c59a3353-a36f-4554-91c0-dbeb3cc2dc7e · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-297-929/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. T. (E. T.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (-), kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. E. T. Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta – 12 (dvylikos) metų – laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. 2/3 paskirtos bausmės dalį nuteistasis atliko – 2019 m. liepos13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 2 metai 10 mėnesiai 16 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2020 m. rugpjūčio 27 d. įvykusio Komisijos posėdžio protokolu Nr. (-) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo E. T. praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal ,,OASys” metodikÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, 2020 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (-), atsisakė jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino nuteistojo E. T. skundo dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (-) panaikinimo. Teismas nutartyje įvertinęs nuteistÄ jį apibÅ«dinančius duomenis, tai yra padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ bei pavojingumÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , mÄ stymÄ , požiÅ«rį į darbÄ bei vidau taisyklių laikymÄ si, sprendė, jog nuteistojo padaryta pažanga kol kas dar nesudaro pagrįsto pagrindo tikėti, kad paskirtos bausmės ir resocializacijos tikslai bus pasiekti nuteistajam taikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, todėl Komisijos nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 5. Teikiamu skundu nuteistasis E. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo neatsižvelgta į visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl ji yra neobjektyvi ir naikintina. Teismas nuspręsdamas netaikyti lygtinio paleidimo, neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, charakteryje dominuojantiems bruožams, taip pat neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbÄ , kas galėtų padėtų jam lengviau adaptuotis laisvėje.

Nuteistojo vertinimu, teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei prisiėmė atsakomybę. Pažymi, kad turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius gyvenime. Nors teismas atsižvelgė į teigiamus jo asmenybės bruožus, tačiau vis tiek nepagrįstai nusprendė netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai vertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), kurie buvo realizuoti jam skiriant bausmę.

Pakartotinis Å¡ių aplinkybių vertinimas svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ Ä¯statyme nėra numatytas. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nedėjo pakankamai pastangų darbo paieÅ¡kai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įkalinimo įstaigoje yra 550, o darbo vietų tik 60. Nuteistojo nuomone, teismo svarstymai apie gyvenamÄ ja vietÄ Ä¯kalinimo įstaigoje yra nepagrįsti, kadangi jis pats jos nepasirinko. 5.2. Skunde nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai, apibrėžti BK 41 straipsnio 2 dalies punktuose, jo atžvilgiu jau yra pasiekti ir įgyvendinti.

Pažymi, kad pirmuoju bausmės skyrimo tikslu yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistojo vertinimu, Å¡is tikslas neginčijamai yra pasiektas teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį. Antruoju - ketvirtuoju tikslais yra siekiama: nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Anot nuteistojo, jam atlikus bausmės dalį nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, arba, kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Penktuoju tikslu yra siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å is tikslas, nuteistojo manymu, yra įgyvendinamas kiekvienu atveju, kai teismas paskiria bausmę konkrečioje byloje, todėl jis taip pat yra pasiektas. Be to, nuteistasis priduria, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę asmeniui resocializuotis ir grįžti į visuomenę. 5.3.

Skunde nuteistasis remdamasis BVK 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis nurodo, kad pagal jas, rekomendacijos pataisos įstaigai ir nuteistajam turi bÅ«ti motyvuotos. Teismas vadovavosi BVK 164 straipsnio 2 ir 4 dalimis, iÅ¡dėstė argumentus pagrindžiančius sprendimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau visiÅ¡kai nemotyvuotai priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ ir taip pažeidė įstatymų nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, o pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant ,,OAsys” metodika nustatyta, kad jis yra priskiriamas vidutinės rizikos grupei – 61 balas.

Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis pažymi, kad jam lieka neaiÅ¡ku, kokius bÅ«tent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad pasiektų/atitiktų kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas bÅ«tų taikytinas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi iÅ¡dėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, teismas nepateikė Å¡ių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrÄ kartÄ pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė.

Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio jam yra neaiÅ¡ku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam bÅ«tų taikomas Å¡is institutas. 5.4. Nuteistojo vertinimu, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ vien dėl to, kad jis praeityje yra baustas, yra Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytÄ prasižengimÄ , nors paskirta bausmė (papeikimas) jau pasibaigusi.

Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymÄ ( bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012). Akcentuodamas teismų praktikÄ , nuteistasis atkreipti dėmesį ir į aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendimus, kuriais panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, motyvuojant galiojančia nuobauda.

Nurodo, kad pačioje naujausiose Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-610-870/2016, teismas nuteistajam taikė lygtinį paleidimÄ esant net ne vienai galiojančiai nuobaudai, kai tuo tarpu jis jokių galiojančių nuobaudų neturi. Teigia, kad taikant jam lygtini paleidimÄ bus pasiekta progresyvaus bausmių atlikimo principai. 5.5. Pažymi, kad Komisija priėmė neteisėtÄ ir nemotyvuotÄ nutarimÄ , kurio patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , kodėl nėra galimybių nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas sprendimas numatytas BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

2. Atsiliepimų į skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. T. skundas netenkinamas 6. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta E. T. asmens byla, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. T. gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad Å¡iuo metu E. T. jau yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į nuteistojo reabilitacijos ir elgesio pažangÄ bausmės atlikimo metu. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bausmės atlikimo metu 7 kartus buvo skatintas, ieÅ¡kojo galimybių įsidarbinti bausmės atlikimo metu bei patvirtino savo galimybę bÅ«ti įdarbintu po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kas yra itin svarbus veiksnys, rodantis, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje turėtų galimybę save realizuoti ir finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti socialiai priimtinomis priemonėmis.

Teismas taip pat įvertino tai, kad E. T. dalyvavo įvairiuose socialiniuose renginiuose bei programose, įgijo baldžiau ir kompiuterio operatoriaus specialybes.

9. Žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybės. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis palaiko gerus santykius su artimaisiais, visuotinai priimtinoms taisyklėms reiÅ¡kia pritarimÄ , suvokia įstatymų laikymosi svarbÄ bei palankiai vertina disciplinÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas pridurdamas pažymi, jog iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinės tyrimo iÅ¡vados Nr. (-) taip pat matyti, kad nuteistasis yra aktyviai įsitraukęs į intervencines priemones: savarankiÅ¡kai užsiima Å¡vietėjiÅ¡ka veikla (skaito filosofinę bei psichologinę literatÅ«rÄ saviugdos, savęs pažinimo tematika), kreipėsi į psichologÄ dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programoje, yra pateikęs praÅ¡ymÄ dalyvauti iki reabilitacinėje programoje ,,Įžanginė grupė”, taip pat praÅ¡ymÄ Vilniau komunalinių paslaugų mokyklai dėl specialybės įgijimo (elektriko mokymo programa), savanoriÅ¡ka iniciatyva dengia teismo priteistas turtines prievoles, turi ateities tikslų.

Å ių aplinkybių visuma, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, be jokios abejonės rodo nuteistojo E. T. padarytÄ teigiamÄ pažangÄ bei dedamas pastangas siekiant sumažinti turimus kriminogeninius veiksnius. Visgi, Å¡iuo atveju pritartina žemesnės instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nuteistojo bausmės atlikimo metu padaryta pažanga, siekiant mažinti turimus kriminogeniniu veiksnius, dar nėra pakankama, kad teismas galėtų reikÅ¡ti jam pasitikėjimÄ ir pagrįstai tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

10. Å i iÅ¡vada pirmiausia yra grindžiama minėta 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. (-), kurioje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ vertinimo metodikÄ yra tik vidutinė – 61 balas, kurį sudaro 20 – statinių (nekintančių) ir 41 – dinaminių (gali bÅ«ti mažinami), o ne žema. Pažymėtina, kad po paskutinio atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo, jo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos balas sumažėjo vos 3 balais (ankščiau buvo 64), ir tai nelaikytina esminga pažanga.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis pirmÄ kartÄ nusikalto bÅ«damas vos 17 metų. Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslÄ . Taip pat matyti, kad nuteistasis nusikalto ir užsienyje, 2010 m. spalio 5 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis padarė vagystę, už kuriÄ buvo nubaustas 10 parų areÅ¡to bausme.

TerminuotÄ laisvės atėmimo bausmę E. T. atlieka pirmÄ kartÄ , po to, kai Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo ir nubaustas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Padarytų nesunkių nusikalstamų veikų pobÅ«dis rodo, kad nuteistajam bÅ«dingas pasikartojantis įžūlus, chuliganiÅ¡kas bei aplinkiniams nepagarbus elgesys vieÅ¡ose vietose, o padaryto labai sunkaus nusikaltimo pobÅ«dis rodo, kad jo tyčinis nusikalstamas elgesys gali lemti ir itin sunkias, neatitaisomas pasekmes – kito žmogaus mirtį.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kad Å¡ios pirmiau iÅ¡vardintos aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę, todėl sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo jos negali bÅ«ti itin sureikÅ¡minamos. Kita vertus, nurodytos aplinkybės leidžia įvertinti nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , todėl jų vertinimas nelaikytinas non bis in idem (draudimas bausti du kartus už tÄ patį) principo pažeidimu, kaip teigiama skunde, kadangi jos vertinamos tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamu nuteistojo asmenybės apibÅ«dinimu.

11. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. T. bausmės atlikimo metu nepasižymėjo iÅ¡skirtinai geru elgesiu, prieÅ¡ingai, buvo kilę tam tikrų sunkumų – jis net 23 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (20 kartų jam buvo paskirtos nuobaudos, o 3 kartus buvo apsiribota įspėjamaisiais pokalbiais). Nors paskirtos nuobaudos už Å¡iuos pažeidimus yra nebegaliojančios, visgi toks E. T. padarytų nuobaudų skaičius, neabejotinai parodo nuteistojo itin atsainų požiÅ«rį į privalomų elgesio tvarkos taisyklių laikymÄ si.

Pažymėtina, kad nors nuteistasis, cituodamas teismų praktikÄ tos pačios kategorijos bylose nurodo, kad yra pavyzdžių, kad teismai lygtinį paleidimÄ taiko ir asmenims, turintiems galiojančių nuobaudų, o jis tokių neturi, visgi, aukÅ¡tesnės instancijos teismas pabrėžia, kad Å¡iuo atveju svarbu yra tai, kad padaryti vidaus tvarkos ir taisyklių pažeidimai buvo sistemingi ir pasikartojantys, todėl tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajam yra sunku laikytis vidaus taisyklių ir elgtis tinkamai, nors jis interviu metu ir sutinka, kad rėžimo reikalavimai bei taisyklės yra svarbÅ«s nuteistųjų elgesio kontrolei bei tvarkai palaikyti.

Remiantis socialinės tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis geba analizuoti nusikalstamas veikas sÄ lygojusias priežastis, priežastiniu ryÅ¡ius, tačiau labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai, prioritetu keldamas savo paties interesus aukščiau kitų. Be kita ko, iÅ¡vadoje pažymima, kad nors nuteistasis supranta savo nusikalstamu elgesiu sukeltas pasekmes, tačiau vertindamas jas stokoja emocinio jautrumo. SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, tokia charakteristika leidžia abejoti ar E. T. iÅ¡ tiesų yra suvokęs savo nusikalstamu elgesiu sukeltos žalos rimtumÄ , todėl dar nėra pagrindo tikėti lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu efektyvumu.

12. Skunde nuteistasis nurodo, kad tesimas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nedėjo pakankamai pastangų darbo paieÅ¡kai įkalinimo įstaigoje, tai yra neįvertino, kad nuteistųjų yra 550, o darbo vietų tik 60. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutikdamas su Å¡iais skundo argumentais pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys bei asmens byloje esanti medžiaga patvirtina, jog nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ nėra labai palankus. Nors galima matyti, kad nuteistasis 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į VÄ® ,,(duomenys neskelbtini)” dėl įdarbinimo ir jis atlieka tam tikrus gerbÅ«vio darbus, tačiau per bausmės atlikimo laikÄ neįsidarbino.

Ir nors iÅ¡ dalies sutiktina su skunde nurodytais teiginiais, kad darbo pasiÅ«la įkalinimo vietoje yra kur kas mažesnė už paklausÄ , tačiau E. T. laisvės atėmimo bausmę atlikinėja jau gana ilgÄ laikÄ , o tai sudaro pagrindÄ manyti, kad jo dedamos pastangos susirasti darbÄ yra gana formalios ir nepakankamos. Svarbu ir tai, jog socialinės tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad nuteistajam yra sunku nepasiduoti neigiamai aplinkos įtakai. Pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne kartÄ buvo baustas (keturis kartus dėl gyvenamųjų patalpų netvarkymo, alkoholio vartojimo, drabužių daiktų turėjimo, vengimo atlikti gerbÅ«vio darbus ir pan.) Svarbu tai, kad Å¡iuos pažeidimus galimai lėmė įkalinimo įstaigoje tarp nuteistųjų vyraujančios subkultÅ«ros nuostatos, kuriomis nuteistasis vadovaujasi bausmės atlikimo metu.

Ä®vertinus tai, kad nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo laisvėje nedirbo ir nesimokė, laisvalaikį leisdavo su draugais, o paskutiniÄ sias nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje, gebėjimas įvertinti ir atsiriboti nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančios aplinkos, kuri yra vienas iÅ¡ esminių veiksnių lemianti jo nusikalstamÄ ir baustinÄ elgesį, yra itin svarbus. Nagrinėjamu atveju iÅ¡vardintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis vis dar lengvai pasiduoda jo elgesį veikiančios aplinkos įtakai, o tai yra neabejotinai sietina su nuteistojo pakartotinio elgesio rizika.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. T. dar nėra pasiruošęs lygtinio paleidimo taikymui.

13. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi visi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu yra įgyvendinti, todėl jis gali bÅ«ti toliau taisomas bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nors nuteistasis yra atlikęs 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau vien paskirtos bausmės tam tikros dalies atlikimas nesuponuoja pareigos nei Komisijai, nei teismui nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Be to, lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Plačiau nekartojant ankstesniųjų motyvų akcentuotina, kad kaip minėta pirmiau, Å¡iuo atveju nekonstatuotos aplinkybės, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, o padaryta pažanga yra pakankama bei leidžianti taikyti jam lygtinio paleidimo institutÄ .

14. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos, tai yra, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , kodėl nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus.

Tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas, nuspręsdami netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nurodė iÅ¡samius tokį sprendimÄ pagrindžiančius argumentus. Ä®vertinus aptartus nuteistÄ jį charakterizuojančius aspektus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau nuteistajam E. T. dar reikia įdėti daugiau pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ bei susikoncentruoti į Å¡ių probleminių sričių tobulinimÄ : ribotÄ gebėjimÄ identifikuoti problemas, nepakankamÄ savo elgesio pasekmių įvertinimÄ , iÅ¡ dalies negatyvias nuostatas į priežiÅ«rÄ .

Apibendrinant pažymėtina, kad Å¡i teismo nutartis neužkerta kelio nuteistajam, įstatymų nustatyta tvarka, pakartotinai kreiptis į KomisijÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra taikymo.

15. Esant minėtoms aplinkybėms, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti E. T. skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. T. (E. T.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties atmesti. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Rasa Paužaitė