2022-12-21 Nr. AB-31437-3-61-3-00300-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1038-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00300-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTPT) Utenos ekspertinio skyriaus 1-o poskyrio 1 palatoje 2020 m. birželio 16–30 d. Palatoje pareiškėjas kalėjo vienas, joje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas sienele, tačiau visiškai neatitvertas nuo įėjimo į patalpą pusės. Palatos duryse buvo įrengtas didelis stebėjimo langas, per kurį VTPT Utenos ekspertinio skyriaus personalas nuolat stebėjo pareiškėją. SAM privalo rengti teisės aktus, reglamentuojančius tokio tipo įstaigų kaip VTPT Utenos ekspertinio skyrius tualetų įrengimui keliamus reikalavimus, tačiau iki šiol jų nėra priėmusi. Dėl tokio SAM aplaidumo ir neteisėto neveikimo buvo pažeistos pareiškėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, Pilietinių ir politinių teisių pakto 7 ir 10 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnyje bei Europos Tarybos ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų rekomendacijų šalims narėms Nr. (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Rekomendacijos) 19.3 punkte nustatytos teisės.

3. Pareiškėjas nurodė, kad VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje nėra įrengtas medicininio personalo ar pareigūnų aliarmo iškvietimo mygtukas. 1-ojo poskyrio 1-oje palatoje ir pasivaikščiojimo kiemelyje niekur nebuvo įrengto medicininio personalo ar pareigūnų iškvietimo arba aliarmo mygtuko, taip buvo pažeistos jo teisės ir Rekomendacijų 18.2 punkto e dalies nuostatos. Pareiškėjas VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje buvo nuolat stebimas personalo, medicinos seselės ir sanitarė matė jo lytinius organus, kai jis buvo tualete, todėl pareiškėjas jautė pažeminimą, didelį stresą bei įtampą, nuo tokių sąlygų buvo labai stipriai paveiktas emociškai.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama SAM, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. SAM nurodė, kad SAM kompetencija – valstybės politikos formavimas asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės ir kitos veiklos, susijusios su farmacijos produktais, bei privalomojo sveikatos draudimo srityse. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011), kuri reglamentuoja uždaro tipo tualetų įrengimą. Joje įtvirtinta, kad tualetas turi būti įrengiamas kiekviename aukšte, jis turi būti tvarkingas, švarus, be defektų. SAM yra patvirtinusi VTPT Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo nuostatus, kurie įtvirtina, kad asmenims, laikomiems skyriuje, turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu ir sudarytos nežeminančios žmogaus garbės ir orumo sąlygos. Taigi teigti, kad SAM pagal savo kompetenciją nėra priėmusi reikalingų teisės aktų, nėra pagrindo. SAM veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina SAM pareigos reglamentuoti absoliučiai visų klausimų, galinčių iškilti sveikatos priežiūros įstaigų veikloje, t. y. teisės aktu įtvirtinti, kurioje vietoje turi būti pastatyta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgą nuo įėjimo durų. Pareiškėjas nekelia klausimo dėl neturtinės žalos atsiradimo dėl iškvietimo mygtukų neįrengimo. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad jis negalėjo privačiai naudotis sanitariniu mazgu, todėl buvo pažeistas privatumas, patyrė nepatogumų, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kad VTPT buvo neužtikrintos jo galimybės nueiti į atskirą patalpą. Pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į VTPT Utenos ekspertinio skyriaus administraciją su skundu dėl negalėjimo privačiai naudotis tualetais. Vien aplinkybė, kad palatoje-kameroje buvo sanitarinis mazgas, kuris neatskirtas nuo įėjimo į palatą durų, nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai naudotis kitais VTPT esančiais tualetais. Todėl pareiškėjas nepagrindė, kad patyrė neturtinę žalą.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VTPT Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VTPT nurodė, kad Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo poskyrio 1-oje palatoje tualeto patalpos atitvertos nuo gyvenamosios patalpos. Utenos ekspertinis skyrius atlieka teismo nutartimi paskirtas stacionarines teismo psichiatrijos ekspertizes. Tiriami asmenys dėl jų pavojingumo ir turimų psichikos sveikatos problemų stebimi ištisą parą, todėl visų palatų duryse yra įrengti stebėjimo langai. Pareiškėjui buvo taikomas nuolatinio stebėjimo režimas. Tiek psichikos sveikatos slaugytojas, tiek sanitaras pagal savo pareigybės aprašus turi stebėti tiriamuosius asmenis. Pareiškėjas į VTPT Utenos ekspertinio skyriaus administraciją su skundais dėl patiriamų nepatogumų, jo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo nesikreipė. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo D. P. skundą tenkino, t. y. priteisė jam iš atsakovo 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 16–30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo tiriamas VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo (suimtųjų asmenų) poskyrio 1-oje palatoje.

10. Teismas nurodė, kad HN 47:2011 nustatyta, jog tualetai pacientams ir personalui turi būti įrengti kiekviename įstaigos aukšte. Įstaigoje turi būti įrengti atskiri tualetai pacientams ir personalui; ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje tualetai pacientams ir personalui gali būti bendri. Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). VTPT Utenos ekspertinis skyrius yra specifinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis yra teisės aktų nustatyta tvarka atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes, teikti specialisto išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis. Utenos ekspertiniame skyriuje pirmajame poskyryje tiriami suimti asmenys. Teismas pažymėjo, kad VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-jame poskyryje laikomiems suimtiesiems negali būti užtikrintos blogesnės laikymo sąlygos nei tardymo izoliatoriuose arba teritorinių policijos įstaigų areštinėse.

11. Teismas, aptaręs tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privatumo užtikrinimo sanitariniuose mazguose, pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 19.3 punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

12. Teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirųjų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.

13. Teismas iš pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų nustatė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos yra atitvertas neaukšta sienele, tačiau nuo įėjimo durų atitvertas nėra, taip pat įėjimo duryse yra įmontuotas stebėjimo langas.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ginčo laikotarpiu buvo pažeistas, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas ir pareiškėją galėjo stebėti pareigūnai ir kitas VTPT personalas, todėl darytina išvada, jog VTPT Utenos ekspertinis skyrius neužtikrino visiško asmens privatumo. Tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas truko iš viso 14 parų. Atsižvelgęs į pažeidimo trukmę ir mastą, į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo kalinamas vienas, teismų praktiką bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas pareiškėjui priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal teisės aktus tardymo izoliatorių kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aiškių ir išsamių aplinkybių, nepateikė paaiškinimų (kada ir kokiomis aplinkybėmis negalėjo iškviesti pareigūno ar medicininio personalo) ir įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti konkretų jo teisių pažeidimą. Teismas nenustatė pagrindo manyti, kad pareiškėjas buvo laikomas nesaugioje aplinkoje ar jam buvo kilusi reali grėsmė ir dėl to jis realiai būtų patyręs žalą.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl teismas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM, neturtinei žalai atlyginti priteisė 250 Eur sumą.

III. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas SAM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

19. SAM laikosi pozicijos, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) SAM veiksmuose nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsniu, SAM steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 61 straipsnio 1 dalies 7 punktu, SAM rengia ir priima pagal kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje, įgyvendinimo klausimais. Pareiškėjas SAM veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad SAM turėjo parengti teisės aktus – higienos normas, reglamentuojančius tokio tipo įstaigų, kaip VTPT Utenos ekspertinis skyrius tualetų įrengimui keliamus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Teismas sprendime nenurodė kokį teisės aktą pažeidė SAM, nereglamentuodama sanitarinio mazgo atskyrimo nuo likusios kameros ar įėjimo į ją. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja SAM veiklą, buvo pažeistos, kokius neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko SAM.

20. SAM neginčija, kad VTPT laikomiems suimtiesiems negali būti užtikrintos blogesnės laikymo sąlygos nei tardymo izoliatoriuose arba teritorinių policijos įstaigų areštinėse. Teismas nenurodo, kad SAM HN 134:2015 turėjo nustatyti papildomus reikalavimus, o to nepadariusi veikė neteisėtai. Be to, minėta norma nustato visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras 2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395 „Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos patvirtino Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 28 punkte įtvirtinama, kad asmenims, laikomiems VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje, turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu ir sudarytos nežeminančios žmogaus garbės ir orumo sąlygos. SAM pagal kompetenciją yra priėmusi būtinus teisės aktus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

21. SAM nurodo, kad teismas savo sprendime nustatė, kad pareiškėjo teises pažeidė VTPT Utenos ekspertinis skyrius, neužtikrinęs pareiškėjo visiško asmens privatumo, bet ne SAM, tačiau atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą SAM. Atsakomybės perkėlimas SAM nepagrįstas. Jei SAM veiksmų neteisėtumas vertinamas ne dėl to, ar SAM yra priėmusi ar nepriėmusi konkretų teisės aktą, reglamentuojantį sanitarinių mazgo atskyrimą, o dėl to, kad SAM neužtikrino tinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui, SAM yra netinkamas Lietuvos valstybės atstovas.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VTPT Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

23. VTPT teigia, kad teismas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė SAM ir kokius neteisėtus veiksmus atliko. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam kilo itin dideli neigiami išgyvenimai, o įstaigos personalas nesiekė pareiškėją išskirti iš kitų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Ginčas byloje kilo dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad SAM nėra priėmusi teisės aktų, reglamentuojančių tualetų įrengimą tokiose įstaigose kaip VTPT Utenos ekspertinis skyrius, ir pažeisto jo privatumo naudojantis VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-o poskyrio 1 palatoje įrengtu atviru sanitariniu mazgu, neįrengtų aliarminio iškvietimo mygtukų 2020 m. birželio 16–30 d.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, VTPT Utenos ekspertinio skyriaus darbuotojams nesudarius sąlygų pareiškėjui privačiai naudotis tualetu (sanitariniu mazgu).

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas SAM apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė SAM, nereglamentuodama sanitarinio mazgo atskyrimo nuo likusios kameros ar įėjimo į ją, SAM pagal kompetenciją yra priėmusi būtinus teisės aktus, o ginče dėl netinkamų kalinimo sąlygų VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje SAM yra netinkamas atsakovas.

27. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

28. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

29. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau teisėjų kolegija tai laiko technine klaida, nes nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteista 250 Eur už tai, jog VTPT Utenos ekspertinis skyrius neužtikrino visiško asmens privatumo (sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas ir pareiškėją ginčo laikotarpiu galėjo stebėti pareigūnai ir kitas VTPT personalas). Taigi ginčas apeliacinėje instancijoje vyksta tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Todėl kiti procesinių dokumentų argumentai nevertinami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl SAM apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

31. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį, kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

32. Taigi atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimą bylose dėl žalos atlyginimo reglamentuoja minėtos CK ir Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš pažeisto jo privatumo naudojantis VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-o poskyrio 1 palatoje įrengtu atviru sanitariniu mazgu 2020 m. birželio 16–30 d., neįrengtų aliarminio iškvietimo mygtukų, t. y. netinkamų jo kalinimo sąlygų VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje, tinkamu atsakovo Lietuvos valstybės atstovu dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų byloje turėjo būti būtent VTPT Utenos ekspertinis skyrius. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo SAM.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi, įvertinęs aukščiau įvardintas teisės aktų nuostatas dėl valstybės tinkamo atstovavimo, pareiškėjo skunde nurodytus neteisėtus veiksmus atlikusius subjektus, tai, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą VTPT, VTPT Utenos ekspertinį skyrių ir SAM bei vadovaudamasis ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nutarė atsakovo Lietuvos valstybės atstovais byloje laikyti SAM ir VTPT Utenos ekspertinį skyrių, kuris byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Proceso dalyviams buvo išaiškinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus, jei pageidauja, tačiau teisme rašytiniai paaiškinimai negauti.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas dėl pareiškėjo laikymo VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje sąlygų (šios nutarties 9–14 p.), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažįsta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje buvo laikomas pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, įrengtu palatoje, kurioje jis buvo apgyvendintas. Bylos duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas neaukšta sienele tik nuo palatos pusės, o nuo durų pusės buvo visiškai atviras. Palatos duryse buvo įrengtas stebėjimo langas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad gydytojo pareiškėjui buvo paskirtas stebėjimas visą parą (taip pat ir naudojantis sanitariniu mazgu) dėl jo sveikatos būklės. Taigi, nors pareiškėjas ir buvo palatoje laikomas vienas, tačiau buvo laikomas suimtųjų poskyryje ir buvo priverstas naudotis atviru sanitariniu mazgu (tualetu) matant VTPT Utenos ekspertinio skyriaus personalui. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12). Pažymėtina, kad ir VTPT Utenos ekspertinio skyriaus Nuostatų, galiojusių ginčui aktualiu metu, 28 punkte buvo nustatyta, kad asmenims, laikomiems VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje, turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu ir sudarytos nežeminančios žmogaus garbės ir orumo sąlygos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui negalėjo būti sudarytos blogesnės kalinimo sąlygos privatumo užtikrinimo prasme kaip ir kitiems suimtiems asmenims. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), t. y. VTPT Utenos ekspertinis skyrius prieš pareiškėją atlikto neteisėtus veiksmus, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

35. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad byloje yra priimtas ir nagrinėjamas tik atsakovo Lietuvos valstybės atstovo SAM apeliacinis skundas, į šio apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio – 250 Eur, nėra pagrindo mažinti, tačiau neturtinės žalos atlyginimas priteistinas Lietuvos valstybės, atstovaujamos ne SAM, o VTPT Utenos ekspertinio skyriaus.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovo SAM apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteisiamas iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo VTPT Utenos ekspertinio skyriaus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos, atmesti.

Priteisti pareiškėjui D. P. 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė