c586cc88-e1ff-423c-917f-68c988dac106 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-1562-459/2015Teisėjas Egidijus Mickevičius                                                   (Proceso Nr. 2-06-3-11204-2012-4)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     2.5.8.9; 2.5.37; 3.3.1.18                                                                                                                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo S. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. U. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Azoluna“, tretiesiems asmenims A.

R., R. A., T. T. (T. T.), UAB „Glaukas ir Ko“ dėl skolos priteisimo n u s t a t ė : patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 33407,67 Eur negrÄ Å¾intų bendrosios dalinės nuosavybės lėšų, 1670,38 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad susitarė su atsakove vykdyti bendrÄ veiklÄ â€“ įsigyti vilkikÄ , jį eksploatuoti ir dalintis pajamas.

IÅ¡ pažįstamų asmenų ieÅ¡kovas pasiskolino 72 500,00 Lt ir juos perdavė atsakovei kaip pradinį įnaÅ¡Ä vilkikui ir priekabai įsigyti. RaÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimÄ neturi. IeÅ¡kovas įsidarbino pas atsakovę technikos direktoriumi ir tvarkė užsakymų, pervežimų ir kitus su vilkiko naudojimu susijusius reikalus. Siekdamas įgyvendinti su atsakove sutartus įsipareigojimus, ieÅ¡kovas atsakovės UAB „Azoluna“ darbuotojams R. A. ir T. T. pervedė bei grynais perdavė 36 800,00 Lt, o UAB „Azoluna“ direktoriui A.

R. – 16 400,00 Lt. Be to, į UAB „Azoluna“ sÄ skaitÄ pervedė 19 362,00 Lt. IÅ¡ viso į bendrai jungtinei veiklai įsigyto traukinio eksploatavimÄ investavo 115 350,00 Lt. 2011 m. balandžio mėn. sužinojo, kad bendrai veiklai įsigytas vilkikas DAF ir priekaba KRONE yra parduoti. Mano, kad atsakovė turi atlyginti jo į bendrÄ jungtinę veiklÄ investuotas lėšas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo perkant vilkikÄ DAF ir priekabÄ KRONE, jį kartu iÅ¡laikė ir eksploatavo bei dalinosi gautÄ pelnÄ .

Po tarpininkavimo ir darbo sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo ieÅ¡kovas 2009-07-15 per du kartus į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 20 000 Lt, mokėjimo paskirtis – lizingo įsiskolinimo dengimas už UAB „Azoluna“. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovės direktorius A. R., prieÅ¡ kartu perkant autotraukinį buvo jam skolingas 27 000,00 Lt, be to, jis iÅ¡ kitų asmenų pasiskolino 72 500,00 Lt, kuriuos perdavė atsakovei kaip pradinį įnaÅ¡Ä vilkikui su priekaba įsigyti. Ä®rodymų apie tai, kad A.

R. buvo skolingas ar kad kokiÄ nors pinigų sumÄ vilkiko įgijimui bÅ«tų perdavęs UAB „Azoluna“, ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi ieÅ¡kovo indėlis vykdant bendrÄ jungtinę veiklÄ Ä¯rodytas tik dėl 20 000,00 Lt lizingo įmokų mokėjimo. IeÅ¡kovo S. U. įkurta įmonė UAB „Glaukas ir Ko“ 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėn. naudojo atsakovės krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE, juo buvo pervežami vidaus ir tarptautiniai kroviniai.

Å iÄ plinkybę patvirtina 2011-06-19 UAB „Glaukas ir Ko“ technikos direktoriaus S. U. pasiraÅ¡yta pretenzija. IÅ¡ pretenzijos matyti, kad UAB „Glaukas ir Ko“ mokėjo pinigines lėšas UAB „Azoluna“ vairuotojams R. A. – 26 450,00 Lt ir T. T. – 7450,00 Lt už kurÄ ir kitas kelionės iÅ¡laidas, kurių atsakovė negrÄ Å¾ino. Atsakovė UAB „Azoluna“ į bylÄ pateikė 2012-10-18 pažymÄ apie UAB „Glaukas ir Ko“ įsiskolinimÄ už 33 198 Lt sumÄ . Å ių įrodymai pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė žodiniu susitarimu perdavė ieÅ¡kovui panaudai krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE kartu su vairuotojais R.

A. ir T. T.. IeÅ¡kovui eksploatuojant transporto priemones ir siekiant gauti pelno, turi tekti ir visos iÅ¡laidos, todėl pinigų sumos, iÅ¡mokėtos vairuotojams, negali bÅ«ti laikomos indėliu į jungtinę veiklÄ , kadangi UAB „Azoluna“ už tÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovas naudojosi vilkiku, jokio pelno negavo. Byloje esantys įrodymai apie tai, kad krovininis automobilis DAF FAR XF 105.460 buvo apgadintas, o priekaba KRONE sudegė ir jų remontui bei naujai priekabai įgyti atsakovė iÅ¡leido apie 95 000,00 Lt, patvirtina atsakovės turėtus nuostolius vykdant bendrÄ jungtinę veiklÄ su ieÅ¡kovu.

Å ių nuostolių ieÅ¡kovas atsakovei neatlygino. VilkikÄ DAF FAR XF 105.460 su priekaba UAB „Azoluna“ pardavė 2011-04-21 už 205 964,61 Lt. Taigi UAB „Azoluna“ atsisakė bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties dalyvė (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo fakto ieÅ¡kovas neginčija. Todėl turtas, buvęs bendrÄ ja partnerių nuosavybe, dalijamas pagal CK 4.89-4.90 straipsnių nuostatas. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o padalinti pelno, gauto iÅ¡ bendros jungtinės veiklos, todėl turtas dalintinas atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ partnerių įnaÅ¡Ä ir nuostolius įgyjant bei eksploatuojant vilkikÄ DAF FAR XF 105.460 su priekaba.

IeÅ¡kovas S. U., lizinguodamas autotraukinio įgijimÄ , sumokėjo 20 000,00 Lt. Atsakovė UAB „Azoluna“ vilkiko ir priekabos įgijimui ir lizingui sumokėjo 578 586,80 Lt bei patyrė 95 324,01 Lt nuostolių, t. y. iÅ¡ viso investavo – 673 910,81 Lt. Atsakovei pardavus autotraukinį už 205 964,61 Lt, jos indėlis į bendrÄ su ieÅ¡kovu turtÄ sudaro 467 946,20 Lt (135 526,58 Eur). Taigi net pripažinus ieÅ¡kovo teisę į visÄ ieÅ¡kinio sumÄ (33 407,67 Eur), atsakovė į bendrÄ turtÄ investavo 102 118,91 Eur daugiau nei ieÅ¡kovas.

Esant tokiems įrodymams, teismas ieÅ¡kinį atmetė.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-08 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog teismas sprendime visiÅ¡kai nevertino trečiųjų asmenų parodymų. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina tÄ faktÄ , jog krovinio pervežimo užsakymus UAB „Azoluna“ teikdavo UAB „Glaukas ir Ko“, pervežimus vykdydavo UAB „Azoluna“, tačiau vadovaujantis teismo logika UAB „Glaukas ir ko“ mokėdavo vairuotojams kelionės iÅ¡laidas, kurias į savo apskaitÄ Ä¯traukė UAB „Azoluna“, mokėdavo atsakovei už pervežimus, taip pat papildomai nuomojosi iÅ¡ atsakovės autotraukinį.

Tokios teismo iÅ¡vados nelogiÅ¡kos, nes tokia veikla UAB „Glaukas ir Ko“ bÅ«tų nuostolinga. Teismas nevertino į bylÄ pateiktų buhalterinių dokumentų ir neaiÅ¡ku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Glaukas ir Ko“ mokėjo R. A. ir T. T. ginčo sumas, jei įmonė realiai pradėjo veikti tik 2010-12-06. Sprendime teismas atliko neteisingus matematinius skaičiavimus. Atsakovė negalėjo sumokėti 578586,80 Lt už autotraukinį, nes jis tai pačiai lizingo bendrovei parduotas už 205964,61 Lt.

Teismo iÅ¡vada apie tai, jog atsakovė patyrė 95324,01 Lt nuostolių nepagrįsta, nes pati atsakovė nurodo, jog ji patyrė 6984,12 Lt nuostolių. Teismas nepagrįstai nesumavo lėšų, sumokėtų R. A. ir T. T., netaikė proporcijos, įmokėtam lėšų dydžiui. Be to, apeliantas rÅ«pinosi pervežimų užsakymais, o Å¡ios paslaugos atlygintinės. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog UAB „Azoluna“ atsisakė bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties dalyvė, iÅ¡ esmės konstatavo 2007-10-25 sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , nes sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik abiejų Å¡alių bendru sutarimu.

IÅ¡ atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų darytina iÅ¡vada, jog prievolė pagal 2007-10-23 finansinės nuomos sutartį Nr. 20071298 buvo vykdoma tinkamai, įsiskolinimų nebuvo. Apelianto nuomone, tai patvirtina faktÄ , kad prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad apeliantas gavo bent dalį pelno iÅ¡ vilkiko ir priekabos eksploatacijos, o bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog dalį pelno palikdavo įmonėje ir iÅ¡ jam turėjusios tekti pelno dalies buvo mokamos lizingo įmokos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Nurodo, jog S. U. teismo posėdyje pats pripažino, kad pinigus vairuotojams paimdavo iÅ¡ savo įmonės UAB „Glaukas ir Ko“. Taigi ieÅ¡kovas patvirtino atsakovės pozicijÄ , kad ginčas dėl Å¡ių mokėjimų yra kilęs iÅ¡ esmės tarp įmonių, o ne tarp bylos Å¡alių. Apeliantas, teigdamas, kad iÅ¡ jam priklausančios pelno dalies buvo mokamos įmokos už lizingo automobilį, pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies imperatyvų draudimÄ skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, priešingai, ieškovas nurodė, jog neprašo priteisti autotraukinio duoto pelno. Apeliantas taip pat neįrodinėjo 2007-10-25 tarpininkavimo sutarties pažeidimų ir tuo negrindė savo ieškinio. Atsakovė pažymėjo, jog 2007-10-25 tarpininkavimo sutartis buvo terminuota ir jos terminas pasibaigė 2013-11-30, todėl bylai neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar sutartis buvo nutraukta, ar nutrūko de facto, ar pasibaigė suėjus terminui.

Nors apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau nepagrindžia Å¡io reikalavimo nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-10-25 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl tarpininkavimo perkant tentinį vilkikÄ DAF ir priekabÄ KRONE (tomas I, b. l. 10, 11). Nuo 2007-11-22 ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę technikos direktoriumi (tomas I, b. l. 12). IeÅ¡kovas nuo 2010-10-26 iki 2011-03-01 atliko mokėjimo pavedimus R. A., T. T. ir A. R. (tomas I, b. l. 13–31).

IeÅ¡kovas 2007-11-23 pervedė atsakovei UAB „Azoluna“ 8 130 JAV dolerių (tomas I, b. l. 32, 33, tomas II, b. l. 160, 162), 2007-11-23 – 450 Lt, (tomas I, b. l. 33, tomas II, b. l. 160), mokėjimo paskirtis – sÄ skaitos papildymas. 2009-07-15 per du kartus į atsakovės sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas pervedė 20 000 Lt, mokėjimo paskirtis – lizingo įsiskolinimo dengimas už UAB „Azoluna“ (tomas II, b. l. 114, 115). Pagal atsakovės pateiktus įrodymus atsakovės vilkiko su priekaba DAF įsigijimÄ finansavo UAB „Nordea Finance Lietuva“, pradinį įnaÅ¡Ä sumokėjo atsakovė (tomas I, b. l. 81–90, tomas II, b. l. 39–57).

Pagal 2007-12-31 avanso apyskaitÄ Nr. 1 ieÅ¡kovas į atsakovės sÄ skaitÄ Ä¯nešė 19 688,83 Lt (tomas I, b. l. 102, tomas II, b. l. 128). 2008-07-31, 2008-12-01, 2008-12-15 kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 33, 36, 40 yra duomenų apie avanso Å«kinėms iÅ¡laidoms iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui (tomas I, b. l. 104–105). Atsakovė pateikė 2012-10-18 pažymÄ , kad ieÅ¡kovas dirbo pas jÄ nuo 2007-11-23 iki 2010-10-06 ir liko skolingas 16 384,35 Lt (tomas I, b. l. 106–116). 2012-10-18 pagal atsakovės pateiktÄ pažymÄ apie UAB „Glaukas ir Ko“ įsiskolinimÄ UAB „Glaukas ir Ko“ yra skolinga atsakovei 33 198 Lt (tomas I, b. l. 117–177).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo S. U. įkurta įmonė UAB „Glaukas ir Ko“ 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėn. naudojo atsakovės krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE, juo buvo pervežami vidaus ir tarptautiniai kroviniai. Aplinkybę, kad ginčo transporto priemonė nurodytÄ laikotarpį buvo UAB „Glaukas ir Ko“ žinioje, patvirtina 2011-06-19 UAB „Glaukas ir Ko“ technikos direktoriaus S. U. pasiraÅ¡yta pretenzija (tomas I, b. l. 177).

IÅ¡ pretenzijos matyti, kad UAB „Glaukas ir Ko“ mokėjo pinigines lėšas UAB „Azoluna“ vairuotojams R. A. ir T. T. už kurÄ ir kitas kelionės iÅ¡laidas, kurių atsakovė negrÄ Å¾ino. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo S. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje, 2014-12-15 nutartyje, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir Å¡alių sudarytÄ 2007-10-25 sutartį konstatavo, kad Å¡alys turėjo bendrÄ (o ne atskirus tikslus) tikslÄ â€“ įsigyti vilkikÄ ir priekabÄ , Å¡ias transporto priemones eksploatuoti, įdarbinti ir gauti pelnÄ .

Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2007-10-25 sutartis dėl tarpininkavimo įsigyjant vilkikÄ ir priekabÄ bei tam tikrų paslaugų teikimo toliau Å¡ias transporto priemones eksploatuojant buvo modifikuota į darbo sutartį. IeÅ¡kovas nuo 2007-11-22 įsidarbinimo pas atsakovę technikos direktoriumi iÅ¡ esmės užsiėmė krovinių pervežimų į užsienį organizavimu. Jo žinioje buvo ne tik vilkikas su priekaba, bet ir dar keletas įmonės krovininių automobilių.

Tarp Å¡alių susiklostė darbo santykiai, o ne prievoliniai. BÅ«tent darbo santykių pagrindu ieÅ¡kovas organizavo minėto vilkiko eksploatavimÄ pagal paskirtį, t. y. iÅ¡ esmės atliko funkcijas, numatytas 2007-10-25 sutarties 2.2–2.5 punktuose.Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-392/2009) nurodyta, kad sutarties Å¡alių susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik vienos sutarties tekstu, bet ir keliais viena bendra valia susietais sandoriais, tarp jų ir sudarytais notarine forma, bei teisiniais faktais.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laiko tarpÄ sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-392/2009) nurodyta, kad paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui paskolos sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų bei mokėti palÅ«kanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau kiekviena sutarties Å¡alių turi atskirÄ tikslÄ : paskolos gavėjas siekia gauti paskolÄ , kad jÄ panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolÄ ir (paprastai) gauti atlyginimÄ už paskolos suteikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008).Ä®vertinusi tai, kad ir po darbo sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo ieÅ¡kovas               2009-07-15 per du kartus į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 20 000 Lt, mokėjimo paskirtis – lizingo įsiskolinimo dengimas už UAB „Azoluna“ (tomas II, b. l. 114–115), taip pat įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovo S. U. įkurta įmonė UAB „Glaukas ir ko“ nuo 2010-12-06 iki 2011-03-01 (laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas nebedirbo atsakovės įmonėje) naudojo atsakovės krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE, juo buvo pervežami vidaus ir tarptautiniai kroviniai (tomas I, b. l. 177), teisėjų kolegija konstatavo, kad Å¡alis ir toliau siejo bendras tikslas – įsigyti vilkikÄ ir priekabÄ (mokėti įmokas), Å¡ias transporto priemones eksploatuoti, įdarbinti ir gauti pelnÄ .

Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tik darbo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas organizavo vilkiko ir jo priekabos eksploatavimÄ ir įdarbinimÄ .Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-392/2009) nurodyta ir tai, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis).

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. ir kt. V. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-15 nutartyje pateiktas tarp bylos Å¡alių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas laikytinas prejudiciniu faktu, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡is teisinis kvalifikavimas iÅ¡ esmės keičia byloje įrodinėtų aplinkybių visumÄ , nes tarp paskolos ir jungtinės veiklos, investicinės veiklos, bendrosios nuosavybės kÅ«rimo ar atidalijimo iÅ¡ atitinkamoje veikloje sukurto bendro rezultato yra esminių skirtumų, todėl bylos faktinių aplinkybių pagrindu teismai ne visada gali tinkamai iÅ¡spręsti ginÄÄ tik jį perkvalifikuodami.Pagal teisinį tikslÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties Å¡alių bendri tikslai.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai). Komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Å iandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetÄ ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo.CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.

Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įneÅ¡to turto nuosavybė, pelno paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei Å¡alys nesusitaria kitaip.

Å ios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties Å¡alių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo perkant vilkikÄ DAF ir priekabÄ KRONE, jį kartu iÅ¡laikė ir eksploatavo bei dalinosi gautÄ pelnÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti investuotas lėšas, kurių atsakovė negrÄ Å¾ino pardavusi kilnojamuosius daiktus.

Taip pat nurodė, jog nesiekia prisiteisti pelno, gauto iÅ¡ autotraukinio eksploatavimo. Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti į jungtinę veiklÄ investuotas lėšas. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, po tarpininkavimo ir darbo sutarties tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarymo ieÅ¡kovas 2009-07-15 per du kartus į atsakovės sÄ skaitÄ pervedė 20 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog sumos mokamos dengiant lizingo įsiskolinimÄ už UAB „Azoluna“ (tomas II b. l. 114–115).

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas Å¡ias pinigų sumas vertina kaip į bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ ieÅ¡kovo investuotas lėšas: jų mokėjimo atsakovei paskirtis yra aiÅ¡kiai nurodyta, dėl to ginčo nekyla. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog UAB „Azoluna“ sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä (10 % sandorio sumos) vilkiko pardavėjui UAB „Mitransa“, o likusiÄ sumÄ - lizingo davėjui UAB „Nordea finance Lithuania“ (tomas I, b. l. 81-87, tomas II, b. l. 39-57).

Vėlesnius mokėjimus taip pat atliko UAB „Azoluna“ (tomas II, b. l. 114-115).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad:

įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, kad atsakovės direktorius A. R., prieÅ¡ perkant autotraukinį, buvo jam skolingas 27 000,00 Lt, be to, jis iÅ¡ kitų asmenų pasiskolino 72 500,00 Lt, kuriuos perdavė atsakovei kaip pradinį įnaÅ¡Ä vilkiko su priekaba įsigijimui.

Tačiau Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl jie atmestini kaip neįrodyti.Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo S. U. įkurta įmonė UAB „Glaukas ir Ko“ 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėn. naudojo atsakovės krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE, juo buvo pervežami vidaus ir tarptautiniai kroviniai. Aplinkybę, kad ginčo transporto priemonė nurodytÄ laikotarpį buvo UAB „Glaukas ir Ko“ žinioje, patvirtina 2011-06-19 UAB „Glaukas ir Ko“ technikos direktoriaus S. U. pasiraÅ¡yta pretenzija (tomas I, b. l. 177).

IÅ¡ nurodytos S. U. pasiraÅ¡ytos pretenzijos matyti, kad UAB „Glaukas ir Ko“ mokėjo pinigines lėšas UAB „Azoluna“ vairuotojams R. A. – 26 450,00 Lt ir T. T. – 7 450,00 Lt už kurÄ ir kitas kelionės iÅ¡laidas, kurių atsakovė negrÄ Å¾ino. Atsakovė UAB „Azoluna“ į bylÄ pateikė 2012-10-18 pažymÄ apie UAB „Glaukas ir Ko“ įsiskolinimÄ už 33 198 Lt sumÄ (tomas I, b. l. 117–176). Pažymoje nurodyta, jog atsakovė su UAB „Glaukas ir ko“ dirbo nuo 2010-12-10 iki 2011-03-01 pagal jų užsakymus perveždama vidaus ir tarptautinius krovinius.

Už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas nuo 2010-12-10 iki 2011-01-31 atsakovė iÅ¡rašė UAB „Glaukas ir Ko“ sÄ skaitas - faktÅ«ras, pagal kurias liko nesumokėta 18194 Lt. Nuo 2011-02-01 iki 2011-03-01 UAB „Azoluna“ suteikė UAB „Glaukas ir Ko“ krovinių pervežimo paslaugas, kurioms negalėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų – faktÅ«rų, nes UAB „Glaukas ir Ko“ nepateikė krovinio pervežimo sutarties. IÅ¡ viso UAB „Glaukas ir Ko“ liko skolinga atsakovei 33 198 Lt.

Pažymėtina, kad ieškovas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino dalį šios skolos, tačiau kadangi atsakovė nereiškia reikalavimo priteisti skolos, be to, ieškinys pareikštas fizinio asmens S. U., o pervežimo santykiai susiklostė tarp UAB „Azoluna“ ir UAB „Glaukas ir Ko“, tai, kad UAB „Glaukas ir Ko“ liko skolinga atsakovei neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant faktines aplinkybes šioje byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė žodiniu susitarimu perdavė ieškovui naudotis krovininį automobilį DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE kartu su vairuotojais R.

A. ir T. T.. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti Å¡iems vairuotojams sumokėtas sumas už kurÄ ir kitas kelionės iÅ¡laidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui eksploatuojant transporto priemones ir siekiant gauti pelnÄ , turi tekti ir su tuo susijusios iÅ¡laidos, todėl pinigų sumos, iÅ¡mokėtos vairuotojams, negali bÅ«ti laikomos indėliu į bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ . UAB „Azoluna“ už laikotarpį, kol ieÅ¡kovas naudojosi vilkiku, jokio pelno negavo. PrieÅ¡ingai, kaip pripažino pats ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovo įmonė liko atsakovei skolinga.

Visgi atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančius duomenis, ieÅ¡kovo įmonė krovininį automobilį su priekaba naudojo nuo 2010-12-06, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atsakovės įmonėje, kaip nurodo pati atsakovė, atleistas nuo 2010-10-06. Laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas nebedirbo įmonėje iki UAB „Glaukas ir Ko“ pradėjo naudotis vilkiku, atlikti Å¡ie pavedimai vairuotojams: pagal 2010-10-26 mokėjimo nurodymÄ Nr. 451 R. A. (jis 2009-04-22 darbo sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovės UAB „Azoluna“ pagrindu, dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, darbo sutartis nutraukta nuo 2011-04-14) sumokėta 300 Lt, pagal 2010-11-16 nurodymÄ Nr. 452 – 200 Lt, pagal 2010-11-19, mokėjimo paskirtis – avansas komandiruotės iÅ¡laidoms, 2010-11-22 mokėjimo nurodymÄ Nr. 453 – 1000 Lt (tomas I, b. l. 25-26); mokėjimu nurodymu Nr. 545 R.

A. ieÅ¡kovas pervedė 600 Lt, paskirtis – sÄ skaitos papildymas (tomas I, b. l. 27); iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nuo 2010-11-03 iki 2010-12-03 (tai yra, kai ieÅ¡kovas jau nebedirbo įmonėje, tačiau dar neeksploatavo transporto priemonės) ieÅ¡kovas R. A. pervedė 3000 Lt, paskirtis – sÄ skaitos papildymas. Taigi iÅ¡ viso tuo laikotarpiu R. A. ieÅ¡kovas pervedė 1500 Lt kaip avansÄ komandiruotės iÅ¡laidoms ir 3600 Lt, kurių paskirtis nurodyta kaip sÄ skaitos papildymas. Pats ieÅ¡kovas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paliudijo, jog vairuotojams pervedamus pinigus ėmė iÅ¡ UAB „Glaukas ir Ko“.

Nors nėra aiÅ¡ki pervedamų lėšų paskirtis, iÅ¡skyrus 1500 Lt sumÄ , dėl kurios aiÅ¡kiai nurodyta, jog tai yra avansas komandiruotės iÅ¡laidoms, 2007-10-25 sutarties nuostatas, pagal kurias S. U., kaip vykdytojas, įsipareigoja ne tik tarpininkauti perkant tentinį vilkikÄ , bet ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su jo eksploatavimu bei įdarbinimu (sutarties 1.1 punktas), kolegija Å¡ias ieÅ¡kovo R. A. sumokėtas sumas vertina kaip indėlį į jungtinę veiklÄ . Tuo labiau, kad posėdžio, vykusio Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-08, R.

A. parodė, jog pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo gaudavo už darbÄ su vilkiku, kad bÅ«damas reise galėtų įsipilti kuro, grįžęs pateikdavo buhalterijai čekius, avanso apyskaitas pasiraÅ¡ydavo grįžęs iÅ¡ komandiruotės, jam mokėdavo tiek UAB „Azoluna“, tiek S. U..Kaip nustatyta, ginčo Å¡alis – ieÅ¡kovÄ ir atsakovę - iki 2010-10-06 siejo darbo teisiniai santykiai. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2007-11-23 pervedė atsakovei UAB „Azoluna“ 8 130 JAV dolerių (tomas I, b. l. 32, 33, tomas II, b. l. 160, 162), 2007-11-23 – 450 Lt, (tomas I, b. l. 33, tomas II, b. l. 160), mokėjimo paskirtis – sÄ skaitos papildymas.

Pagal 2007-12-31 avanso apyskaitÄ Nr. 1 ieÅ¡kovas 2007-11-23 į atsakovės sÄ skaitÄ Ä¯nešė viso 19 688,83 Lt (tomas I, b. l. 102, tomas II, b. l. 128). 2008-07-31, 2008-12-01, 2008-12-15 kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 33, 36, 40 yra duomenų apie avanso Å«kinėms iÅ¡laidoms iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui (tomas I, b. l. 104–105). Atsakovė pateikė 2012-10-18 pažymÄ , kad ieÅ¡kovas dirbo pas jÄ nuo 2007-11-23 iki 2010-10-06 ir liko skolingas 16 384,35 Lt (tomas I, b. l. 106–116). Taigi pagal byloje esančius įrodymus ieÅ¡kovui dirbant atsakovės įmonėje tarp Å¡alių nuolat vyko grynųjų pinigų srautų judėjimas, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas liko skolingas 16 384,35 Lt.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo mokėjimai atsakovei buvo įskaityti nutraukiant darbo santykius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės.Nustačius nurodytas faktines bylos aplinkybes ir konstatavus, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodė tik 25 100 Lt sumÄ kaip jungtinės veiklos indėlį (5100 Lt, sumokėtų R. A., ir 20 000 Lt, sumokėtų kaip lizingo įmokos), pažymėtina, jog ieÅ¡kovas apskritai nepateikė įrodymų apie krovininio automobilio DAF FAR XF 105.460 su priekaba KRONE sukurto pelno, jo iÅ¡laikymo, lizingo mokėjimo, nuostolių, patirtų jį eksploatuojant, santykį, taip pat neprašė priteisti iÅ¡ jungtinės veiklos gauto pelno – tiktai investuotas lėšas.

Nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai).CK 6.978 straipsnis reglamentuoja jungtinės veiklos sutarties pabaigos santykius. Byloje nustatyta, kad vilkikÄ DAF FAR XF 105.460 su priekaba UAB „Azoluna“ pardavė 2011-04-21 už 205 964,61 Lt (tomas I, b. l. 89-90), taigi laikytina, jog nuo to momento UAB „Azoluna“ atsisakė bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties dalyvė (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl turtas, buvęs bendrÄ ja partnerių nuosavybe, dalijamas pagal CK 4.89-4.90 straipsnių nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iki apeliacinio skundo pateikimo ieÅ¡kovas neginčijo jungtinės veiklos sutarties nutraukimo fakto: tik apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Civilinio proceso kodekso 312 straipsnyje numatytas imperatyvus draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl Å¡ios priežasties kolegija iÅ¡samiau naujų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindų nepasisakys.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys įrodymai apie tai, kad krovininis automobilis DAF FAR XF 105.460 buvo apgadintas, o priekaba KRONE sudegė ir jų remontui bei naujos priekabos įgijimui atsakovė iÅ¡leido apie 95 000,00 Lt (tomas I, b. l. 91-94), patvirtina atsakovės nuostolius vykdant bendrÄ jungtinę veiklÄ su ieÅ¡kovu.

Å ių nuostolių ieÅ¡kovas atsakovei neatlygino (CK 6.974 straipsnis). Kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Kaip matyti iÅ¡ 2012-10-18 pažymos apie patirtus nuostolius dėl avarijų, atsakovė nurodo, jog 2009 metų vasario mėnesį priekaba Krone sudegė, tai buvo draudiminis įvykis, draudimo bendrovė nuostolius padengė, todėl visa naujos priekabos įsigijimo kaina 88 339,89 Lt (tomas I, b. l. 92), negali bÅ«ti laikoma atsakovės jungtinės veiklos nuostoliais. Toje pačioje pažymoje nurodyta, jog 2010 metų liepos mėnesį tas pats vilkikas su nauja priekaba patyrė avarijÄ : tentinio traukinio ir priekabos remontas kainavo viso 6984,12 Lt (4988,83 Lt + 1995,29 Lt) (tomas I, b. l. 93-94).

Å i suma laikytina atsakovės nuostoliais ir įnaÅ¡u į bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ (CK 6.970 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog kadangi ieÅ¡kovas nepraÅ¡o padalinti pelno, gauto iÅ¡ bendros jungtinės veiklos, turtas dalintinas atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ partnerių įnaÅ¡Ä ir nuostolius įgyjant bei eksploatuojant vilkikÄ DAF FAR XF 105.460 su priekaba. Vilkiko ir priekabos įgijimo kaina sudarė 509 288 Lt, iÅ¡ Å¡ios sumos 50 929,40 Lt atsakovė sumokėjo kaip pradinį įnaÅ¡Ä , toliau mokėjimai buvo atliekami pagal pateiktÄ grafikÄ , iÅ¡ viso turėjo bÅ«ti sumokėta 578 586,80 Lt. 2011-04-21, lizingo davėjui sutikus autotraukinys, parduotas už 205 964,61 Lt (tomas I, b. l. 89-90).

Kaip matyti iÅ¡ vilkiko ir priekabos pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 20115344 ir 20115173, kadangi atsakovė buvo skolinga UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal finansinės nuomos sutartis, dalis mokėtinos sumos buvo užskaityta, o atsakovei realiai buvo sumokėta 28 773,45 Lt (tomas II, b. l. 89-100). Visgi vilkikas ir priekaba buvo lizinguojami pagal 2007-10-23 finansinės nuomos sutartį Nr. 20071298, tuo tarpu pirkimo – pardavimo sutartyse Nr. 20115344 ir 20115173 nurodyta, jog atsakovė skolinga pagal 2007-10-23 finansinės nuomos sutartį Nr. 20100037, taip pat pagal 2005-06-16, 2006-08-17, 2007-10-23 ir 2008-03-27 finansinės nuomos sutartis Nr. 20100035, 20100036, 20100038, 20100039, 20100040. 2007-10-23 finansinės nuomos sutartis Nr. 20071298 tarp sutarčių, pagal kurias atsakovė skolinga, nėra paminėta, taigi nustatant atsakovės indėlio į jungtinę veiklÄ ir susigrÄ Å¾intų lėšų proporcijÄ skaičiuotina visa autotraukinio pardavimo kaina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė į jungtinę veiklÄ investavo iÅ¡ viso 565 570,92 Lt (578 586,80 Lt – 20 000 Lt, kurias kaip lizingo įmokas sumokėjo ieÅ¡kovas, + 6984,12 Lt remonto iÅ¡laidų), susigrÄ Å¾ino – 205 964,61 Lt. IeÅ¡kovas į jungtinę veiklÄ investavo 25 100 Lt. Atsakovės įnaÅ¡as į bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ sudarytų 96 proc. visos investuotos sumos, o ieÅ¡kovo – 4 proc. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė į bendrÄ turtÄ investavo daugiau nei ieÅ¡kovas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Å iuo atveju, atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog ginčo Å¡alis siejo jungtinės veiklos santykiai, suma, gauta pardavus autotraukinį, turėtų bÅ«ti padalinta tarp Å¡alių proporcingai jų indėliui į jungtinę veiklÄ , taigi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 8238,58 Lt (2386,06 Eur) (205 964,61 Lt x 4 proc.) (CK 6.971, 6.977). Taip pat tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 proc. procesinių palÅ«kanų (CK 6.37, 6.210 str.).IeÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 1670,38 Eur palÅ«kanų, tačiau nei ieÅ¡kinyje (t.

I, b. l. 3-8,), nei patikslintame ieÅ¡kinyje (t. VI, b. l. 12-16), nei jo prieduose nenurodė ir nepagrindė kaip jas apskaičiavo, t. y. už kokį laikotarpį ir nuo kokios sumos. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytos 2007-10-25 sutarties turinio (t. I, b. l. 10-11), praÅ¡omos palÅ«kanų sumos apskaičiavimas taip pat nėra akivaizdus. Kita vertus teismas neturi pareigos numanyti kaip ieÅ¡kovas apskaičiavo reikalaujamÄ priteisti sumÄ . Atsižvelgiant į aptartÄ , kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė kokiu pagrindu praÅ¡o bÅ«tent 1670,38 Eur palÅ«kanų sumos, bei neiÅ¡dėstė jų apskaičiavimo tvarkos, todėl Å¡is reikalavimas netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė neteisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 8238,58 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 35 078,05 Eur, taigi patenkinta 7 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog už ieÅ¡kinį sumokėjo 1000,00 Lt (289,62 Eur) žyminį mokestį. 2012-09-27 nutartimi likusi dalis žyminio mokesčio mokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Å ioje byloje mokėtinas 1001,37 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 641,66 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, o valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 70,09 Eur žyminio mokesčio (1001,37 Eur x 7 proc.) (Civilinio proceso kodekso 93, 96 str.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 4000,00 Lt (1158,48 Eur) ir 600,00 Eur, iÅ¡ viso – 1758,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato teisine pagalba. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1635,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1758,48 Eur x 93 proc.)(CPK 98 str.).IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo atleistas 2015-07-10 nutartimi.

Už apeliacinį skundÄ mokėtinas 1001,37 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 49,09 Eur žyminio mokesčio (1001,37 Eur – 300 Eur x 7 proc.) (Civilinio proceso kodekso 93, 96 str.). Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovui S. U. iÅ¡ atsakovės UAB „Azoluna“ priteisti 2386,06 Eur bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-09-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo S. U. priteisti 641,66 Eur žyminio mokesčio, o valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Azoluna“ priteisti 70,09 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį, ir 49,09 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ .Atsakovei UAB „Azoluna“ iÅ¡ ieÅ¡kovo S. U. priteisti 1635,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                    Erinija Kazlauskienė                                                                                                                             Alona Romanovienė                                                                                                                                                                                                                                                                                      Â