2021-08-19 Nr. CB-7632-2-68-3-28146-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 10 d. paduotu pareiškėjų E. P. ir G. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėjai E. P. ir G. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo E. M.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2021-08-19 Nr. CB-7632-2-68-3-28146-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 10 d. paduotu pareiškėjų E. P. ir G. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėjai E. P. ir G. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo E. M.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-4524
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28146-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 10 d. paduotu pareiškėjų E. P. ir G. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai E. P. ir G. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo E. M.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl prievolių, kylančių iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos sutarties, pripažinimo solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, būtent neatribojo bendros dalinės ir bendros solidarios prievolės, neatskleidė ir nepagrindė šeimos interesų ir/ar šeimos poreikių, kaip esminio bendras sutuoktinių prievoles kvalifikuojančio, požymio. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinio sutikimo sudarytam sandoriui prezumpciją. Teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, ko pasekoje nepašalino prieštaravimų tarp abiejų paskolos sutarties šalių pozicijų dėl tikrosios sutarties šalių valios ir sutarties tikslo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos aiškinant bei taikant minėtas materialinės teisės nuostatas. Nors teismas pritarė pirmos instancijos teismo argumentui, kad prievolės solidarumą nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti kreditorius, tačiau kitais motyvais nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą dėl prievolių solidarumo perkėlė pareiškėjams. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėjai byloje esančiais rašytiniais įrodymais paneigė egzistavus šeimos poreikius ir nepagrįstai šiuos argumentus vertino kaip subjektyvią apeliantų nuomonę dėl sutarties sąlygų. Pareiškėjų vertinimu, byloje nėra duomenų ir įrodymų, patvirtinančių teismo padarytas išvadas dėl prievolių pripažinimo solidariomis pareiškėjų prievolėmis. Faktas, kad paskolos sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti žemės sklypui įsigyti ir dvibučio gyvenamojo namo statyboms, neįrodo, kad šie juridiniai veiksmai buvo atlikti šeimos poreikiams tenkinti ar šeimos interesais. Be kita ko, kreditorius nepagrindė ir neįrodė, kaip dvibučio gyvenamojo namo statyba atitinka 4 asmenų šeimos interesus ir poreikius, ar paskolos sutarties kaina atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatytus kainos dydžio bei protingumo kriterijus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas