2017-02-22 Nr. AB-4202-3-61-3-00148-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-241-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00148-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą; 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl nušalinimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui; įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. skundą ne vėliau 2016 m. vasario 13 d. (b. l. 1–3).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 9–10) atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 punktu ir Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsniu, pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas, vadovaudamasis BPK 64 straipsnio 2 punktu, 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė nušalinimą prokurorui. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių skundą, veiksmų.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Išaiškinta pareiškėjui, kad pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai skundžiami aukštesniajam prokurorui, o pastarojo – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

III. Pareiškėjas Z. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.

Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi klausimus dėl nevykdymo savo pareigų, skundo nenagrinėjimo sprendžia administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas administraciniams teismui pateiktame skunde prašė: įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą; 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl nušalinimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui; įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. skundą ne vėliau 2016 m. vasario 13 d. Pareiškėjo teigimu, šis skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam suinteresuotam subjektui laiduojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2.S-(2084)-2127, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. skundą, pareiškėjas teikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai nusikalstamų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų veiksmų. Prokuroro priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį pareiškimą, apskųstas BPK nustatyta tvarka, galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 22 d. skundu prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio Kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti šio Kodekso 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais. Baudžiamojo proceso kodekso 447 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2.S-(2084)-2127, pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo išnagrinėtas, yra priimti sprendimai, kurie gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo keliamą ginčą nelaikė kilusiu viešojo administravimo srityje ir skundžiama nutartimi jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad visas pareiškėjo skundo administraciniam teismui pagrindas yra susiję prokurorų veiksmų, reglamentuojamų baudžiamojo proceso normomis, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, pareiškėjas turėtų pasinaudoti teisine pagalba, kuri, esant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti teikiama ir nemokamai.

Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė