c58d3f97-57a8-40e1-9bc2-da7775fb28c2 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-157-1111/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20182-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Skuodas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Monikai Semčenko, Loretai Liaučienei, dalyvaujant prokurorei L. B., kaltinamajam K. V., nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) J.

V., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų.

K. V. 2020 m. gegužės 24 d., apie 14.00 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), muÅ¡damas J. V. nežymiai jį sužalojo, tai yra lauko pavėsinėje ne mažiau kaip vienÄ kartÄ , tyčia kumščiu sudavė J. V. į veido sritį ir tuo sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ trijų virÅ¡utinių kandžių (11, 21, 22 dantų) dalinį iÅ¡nirimÄ ir virÅ¡utinės lÅ«pos vidinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ . Kaltinamasis K. V. teisme neprisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Parodė, kad pripažįsta, jog gindamasis sudavė smÅ«gius delnu, bet tai padarė gindamas žmogų. Parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, dabar nepamena žodis žodin, kÄ buvo pasakęs. Pamena, kad ėjo per duris, jis (J. V.) turėjo Å¡akutę atkišęs. Jis (K. V.) pastÅ«mė A. (M.), sudavė jam (J. V.) delnu, bet smÅ«gio nebuvo. Akistatos metu panaikinta aplinkybė, kad nukentėjusysis laikė atkišęs Å¡akutę, kÄ nori tÄ užraÅ¡o. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti kaltinamojo parodymai (2 t., b. l. 10-13).

Po parodymų perskaitymo kaltinamasis K. V. parodė, kad savo parodymus prisimena, gali juos patvirtinti. A. sakė tyrėjui, kad kai J. V. geria negali būti šakučių ar peilių, to neužfiksuota. Audrius sakė, jog tai tyrėjui minėjo akistatos metu, tačiau neužfiksuota, kai vyko A. M. akistata su J. V.. Advokatė V. P. sakė: „Jonai, tylėk“. Dėl smūgio, delnu į priekį buvo suduotas, gi ne kumščiu. Einant per verandos duris, A. ėjo priekyje, jis iš paskos A., kaire ranka nustūmė A., o dešine nustūmė J.

Išėjo iÅ¡ gyvenamojo namo, prie jo yra veranda. Išėjus iÅ¡ namo iÅ¡ karto yra stogelis, tenai pavėsinė. Nukentėjusysis turėjo rankoje Å¡akutę, atsimojęs į viršų. A. sakė, jog anksčiau J. yra Å¡okinėjęs su peiliu. J. stovėjo pavėsinėje tiesiai prieÅ¡ juos, jie per duris ėjo, per staktÄ . J. atsimojo Å¡akute į viršų, kurioje rankoje laikė Å¡akutę negali pasakyti, neužfiksavo, viskas vyko labai greitai. Tokių aplinkybių nepasakojo atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nes jis (J.

V.) buvo jau kaltinamas Å¡uns nuÅ¡ovimu. Kadangi jis (J. V.) pats pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , teko atskleisti jo veiksmus. To įvykio metu buvo jis (K. V.), J. V. ir A. M., kitų asmenų aplinkui nebuvo, bent nematė. Ä®vykio metu nuo J. iki jo buvo gal 1 m atstumas, gal ir mažesnis. Jis J. V. pastÅ«mė, jam iÅ¡krito Å¡akutė iÅ¡ rankų. A. sakė kviesti pareigÅ«nus, iÅ¡kvietė, laukė atvykstant. Kai jie atvyko į sodybÄ , tuo metu visi buvo troboje, o nukentėjusysis sėdėjo pavėsinėje.

Jis buvo girtas, purvinas, keikėsi, neskyrė žmonių. Atvykus jo (J. V.) pirmi žodžiai: „atvyko ambalai“ ir pasipylė keiksmai. Jo nepažinojo, ėjo (K. V.) į namo vidų. Kokie buvo A. veiksmai J. atžvilgiu, nežino. A. sakė, kad J. jį puolė peiliu, atėmė peilį, prispaudė J. prie žemės. Lauke A. ar kÄ nors darė J., negali atsakyti. Kai jie ėjo lauk iÅ¡ namo, J. stovėjo atsistojęs, tarpe stalo nebuvo. Jis (J. V.) stovėjo pavėsinės priekyje. Kiti konflikto dalyviai, kad J. atžvilgiu bÅ«tų vartoję smurtÄ , nematė.

J. sudavė su delnu vienÄ kartÄ . Kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog su kumščiu – nesutinka. Kad nuo smÅ«gio iÅ¡ delno gali iÅ¡nirti trys dantys – juokinga. Kur jis galėjo susižaloti, buvo po daugiadienių iÅ¡gertuvių. Parodė, kad nepripažįsta civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusysis J. V. teisme parodė, kad kai atvyko du M. ir dar vienas vyriÅ¡kis, tas stalas buvo Å¡varus, laukė atvykstant policijos pareigÅ«nų. Sakė: „kÄ prisidirbai“, jis sakė: „nieko, neÅ¡k Å¡autuvÄ , Å¡ovinius“.

Tada jie jį prispaudė prie žemės, buvo suduotas smÅ«gis. Konfliktas prasidėjo tik jiems atvažiavus, pradžioje konfliktas žodinis, po to buvo sumurtas. A. M. jį pargriovė, G. V. pradėjo Å¡aukti: „nemuÅ¡kit, iÅ¡kvietėm policijÄ , iÅ¡siaiÅ¡kins“. Pasiskambino mamytei (žmonai), kad atvežtų dokumentus, pasakė, kad yra sumuÅ¡tas, iÅ¡kviesta greitoji, policija. Jį greitoji apžiÅ«rėjo, iÅ¡vežė į Mažeikius, paskui pas ekspertÄ . Viskas įvyko akimirksniu, viskas išėjo dėl to, kad pasakė:

„neÅ¡k Å¡autuvÄ , Å¡ovinius“. Tada jį nuvertė po stalu, sumušė. Kiek jam buvo suduota smÅ«gių, negali tiksliai pasakyti, gal tų smÅ«gių buvo ne vienas. Jiems atvykus jis sėdėjo už durų, kampelyje, pavėsinėje. TÄ dienÄ buvo vartojęs alkoholio, su Juozu iÅ¡gėrė pÅ«slę alaus. Nuo alkoholio vartojimo iki įvykio nepraėjo valanda. Konflikte dalyvavo V. J. (sÅ«nus). Jis sakė, jog jam (J. V.) daužė tas, kuris stovėjo už A. M., jo J. nepažinojo. Ir G. V. buvo, ji sakė:

„nebemuÅ¡kit, atvyks policija, iÅ¡siaiÅ¡kins“. Nieko su Å¡akute nepuolė, sėdėjo. A. jį sumušė ir tas kitas vaikinas. Tegul dabar atlygina žalÄ , turėjo 5 kartus važiuoti pas odontologÄ , gydytis. A. jį pargriovė ant žemės, prispaudė. Kas jam sudavė smÅ«gius nematė, buvo užsidengęs. Buvo kruvinas, sumuÅ¡tas, akis užtinusi, negalėjo atsimerkti. Jie tik atvykę jį sumušė. Manė, kad ji mušė J. V. jaunesnysis, bet jis stovėjo toliau. Konflikto metu buvo atvykusieji, J.

V. (jaunesnysis), G. V.. To įvykio metu jam iÅ¡narinti 3 dantys, vienÄ reikės Å¡alinti, pažeista Å¡aknis, lÅ«pa buvo prakirsta. VirÅ¡ dviejų savaičių negalėjo kramtyti maisto. Odontologui už paslaugas mokėjo, vežė į Mažeikius pas gydytojÄ Å¾mona. Reikėjo 5 kartus važiuoti, dar vienÄ kartÄ Ä¯ SkuodÄ perÅ¡viesti dantį reikėjo važiuoti. Kuro įsigijimo kvitus neiÅ¡saugojo. Liudytojas J. V. (jaunesnysis) teisme parodė, kad prisimena duotus parodymus pirmoje ir antroje apklausoje, suvokia, kad skyrėsi, pirmojoje nebuvo tiesa.

Sesė paskambino E. (M.), kad J. V. nuÅ¡ovė Å¡unį. Tada buvo troboje. Gal už kokių 5 min. parvažiavo A. M., E. M. ir K. V.. IÅ¡girdęs, kad parvažiavo ir jis kaip tik ėjo į laukÄ ir jie parėjo. Jonas staigiai stojosi, puolė į priekį, kiek suprato, norėjo daužti A. ir A., paėmęs už pečių, prispaudė prie suolo. Jis buvo agresyvus, užgėręs. Pirmas parėjo A., paskui E., kiek atsimena ir K. Nukentėjusysis daugiau jokių veiksmų apart pikto žvilgsnio ir atsistojimo nedarė.

Pažįsta iÅ¡ vaikystės, kai jis girtas yra neprognozuojamas. Per ta laikÄ , kai M. laikė prie suolo prispaustÄ V., buvo Å¡akutė su peiliu ant stalo, juos nunešė į namÄ padėti. Nunešė ir mama paskui Å¡akutę su lėkÅ¡te. Atsimena, buvo Å¡akutė, peilis nebeatsimena ar buvo ant stalo, lėkÅ¡telė lygtai buvo padėta, nebeatsimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 78-81, 82-85).

Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad, kiek pamena, buvo statybinis peilis. Jis (J. V.) neatliko nieko, nes buvo nunešę tuos visus įrankius. Nuketėjusiojo V. rankose nematė nieko, nei šakutės, nei peilio. V. kai buvo prispaustas prie suolo, tada jie su mama nunešė įrankius nuo stalo. Kai A. M. paleido J., buvo agresyvus, atsistojo ir norėjo daužti K. ir tada pats jis gavo nuo K., J. J. norėjo atsimoti ir daužti, bet K. pirmas. V. tuo metu atsistojo nuo stalo, tada buvo agresyvus. K. V. irgi buvo prie stalo tik kitoje pusėje, tarp jų buvo stalas.

Atstumas tarp jų buvo koks metras. Patikslino, kad tai A. norėjo suduoti. Tai vyko prieÅ¡ metus ir nelabai atsimena. Teismas turėtų vadovautis kai antrÄ kartÄ parodymus davė. Buvo kaip užsimojęs daužti ir ant A. puolė jis ir gavo nuo K. į veidÄ . SmÅ«gis buvo į tÄ vietÄ prie lÅ«pos, iÅ¡ deÅ¡inės rankos, su kumščiu. Konfliktas kilo iÅ¡ karto, kai minėti asmenys priėjo prie pavėsinės. Po smÅ«gio buvo sÄ moningas, nuo lupos buvo nubėgęs kraujas, nuvarvėjęs. Jis (J.

V.) buvo užsimojęs, žadėjo užsimoti. Buvo nuleista ranka, atsimojęs. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausoje tai nėra nurodyta, atsakyti negali. Liudytoja G. V. teisme parodė, kad pirmojoje apklausoje nenurodė, kad V. dalyvavo. PirmÄ kartÄ policija nieko neklausė, kas jis toks yra, o ji nepagalvojo paklausti, pasakyti. Todėl, kad nenorėjo apkaltini bereikalingai žmogų. Daug ko nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojos parodymai (1 t., b. l. 88-91, 92-95).

Po parodymų perskaitymo liudytoja parodė, kad nėra viskas žodis į žodį paraÅ¡yta. Policija neklausė ir ji nesakė, o čia raÅ¡oma, kad K. K. atitraukė M., ji taip nesakė. Gali pasakyti tÄ pati, kas buvo suraÅ¡yta. Kai ji iÅ¡kvietė policijÄ , V. irgi jÄ kvietė, kai atvažiavo vyrai jis pradėjo draskytis. Kai maÅ¡ina įvažiavo, A. atėjo, E. ir K. Ji buvo nuėjus pas dukrÄ Ä¯ kambarį. V. pavėsinėje sėdėjo ant suolo prie stalo. A. M. ji prispaudė, ilgai nelaikė.

V. puolė, Å¡okosi ant vyrų smarkiu judesiu. Sėdėjo nosį įdÅ«ręs prie stalo prigėręs. Kai V. atsistojo nuo suolo, agresyviai, jis nespėjo A. nei įdaužti, nieko. V. atsistojęs, jai atrodo kėlė kojÄ , greičiausiai, kad kėlė. Per apklausÄ nepagalvojo pasakyti, kad V. buvo pakėlęs kojÄ , kÄ klausė tÄ atsakė. Ä®rankius paėmė, kad niekas negrobtų, nebÅ«tu didesnio įvykio. Paėmė, kai V. gulėjo. Buvo padėtas statybinis peilis, dvi Å¡akutės, užkanda, lėkÅ¡tė, vazonas, gėlės. Ä®rankius nurinko pati, gal sÅ«nus dar, nežino.

Kai nurinko nieko ant stalo nebeliko. Konfliktas įvyko po kažkiek laiko, kai jie atvažiavo. Vyrai kai atvažiavo ir klausė kÄ prisidirbai, jis tada ir paÅ¡oko. Atvykus M. V. sėdėjo pavėsinėje. PsichiÅ¡kais nesveikas kai yra prigėręs. Kai M. atvažiavo ji lauke vaikščiojo aplinkui prie trobos galo. Nematė, kad V. buvo sudaužtas, ji nieko nematė, neatkreipė dėmesio, tada buvo strese. Nematė kas mušė. Ji matė, kad paÅ¡oka nuo suolo ir puolÄ A. Jai susidarė vaizdas, kad jis bÅ«tų spyręs, daužęs. IÅ¡kėlę deÅ¡inę koja, ja iÅ¡kėlė taip kaip pasiruošęs spirti, neįspyrė.

Kai vyko konfliktas V. sėdėjo dešinėje pusėje, prie durų pusės. Liudytoja K. V. teisme parodė, kad skirtingus parodymus davė todėl, kad policijos pareigūnai nepasiėmė duomenų. Duotų parodymų nebepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojos parodymai (1 t., b. l. 68-71, 72-75). Po parodymų perskaitymo liudytoja parodė, kad davė tokius parodymus. A. V. neklausė niekas ir neužsiminė.

Nežino kodėl nenurodė, tikslesnio atsakymo nebÅ«tų. Grįžo su mama iÅ¡ bažnyčios, V. nuÅ¡ovė Å¡unį. IÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, pamatė V., kuris sėdėjo prie stalo. Įėjus pamatė tėvÄ susinervinusį, apsikabinusį Å¡unį. Paklausus kas nutiko pasakė, kad nuÅ¡ovė Å¡unį. Grįžo E., jis jÄ ramino. Matė, kad sėdėjo K. Girdėjo, kad V. puolė. Išėjusi į kiemÄ matė, kad V. stovėjo prie stalo, o jos sugyventinis (E. M.) buvo pavėsinėje.

TÄ dienÄ jai buvo Å¡okas, verkė, nematė kas vyksta aplinkui. V. grįžus namo sėdėjo prie stalo pavėsinėje ir rėkavo. V. pamatė kai išėjo iÅ¡ vonios, jis sėdėjo virtuvėje. Lauke užtruko, kai paskambino savo draugui, gal 5 min. Draugas paskui parvedė jÄ Ä¯ kambarį. Tik girdėjo, kad V. puolė ir tada gavo kur reikėjo. Liudytojas J. V. teisme parodė, kad mano, kad K. buvo bÅ«tinoji gintis. J. nuÅ¡ovė Å¡unį, parėjo mano žmona ir jam (J. V.) liepė eiti į kambarį.

Daugiau iÅ¡ kalbų tik žino, nieko daugiau nematė pats. Girdėjo, kad J. su peiliu puolė ant K. ir jis jam trenkė į veidÄ . Sakė žmona, kad puolė su peiliu, A. M., E. M., daugiau niekas. Jis konflikto pats nematė. Kas atvažiavo į kiemÄ nematė. V. į kambarį atėjęs nebuvo. V. sėdėjo lauke prie stalo. Visi kiti buvo prie kelio. M. su V., kai atvyko į sodybÄ , užėję į kambarį nebuvo. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dėl įvykio aplinkybių marti paskambino jo sÅ«nui, pasakė, kad J.

V. nuÅ¡ovė Å¡uniukÄ . M. K., tada buvo dar V., dabar M.. Ji pranešė jo sÅ«nui, kad nuÅ¡autas Å¡uniukas, prašė grįžti. SÅ«naus automobilis buvo užstatytas, todėl važiavo su jo automobiliu. IÅ¡vyko jis, E. ir K. Vyko adresu, (duomenys neskelbtini). Atvykus į tÄ kiemÄ J. sėdėjo prie stalo, sako: „o ambalai atvažiavo“. Jis (A. M.) nuėjo į kambarį. Nuėjus į kambarį J. V. laikė Å¡uniukÄ . Išėjo į laukÄ , J. sėdėjo seilėm nubėgusiom, apsiputavęs. Jis (J.

V.) griebė peilį, puolė su peiliu jį (A. M.). Jis sugriebė J., užlaužė rankÄ , atėmė peilį, jį numetė. Vėliau buvo policija, greitoji. Jis savo parodymų nebepamena, senai buvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 146-149, 157-161). Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad parodymai užraÅ¡yti kažkiek neteisingi. Neužfiksuota, kad J. V. puolė su peiliu, po to, kad su Å¡akute puolė.

Nėra viskas suraÅ¡yta. Kodėl pirminėje apklausoje ir vėliau duoti parodymai skirtingi - policija neatlieka savo darbo. Kodėl parodymai skirtingi, kodėl duodant parodymus antrÄ kartÄ pozicija skyrėsi, nes K. V. nekaltino, jo nekiÅ¡o, vėliau, matė, kad nori jį pasodinti, tada pasakė tiesÄ . Ä®vykį kiek pamena: atvyko, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pirma sÅ«nus, po to jis, paskui K., ėjo į kambarį. Klausė kas nutiko, J. V. pasakė, kad Å¡audė iÅ¡ orinio Å¡autuvo, po to Å¡uo nuÅ¡autas.

J. norėjo iÅ¡eiti, sÅ«nus jį prispaudė, laikė, sakė, sėdėti, kol sulauksime policijos. Neilgai laikė, paleido. Po to J. griebė peilį, puolė jį (A. M.), užlaužė jam rankÄ , atėmė peilį. Kas tuo metu buvo lauke ir galėjo tai matyti, gal tuo momentu lauke nieko nebuvo, tik kai su Å¡akute puolė V. buvo. Pradžioje J. V. puolė su peiliu, policija dar nebuvo atvykusi, atvykus pas juos po maždaug 10-15 min. laiko. To momento, kada jį J. V. puolė peiliu, jam atrodo niekas nematė.

Peilis statybinis, Å¡vediÅ¡kas, ten nuolat jis bÅ«na, dar buvo lėkÅ¡tė su užkanda ir dvi Å¡akutės. Kaip J. V. buvo sužalotas? Kęstutis jį (A. M.) atstÅ«mė ir vienÄ kartÄ Jonui stuktelėjo. Tiesioginio smÅ«gio nematė. Kur buvo J. V.? IÅ¡einant iÅ¡ namo, prie durų yra stalas, jis sėdėjo prie to stalo ant suoliuko. Puolė su Å¡akute. PrieÅ¡ tai, prieÅ¡ 10 min. jis puolė jį (A. M.) peiliu. Per tÄ laikÄ nieko nevyko, jis (A. M.) išėjo į kambarį. Kas tuo metu vyko lauke nežino.

Kaip K. V. stuktelėjo J. V., kas tuo metu vyko, kas matė? V. lauke buvo. Kaip vertina kitų liudytojų parodymus, kad peiliai, Å¡akutės buvo nurinkti, ant stalo jų nebuvo - po puolimo V. sakė, kad viskÄ surinktų ir nuneÅ¡tų, nuvalytų stalÄ . ViskÄ nuo stalo surinko V. jaunesnysis. Atvykus iÅ¡ karto kilo konfliktas su J. V., žodinis konfliktas, jis pasakė: „o kokie ambalai atvyko“. Iki pirmojo konflikto nuo atvykimo praėjo gal 5 minutės. J. V. buvo labai piktas ant jo. Pirmas incidentas su J.

V. ir jis puolė jį (A. M.) peiliu. Jį parvertė ant stalo, atėmė peilį ir išmetė į pievelę, palaikė jį prispaudęs apie minutę laiko, nurimo ir paleido. Grįžo į namus, įsitikinti ar šuo tikrai negyvas, laukė iškviestos policijos. Antras konfliktas įvyko po gal 7-10 minučių, konfliktas su J. V.. Iš namo išėjo kartu su K., jis ėjo pirmas, K. jam iš paskos. Lauke dar buvo J. V.. Akistatoje J. V. yra nurodęs, kad kai geria alkoholį negali būti peilių, šakučių, jokių aštrių daiktų.

Jo žmona tai žino, o toje kompanijoje nežinojo. Liudytojas E. M. teisme parodė, kad dėl tos dienos įvykio aplinkybių nelabai kÄ pamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 104-107, 108-111). Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pamena, parodymai teisingi. Kodėl davė skirtingus parodymus pirmos apklausos metu ir papildomos apklausos metu.

KÄ klausė tyrėjas, tÄ sakė, jis neklausė ar buvo K. V. ir nesakė. Antrosios apklausos metu turėjo suraÅ¡yti tÄ patį kaip ir pirmoje, tik pridėti, kad buvo K. V.. ApklausÄ vykdė J. V. jaunystės draugas. Atvykus į tÄ sodybÄ buvo J. V., jis ėjo guosti savo draugės. Buvo V. Å¡eimyna kambaryje, o lauke buvo J. V., gal dar J. V. jaunesnysis buvo lauke, jo kambaryje nematė. Atvykus nuėjo į kambarį, tėvas liko lauke, kieme. K. V. matė kambaryje. Tėvas ar buvo atėjęs į kambarį, nežino, neprisimena.

Jis kambaryje ilgai buvo prie savo žmonos. Kai iÅ¡girdo lauke J. V. triukÅ¡mÄ , išėjo į laukÄ . Dėl ko kilo triukÅ¡mas, nežino. Išėjus J. V. sėdėjo prie stalo, rėkavo, spardė stalÄ , norėjo kažkam skambinti telefonu, dėl to, kad jį muÅ¡a, norėjo pasikelti. Jis jį pasodino, liepė sėdėti ir laukti policijos. Lauke tuo metu buvo tėvas, K. V., lygtai uoÅ¡vienė buvo išėjusi. Kaip buvo sužalotas J. V. nematė ir nežino apie jo sužalojimÄ . Tik atvykus tarp jo ir J.

V. kilo konfliktas. Jis nuėjo žiÅ«rėti žmonos. Lauke liko tėvas ir K. V.. Susirado žmonÄ , jÄ guodė. Tuo metu tėvas ir K. V. turėjo bÅ«ti lauke. Ten visada ant stalo bÅ«na ir darbinis peilis ir pjÅ«kliukas, darbinis stalas. IÅ¡ pradžių negirdėjo, kad tarp jų kilo konfliktas, sužinojo vėliau. Jo pirminiai parodymai lygiai tokie patys, kaip ir antriniai, tik papildyta dėl K. V.. Atvykus J. V. buvo su suplyÅ¡usiais rÅ«bais, visas apsisnargliavęs ir kaip rovėsi sau plaukus, apsiseilėjęs, gal buvo apsikraujavęs. Ar buvo sumuÅ¡tas, jis buvo neblaivus.

K. V. buvo užėjęs į virtuvę, padėjo policijos pareigÅ«nui Å¡unį supakuoti. Kai atvyko pareigÅ«nai, tada K. V. matė kambaryje. Aplinkybių, kad kitiems kažkam kiltų reali grėsmė, nematė, buvo su žmona kambaryje. Ar reikėjo kam nors nuo ko nors gintis, nematė. Kad nukentėjusysis kÄ nors užpuolė, to nematė. Liudytoja Z. V. teisme parodė, kad nukentėjusysis J. V. yra jos vyras. Vyras buvo iÅ¡vykęs, paskambino, pranešė, kad jį sumušė M., prašė atvežti pasÄ , nes yra iÅ¡sikvietęs greitÄ jÄ .

Su dukra iÅ¡vyko pas V., kur buvo jos vyras. Jis buvo V. kieme. IÅ¡ pradžių M. neleido jam iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, sako lauksime atvykstančios policijos. Paskui iÅ¡leido, atėjo vyras prie automobilio, atsisėdo į maÅ¡inos bagažinę. Vyras buvo kruvinas, sako: „skauda dantis“. A. M. priėjo, sako: „mažai tegavo, pakasime per 25 metrus“, jo sÅ«nus sako: „užteks ir per metrÄ â€œ. Grasino. Atvyko greitoji sako: „jei galit patys vežkit į Mažeikius, sako, mes galime nuvežti, bet parsivežti reikės patiems“.

Atvyko policija, jie jÄ pakvietė pas V. į kiemÄ , pasiimti vyro maiÅ¡iuko, ten alus jo buvo. Vyrui buvo prakirsta lÅ«pa, vežė jÄ siÅ«ti. Sakė skauda dantys, vyko pas odontologÄ , jie pasakė, kad vyrui dantys iÅ¡nirę. Pradžioje vyko į Ylakius, prirašė antibiotikus, kuriuos vyras gėrė visÄ mėnesį. 3 ar 4 kartus vyko į Mažeikius dėl dantų gydymo. Gydė dantų kanalus ir pasakė, kad vienÄ dantį greičiausiai reikės Å¡alinti, nes įskilusi Å¡aknis. Dėl sužalojimų patyrė iÅ¡laidų, kartu su kelionėmis pas gydytojus apie 300 eurų.

Iki įvykio vyrÄ paskutinį kartÄ matė tos dienos ryte, apie 8 val. IÅ¡ ryto susižalojęs nebuvo. Jis paskambino jai pirmÄ kartÄ , sako V. Å¡audo. Suprato, kad vyras užgėręs, atsakė, kad jai neįdomu ir iÅ¡jungė telefonÄ . Neužilgo paskambino antrÄ kartÄ , paprašė atvežti pasÄ , pasakė, kad yra sumuÅ¡tas. Nuvykus vyras buvo kruvinas, bėgo kraujas iÅ¡ lÅ«pos. Jam sakė, kad nusivalytų kraujÄ , sakė nesivalys, lauks greitosios. Ä® Mažeikius vyko su jos maÅ¡ina, už vairo vyras važiavo.

Kuro kvito neiÅ¡saugojo, prisipila maÅ¡inos bakÄ ir važiuoja. Vyras ilgai jautė skausmÄ . VienÄ dantį užplombavo, bet neaiÅ¡ku, kiek ilgai, sakė, kol nepradės skaudėti, jei pradės skaudėti, teks Å¡alinti. Su J. V. gyvena 26 metus. Jis kai pareina liepia peilius, Å¡akutes slėpti, kad nieko aÅ¡traus nebÅ«tų, taip yra įpratęs nuo mažens, iÅ¡auklėtas. Jos nėra buvęs puolęs. Liudytojas M. V. teisme parodė, kad yra Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK vyresnysis patrulis. Nukentėjusysis J.

V. nėra jo Å¡eimos narys. Datos tiksliai neprisimena, buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vaičaičių kaime, gatvės ir namo numerio nepamena, su Å¡autuvu nuÅ¡autas Å¡uo. Dirbo su G. M., nuvyko į įvykio vietÄ . Atvykus į minėtÄ kaimÄ prie stalo sėdėjo, atrodo, du vyrai, J. V. ir tas namo savininkas. Lauke buvo, jei neklysta, Å¡alia jų atvykę iÅ¡ PaÅ¡ilės tėvas su sÅ«num ir to namo Å¡eimininko žmona su dukra. J. V. nurodė, jog jam kažkuris vyras sudavė į veido sritį, tarp jų vyko konfliktas dėl nuÅ¡auto Å¡uns.

Kad iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes ir, kad nekonfliktuotų, jis J. V. nusivedė prie tarnybinio automobilio. J. V. nurodė, jog ne jis Å¡unį nuÅ¡ovė, o Å¡eimininkas, tas Å¡eimininkas ant J. V., kad tas nuÅ¡ovė. Kiek pabendravo su J. V., paskui, atrodo, kad J. V. žmona jį ar į Mažeikių ligoninės priimamÄ jį iÅ¡vežė. Name, atrodo, virtuvėje buvo Å¡uo negyvas, jį perdavė veterinarijos tarnybai. J. V. dėl jo sužalojimo minėjo, kad jam atvykęs iÅ¡ PaÅ¡ilės vyriÅ¡kis sudavė smÅ«gį, to namo savininko ar dukters draugas.

Kaip J. V. atrodė neprisimena. Kiek pamena įvykio aplinkybes, kad J. V. atvyko pas to namo Å¡eimininkÄ , Å¡eimininkė su dukra buvo iÅ¡vykusios. Namo Å¡eimininkas ir J. V. iÅ¡gėrinėjo ir Å¡eimininkas nusprendė parodyti orinį Å¡autuvÄ . Jie nurodė, jog Å¡audė į pakabintÄ skardinę, to pasėkoje kažkaip nuÅ¡ovė Å¡unį. IÅ¡ ten buvusių visi nurodė, jog J. V. nekas nemušė. Ar kas nors minėjo ar užsiminė apie tai, kad kažkas ant kažko puolė, kažkam nuo kažko reikėjo gintis, tikrai tokių aplinkybių neprisimena, gauna daug iÅ¡kvietimų, neįmanoma prisiminti.

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad yra Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK pareigÅ«nas. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad V. kaime nuÅ¡autas Å¡uo. Ä® įvykio vietÄ vyko kartu su kolega M. V.. Nuvykus buvo J. V., kurį kaltino, kad jis tÄ Å¡unį ir nuÅ¡ovė. Kaltino namo savininkai. Nurodė, kad jis kartu su namo savininku gėrė, Å¡audė su oriniu Å¡autuvu ir nuÅ¡ovė Å¡unį. Atvykus J. V. buvo prie greitosios, matėsi, kad jam sužalotas smakras, buvo kruvinas. Dėl to sužalojimo, lygtai klausėme, lygtai sakė, kad jam trenkė ar namo savininkas, bet jis (nukentėjęs) buvo neblaivus, susijaudinęs. Lygtai taip sakė, už tai, kad nuÅ¡ovė Å¡unį.

Jis sakė, kad Å¡uns nenuÅ¡ovė, po to, kad nuÅ¡ovė. Kolega su juo (J. V.) liko ir dar jaunų žmonių buvo, jis ėjo žiÅ«rėti prie Å¡uns, ginklÄ iÅ¡iminėti. Nepamena, kad kas nors sakė, kad kažkam nuo kažko reikėjo gintis. Tyrimo metu tas aplinkybes geriau prisiminė nei dabar. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo parodymai (1 t., b. l. 121-125). Po parodymų perskaitymo liudytojas parodė, kad parodymus prisimena, mano, kad parodymai teisingi.

Negali teigti, kad kaltinamojo įvykio metu nebuvo, bet negali teigti, kad jis buvo. Ä®vykio vietoje buvo daug asmenų, buvo ir jaunų, jie makalavosi, buvo chaosas. Įėjus į namÄ buvo ant sofos ar lovos padėtas Å¡uo. Jam name padėjo to namo Å¡eimininko dukra ir padėjo vaikinas, kiek suprato, tos merginos draugas. Ar name buvo kaltinamasis neprisimena, ar buvo dar kas nors įėjęs neprisimena. 2020-05-25 nukentėjusiojo J. V. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2020-05-24, apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sėdint ant suolo pavėsinėje A.

M. jį pargriovė ant suolo ir gulinčiam kumščiu trenkė ne mažiau kaip du kartus į veidÄ . Nuo Å¡ių smÅ«gių jis juto stiprų fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 1-11). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 841/2020(03) nurodyta, kad J. V. nustatytas trijų kandžių (11, 21, 22 dantų) dalinis iÅ¡nirimas ir virÅ¡utinės lÅ«pos pavirÅ¡iaus žaizda. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, padaryti sumuÅ¡us burnÄ , galėjo gautis sudavus ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (1 t., b. l. 32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Nukentėjusysis J. V. parodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iÅ¡ karto po to, kai į Valužių sodybÄ atvyko A. M., E. M. ir K. V., tačiau nematė kas jį sumušė. Parodė, kad nieko su Å¡akute nepuolė. Kaltinamasis K. V. teisme prisipažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam J. V. delnu į priekį, tačiau ne kumščiu, jį tik nustumdamas, bet smÅ«gio nebuvo. Parodė, kad tai padarė iÅ¡einant iÅ¡ Valužių namo ir gindamas liudytojÄ A.

M. nuo nukentėjusiojo J. V., nes jis puolė pastarÄ jį užsimojęs Å¡akute. Tačiau tokius kaltinamojo K. V. parodymus paneigia liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymai, kad jis matė kaip kaltinamasis K. V. nukentėjusiajam J. V. sudavė smÅ«gį į veidÄ kumščiu ir smÅ«gis buvo suduotas prie lÅ«pos. Konfliktas kilo iÅ¡ karto, kai atvyko A. M., E. M., K. V. ir priėjo prie pavėsinės, kurioje sėdėjo nukentėjusysis J. V.. Nuketėjusiojo J. V. rankose nematė nieko, nei Å¡akutės, nei peilio, nes kai kilusio konflikto metu nukentėjusysis J.

V. buvo prispaustas prie suolo, tada jis su mama nunešė įrankius nuo stalo. Kaip minėta nukentėjusysis J. V. parodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas kai buvo prispaustas prie suolo pavėsinėje, todėl nematė kas jį sumušė. Å ioje byloje įtarimas dėl J. V. sumuÅ¡imo buvo pareikÅ¡tas dabartiniam liudytojui A. M.. Dėl to teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymų dalį, kad J. V. buvo atsistojęs ir norėjo trenkti A. M., bet tada K. V. pastarÄ jį gindamas J. V. trenkė pirmas.

Å is liudytojas pirma kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis nenurodė, kad kaltinamasis K. V. buvo įvykio vietoje. Liudytojo J. V. (jaunesniojo) parodymus patvirtina liudytojos G. V. parodymai, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo J. V. ir atvykusių asmenų kilo, kai jie atvažiavo. Taip pat, kad ji su sÅ«numi (liudytoju J. V.) nuo stalo nurinko visus įrankius kol nukentėjusysis J. V. buvo prispaustas prie suolo. Teismas atmeta liudytojo A. M. parodymus, nes be kaltinamojo K. V. parodymų jų niekas nepatvirtina, o liudytojų J.

V. (jaunesniojo) ir G. V. parodymai paneigia tiek kaltinamojo K. V., tiek liudytojo A. M. parodymus. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam J. V. nustatyti sužalojimai, jų padarymo laikas, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Apibendrinat pirmiau nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina, kad kaltinamasis K. V. 2020 m. gegužės 24 d., apie 14.00 val., gyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas J.

V. nežymiai jį sužalojo, tai yra lauko pavėsinėje ne mažiau kaip vienÄ kartÄ , tyčia kumščiu sudavė J. V. į veido sritį ir tuo sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ trijų virÅ¡utinių kandžių (11, 21, 22 dantų) dalinį iÅ¡nirimÄ ir virÅ¡utinės lÅ«pos vidinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ , bei tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl bÅ«tinosios ginties Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-319/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-291-942/2018 ir kt.).

Jau pirmiau minėta, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis J. V. konflikto metu neturėjo nei peilio, nei Å¡akutės. Taip pat nenustatyti ir kitokie nukentėjusiojo J. V. veiksmai dėl kurių kaltinamajam K. V. bÅ«tų atsiradusi teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Liudytojas J. V. (jaunesnysis) parodė, kad konflikto metu nukentėjusysis J. V. buvo agresyvus, staiga stojosi ir, kiek jis suprato, norėjo ranka trenkti liudytojui A. M.. Jis (J. v.) tai suprato pagal tai, kad nukentėjusysis J. V. buvo iÅ¡gėręs, piktai žiÅ«rėjo, taip pat pažįsta jį iÅ¡ vaikystės, kai jis girtas yra neprognozuojamas.

Nukentėjusysis J. V. daugiau jokių veiksmų apart pikto žvilgsnio ir atsistojimo nedarė. Liudytojas J. V. (jaunesnysis) painiojosi savo parodymuose, nurodydamas, kad nukentėjusysis J. V. buvo užsimojęs ranka, kad žadėjo užsimoti, kad ranka buvo nuleista. Minėtas liudytojas pirmÄ kartÄ apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis nenurodė, kad kaltinamasis K. V. buvo įvykio vietoje. Liudytoja G. V. parodė, kad nukentėjusysis J. V. puolė, Å¡okosi ant vyrų smarkiu judesiu. J. V. atsistojęs, jai atrodo, kėlė kojÄ , greičiausiai, kad kėlė.

Liudytoja G. V. taip pat painiojosi savo parodymuose ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡ių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Minėta liudytoja taip pat pirmÄ kartÄ apklausta ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis nenurodė, kad kaltinamasis K. V. buvo įvykio vietoje. Kiti įvykyje dalyvavę asmenys taip pat nenurodė jokių aiÅ¡kių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima spręsti dėl bÅ«tinosios ginties reikalingumo. Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai taip pat parodė, kad niekas iÅ¡ įvykyje buvusių asmenų nenurodė, kad kas nors bÅ«tų buvęs užpultas ar kam nors bÅ«tų reikėję gintis.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje policijos pareigūno „Body“ kamera darytų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 33-39). Protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad kas nors iš įvykio vietoje buvusių asmenų būtų nurodęs, kad J. V. puolė su peiliu ar šakute, bandė suduoti ranka ar koja. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai. Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, 2005 m. jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytÄ vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis yra dirbantis, todėl jis įpareigojamas per laisvės apribojimo laikÄ tęsti darbÄ , o atleidimo iÅ¡ darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys). Nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) J. V. kaltinamajam K. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 377,64 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (2 t., b. l. 97-106).

Nurodė, kad turtinei žalai priskirtinos Å¡ios iÅ¡laidos: 9,12 Eur medikamentų (Medoclav tabletės (amoksicilinas)) įsigijimas pagal receptÄ , 339 Eur dantų gydymo iÅ¡laidos, 29,52 Eur iÅ¡laidos kuro įsigijimui vykstant 2020-05-24 į VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninę apžiÅ«rai po sužalojimo, taip pat į Mažeikių miestÄ , UAB A. A. odontologijos klinikÄ , dantų gydymui (iÅ¡ viso marÅ¡rutu Skuodo r. - Mažeikiai - Skuodo r. vykta 5 kartus: 2020 m. gegužės 24 d. ir 26 d., liepos 13 d., rugpjūčio 3 d. ir 6 d. (1 kartas pirmyn ir atgal - apie 82 km; 5 x 82 km = 410 km; kuro sÄ naudos 100 km - 8 l; 410 km x 8 1 : 100 km = 32,8 1; 1 1 dyzelinio kuro kaina vidutiniÅ¡kai apie 0,90 Eur; 32,8 1 ? 0.9 Eur = 29,52 Eur).

Nurodytas sumas patvirtina pirkimo kvitai, receptas, medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡skyrus, nėra iÅ¡saugojęs kuro pirkimo kvitų, tačiau remiantis prieÅ¡ tai nurodytais duomenimis, mano, kad kuro iÅ¡laidos, objektyviai vertinant, yra faktiÅ¡kai patirtos. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto tiesioginio tyčinio smurtinio nusikaltimo, t. y. nusikaltimo žmogaus sveikatai, K. V. tyčia jam sudavus ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, patyrė didelį fizinį skausmÄ , stiprų iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus.

Dėl sumuÅ¡imo jam kurį laikÄ labai skaudėjo burnÄ , dantis, buvo sunku pavalgyti. Dėl to nuolat jautė emocinę įtampÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Dantų jautrumas iÅ¡likęs iki Å¡iol, dantys kliba. Smurto panaudojimas jo atžvilgiu turėjo įtakos jo tolimesnei gyvenimo kokybei - pakirstas pasitikėjimas aplinkiniais, saugumo jausmas, dėl sužalojimo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡liks ilgam. Taigi patirtÄ ir iki Å¡iol tebepatiriamÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 1000 Eur ir pagrįstai mano, kad toks dydis yra protingas, neprieÅ¡taraujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Teismas nustatė, kad su ieškiniu pateikti duomenys: 2020-05-24 VšĮ Mažeikių ligoninė gydytojo išrašas, 2020-05-26 VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras gydytojo receptas ir 2020-05-27 mokėjimo kvitas už 9,12 Eur, 2027-07-13, 2020-08-03 ir 2020-08-06 UAB A. A. odontologijos klinika mokėjimo kvitai atitinkamai už 56 Eur, 130 Eur, 153 Eur ir 2027-07-13, 2020-08-03 ir 2020-08-06 medicininių dokumentų kopijos dėl danties Nr. 21 gydymo patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos, išskyrus tai, kad nukentėjusysis J.

V. vyko į Mažeikius ir 2020-05-26. 2020-05-26 VÅ¡Ä® Skuodo pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro gydytojas J. V. iÅ¡rašė siuntimÄ konsultacijai dėl danties Nr. 21 gydymo, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina, kad pagal šį siuntimÄ J. V. bÅ«tent 2020-05-26 vyko gydytojo konsultacijai į Mažeikius. Su ieÅ¡kiniu pateikti maps.lt marÅ¡ruto duomenys, kuriuose nurodyta, kad nuo nukentėjusiojo J. V. gyvenamosios vietos, adresu Vaičaičių k., Skuodo r. sav., iki Mažeikių m. yra 40,6 km atstumas.

J. V. nurodė, kad neišsaugojo degalų, skirtų vykti pas gydytojus, įsigijimo kvitų, todėl su ieškiniu jų nepateikė. Pirmiau minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaidų degalų įsigijimui, pirmiau aptartus duomenis dėl nukentėjusiojo J. V. vykimo į gydymo įstaigas Mažeikių m., teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. V. šių išlaidų nepatyrė.

Atsižvelgiant į vyktus atstumus, paskaičiuotas degalų sÄ naudas ir kainas, pripažįstama, kad degalų įsigijimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, realios ir protingos (kaip pirmiau minėta iÅ¡skyrus dėl 2020-05-26). Nukentėjusysis J. V. buvo sužalotas kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais ir dėl to patyrė turtinę žalÄ . Kaltinamasis K. V. yra kaltas dėl Å¡ios žalos padarymo, todėl privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti. Dėl to civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama iÅ¡ dalies ir J.

V. iš K. V. priteistinas 371,74 Eur turtinės žalos atlyginimas (reikalaujama 377,64 Eur suma mažinama 5,90 Eur (1/5 dalimi 29,52 Eur degalų įsigijimo išlaidų). Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis) . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo J. V. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl vykimo į gydymo įstaigas, apsunkinto valgymo, pažeminimÄ , saugumo jausmo sumažėjimÄ , nerimÄ dėl to, kokia bus sužalotų 3 dantų bÅ«klė ateityje ir dėl to patyrė neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis, kaltinamasis yra dirbantis, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama visiÅ¡kai ir J. V. iÅ¡ K. V. priteistinas 1000 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam K. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytos 39,69 Eur žalos atlyginimÄ dėl nukentėjusiojo J.

V. gydymo (2 t., b. l. 82-86). Nurodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjusysis, kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateikto gydymo paslaugų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020-05-24 (nusikalstamos veikos padarymo dienÄ ) VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninė nukentėjusiajam J. V. suteikė skubios medicinos pagalbos IV paslaugÄ už 39,69 Eur, kuri yra apmokėta.

Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis J. V. buvo sužalotas kaltinamojo K. V. nusikalstamais veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteikta skubi medicinos pagalba. Už Å¡ios pagalbos suteikimÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai buvo apmokėta PSDF biudžeto lėšomis.

Dėl to PSDF biudžetui buvo padaryta 39,69 Eur žala. Kaltinamasis K. V. yra kaltas dėl Å¡ios žalos padarymo, todėl privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti. Dėl to civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai ir civilinei ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamojo K. V. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 39,69 Eur žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis J. V. patyrė 900 Eur iÅ¡laidas savo atstovės advokatės V. P. paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 169-172).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, į nuosprendyje paminėtų teisme apklaustų asmenų skaičių ir advokatės suteiktas paslaugas (atstovavimas ikiteisminiame tyrime, skundo parengimas, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teisme) minėtos išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl išieškotinos nukentėjusiajam J.

V. iÅ¡ kaltinamojo K. V.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimÄ . K. V. įpareigoti per laisvės apribojimo laikÄ tęsti darbÄ , o atleidimo iÅ¡ darbo atveju per 1 (vienÄ ) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) J. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti J. V. iÅ¡ K. V. 371,74 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt vieno Eur 74 ct) turtinės žalos atlyginimÄ ir 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ ; likusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iÅ¡ K. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 39,69 Eur (trisdeÅ¡imt devynių eurų 69 ct) žalos atlyginimÄ .

IÅ¡ K. V. iÅ¡ieÅ¡koti J. V. 900 Eur (devynių Å¡imtų Eur 00 ct) iÅ¡laidas advokatės paslaugoms apmokėti. Kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l 39) palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismÄ . Teisėjas Dainius Gecevičius