c58c9bfc-0d5f-495f-97f7-fd3afe63eeb7 · Alytaus apylinkės teismas

?Civil Civilinė byla Nr. e2YT-748-470/2023 Proceso Nr. 2-13-3-02837-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 17 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. E. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., A.

K., V. K.. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja N. E. M. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos motinos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai, kaip įstatyminei A. K. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jos valdytÄ turtÄ , kas leistų pilna apimtimi priimti palikimÄ , jį pareiÅ¡kėjai valdyti, naudotis, disponuoti.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad A. K. buvo jos motina. (duomenys neskelbtini) motina mirė. Motinos mirties dienÄ jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nesikreipė, kadangi mirusiosios vardu nebuvo registruoto turto. Nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 44/423 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44/577 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A.

K. buvo atkurto jau po jos mirties (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 33-12764. PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti po motinos A. K. mirties likusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėja rÅ«pinasi likusiu nekilnojamuoju turtu. Žemės sklypai, kurių dalis nuosavybės teise priklauso tiek pareiÅ¡kėjai, tiek mirusiai motinai, yra žemės Å«kio paskirties. 2005 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėja yra sudariusi panaudos sutartį dėl jai priklausančios dalies žemės sklypo naudojimosi.

Nors sutartis sudaryta ir įregistruota oficialiai tik pareiÅ¡kėjos priklausančiai daliai žemės sklypo, tačiau pareiÅ¡kėjos leidimu ir susitarimu su panaudos gavėju, yra naudojama ir prižiÅ«rima žemės sklypo dalis, kuri registruota A. K. vardu. PareiÅ¡kėja visu likusiu turtu naudojosi kaip savo, palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, tai gali bÅ«ti patvirtinama tik nustatant juridinį faktÄ teisme. Kiti paveldėtojai pagal įstatymÄ yra pareiÅ¡kėjos mirusios motinos sesuo V. K. bei mirusio brolio A.

K. sutuoktinė I. K. ir sÅ«nus A. K., kurie irgi turėjo teisę priimti palikimÄ , tačiau palikimo nepriėmė ir juo nesinaudojo. Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡imu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡imu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡imu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja N. E. M. yra A. K. dukra, šį faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktas gimimo liudijimas. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) A. K. mirties dienÄ jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Alytaus apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 33-12764 A. K. jau po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 44/423 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 44/577 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu į aukščiau nurodytus žemės sklypus. AtkÅ«rus nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus N. E. M. Å¡iuos sklypus prižiÅ«rėjo, naudojo pagal tiesioginę jų paskirtį. PareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po savo motinos mirties, pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. A. K. nebuvo sudariusi testamento, o pareiÅ¡kėja per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir palikimo pagal įstatymÄ nepriėmė.

PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog N. E. M. aktyvÅ«s veiksmai, priimant valdyti po motinos A. K. mirties likusį turtÄ , t. y. naudojimasis turtu, jo priežiÅ«ra, tvarkymas, įvairių su turto iÅ¡laikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad N. E. M. rÅ«pinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimÄ nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad N. E. M. po motinos mirties priėmė jos turtÄ savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtÄ visa apimtimi, kas reiÅ¡kia, kad palikimÄ ji priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja N. E. M. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos N. E. M. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėja N. E. M. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos A. K. palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Snaigė Juknevičienė