2022-04-13 Nr. AB-8818-3-61-3-04098-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-34-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04098-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde, kurį patikslino, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), (toliau – ir atsakovas) priteisti 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: 230 dienų nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (visą kalinimo laikotarpį jam teko mažiau nei 2 kv. m gyvenamojo ploto), gyvenamosiose kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengta arba neveikė papildoma vėdinimo sistema, vėdinimas pro langus buvo nepakankamas, vasaros metu sienos būdavo drėgnos, o žiemą langai pasidengdavo šerkšnu, kameroje veisėsi pelėsis, byrėjo tinkas, todėl ore sklando daug dulkių. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą (atsirado kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas, odos raukšlėjimas, nagų žydėjimas, poveikis sąnariams). Kadangi yra pasibaigęs gultų eksploatavimo laikotarpis, todėl jie buvo nebetinkami naudoti. Gultai buvo netvarkingi (perkrypę), pasenę, miegant ant šių gultų pareiškėjui nuolat skaudėjo nugarą, o dėl jų nelygaus ir skylėto dugno – šonus. Gultai skleidė girgždėjimo garsą, todėl tai pareiškėjui trukdydavo užmigti arba jį pažadindavo. Pareiškėjas jausdavo baimę ir psichologinę įtampą, kad gultai gali sugriūti, ypač, kai buvo naudojamas antrasis lovos aukštas.

2.2. Kameroje sanitarinis mazgas buvo neatitvertas (nebuvo durų ir nuo likusios gyvenamosios vietos dalies skyrė maždaug 1 metro pločio ir 1,2 metro aukščio sienelė bei plastikinė užuolaida). Sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl dėl nuolatinio naudojimosi sanitariniu mazgu sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl galimybės tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių pasinaudoti šiltu dušu jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumų, nes atsakovas prieš jo valią vertė jį būti antisanitarinėje ir nehigieniškoje aplinkoje, taip pat kontakto būdu kilo pavojus susirgti ir infekcinėmis ligomis. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K skyrė vos 1 valandą pasivaikščioti kiemeliuose, o, jeigu būdavo prastas oras, atsisakydavo vesti į pasivaikščiojimo kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemelių plotas neatitiko reikalavimų. Dėl to pareiškėjas patyrė kankinimų, gryno oro trūkumą, erdvės stoką, orumo pažeminimą. Gyvenamųjų pastatų stoguose, dengtais šiferiniais stogų lakštais, yra asbesto, kuris yra pavojingas ir uždraustas. Atsakovas patvirtino, kad gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto (minėto stogo dangoje), todėl bausmės atlikimo metu jam buvo sudaryta nesaugi aplinka, kuri sukėlė pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių, nes nebuvo iškabinti gesintuvai, dėžės su smėliu ir kiti pirmojo reikalingumo įrankiai gaisrui gesinti. Langai visose gyvenamosiose kamerose buvo užvirinti grotomis (taip pat buvo ir sekcijose bei koridoriuose). Taip buvo blokuojamas pagrindinis išėjimas. Kilus gaisrui pareiškėjas ir kiti nuteistieji patektų į spąstus, nes nėra kito išėjimo, o pagrindinis išėjimas niekaip negali būti įvardijamas kaip evakuacinis išėjimas. Todėl buvo sukeltas nuolatinis pavojus jo gyvybei.

2.3. Nuteistieji yra priversti rūbus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose. Galimybė kameras vėdinti pro langus iš kalinamųjų asmenų yra atimta, ventiliacijos kamerose nėra, todėl išskalbti rūbai neišdžiūsta ir supūva, o pačioje kameroje kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis. Jis nuolat buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą, todėl tai jam sukėlė nepatogumų, sunkumų bei orumo pažeminimą. Pareiškėjas dėl to patirdavo stresą, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, nes naujoje kameroje jis turėjo prisitaikyti prie ten jau buvusių nuteistųjų, o kitiems nuteistiesiems tekdavo prisitaikyti ir prie pareiškėjo. Lukiškių TI-K nesilaikė higienos ir materialinio aprūpinimo normų reikalavimų, nes pareiškėjas negaudavo nei tualetinio popieriaus, nei dantų šepetėlio ir pastos, skutimosi priemonių, muilo prieš einant į dušą. Jis negavo ir priemonių indams plauti, o neaprūpinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemino jo orumą. Materialinio aprūpinimo normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes higienos reikmenis numatė suimtiesiems, tačiau nuteistiesiems tai nenumatyta, todėl jis jautėsi diskriminuojamas. Jis turėjo būti aprūpinamas ir švaria patalyne bei rankšluosčiais, tačiau antra pagalvė, antklodė bei antras rankšluostis niekada nebuvo išduodami, o vienas rankšluostis buvo išduodamas retai. Lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) negali būti skalbiami, o sauso valymo galimybės Lukiškių TI-K neturi. Minėtas inventorius yra tik dezinfekuojamas, o tai nepašalina nešvarumų, kuriuos palieka kiti nuteistieji. Išduodamas minkštasis lovos inventorius visuomet yra pasibaisėtinos būklės – nešvarus, todėl vertimas naudotis tokiu lovos inventoriumi yra nežmoniškas elgesys, kuris žemina žmogaus orumą.

2.4. Susipažinimo su dokumentais procedūra yra formali ir nepakankama, todėl nuteistieji dažnai nežino savo teisių ir pareigų. Atsakovas pateikė dokumentų kopiją tariamai patvirtinančią pareiškėjo supažindinimą su jo teisėmis bei pareigomis, tačiau pateikti dokumentai yra niekiniai, nes pati procedūra trunka mažiau nei 3 minutes, o per tokį laiką yra neįmanoma supažindinti asmens su jo teisėmis.

3. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis). Jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K medicinos įstaigą, kuri skyrė jam vaistų, kurie yra privalomi (juos vartoti turėjo ryte ir vakare). Pareiškėjas teigia parašęs prašymą Lukiškių TI-K medicinos skyriui, tačiau atsakymo negavo, vėliau kreipėsi pakartotinai, tačiau atsakymo ir vėl negavo. Maždaug po mėnesio vaistai pareiškėjui buvo paskirti, juos pristatydavo darbuotoja rytais, tačiau ne kiekvieną dieną. Nevartojant vaistų reguliariai liga paūmėja, o per minėtą laikotarpį vaistus pareiškėjas buvo gavęs maždaug 100 kartų (per 230 parų). Paleistas į laisvę pareiškėjas buvo gydomas ligoninėje. Grįžus iš ligoninės pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Reguliariai negaunant reikiamų vaistų, sumažėjo jo darbingumo lygis (viso (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas dėl to patyrė didelį pažeminimą ir skausmą, nes didėjo išlaidos. Sumažėjus darbingumo lygiui, darbdaviai nebenori priimti į darbą, todėl jam nebeužtenka pinigų, jis atsidūrė skurde. Jis turi ir kitų ligų, nuo kurių per ginčijamą laikotarpį vaistų negavo, todėl pablogėjo jo kepenų funkcija. Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė teisės aktus, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog buvo pažeista jo teisė į orumą, sveikatą, su juo buvo elgiamasi nežmoniškai, ignoruojama valstybės pareiga aprūpinti nuteistąjį asmenį būtinomis pajamomis, vaistais.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Visas kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis teisės aktais, per mėnesį yra išduodama 100 g geriamosios sodos indams plauti ir 100 g kalcinuotos sodos sanitariniams techniniams įrenginiams dezinfekuoti. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės išduodamos 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje), tačiau gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos.

5.2. Kamerose esantys langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros.

Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams buvo išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.) ir pagalvė (1 vnt.). Užvalkalų išdavimo minėta norma nenumato. Tiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, kurie neturi nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, yra išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) (kurį sudaro lėkštutė, dubenėlis, šaukštas ir du puodukai) ir patalynės komplektas (2 vnt.) (kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei).

Taip pat ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklą buvo nustatyta tvarka. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugą.

Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, galėjo išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Vadovaujantis teisės aktais, Vilniaus PN suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

5.3. Pasivaikščiojimai vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gryname ore, yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimuose nenurodomas privalomas kamerose autonominių dūmų signalizatorių įrengimas. Evakuacinių išėjimų planai buvo iškabinti Lukiškių TI-K koridoriuose matomose vietose. Įvykus gaisrui ar kitoms stichinėms nelaimėms, suimtųjų ir nuteistųjų evakuaciją į saugias zonas turėjo užtikrinti Lukiškių TI-K pareigūnai, kurie žinojo ir turėjo evakuacinius išėjimo planus.

5.4. Atvykę į Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) yra tinkamai supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Nuteistieji (suimtieji) su minėtais teisės aktais supažindinami pasirašytinai. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą jis kildina iš teisinio reglamentavimo, kuomet galiojantys norminiai teisės aktai suteikia suimtiesiems ir nuteistiesiems skirtingas režimo ir teisės normas. Norminio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti norminio akto teisėtumą.

5.5. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai yra sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo taip pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra Lukiškių TI-K buvo organizuojama ir atliekama, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistiesiems buvo garantuotos valstybės remiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Tais atvejais, kai kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negalėjo būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai buvo siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. 2017 m. birželio 6, 9 ir 12 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai prašymai priimti konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) bei dėl vaistų paskyrimo. 2017 m. liepos 3 d. pareiškėjas buvo konsultuotas klinikinio psichologo. 2017 m. liepos 2 d., 2017 m. rugpjūčio 13 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. gauti prašymai pratęsti gaunamų medikamentų paskyrimą. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 30 d. buvo gauti pareiškėjo prašymai pratęsti medikamentų paskyrimą. 2017 m. lapkričio 20 d. gautas prašymas priimti konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo paūmėjimo, 2017 m. lapkričio 21 d. ir 22 d. – prašymai suderinti gaunamų vaistų paskyrimą. Medikamentiniai preparatai pacientui yra skiriami gydytojo, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, tyrimų rezultatus, diagnozę, gydymo taktiką (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą). (duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai skirti trumpalaikiam, o ne ilgalaikiam (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimo gydymui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktis, kuriame nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

9. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas – 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 6 d. – 2017 m. gegužės 7 d. kamera Nr. 104 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 201, plotas – 5,40 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 278, plotas – 7,92 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 10 d. kamera Nr. 278 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 163, plotas – 7,56 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 12 d.

– 2017 m. gegužės 24 d. kamera Nr. 163 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 25 d. kamera Nr. 163 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 26 d. – 2017 birželio 1 d. kamera Nr. 163 (2 asmenys kameroje); 2017 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 346, plotas – 7,88 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 birželio 3 d. – 2017 m. birželio 5 d. kamera Nr. 346 (2 asmenys kameroje); 2017 m. birželio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 166, plotas – 7,94 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 8 d.

– 2017 m. birželio 14 d. kamera Nr. 166 (1 asmuo kameroje); 2017 birželio 15 d. – 2017 m. liepos 17 d. kamera Nr. 166 (2 asmenys kameroje); 2017 m. liepos 18 d. kamera Nr. 166 (1 asmuo kameroje); 2017 m. liepos 19 d. – 2017 m. rugpjūčio 13 d. kamera Nr. 166 (2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 14 d. kamera Nr. 166 (1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 15 d. – 2017 m. rugsėjo 10 d. kamera Nr. 166 (2 asmenys kameroje); 2017 m. rugsėjo 11 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių. 2017 m. spalio 2 d. atvyko iš Utenos areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas – 7,48 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 161, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 4 d. kamera Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 5 d. kamera Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 6 d.

– 2017 m. spalio 11 d. kamera Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 12 d. kamera Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 13 d. – 2017 m. spalio 29 d. kamera Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 30 d. kamera Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 31 d. – 2017 m. lapkričio 13 d. kamera Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2017 m. lapkričio 14 d. kamera Nr. 161 (1 asmuo kameroje); 2017 m. lapkričio 15 d. – 2017 gruodžio 20 d. kamera Nr. 161 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gruodžio 21 d. paleistas į laisvę.

10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma šiuo atveju nebuvo pažeista, nes skirtingais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 7,94 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su gyvenamojo ploto trūkumu, teismas laikė nepagrįstais.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose, teismas nurodė, kad pagal HN 134:2015 17 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remdamasis bylos duomenimis, teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė atliko patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PP.10-1496(16.16.8 10.12), kuriame konstatuota, kad patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu bandė išmatuoti drėgmę kameroje ir kokiu pagrindu nusprendė, jog ji viršija leistiną normą. Taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ir kitos skunde minimos gyvenimo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl minėtų sąlygų neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai. Įvertinęs aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentus šiuo aspektu teismas laikė nepagrįstais.

12. Vertindamas atsakovo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Teismas nurodė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, o HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinis mazgas įrengtas nuo bendros kameros erdvės jį atskiriant ne tik mūrine sienele, bet ir užuolaidomis (nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d.). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas tokį sanitarinio mazgo įrengimą laikė tinkamu bei sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą ginčo laikotarpiu pažeidimo.

13. Teismas taip pat įvertinęs kitas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (dėl nuolatinio perkėlimo iš vienos kameros į kitą, netinkamų gultų, nepakankamo laiko nusiprausti duše, per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto, netinkamo supažindinimo su pataisos įstaigos dokumentais, prastos ventiliacijos, dėl ko nedžiūdavo drabužiai kameroje, materialinio aprūpinimo normų, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, asbesto ant stogų, nepakankamo aprūpinimo vaistais), nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ir priteisti iš atsakovo 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus duomenis, perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, visiškai nepasisakė dėl jo argumentų ir teiktų paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, skundą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai.

15.2. Nors teismas sprendime išsamiai nurodė tiek kameras, kuriose jis buvo laikomas, tiek jų plotus, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog Įsakymu Nr. V-124 nustatyta 3,6 kv. m. ploto norma nebuvo pažeista. Teismas neteisingai apskaičiavo kamerų plotus, neatimdamas iš jų 0,56 kv. m. užimamo sanitarinio mazgo ploto. Be to, kamerų plotą papildomai mažino ir jose esantys baldai, todėl laisvo ploto kamerose buvo nedaug.

15.3. Jis skunde buvo nurodęs, kad, kalint Lukiškių TI-K, visose kamerose sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, kas iš esmės patvirtina per didelę drėgmę. Tiek dėl mažo gyvenamo ploto, tiek ir dėl antisanitarinių sąlygų (didelės drėgmės) sutriko miegas, širdies veikla, atsirado širdies ritmo sutrikimai, pradėjo skaudėti sąnarius, galvą, dėl to jis nuolat kreipdavausi dėl medicininės pagalbos suteikimo. Netinkamos laikymo sąlygos turėjo neigiamą įtaką jo sveikatos būklei. Tai iš esmės patvirtina aplinkybė, kad 2016 m. pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, tačiau po kalinimo Lukiškių TI-K jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, t. y. darbingumo lygis sumažėjo net (duomenys neskelbtini). Nurodytų aplinkybių teismas netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.

15.4. Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra tik apie 1,2 m, t. y. neatitinka teisės aktuose įtvirtintų higienos reikalavimų. Teismas sprendime nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas buvo įrengtas nuo bendros kameros erdvės jį atskiriant ne tik mūrine sienele, bet ir užuolaida, todėl konstatavo, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas yra tinkamas ir nepažeidė pareiškėjo teisės į privatumą. Tačiau tokie teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teismų praktikos šiuo klausimu.

16. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo padarytas išvadas. Šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir skundą tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovo 11 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, privatumo sanitariniame mazge (tualete) neužtikrinimo, antisanitarinių sąlygų kameroje (per didelės drėgmės). Kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose ir su tuo susijusių nepatogumų, vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimo metodikos (pareiškėjo įsitikinimu, iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuotas plotas, kurį užima baldai ir kitas inventorius), teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, ginčui aktualus Įsakymas Nr. V-124, pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Atsižvelgiant į tai atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto.

26. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 7,94 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista.

27. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktus duomenis), sprendžia, kad ginčo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K – nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. (209 paras), buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir užuolaidomis). Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančio juo, privatumo tiek pagal EŽTT praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020 ir kt.).

29. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

31. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų (tolių duomenų pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde), kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams (per didelės drėgmės). Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Byloje taip pat nenustatyta, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, būtų atlikti patikrinimai bei konstatuoti pažeidimai dėl higienos sąlygų neatitikimo (per didelės drėgmės). Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo vertinti kitų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos). Atsižvelgiant į tai atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie antisanitarinių sąlygų (didelės drėgmės) neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai.

32. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (nuo 2021 m. sausio 1 d. 7 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo ir antisanitarinių sąlygų kameroje (per didelės drėgmės), minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje pateiktus įrodymus įvertino tinkamai. Tačiau teismas nepagrįstai nenustatė privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pažeidimo, todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis laikytina pagrįsta.

34. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

35. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas buvo laikomas kamerose neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) 209 paras, iš jų 17 parų buvo laikomas vienas), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu atsakovas būtų išskyręs pareiškėją iš kitų asmenų, siekęs sudaryti jam blogesnes kalinimo sąlygas, pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 1 150 Eur, o pareiškėjo prašomas priteisti 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepagrįstas ir neproporcingas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui priteisiama 1 150 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 150 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius