2020-05-27 Nr. AB-10584-3-64-3-00592-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-398-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00592-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., A. G., J. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 37SD-745-(14.37.104.) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, 2) panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) (toliau – ir Pažyma), 3) panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 37STŽ-175-(14.37.142.) (toliau – ir Sutikimas), 4) įpareigoti NŽT Telšių skyrių iš naujo svarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliau – ir Pareiškėjos sutikimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti V. M. 4,38 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pardavimo procedūras, tarp jų sustabdyti NŽT Telšių skyriaus Pažymos ir Sutikimo galiojimą. Apie taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones pranešti Turto arešto aktų registrui ir/ar Nekilnojamojo turto registrui.

Pareiškėjos pakartotiniame prašyme dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo taikymo nurodoma, kad teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią sprendžiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja prašo sustabdyti dviejų atsakovo išduotų dokumentų (t. y.

Pažymos ir Sutikimo) galiojimą, kurie šioje administracinėje byloje nėra skundžiami aktai, o kai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesisieja su byloje reikalaujamomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis, reikalavimo užtikrinimas nėra adekvatus ir proporcingas ir kt. Kadangi papildytu skundu pareiškėja prašo panaikinti Pažymą ir Sutikimą, tai reiškia, kad prašomos taikyti laikinosios priemonės – Pažymos ir Sutikimo galiojimo sustabdymas, yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjos reiškiamais reikalavimais, kadangi ji prašo sustabdyti tų individualių administracinių aktų, kuriuos prašo panaikinti, galiojimą.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos, kadangi pareiškėja, manytina, šioje proceso stadijoje tikėtinai (prima facie) pagrindė reikalavimo pagrįstumą, o nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas neatitaisomai paveiktų pareiškėjos interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos, kadangi tokių priemonių netaikius didelę žalą galėtų patirti ne tik pareiškėja ir/ar trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., bet ir galimas trečiojo suinteresuoto asmens V.

M. žemės sklypo pirkėjas, kadangi jeigu būtų sudaryta V. M. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su kitu asmeniu, pareiškėja būtų priversta reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl pirkėjo teisių pareiškėjai perkėlimo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d.). Pareiškėjos teisių pažeidimas nėra hipotetinis, o yra realus ir įvykęs, kadangi pareiškėjos pirmumo teisė pirkti V. M. žemės sklypą, įtvirtinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jau yra realiai pažeista, nes pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu pateikusi sutikimą pirkti šį žemės sklypą, nebuvo įrašyta į pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.

Be to, pareiškėjos skundas nėra prevencinis, į ateitį nukreiptas skundas, kadangi pareiškėja ginčija tris praeityje, t. y. 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 18 d. atsakovo priimtus individualius administracinius aktus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės neprarado aktualumo, nors atsakovas 2020 m. vasario 17 d. išdavė Pažymą, o 2020 m. kovo 10 d. išdavė Sutikimą. Duomenų, kad Pažyma ir Sutikimas buvo realizuoti, t. y. kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pardavė Žemės sklypą A. G., nėra, o Pažyma galioja vienerius metus, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 28 d. pateikė teismui prašymą esant galimybei prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išspręsti skubos tvarka. Pareiškėjos prašyme nurodoma, kad, kaip matyti iš atsakovo pateikto Nekilnojamojo turto registro 2020 m. balandžio 27 d. išrašo 7.1 punkto, 2020 m. balandžio 24 d. tretieji suinteresuotieji asmenys V. M. ir J. G. sudarė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartis greičiausiai buvo sudaryta todėl, kad tretieji suinteresuotieji asmenys sužinojo apie tai, jog pagal pareiškėjos skundą iškelta ši administracinė byla, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytos (įteikimo pažymoje V. M. (DOK-9822) pašto įstaigos spaude nurodyta 2020 m. balandžio 18 d. data). Tai patvirtina ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. duomenų tikslinimą užsakė 2020 m. balandžio 23 d. (Nekilnojamojo turto registro išrašo 13.1 p.). Tačiau Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 punkte nurodoma, kad Žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. Tai reiškia, kad V. M. Žemės sklypo pardavimo sandoris nėra užbaigtas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ne tik neprarado aktualumo, bet ir tikslinga šį klausimą, esant galimybei, išspręsti skubos tvarka.

Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad pagal 2020 m. balandžio 27 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad V. M. ir A. G. su J. G. 2020 m. balandžio 24 d. sudarė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notaro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ši įstatymo norma vertintina kaip blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kurio normos reguliuoja civilinius turtinius santykius. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismo teisė perkelti pirkėjo teises ir pareigas gali būti realizuota tik esant vienai esminei sąlygai – žemės sklypas turi būti parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Teisme nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos pirmumo teisės niekas nepažeidė – pareiškėja neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu įstatymo nustatytais terminais nepasinaudojo pirmumo teise pirkti žemės sklypą.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir A. G. nurodė, kad sandoris turėjo įvykti 2020 m. kovo 16 d., pinigai į pardavėjo V. M. sąskaitą buvo pervesti 2020 m. kovo 13 d., bet dėl susidariusios situacijos Lietuvoje sandoris buvo atidėtas; sandoris sudarytas 2020 m. balandžio 24 d.; prie atsiliepimo pridedama pirkimo–pardavimo sutarties kopija.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 30 d. posėdžio datos pakeitimas ankstesne data nebuvo galimas, nes proceso šalių atsiliepimų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 28 d. Buvo atsižvelgta į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys buvo informuoti paštu, o ne EPP priemonėmis, taigi įvertinta ir tai, jog tretieji suinteresuoti asmenys turėjo galimybę atsiliepimus pateikti paštu (išsiųsti teismui) ir paskutinę numatytą dieną (2020 m. balandžio 28 d.).

Teismas akcentavo, kad 2020 m. balandžio 24 d. notarinės sutarties 4.1 punkte nurodoma, jog sutinkamai su Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė į parduodamą nekilnojamąjį daiktą (4,38 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pereina Pirkėjui nuo nekilnojamojo daikto perdavimo. Šalys konstatuoja, kad Daiktas jau yra perduotas Pirkėjui, todėl atskiras Civilinio kodekso 6.398 straipsnyje nurodytas perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašomas ir vienintelis dokumentas, kurio pagrindu Pirkėjas turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į įsigytą Daiktą, yra ši Sutartis. Pardavėjo prievolė perduoti Daiktą Pirkėjui laikoma įvykdyta pasirašius ir patvirtinus šią Sutartį. Nuosavybės teisė į Daiktą pereina Pirkėjui nuo šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Ši Sutartis kartu yra ir Daikto perdavimo-priėmimo aktas. Pareiškėjos 2020 m. balandžio 28 d. nurodytos aplinkybės (Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 punkte nurodoma, kad žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M.) nepaneigia fakto, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta.

Teismas pabrėžė, kad prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkintinas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Akto galiojimo laikinas sustabdymas iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas.

Teismas pažymėjo, kad notarinės sutarties 5.11 punkte nurodoma, jog Pirkėjas pareiškia, kad su įgyjamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (Daiktu) jis turės žemės ūkio paskirties žemės ne daugiau, negu teisės aktų nustatytas maksimalus kiekis. Pirkėjas pateikė 2020 m. kovo 10 d. NŽT Telšių skyriaus Sutikimą ir 2020 m. balandžio 24 d. žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją ir prisiima visišką atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pirkėjas patvirtina, kad šios Sutarties sudarymo dieną nėra pasikeitę jokie duomenys, pagal kuriuos yra išduotas aukščiau nurodytas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir naujas sutikimas Pirkėjui nėra reikalingas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčui aktualaus Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M. ir J. G. jau yra sudaryta ir ši sutartis sudarytina remiantis skundžiamais aktais, kurių galiojimą pareiškėjos papildomu prašymu prašoma sustabdyti, priėjo prie išvados, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nebetikslinga, todėl negali būti taikoma.

Teismas pareiškėjos argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekiant išvengti galimų teisinių ginčų, papildomo bylinėjimosi atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pabrėžė, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti V. M. Žemės sklypo pardavimo procedūras, tarp jų NŽT Telšių skyriaus Pažymos ir Sutikimo galiojimą. Apie taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones pranešti Turto arešto aktų registrui ir/ar Nekilnojamojo turto registrui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo prašomos taikyti užtikrinimo priemonės prarado aktualumą ir šias priemones taikyti tapo nebetikslinga, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2020 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo, jo 4.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. Nekilnojamojo turto registro išraše, kuris išduotas 2020 m. balandžio 27 d., t. y. net trys dienos po 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad žemės sklypo savininkas yra pardavėjas pagal 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį V. M. Reikšminga, kad toks įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui žinant apie 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuri paminėta Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punkte „Juridiniai faktai“. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Žemės sklypo savininkas ginčijamos nutarties priėmimo metu vis dar buvo V. M. Todėl pirkimo–pardavimo sandoris nėra užbaigtas ir reikalavimo užtikrinimo priemonės neprarado aktualumo.

2. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo motyvuojamas tuo, kad pareiškėja šioje proceso stadijoje tikėtinai (prima facie) pagrindė reikalavimo pagrįstumą, o nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas paveiktų pareiškėjos interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikius didelę žalą galėtų patirti ne tik pareiškėja ir/ar trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., bet ir Žemės sklypo pirkėjas, kadangi jeigu būtų sudaryta Žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartis su kitu asmeniu, pareiškėja būtų priversta reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl pirkėjo teisių pareiškėjai perkėlimo (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 8 d.). Pareiškėjos teisių pažeidimas nėra hipotetinis, o yra realus ir įvykęs, kadangi pareiškėjos pirmumo teisė pirkti Žemės sklypą, įtvirtinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jau yra realiai pažeista, nes pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu pateikusi sutikimą pirkti šį žemės sklypą, nebuvo įrašyta į pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Be to, pareiškėjos skundas nėra prevencinis, į ateitį nukreiptas skundas, kadangi pareiškėja ginčija tris praeityje, t. y. 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 18 d. atsakovo priimtus individualius administracinius aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė sustabdyti V. M. 4,38 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras, tarp jų sustabdyti NŽT Telšių skyriaus Pažymos ir Sutikimo galiojimą. Apie taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones pranešti Turto arešto aktų registrui ir/ar Nekilnojamojo turto registrui.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo, nustatęs, kad ginčui aktualaus Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M. ir J. G. jau yra sudaryta ir ši sutartis sudaryta remiantis skundžiamais aktais, kurių galiojimą pareiškėjos papildomu prašymu prašoma sustabdyti, todėl priėjo prie išvados, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nebetikslinga.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju nebuvo pateikta pagrįstų, įtikinamų argumentų, leidžiančių šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje daryti priešingas išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos. Prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-381/2009, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-757/2011).

Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybę, jog Žemės sklypo 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M. ir J. G. jau yra sudaryta, ir pagal šią sutartį nuosavybės teisė į Žemės sklypą pereina pirkėjui (J. G.) nuo šios sutarties, kuri kartu yra Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktas, pasirašymo ir patvirtinimo, o taip pat nustačius, jog ši sutartis sudaryta remiantis Pažyma ir Sutikimu, kurių galiojimą pareiškėja prašo sustabdyti, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo. Vien paminėto fakto, kad aplinkybės, dėl kurių prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jau yra įvykusios, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka pareiškėjos prašymui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad J. G. 2020 m. balandžio 24 d. sudarė Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notaro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nesukels teisinių pasekmių, todėl negali būti taikomos. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti nurodytos situacijos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi teisingai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė