c5914a85-e7d0-444c-96ab-bdeadcae7063 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-105-196/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01752-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IFTech“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo, nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kamida“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti atsakovės UAB „IFTech“ ir ieÅ¡kovės sutartis dėl 160 vienetų (167 879,59 EUR vertės) Ä®rangos įsigijimo ir montavimo sudarytas suklydimo įtakoje, nes įranga neatitinka kokybės reikalavimų bei netinkamai parinkta ir neveikia ieÅ¡kovės vilkikuose; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 154 vienetų Ä®rangos komplektų kainÄ 160 538,27 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovės 23 753,64 Eur nuostolių atlyginimo; pripažinti negaliojančiais sandorius dėl Ä®rangos remonto pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras: 2017 m. lapkričio 17 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 001812, 2018 m. vasario 19 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 001851, 2018 m. sausio 17 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 001837, 2018 m. sausio 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 001841, 2018 m. vasario 19 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 001851, 2018 m. kovo 8 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 001854 ir 2018 m. balandžio 9 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 001870; priteisti 6 procentų procesines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ . Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl didelės sumos. Be to, atsakovė vengia bendradarbiauti, nereaguoja į reiÅ¡kiamas pretenzijas. Remiantis UAB „CREDITINFO LIETUVA“ duomenų bazės duomenimis, atsakovės metinė apyvartÄ per praėjusius finansinius metus sudarė 138 019 Eur, o tai ženkliai mažiau nei ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo suma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Kamida“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tinumÄ taikyti atsakovės atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones. Anot pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo vykdymo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie vienos iÅ¡ Å¡alių (atsakovės) nesÄ Å¾iningumÄ , keliantį realiÄ grėsmę galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymui.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį grindžia UAB „Creditinfo Lietuva“ iÅ¡duota pažyma, tačiau pažymėjo, kad pateikti duomenys iÅ¡ minėto Å¡altinio nėra pakankami atsakovės finansinės padėties nustatymui, kadangi jie nėra oficialÅ«s ir neatspindi tikrosios įmonės bÅ«klės. Teismui nepateikta jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, mokumÄ , turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, turimas prievoles kitiems kreditoriams, o taip pat kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį.

Nesant Å¡ių duomenų, teismas negali daryti iÅ¡vados, kad atsakovė yra finansiÅ¡kai nepajėgi, esant palankiam teismo sprendimui, atsiskaityti su ieÅ¡kove. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė UAB „Kamida“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 184 291,91 Eur sumai UAB „IFTech“ pinigines lėšas bendrovės kasoje, atsiskaitomosiose sÄ skaitose, esančiose bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, taip pat nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines atsakovės teises; prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomai pateikiamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ atsakovės UAB „IFTech“ 2017-ųjų finansinių metų balansÄ , patvirtinantį atsakovės nestabiliÄ finansinę padėtį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Kadangi bendra atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma sudaro net 184 291,91 Eur sumÄ , remiantis byloje pateiktu UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡u atsakovės metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus apskritai sudarė tik 138 019 Eur, ieÅ¡kinio suma atsakovei, savo darbuotojams mokančiai 292,62 Eur vidutinį darbo užmokestį, yra didelė. 6.2. Atsakovė vengia bendradarbiauti su apeliante bei neatsako į reiÅ¡kiamas pretenzijas.

Yra tikimybė, kad gavusi ieÅ¡kinį su tokio dydžio reikalavimu atsakovė vilkins teismo procesÄ , taip pat dės pastangas iÅ¡vengti piniginės prievolės vykdymo siekdama bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 6.3. Apeliantė yra pateikusi įrodymus, kad atsakovės įranga, sumontuota apeliantės transporto priemonėse, iÅ¡ esmės netiko apeliantės eksploatuojamoms transporto priemonėms, turėjo esminių trÅ«kumų ir turėjo esminės įtakos transporto priemonių techninei bÅ«klei. Apeliantė minėtų trÅ«kumų nežinojo, Å¡iuo klausimu atsakovės nesÄ Å¾iningumas yra neabejotinas. 6.4.

Apeliantė neturi galimybės pateikti atsakovės raÅ¡tiÅ¡ko nurodymo apie ketinimÄ vengti vykdyti galimai apeliantei palankų teismo sprendimÄ . Be to, apeliantė neturi galimybės pateikti ir kitų duomenų apie atsakovės planus iÅ¡vengti piniginės prievolės vykdymo. 6.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė neturi galimybių gauti tikslios informacijos apie atsakovės finansinę padėtį.

7. Atsakovė UAB „IFTech“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 7.1. Apeliantė nei su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti tikėtinÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . 7.2. Apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ grindžia iÅ¡ esmės vien didele ieÅ¡kinio suma, tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 7.3.

Jokių duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ byloje nėra, nes atsakovė nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų paslėpti savo turtÄ , jį įkeisti, perleisti ar kitaip apsunkinti, siekiant iÅ¡vengti apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. 7.4. Atsakovė dar prieÅ¡ apeliantei kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo, tų pačių teisinių santykių pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ 2018 m. rugpjūčio 20 d. su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo iÅ¡ apeliantės ir Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. e2-23294-528/2018.

Taigi Å¡alių ginÄÄ dėl tarpusavio įsipareigojimų atsakovė siekia iÅ¡spręsti sÄ Å¾iningai ir naudodamasi teisėtais teisų gynybos bÅ«dais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko 8. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl ginčo esmės 9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

10. Procesinę pareigÄ Ä¯rodyti abi minėtas sÄ lygas turi ta Å¡alis, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). PrieÅ¡inga Å¡alis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebÅ«tų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sÄ lygų buvimÄ .

11. Ginčo dėl ieÅ¡kinio prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) pagrįstumo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos plačiau nepasisako.

12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad atsakovei ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl yra grėsmė apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ieÅ¡kinyje, atskirajame skunde ir atsakovės atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytus motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo įrodyta antra sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėtina, kad Å¡ios sÄ lygos apeliantė neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme.

14. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto areÅ¡to taikymÄ aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1741-186/2018).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

Apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek atskirajame skunde pažymėjo, kad atsakovė neturi pakankamai turto ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovei laikytina didele. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis nurodyta formuojama praktika, vertina, jog tokie teiginiai nepagrindžia bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. spręsti, jog egzistuoja ir antroji bÅ«tinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga. Apeliantė nei ieÅ¡kinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, kad atsakovė neketina vykdyti jai teksiančių įpareigojimų, jeigu bÅ«tų priimtas apeliantės naudai teismo sprendimas.

Be to, apeliantė pati atskirajame skunde nurodo, kad neturi galimybių pateikti jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovė ketina imtis ar jau ėmėsi kažkokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais bÅ«tų apsunkinamas apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Taip pat pažymėtina, kad Å¡alies nebendradarbiavimas (neatsakymas į tam tikrus klausimus, pretenzijas) ir nesutikimas vykdyti kitos Å¡alies reikalavimų nėra pagrindas laikyti Å¡alį nesÄ Å¾ininga, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę nesutikti ir ginčyti kito asmens jam keliamus reikalavimus, įrodinėti tokių reikalavimų nepagrįstumÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jos atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nepateiktas nei vienas įrodymais grįstas argumentas, kurio pagrindu bÅ«tų galima suformuoti teismo nuomonę apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl procesinės bylos baigties 15. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

17. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, į bylÄ pateikė įrodymus, jog patyrė 108,90 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ .

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡aliai priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies tuo atveju, jeigu jos naudai yra priimtas sprendimas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Konstantinas Gurinas