2022-06-28 Nr. BB-4442-1-01-1-34595-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarties G. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-06-28 Nr. BB-4442-1-01-1-34595-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Prokuroras prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3120/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34595-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarties G. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Prokuroras prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, nes iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepateikė argumentų dėl esminių skundo motyvų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties konstrukcijos (hipotezės, dispozicijos ir sankcijos), dėl netinkamai parinkto administracinio nusižengimo klasifikatoriaus, dėl G. B. administracinės nuobaudos paskyrimo aplinkybių, kurios lėmė jo veiksmų (administracinis nusižengimas) netinkamą teisinį įvertinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą ir dėl ko, padaryta netinkama išvada dėl non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką) principo pažeidimo. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apeliantas veikos kvalifikavimą klaidingai tapatino su ANR užregistruotų administracinių nusižengimų klasifikavimu, dėl ko net galimai dėl suklydimo įrašytas netinkamas administracinio nusižengimo klasifikavimas nekeičia nei veikos kvalifikavimo, nei pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo esmės, vertintinas kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde prokuroras daro prielaidą, kad G. B. yra nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį tik už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, tačiau liko nenubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, todėl baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį G. B. atžvilgiu buvo atliekamas pagrįstai. Iš esmės analogiškus argumentus prokuroras buvo pateikęs ir apeliaciniame skunde, į kuriuos, remdamasis teisės aktų analize, aiškiai atsakė apeliacinės instancijos teismas sutikęs su pirmosios instancijos teismo išvada dėl non bis in idem principo pažeidimo, kadangi tiek G. B. baudžiamojoje byloje, tiek administracinio nusižengimo byloje inkriminuotos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios, o nubaudimas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį G. B. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu, transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neturint tam teisės, faktu.
Prokuroro kasaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su non bis in idem principo neteisingu taikymu prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią dėl non bis in idem principo veikimo ribų yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021, 2K-42-511/2022). Non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo, prieštarauja teisės aiškinimui išdėstytam nutartyse kasacinėse bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-42-511/2022, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Albinas Antanaitis