c59377dc-da89-4f37-a54d-bf4cd60ebe5a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-189-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00176-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 1.3.7.7; 1.3.7.8. (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4511-924/2018 pagal ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo R. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. S. L. ieÅ¡kinyje prašė santuokÄ tarp S. L. ir R. L., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 1098, nutraukti dėl R. L. kaltės, atsakovui R. L. priteisti transporto priemones: „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vidutinės rinkos vertės), „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vidutinės rinkos vertės), atsakovui R. L. priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei S. L. priteisti už ½ santuokoje įgyto turto - 24 965 Eur piniginę kompensacijÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip 20 metų visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, gyvena atskirai, nebendrauja, neveda jokio bendro Å«kio, santuokiniai ryÅ¡iai yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę. Todėl ieÅ¡kovė nemato prasmės bÅ«ti santuokoje su atsakovu. Be to, atsakovas, bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, buvo neiÅ¡tikimas, t. y. atsakovas, gyvendamas su kita moterimi, susilaukė jų bendro vaiko - sÅ«naus. IeÅ¡kovė sutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, transporto priemonės bÅ«tų pripažintos atsakovo asmenine nuosavybe.

Atsakovas naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl ieÅ¡kovei priteistina piniginė kompensacija už ½ žemės sklypo - 915 Eur. Butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 22550 Eur piniginę kompensacijÄ už ½ Å¡io turto. Taip pat ieÅ¡kovė sutinka atsakovui neturint galimybių sumokėti kompensacijÄ , kad turtas bÅ«tų priteistas Å¡alims natÅ«ra lygiomis dalimis. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) nedalintinas, kadangi yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

3. A. R. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ tarp S. L. ir R. L., sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 1098, nutraukti dėl S. L. kaltės, priteisti iÅ¡ S. L. 8000 Eur neturtinės žalos, pripažinti R. L. asmenine nuosavybe transporto priemones: „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini), „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės) ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)(45100 Eur vertės), pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe 61/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R.

L. priteisti 7500 Eur kompensacijÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu(duomenys neskelbtini), priteisti R. L. iÅ¡ S. L. 1137,85 Eur už sumokėtus žemės mokesčius. Atsakovas nurodė, kad sutuoktiniai santuokoje nebegyvena daugiau nei 20 metų dėl sutuoktinės kaltės. Ji buvo neiÅ¡tikima, gyveno su kitu vyriÅ¡kiu, vėliau grįžo, tačiau dar vėliau iÅ¡vyko į J. K., paliko Å¡eimÄ . IÅ¡saugoti santuokÄ nėra nei tikimybės nei tikslo, kadangi sutuoktiniai jau seniai kartu nebeveda bendro Å«kio dėl sutuoktinės neigiamo požiÅ«rio, nepagarbos, sutuoktinio nemylėjimo ir jos neiÅ¡tikimybės. Butas, esantis(duomenys neskelbtini), ir automobiliai T.

A., v/n (duomenys neskelbtini) ir v/n (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi visi šie daiktai įgyti nevedant bendro ūkio kartu su ieškove. Ji nesiekė įgyti to turto, neprisidėjo finansiškai ir nedalyvavo perkant. Atsakovui žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), nereikalingas, todėl nepageidauja, kad jam būtų priteistas. Nekilnojamas turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), atsakovo nuolat buvo prižiūrimas, saugomas, remontuojamas. Susituokus šeima gyveno šioje namų valdoje, pastatus prižiūrėjo, remontavo, vykdė statybas, iš esmės pagerino.

IeÅ¡kovė nemokėjo už šį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ) žemės mokesčių, kuriuos (1137,85 Eur) laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d. sumokėjo atsakovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė santuokÄ tarp S. L. ir R. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo R. L. paliko pavardę – L., S. L. paliko santuokinę pavardę – L..

Teismas pripažino atsakovo R. L. asmenine nuosavybe Å¡ias transporto priemones: T. A. v/n (duomenys neskelbtini) ir T. A., v/n (duomenys neskelbtini). Teismas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytÄ turtÄ padalino taip: ieÅ¡kovei S. L. priteisė ½ buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas kitoje dalyje ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas priteisė ieÅ¡kovei S. L. iÅ¡ atsakovo R. L. 174 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo R.

L. 975 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas R. L. ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę įrodinėjo liudytojo V. L. (savo brolio) parodymais. Tačiau Å¡is liudytojas jokių reikÅ¡mingų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės negalėjo teismui nurodyti. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas vertino, kad pagrindinė Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis yra ne vienos kurios nors iÅ¡ jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į atskirų problemų sprendimÄ .

Teismas sprendė, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

6. Teismas nurodė, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti atsakovas, reikalaujantis ieÅ¡kovės asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog ginčo objektas, t. y. nekilnojamas turtas, esantis(duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio (atsakovo) lėšomis ar darbu.

Šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė S. L. paveldėjo po tėvo S. J. mirties. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo objektas buvo prižiÅ«rimas bei remontuojamas, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko, kad Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Net pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokia jo nurodomų pagerinimų vertė, teismo posėdžio metu medžiagas bei savo statybos darbus įvertino apie 3475 Eur (12000 Lt), tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Teismas, vertindamas atsakovo bei liudytojo V. L. paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad daugelis remonto darbų (pvz. pakeista gyvenamojo namo perdanga, apatiniai sienų rÄ stai, pakeistos grindys, iÅ¡tapetuota ir kt.) buvo atlikta iki 1992 metų, t. y. iki S. J. (ieÅ¡kovės tėvo) mirties, kai remontuojamas turtas net nepriklausė ieÅ¡kovei. Teismas pažymėjo, kad ginčo turto remontas buvo padarytas daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų, per šį laikotarpį remontas nusidėvėjo. Teismas nurodė, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios ginčo turto kainos padidėjimÄ .

Be to, atsakovas santuokos metu naudodamasis ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, turėjo geros moralės pareigÄ turtÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog jis santuokos metu atliko tokį ginčo objekto remontÄ , kuris bÅ«tų padaręs įtakos Å¡iuo metu esančiai Å¡io turto vertei. Todėl teismas konstatavo, kad ginčo nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine ieÅ¡kovės S. L. nuosavybe.

7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto - buto su rÅ«siu, esančio(duomenys neskelbtini), padalijimo, t. y. atsakovas šį turtÄ laikė savo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas sutuoktiniams nevedant bendro Å«kio, ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas santuokoje. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas tik už atsakovo asmenines lėšas.

Teismas nustatė, kad atsakovo valia įgyti ginčo butÄ asmeninėn nuosavybėn nėra įrodyta. Ginčo butas įgytas santuokoje, bute atsakovas su sutuoktine bei vaikais tam tikrÄ laikÄ gyveno kaip Å¡eima. Å ioje gyvenamojoje patalpoje buvo registruota jų gyvenamoji vieta, buto įsigijimui buvo panaudota dalis grynųjų pinigų, kurie laikomi bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas sprendė, kad butas įgytas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar ieÅ¡kovė prie buto pirkimo prisidėjo investiciniais čekiais.

Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog 1992 m. gruodžio 10 d. įsigyjant ginčo turtÄ sutuoktiniai nevedė bendro Å«kio bei negyveno santuokinio gyvenimo. Atsakovas neprašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė anksčiau nei Å¡ios bylos iÅ¡kėlimas (CK 3.67 straipsnis), t. y. iki įsigyjant ginčo turtÄ . Pats atsakovas pripažino, kad po to, kai apie 1987 m. jį ieÅ¡kovė iÅ¡varė iÅ¡ namų, jis vėl buvo grįžęs gyventi į Å¡eimÄ , dar po 1992 m. remontavo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį(duomenys neskelbtini).

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 1992-1993 m. sutuoktiniai vis dar vedė bendrÄ Å«kį. Teismas nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuris sutuoktinių įgytas 1993 m. sausio 28 d., t. y. po ginčo buto privatizavimo, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo butas 1990 m. lapkričio 16 d. buvo suteiktas Å¡eimai (sutuoktiniams ir trims jų nepilnamečiams vaikams). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neketino ginčo buto įgyti asmenine nuosavybe.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas laisva valia ir, labiau tikėtina, kad esant bendram sutarimui su ieÅ¡kove, apie 10 metų mokėjo valstybei mokesčius už žemę, ieÅ¡kovei niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, nesiekė nutraukti santuokos, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nebÅ«tų teisinga Å¡ias atsakovo panaudotas pinigines lėšas pripažinti jo asmenine nuosavybe ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu net neįrodė, kad reikalaujama suma buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis ir sumokėta vien tik už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas santuokos metu, net ir gyvendamas skyrium, naudojosi tiek ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tiek sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas turėjo tiek geros moralės pareigÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ prižiÅ«rėti, tiek įstatymo nustatytÄ pareigÄ mokėti mokesčius už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ (CK 4.86 str.).

Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovui galėtų bÅ«ti priteista kompensacija už tai, kad dėl atsakovo sumokėtų mokesčių padidėjo ieÅ¡kovei asmenine nuosavybe priklausančio turto vertė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista ½ buto su rÅ«siu, esančio(duomenys neskelbtini)., ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti Å¡iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti kalta dėl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovę S. L., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. L. atsakovui R.

L. 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe gyvenamojo namo 61/100 dalį, Å«kio pastatus, kiemo rÅ«sį, kiemo statinių 61/100 dalį, esančius (duomenys neskelbtini)padalinti turtÄ taip: S. L. priteisti gyvenamojo namo - 61/100 dalį, Å«kio pastatus, kiemo rÅ«sį, kiemo statinių 61/100 dalį, esančius(duomenys neskelbtini), o atsakovui R. L. priteisti 7500 Eur piniginę kompensacijÄ , ieÅ¡kovei S. L. priteisti žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine R.

L. nuosavybe butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), priteisti R. L. iÅ¡ S. L. 1137,85 Eur už sumokėtus žemės mokesčius, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus: Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ , liudytojo V. J. parodymus, užklausimÄ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Atsakovas nesutinka, kad jis kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Å ioje dalyje teismas be pagrindo nesivadovavo apklausto liudytojo V.

L. parodymais ir atsakovo paaiÅ¡kinimais. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir apklausti antrÄ liudytojÄ , kurio nepavyko rasti namuose ir atsivežti į pirmÄ jį teismo posėdį. Teismas neturėjo pagrindo apriboti galimybės visiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, įrodinėti svarbias bylai aplinkybes, leisti bylinėtis rungtyniÅ¡kai ir į kitÄ posėdį atsivesti kitÄ liudytojÄ , apklausti jį apie žinomas aplinkybes dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių.

Prie apeliacinio skundo pateikiami liudytojo V. J. parodymai. Minėtas liudytojas patvirtino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡varė iÅ¡ namų atsakovÄ ir faktiÅ¡kai negyveno kartu nuo 1987 m., o pats V. J. su ieÅ¡kove gyveno nuomojamame bute nuo 1992 m. iki 2008 m. Liudytojas V. J. patvirtino atsakovo ir jo brolio (liudytojo) nurodytas aplinkybes, todėl pripažinus kalta dėl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovę, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinė žala. 9.2. Teismas nepagrįstai nepripažino nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto masę.

Susituokę Å¡alys ilgÄ laikÄ gyveno kartu gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), t. y. nuo 1976 m. iki 1987 m. Gyvenant Å¡iuose senos statybos namuose buvo atlikta daug įvairių statybos remonto darbų, pirkta daug įvairių statybinių medžiagų iÅ¡ abiejų sutuoktinių lėšų. Liudytojas V. L. taip pat nurodė labai daug svarbių aplinkybių dėl pagerinimo darbų, t. y., kad buvo pastatytas priestatas, naujai padaryta tinklo tvora, vartai, įrengtos naujai grindys, durys, kad jis pats dirbo, padėjo remonto statybos darbuose.

Teismas neįvertino oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, kad buvo pastatyta ir fiksuota kadastriniai duomenys gyvenamojo namo priestato 3,70 m x 2,45m užstatymo ploto. Gyvenamojo namo plotas yra pasikeitęs, t. y. padidėjęs nuo 64,26 iki 81,35 kv. m. Å is priestatas buvo pastatytas atsakovo kartu su ieÅ¡kove. 9.3 Teismas nepagrįstai nepripažino buto, esančio(duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo nuosavybe. Gyvenimas skyrium ir bendro Å«kio nevedimas yra pagrindas nuginčyti santuokinio turto CK 3.88 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir pripažinti, kad butÄ siekė įsigyti tik atsakovas už savo grynuosius asmeninius pinigus ir savo investicinius čekius, tik savo naudojimui.

Nors teismas pripažino, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos yra asmeninė nuosavybė, tačiau neįvertino pateiktos 1992 m. gruodžio 10 d. sutarties turinio ir be pagrindo nesivadovavo Å¡ia sutartimi bei liudytojo V. L. parodymais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas dar 1987 m. buvo iÅ¡vytas iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto(duomenys neskelbtini), ir ilgÄ laikÄ gyveno pas brolį. Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad 3503 rubliai buvo įmokėti 1992 m. gegužės 15 d. vienu banko praneÅ¡imu, o valstybės vienkartinės iÅ¡mokos bei tikslinės kompensacijos 25218 rub.

įmokėti 1992 m. balandžio 3 d. vienu banko pranešimu. Sutartis patvirtina, kad vienas asmuo mokėjo investicinius čekius ir kad vienas asmuo mokėjo grynuosius. Ieškovė nenurodė, nei kiek, nei kaip, nei kada galėjo prisidėti prie buto pirkimo. 9.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui sumokėtų žemės mokesčių už ieškovę, nors ir pripažino pastatus(duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas be pagrindo nesivadovavo pateiktais oficialiais įrodymais - mokėjimo dokumentais, kad žemės mokestis paskaičiuotas tik vienai ieškovei.

IeÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas yra už jÄ Ä¯vykdęs prievolę valstybei.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ skundžiamose sprendimo dalyse atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovo praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo laikytini abu sutuoktiniai. Teismas, siekdamas iÅ¡nagrinėti bylÄ operatyviai ir ekonomiÅ¡kai, kaip to reikalaujama pagal CPK 7 straipsnį, pagrįstai neatidėjo teismo posėdžio.

Be to, pažymėtina ir tai, kad CPK 190 straipsnyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, praÅ¡antis Å¡aukti liudytojÄ , privalo nurodyti jo vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ ir tas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, kurias Å¡is liudytojas gali patvirtinti. Taigi duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įteikti liudytojui Å¡aukimus į teismÄ , atsakovas nepateikė ir nenurodė nei liudytojo adreso, nei jo pavardės. Liudytojas V. L. jokių reikÅ¡mingų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės teismui nenurodė, o be to, šį liudininkÄ ir atsakovÄ sieja artimi ryÅ¡iai.

Taigi, Å¡iuo atveju nei atsakovas, nei liudyti iÅ¡kviestas V. L. (atsakovo brolis) nesugebėjo nurodyti teismui elementarių bendro Å¡eimyninio ieÅ¡kovės su atsakovu gyvenimo detalių. Teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ . 10.2.Teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti duomenys, t. y. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuris patvirtina, kad Å¡is nekilnojamasis turtas yra registruotas ieÅ¡kovės vardu, o jo įgijimo pagrindas – 2001 m. lapkričio 17 d.

Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 02-01-8942, 2000 m. lapkričio 22 d. Statinio priėmimo naudoti aktas, 2001 m. kovo 1 d. perskaičiavimo sutartis Nr. 4VJ-1307, 1992 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , kuris patvirtina, kad šį turtÄ , t. y. 2/3 dalis gyvenamojo namo su 2 priestatais, su dalimi kiemo įrenginių, ieÅ¡kovė yra paveldėjusi po savo tėvo mirties. Duomenų, kad ginčo objektas - nekilnojamasis turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis ar vieno sutuoktinio (atsakovo) lėšomis ar darbu, byloje nėra. 10.3.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), laikyti ne Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Nėra pagrindo nesutikti su teismo pagrįsta iÅ¡vada, jog atsakovas neketino ginčo buto įsigyti asmenine nuosavybe. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo butas buvo įgytas tik už jo asmenines lėšas. Teismas pagrįstai atsižvelgdamas į visumÄ aplinkybių sprendė, jog sutuoktiniai butÄ Ä¯gijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 10.4.

Atsakovas ieškovei niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo valstybei sumokėtų mokesčių už žemę, nesiekė nutraukti santuokos, nepaisant to, kad gyvendamas skyrium, atsakovas naudojosi tiek ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu(duomenys neskelbtini), tiek sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Dėl to skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad nėra teisinga šias atsakovo panaudotas pinigines lėšas pripažinti jo asmenine nuosavybe ir priteisti jas iš ieškovės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliantas (atsakovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. 14-19-16285 ( b.l. 172), antstolio M. P. 2006 m. lapkričio 8 d. patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas ( b.l. 173), Vilniaus regioninio valstybės archyvo atsakymÄ , kad Å¡iame archyve buto privatizavimo sutarties nėra ( b.l. 174), ir notaro patvirtintus V.

J. parodymus ( b.l. 175-176). Nurodė, kad bÅ«tinybė teikti sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡skaičiavimo iÅ¡kilo tik priėmus teismo sprendimÄ , nes teismui nagrinėjant bylÄ nekilo jokių klausimų dėl žemės mokesčio mokėjimo, buto privatizavimo sutarčiai surasti atsakovas įdėjo visas pastangas, o liudytojas V. J. nebuvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį, nes atsakovas dėl susijaudinimo ir senyvo amžiaus neprisiminė liudytojo pavardės ir adreso, o jau po teismo sprendimo priėmimo suradus liudytojÄ pastarasis nurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės į teismÄ atvykti negalėtų.

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Å iuo atveju spręstina, kad atsakovui naujų įrodymų bÅ«tinybė paaiÅ¡kėjo vėliau, t.y. po teismo sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo, Å¡alies naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, todėl siekiant teisingai, visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėti bylÄ , naujai pateikti įrodymai jungiami prie bylos ir vertinami nagrinėjant apeliacinį skundÄ .

14. CK 3.60 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608).

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovas kaltina ieškovę neištikimybe, kuri įvyko apie 1987 metus, tačiau pats atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad praėjus keliems metams po ieškovės neištikimybės įvykio grįžo gyventi į namus(duomenys neskelbtini).

Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad 1987 metų neiÅ¡tikimybės epizodÄ atsakovas savo sutuoktinei atleido, santuokos nutraukti nereikalavo, todėl praėjus 30 metų bÅ«tų neadekvatu ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybe grįsti santuokos nutraukimÄ . Apeliantas pripažino ir tai, kad jis pats 1992 m. iÅ¡sikėlė gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovės ir apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). IÅ¡ esmės Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. J., nurodęs, kad jis gyveno su ieÅ¡kove nuo 1992 iki 2008 m. ( b.l. 175-176).

Taigi, abiejų šalių elgesys leido teismui spręsti, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, o jų kaltės laipsnis neturi esminės reikšmės.

16. Apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe 61/100 dalis gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų, esančių valdoje(duomenys neskelbtini), priteisti Å¡ias dalis ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti 7500 Eur ( ½ vertės) piniginę kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo netenkino motyvuodamas, kad šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė paveldėjo po savo tėvo mirties, o atsakovas neįrodė, kad turtÄ pagerino.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iÅ¡dėstytais motyvais. Teismas detaliai ir nuosekliai iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė ginčo statinius paveldėjo 1992 m. lapkričio 9 d. ( b.l. 113). Paveldėjimo teisės liudijime, iÅ¡duotame 1992 metais, nurodoma, kad 2/3 dalių gyvenamojo namo su 2 priestatais naudingas plotas yra 81,35 kv.m., o mediniai Å«kio pastatai 2J1m, 3J1m, 5J1m, 7J1m, 8J1m, 11J1m, betono kiemo rÅ«sys 4J0b, mÅ«rinis kiemo rÅ«sys 6J0p, yra pastatyti savavaliÅ¡kai.

Registro duomenų iÅ¡raÅ¡e 2017 m. rugsėjo 5 d. nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)bendras plotas ( taip pat ir naudingas plotas) yra 81,35 kv.m. (b.l. 114-116). Vadinasi, nuo 1992 m. lapkričio 9 d., kai ieÅ¡kovė paveldėjo 61/100 dalių gyvenamojo namo iÅ¡ savo tėvo, iki 2017 m. rugsėjo mėnesio gyvenamojo namo bendrasis plotas nepasikeitė, kitaip tariant, atsakovas neįrodė, kad jo ir ieÅ¡kovės santuokos metu gyvenamojo namo plotas buvo padidintas, todėl nėra pagrindo pripažinti šį turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

18. Apelianto nurodomi vėlesni dokumentai ( Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas 2000 m. lapkričio 17 d. įteisinti S. L. vardu savavališkai pastatytus priestatus, ūkio pastatus, rūsį, įsakymas leisti juos registruoti, b.l. 74-76) nekeičia nuosavybės teisių prigimties, t.y. nekeičia fakto, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teisėmis paveldėjo statinius(duomenys neskelbtini). ) Turtas, sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, pripažįstamas jo asmenine nuosavybe ( CK 3.89 str. 1 d. 2p.).

19. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu ( kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) ( CK 3. 90 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Teismas taip pat gali atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieÅ¡ pagerinimÄ ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbÅ«s veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).

20. Be to, kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismų praktikoje namo remonto darbai (langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas) nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos keitimas nelaikytini pagerinimais, iÅ¡ esmės pakeičiančiais daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016).

21. Apeliantas byloje teigė, kad jis iÅ¡ esmės pagerino ieÅ¡kovės paveldėtÄ gyvenamojo namo dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas byloje nėra pateikęs nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuriuo patvirtintų statybinių medžiagų pirkimÄ , savo lėšų panaudojimÄ , namo dalies(duomenys neskelbtini), vertės pasikeitimÄ lyginant 1992 m. buvusiÄ vertę su verte, nustatyta tuo momentu, kai apeliantas iÅ¡ esmės pagerino ieÅ¡kovės paveldėtÄ turtÄ . Apelianto pateikti įrodymai yra tik jo paties ir liudytoju apklausto atsakovo brolio V.

L. paaiškinimai ( 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:37:59 min.). Atsakovo paaiškinimai viso teismo proceso metu buvo abstraktūs, jis teigė atlikęs daug įvairių statybos remonto darbų, pirkęs daug įvairių medžiagų, teigė, kad išleido remonto darbams apie 12 000 Lt ( 3475 Eur), tačiau tų išlaidų jokiais dokumentais nepatvirtino. Liudytojas V. L. taip pat abstrakčiai aiškino, kad brolis daug dirbo(duomenys neskelbtini), valdoje, pats liudytojas ten daug dirbo, keitė grindis, tvėrė tvoras, ūkinis pastatas buvo sutvarkytas, pasikeitė neatpažįstamai.

Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas neįrodė esminio ieÅ¡kovės paveldėto turto pagerinimo, todėl teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti šį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

22. Å alių santuokos metu įgyto buto(duomenys neskelbtini), atžvilgiu egzistuoja prieÅ¡inga teisinė prezumpcija – bendrÄ ja nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ( CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.) - Å¡is butas buvo privatizuotas 1992 m. gruodžio 10 d., t.y. Å¡alių santuokos metu, todėl pagal minėtÄ prezumpcijÄ laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. IÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad už butÄ buvo mokėta 3503 rublių grynais pinigais ir 25218 rublių valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ( b.l. 67), tačiau kieno konkrečiai vienkartinės iÅ¡mokos buvo panaudotos butui nupirkti, sutartyje nenurodyta.

Å alys papildomų įrodymų teismui, kieno bÅ«tent investiciniais čekiais buvo mokama, nepateikė. Aplinkybė, kad įmoka vienkartinėmis iÅ¡mokomis buvo atlikta vienu mokėjimo pavedimu, neįrodo, kieno pinigais buvo mokama. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo butas 1990 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskirtas įvertinant, kad jo Å¡eimÄ sudaro penki asmenys: žmona L. S. (ieÅ¡kovė) ir trys sÅ«nÅ«s (b.l. 141,143), kas paneigia atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad jis butÄ siekė įgyti tik sau asmeniÅ¡kai.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepaneigė šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos ir neįrodė, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė.

23. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005-12-15 iki 2016-11-05 sumokėjo žemės mokesčius (1137,85 Eur) už sklypÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 1137,85 Eur už sumokėtus mokesčius ( b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė motyvuodamas, kad iÅ¡ pateiktų mokėjimo kvitų neaiÅ¡ku, už kokį sklypÄ yra mokėta, kieno lėšomis mokėta, be to, nurodė, kad Å¡alių santuoka nebuvo nutraukta, todėl sutuoktinių gautos darbo užmokesčio ir kitos iÅ¡mokos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

IÅ¡ atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad 2006-2008 metais žemės mokesčio mokėtoja nurodoma S. L., faktinis mokėtojas nenurodytas, 2009-2011 metais mokėtoja nurodoma S. L., pasirašęs R. L., 2012 m. ir 2016 m. pateikti mokėjimo kvitai nurodo tik mokėtojo asmens kodÄ , kuris atitinka ieÅ¡kovės S. L. kodÄ ( b.l. 81-88). Atsakovo naujai pateiktas įrodymas - mokesčių inspekcijos 2005 m. spalio 6 d. sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ (865,61 Lt) iÅ¡ S. L. turto – neįrodo, kad mokestinė nepriemoka buvo susidariusi bÅ«tent už žemės mokesčius ( b.l. 172).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmesdamas reikalavimÄ .

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui.

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ teisingai, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuokÄ , dėl turto teisinio statuso ir padalinimo, todėl apeliacinį skundÄ tenkinti nėra pagrindo.

22. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ - 500 Eur ( b.l. 192). Valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nepriteistinos, nes yra mažesnės negu minimalus nustatytas priteistinas dydis ( CPK 96 str. 6 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur ( penkis Å¡imtus eurų) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė Mindaugas Å imonis