ , ir, jeigu neklysta, pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ .

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad D. S. paėmęs jÄ už rankos bloÅ¡kė į sienÄ , į kuriÄ ji atsitrenkė nugara. Atsakydama į klausimÄ , kaip atsirado jai nustatytas sužalojimas veido srityje M. S. nurodė, kad kaltinamasis yra už jÄ didesnis, todėl blokÅ¡damas jÄ Ä¯ sienÄ atsitrenkė į jos veidÄ savo pečiu ir taip sužalojo deÅ¡inės pusės žandikaulį. Gretinant Å¡iuos nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus su jai nustatytais sužalojimais pažymėtina, kad nei UAB „Šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e, nei specialisto iÅ¡vadoje Nr., G 4123/2018(01) sužalojimas žandikaulio srityje M.

S. nustatytas nebuvo. Specialisto iÅ¡vadoje jai nustatyta 1x1 cm skersmens silpno intensyvumo poodinė kraujosruva, esanti 4 cm žemiau deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo. Tačiau remiantis M. S. paaiÅ¡kinimais, kad į sienÄ ji atsitrenkė nugara, nėra aiÅ¡ku kaip Å¡is sužalojimas konflikto su D. S. metu, jai galėjo atsirasti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nukentėjusioji nenurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji bÅ«tų patyrusi fizinį skausmÄ veido srityje, ko pasekoje jai galėjo atsirasti specialisto iÅ¡vadoje nustatyta kraujosruva.

Be to, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad jokių sužalojimų ir nugaros srityje nukentėjusiajai nebuvo nustatyta, nors teismo posėdyje ji nurodė, kad atsitrenkusi į sienÄ nugara pajuto itin didelį skausmÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuvykusi pas Å¡eimos gydytojÄ nukentėjusioji nurodė ir kitus sveikatos sutikimus, kaip antai, pykinimas, vėmimas, kurie nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad liudytojas R. T., kuris matė M. S. iÅ¡karto po konflikto, nurodė, kad po įvykio nieko neįprasto nematė, jokių sužalojimų nei ant nukentėjusiosios rankų, nei ant veido nepastebėjo, nebuvo matyti, kad jai skaudėtų, pati jokių sužalojimų nenurodė.

M. S. normaliai atėjo ir paprašė telefono, apie patirtÄ smurtÄ jam nesakė. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas A. N. taip pat nenurodė, kad bÅ«tų matęs kokius nors sužalojimus ant nukentėjusiosios kÅ«no. Apie tai, kad iÅ¡ karto po įvykio M. S. bÅ«tų nustatyti kokie nors sužalojimai nėra užfiksuota ir 2018 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 3-5). Vertinant tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto priežastis pažymėtina, kad kaltinamasis D.

S. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad konfliktas tarp jos ir M. S. kilo dėl pastarosios netinkamai atliktų darbų. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad darbo vietoje pasirodęs D. S. pradėjo provokuoti konfliktÄ , vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo tarpu duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatÄ , nukentėjusioji visgi nurodė, kad tarp jos ir D. S. kilo darbinis konfliktas (b. l. 45). Aplinkybę, kad tarp D. S. ir M. S. konfliktai kildavo bÅ«tent dėl pastarosios atsisakymo atlikti pavestas užduotis teismo posėdyje nurodė ir liudytojas R.

T., kuris patvirtino, kad konfliktai tarp D. S. ir M. S. kildavo tik dėl darbo reikalų, niekada nėra matęs ar kÄ nors girdėjęs apie jo smurtÄ M. S. atžvilgiu. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo ne artimoje aplinkoje, o darbo metu UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, bÅ«tent dėl darbinių santykių. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji M. S. asmeninio pobÅ«džio nesutarimus su D. S. yra linkusi spręsti pasitelkdama teisėsaugos institucijas, patvirtina ir teismo posėdžio metu iÅ¡klausyti visų fiksuotų nukentėjusiosios skambučių į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡ai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti M. S. praneÅ¡imai bÅ«tų pasitvirtinę. IÅ¡tyręs bei iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo D. S., nukentėjusiosios M. S. bei liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 4123/2018(01), iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ M. S. medicininių dokumentų, kitus raÅ¡ytinius bylos duomenis bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuotÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje kaltinamojo kaltė, t. y. kad jis tyčia naudojo smurtÄ artimoje aplinkoje - pagriebė M. S. už rankos ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ , grindžiama iÅ¡ esmės nukentėjusiosios M. S. parodymais kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, o pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. Be to, teismų praktikoje apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Nagrinėjamu atveju, byloje nepakanka objektyvių, keliais įrodymų Å¡altinais patvirtintų faktinių duomenų pagrįsti, kad D. S. turėjo tyčiÄ M. S. sukelti fizinį skausmÄ ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, įvykio dienÄ taip pat įvyko konfliktas darbo vietoje, tačiau jis vyko ne siekiant M. S. sužalojimų, fizinio skausmo sukėlimo, o stengiantis atimti iÅ¡ nukentėjusiosios mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Teismas pažymi, kad toks D. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo elgesys nebuvo nei tinkamas, nei pateisinamas, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Teismų praktikoje, net ir tuomet, kai tam tikri sužalojimai patiriami nuo fizinio kontakto su kaltinamuoju, tai savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužalotų nukentėjusiÄ jÄ ar tyčia jai sukeltų fizinį skausmÄ (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-417/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-65-489/2018). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais bei nustatytomis aplinkybėmis, D. S. iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji M. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl jai D. S. veiksmais padarytos 1378,60 eurų turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 144-150). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios M. S. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Taip pat iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡oma priteisti 847 eurų M. S. advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. S. iÅ¡teisinamas, Å¡is M. S. reikalavimas taip pat atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str., n u s p r e n d ž i a: D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti.

Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl 1378,60 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nukentėjusiosios M. S. reikalavimÄ dėl 847 eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo, atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD-R diskus su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais garso įraÅ¡ais – Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rasa Paužaitė