2024-09-25 Nr. AB-14291-3-61-3-00711-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-340-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00711-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, atsakovu nurodydamas Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas sugrąžinti jam nuosavybę, atlyginti 100 000 Eur žalą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai formuluojami painiai, skundo turinys nerišlus, neaiškus skundo pagrindas ir dalykas. Teismas paaiškino, kad reikalaujant žalos atlyginimo, turėtų būti aiškiai nurodoma ir pagrįsta, kokio subjekto ir kokiais neteisėtais veiksmais žala buvo padaryta, koks yra priežastinis ryšys, taip pat, kuo pagrįstas prašomos atlyginti žalos dydis. Atkreiptas dėmesys, kad skunde nenurodyta kitų įstatyme nustatytų privalomų duomenų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimą, turėtų teismui skųsti ne tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, tačiau ir viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, dėl kurio pasisakė Komisija. Nurodė, jog pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, turėtų teismui pridėti viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, kurį siekė ginčyti Komisijoje. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. pateikė teismui skundo papildymą, kuriame prašė: 1) panaikinti išvardytus apribojimus; 2) leisti naudotis mišku; 3) atlyginti 100 000 Eur žalą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. N. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vertino, kad pareiškėjas pateiktu skundo papildymu nepatikslino skundo, nepašalino teismo nurodytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jeigu jis neturi galimybių savarankiškai parengti skundo, jis gali kreiptis teisinės pagalbos į profesionalius teisininkus. Teismas nurodė, kad teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.), dėl kurios suteikimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Šiaulių mieste, Vasario 16-osios g. 49, Šiauliai, tel. +37069002267).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo nesuprantantis teismo įpareigojimų. Pareiškėjas paaiškina, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką, tačiau nustačius apribojimus, jis negali naudotis mišku, negauna leidimo kirsti malkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikyti esminiais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo nesuprantantis teismo įpareigojimų.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašė sugrąžinti jo nuosavybę į tą padėtį, kurią patvirtina pareiškėjo turimi dokumentai, atlyginti 100 000 Eur žalą.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nerišlus, painiai formuluojamas reikalavimų turinys, neaiškus skundo pagrindas ir dalykas, nenurodoma, kokio subjekto ir kokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala, koks yra priežastinis ryšys, taip pat, kuo pagrįstas prašomos atlyginti žalos dydis. Pažymėta, kad skunde nėra kitų įstatyme nustatytų privalomų duomenų. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas A. N., formuluodamas skundo reikalavimą, turėtų teismui skųsti ne tik Komisijos sprendimą, tačiau ir viešojo administravimo subjekto administracinį aktą, dėl kurio pasisakė Komisija. Iš pridėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo laikyti skundą nepaduotu teismas nustatė, kad pareiškėjas galimai kelia ginčą dėl Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiksmų teisėtumo, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti teismui šio subjekto administracinį aktą, kurį pareiškėjas siekė ginčyti Komisijoje ir patikslinti ginčo šalių procesinę padėtį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai, susiję su skundo pagrindu ir dalyku, yra esminiai ir sudarantys procesines kliūtis priimti nagrinėti skundą, nes nėra aišku, kokį konkrečiai ir kokio viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) ginčija pareiškėjas, koks yra skundo pagrindas, kokio viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala, kaip ta žala pasireiškė, kuo pagrįstas jos dydis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė konkrečių ir aiškių reikalavimų bei jų pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų teisenoje (administraciniame procese) galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato skundą padavęs subjektas, suformuluodamas materialųjį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.); proceso šalių rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog subjektas, padavęs skundą, formuluodamas teisinius argumentus, turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus; skundą padavusio subjekto suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-662-502/2021 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečius skundo trūkumus, kurie trukdo pradėti administracinę teiseną, nurodė pareiškėjui kaip juos pašalinti, taip pat įvykdė savo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, pasiūlydamas pareiškėjui pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas teismo nustatytų trūkumų per teismo nurodytą terminą nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pagrįstai paliko skundą nenagrinėtą.

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo kartu su patikslintu skundu pateiktame Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais konsultuoja Valstybinė miškų tarnyba. Teisės aktai taip pat numato kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 str.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis