c5abfe3a-b807-41f3-a37a-2dd51eb2f47a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3009-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00384-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – L. B., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. atliko bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) kamerų tipo patalpose Nr. 3, 40, 16, 44, 5, kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerose virš langų buvo dideli plotai pelėsių, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo išdaužytų sienų, grindų plytelių.

Kamerose langai buvo per maži, dėl to trÅ«ko oro. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 19, 26 oro judėjimo greičio parametrai, apÅ¡vietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo kritinės bÅ«klės, ant sienų buvo grybeliai, pelėsiai, grindų danga iÅ¡daužyta, kreiva ir duobėta. Be to, Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis. Kalėdamas tokiomis žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, pablogėjo regėjimas, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai.

Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 18–22) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta remontuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai, pastatyti unitazai, Å¡iose patalpose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apÅ¡vietimas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Kameros aprÅ«pintos naujais baldais, inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 46:2010 reikalavimus. Teigė, jog Alytaus PN užtikrina, kad gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta atitiktų higienos normų reikalavimus. Alytaus PN esantis kompiuterizuotas Å¡ilumos punktas nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus.

IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Reikalavimas, kad kamerų langai bÅ«tų 80x80 cm iÅ¡matavimo yra taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo kapitaliai remontuojamas 2010 m., todėl visi uždarosios zonos gyvenamųjų patalpų (kamerų) langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio.

Kamerų langai, sienos ir durys tvarkingi, kadangi pareigÅ«nai, atsakingi už kamerų tipo patalpas nuolat prižiÅ«ri tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui Å¡ios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma Å¡vara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatÅ«rų skirtumo) sezoniÅ¡kai yra atliekamas sienų dažymas.

Sienos nėra apsilupę, grindys iÅ¡betonuotos lygiai ir neiÅ¡trupėję. Uždarosios zonos pastato, kur įrengtos kamerų tipo patalpos, pagrindinė paskirtis yra specialioji. Uždarosios zonos pastatas priskiriamas negyvenamosios specialiosios paskirties pastatams. Specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis uždarojoje zonoje, nesikreipė. PareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos.

Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 18–22, 23, 24–25), kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 3, 4, 40 ir 44, kur jam teko nuo 3,62 kv. m iki 4,19 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. PareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , atsakovo pateiktų duomenų dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotų bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo pelėsis, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrÅ«kinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, tualeto patalpoje ant sienų buvo vandens nubėgimai, sienos dėmėtos, buvo iÅ¡daužytų sienų, grindų plytelių, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo kritinės bÅ«klės, ant sienų buvo grybeliai, pelėsiai, grindų danga iÅ¡daužyta, kreiva ir duobėta, kamerų langai buvo per maži, todėl trÅ«ko oro.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai remontuojamos 2010 m., todėl visi uždarosios zonos kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio (b. l. 19).

Ä® bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545, kuriame užfiksuoti 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo (tikrinimo laikas artimas Å¡ioje byloje vertinamajam laikotarpiui) rezultatai, patvirtina, kad kamerų tipo patalpose grindų vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natÅ«raliam patalpų vėdinimui.

Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, duÅ¡o patalpose. Patalpoms, kurias valo patys nuteistieji, skiriamos valymo priemonės. (b. l. 43–45). Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog gyvenamosios patalpos, sanitariniai mazgai ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra tvarkingi, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti vėdinamos per atveriamus langus, (b. l. 31–41). Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 19, 26 oro judėjimo greičio parametrai, apÅ¡vietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas minėtose kamerose vertinamuoju laikotarpiu nebuvo laikomas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogos sienų, grindų bÅ«klės kamerose, sanitariniuose mazguose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, netinkamos ventiliacijos, oro trÅ«kumo kamerose atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis. Ä® bylÄ pateiktas Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b. l.

28) patvirtina, kad Alytaus PN pastatas - baudos izoliatorius priskiriamas specialiosios paskirties pastatams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, ir kt.) (7.16 p.).

Todėl Alytaus PN uždarosios zonos pastatų įregistravimas kaip negyvenamųjų pastatų (specialioji paskirtis) atitinka teisės aktų reikalavimus. Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo L. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius