2020-07-21 Nr. CB-8299-2-69-3-12057-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Dokumento Nr. DOK-3517

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12057-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 13 d. gautais atsakovės A. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu stabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą ir prašymu panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartį,

n u s t a t ė :

Atsakovė A. R. 2020 m. liepos 13 d. padavė kasacinį skundą, prašydama peržiūrėti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutartį. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, pripažino ieškovui A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 40/100 dalis atsakovės vardu įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalino šią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisė ieškovui iš atsakovės 32903,26 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o butą paliko atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. DOK-2995 kasacinį skundą atsisakyta priimti, motyvuojant praleistu kasacinio skundo padavimo terminu.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 345 straipsnio 1 dalimi kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, teisėjų atrankos kolegija vertina kasacinio skundo, kurį atsisakyta priimti pirmiau minėta 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, pateikimo aplinkybes. Nustatyta, kad atsakovė pirmiau teiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsiuntė registruota pašto siunta 2020 m. birželio 10 d. Įvertinus tai, teisėjų atrankos kolegija šia nutartimi savo iniciatyva atnaujina 2020 m. liepos 13 d. gauto kasacinio skundo padavimo terminą (CPK 345 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės A. R. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai išimtinai vertino tik ieškovo parodymus bei pateiktus į bylą įrodymus, tačiau rašytinių įrodymų, kurie paneigia ieškovo dėstytą poziciją, neanalizavo, todėl netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos esmė; byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju egzistavo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę; 2) teismai išimtiniu jungtinės veiklos bruožu klaidingai laikė bendrą gyvenimą kartu ir ieškovo pagalbą įrengiant butą; teismai privalėjo nustatyti, kad šalys iki ginčijamo turto sukūrimo kartu tvarkė ūkį, bendrai kūrė turtą abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru šalių darbu, o svarbiausia, ar yra vienas iš būtinųjų jungtinės veiklos požymių – šalių susitarimas, bet dėl šio teismai nepasisakė; anot atsakovės, šalių nesiejo joks susitarimas dėl jungtinės veiklos, jos neturėjo bendros valios sukurti ginčo objektą (įsigyti butą), finansinių šalių susitarimų nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai; 3) apeliacinės instancijos teismas plačiau ir išsamiau neanalizavo šalių turtinės padėties ir nevertino rašytinių įrodymų, pagrindžiančių turimų lėšų dydį vykdant ginčo buto pirkimą bei įrengimą, pateikdamas savo išvadas net neatkreipė dėmesio, kad kitos atsakovės gautos pajamos taip pat buvo pervedamos į bendrą šalių sąskaitą, nors pirmosios instancijos teismas jas traktavo kaip atsakovės pajamas, tokiu būdu, bei šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažeidė rungimosi principą civiliniame procese.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Pažymėtina, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl bylos faktinių aplinkybių, o tai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.

Sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (958 Eur) grąžintas teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. DOK-2995.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas