2020-02-12 Nr. CB-1628-2-68-3-33730-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-465/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33730-2017-5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. sausio 29 d. gautu ieškovės UAB „Vartoma“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl materialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (ieškinio reikalavimas) ir šios sutarties modifikavimo (priešieškinio reikalavimas). Kasacine tvarka skundžiama nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, jo rezoliucinė dalis išdėstyta naujai ir kiek tai susiję su ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimu dėl 2015 m. gruodžio 18 d. sudarytos materialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, akcijų sertifikatų ir indosamentų panaikinimo, ieškinys atmestas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas klaidingai interpretavo bylą nagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl atsakovų tarpusavio teisių ir pareigų; kasacinio teismo išvada, kad pagal sutartį įsipareigotos parduoti akcijos dalios ir kad kiekvienas pirkėjas turėjo savarankiškus įsipareigojimus prieš pardavėją, ieškovės teigimu, nereiškia, jog kiekvieno pirkėjo atsakomybė ir padariniai prieš pardavėją individualizuoti esminio sutarties pažeidimo kontekste. Ieškovė pažymi, kad esminę reikšmę šioje ginčo dalyje turi ne akcijų dalumo aplinkybė, bet sutarties (ne) pažeidimo įvertinimas, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nevienodai įvertinti tapatūs klausimai ieškovei kelia abejonių dėl teismo procesinio sprendimo atitikties CPK 263 straipsnio 1 daliai. Ieškovė nurodo, kad teismas pažeidė teismo sprendimo prejudicialumo taisyklę, netinkamai taikė ir aiškino esminio sutarties pažeidimo institutą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); spręsdamas, kad sutartis nebuvo pažeista, neatsižvelgė į kasacinio teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pirkėjai, sudarydami sutartį, prisiėmė savarankiškas teises ir pareigas, tarp jų ir atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Byloje kilęs ginčas susijęs su sutarties nutraukimu dėl esminio jos pažeidimo, tačiau teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo, taikė teisės normas, kurios ginčo santykio nereguliuoja (CK 6.226 straipsnis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti M. V. (a. k. duomenys neskelbtini) už UAB „Vartoma“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2020 m. sausio 27 d. AB SEB banke sumokėtą 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas