c585affa-03e6-4a92-9cfb-7e205d95dba6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-287-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08305-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniÅ¡kai raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Ignitis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Ignitis“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 774,43 Eur skolos už elektros energijÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad tiekia elektros energijÄ namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau – Objektas). Nekilnojamojo turto registro vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis Objektas nuosavybės teise priklausė S. N., kurį, S. N. (duomenys neskelbtini) mirus, paveldėjo Lietuvos Respublika. Už Objekto ieÅ¡kovės patiektÄ per laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08 priskaičiuotÄ elektros energijÄ nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 774,43 Eur skola.

2. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį. Atsakovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tokį trumpÄ ginčo laikotarpį, nurodoma skolos suma yra neproporcingai didelė. Atsakovė paveldėjo mirusiojo S. N. turtÄ 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o 2017 m. kovo 8 d. apžiÅ«rėjus turtÄ suraÅ¡ytas apžiÅ«ros aktas ir fiksuoti elektros skaitliuko rodmenys, todėl atsakovė neturi jokių duomenų apie elektros energijos sunaudojimÄ Objekte iki nurodytos datos.

Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama, nes palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Tad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, kurios yra vykdomos neatsižvelgiant į tai, kokia yra paveldimo turto vertė. Jei bÅ«tų nustatyta aplinkybė, kad praÅ¡oma priteisti skola (jos dalis) susidarė iki S. N. mirties, tuomet tampa aktualus CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto termino laikymasis – praleidus šį terminÄ turi bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas dėl termino pareikÅ¡ti kreditoriui reikalavimÄ palikimÄ priėmusiam įpėdiniui atnaujinimo.

Be to, nagrinėjamu atveju, Objektas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 15 d. iš varžytynių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas iÅ¡ priskaitytų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitos nuo 2011-04-04 iki 2017-03-07 nustatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., apskaita įrengta 2011-04-11, paskutinis mokėjimas atliktas 2012-02-26, prieÅ¡ tai skaitliuko rodmuo nuraÅ¡ytas 2012-01-03, vėliau rodmuo nuraÅ¡ytas tik 2013-10-08, fiksuojant 5335,16 kWh skirtumÄ tarp patikrinto ir apmokėto rodmens. Buvo deklaruojama nuo 200 iki 1000 kWh per mėnesį, o 2012-01-03 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo - 2877 kWh, nustatant 542,16 kWh skirtumÄ tarp patikrinto ir apmokėto rodmens.

Teismas sprendė, kad per nepilnus 9 mėnesius buvo vidutiniškai suvartojama apie 320 kWh. Tai reiškia, kad, skaičiuojant iki S. N. mirties (duomenys neskelbtini) (dėl mirties fakto byloje nekilo ginčas), tikėtina galėjo būti suvartota dar apie 4800 kWh už 15 mėn. (320 kWh x 15 mėn.), t. y. viso iki pastarojo mirties galėjo būti suvartota apie 7677 kWh (2877 kWh + 4800 kWh). 2013-10-08 patikrinimo metu užfiksuotas rodmuo – 8670 kWh. Šis rodmuo iš esmės artimas rodmeniui iki S. N. mirties, be to, atsižvelgiant į tai, kad per nepilnus 9 elektros suvartojimo mėnesius buvo nustatytas apie 540 kWh skirtumas.

Nurodytos aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad ginčo įsiskolinimo suma tikėtinai susidarė iki S. N. mirties – (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad iš esmės taip argumentuoja ir atsakovė.

5. Teismas nurodė, kad šiai bylai taikytina CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri numato, kad už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Teismui pateikti įrodymai dėl realizuoto turto patvirtina atsakovės argumentus, kad faktiškai valstybei perėjusio turto tikroji vertė yra lygi 0, nes visas realizuotas turtas paskirstytas atsižvelgiant į pirmesnio išieškotojo – įkaito turėtojo – turtinius interesus (bankui pervesta 37 302,02 Eur); antstolei atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo išlaidų;

VÄ® Turto bankui atlygintos 135,08 Eur iÅ¡laidos, susijusios su turto paveldėjimo procedÅ«romis, – valstybė realios naudos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka negavo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad valstybė neturi prievolės atlyginti palikėjo skolas ieÅ¡kovės naudai. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo tiek dėl skolos priteisimo, tiek dėl tiek procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Ignitis“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 6.1. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad esminė aplinkybė, lėmusi CK 5.62 str. 3 d. taikymÄ , o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atmetimÄ , yra teismo padaryta prielaida, kad ginčo įsiskolinimo suma tikėtinai susidarė iki S. N. mirties – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ esmės taip argumentuoja ir atsakovas. Šį savo teiginį, atsispirdamas nuo atsakovo gynybinės pozicijos, teismas grindė vien subjektyviai atliktu priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitoje (toliau – Ataskaita) esančių duomenų interpretavimu, teoriniu paskaičiavimu, kad iki S. N. mirties (duomenys neskelbtini) tikėtinai galėjo bÅ«ti suvartota dar apie 4 800 kWh už 15 mėn. (320 kWh x 15 mėn.), t. y. viso iki pastarojo mirties galėjo bÅ«ti suvartota apie 7 677 kWh (2 877 kWh + 4 800 kWh), o kadangi Å¡is teismo paskaičiuotas duomuo yra artimas po S. N. mirties fiksuotam rodmeniui, tai neva savaime patvirtina, kad įsiskolinimo suma susidarė iki S. N. mirties. 6.2.

Priimdamas sprendimÄ teismas aiÅ¡kino bei taikė iÅ¡skirtinai tik su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusias normas, nors reikalavimas atsiskaityti už į ObjektÄ patiektÄ elektros energijÄ atsakovui buvo pareikÅ¡tas dėl bÅ«tent jam, kaip naujam Objekto savininkui, atsiradusios prievolės. Pažymi, kad palikėjo mirties momentu ieÅ¡kovo apskaitos sistemoje nebuvo duomenų apie bÅ«tent palikėjo įsiskolinimÄ už į ObjektÄ patiektÄ elektros energijÄ , kas matyti ir iÅ¡ Ataskaitos, kurioje nurodyta, jog skola laikotarpio pradžioje (t. y.

S. N. mirties momentu – (duomenys neskelbtini)) yra lygi 0 (nuliui) Eur. Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, tinkamai nenustatė ieÅ¡kovo reikalavimo teisės atsiradimo momento, dėl ko tinkamai neatskleidė ginčo esmės ir pritaikė teisės normas, kurių taikymui nebuvo jokio pagrindo. Savo ruožtu tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . 6.3. IÅ¡ Ataskaitos bei ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad į ObjektÄ patiekta elektros energija ginčo atveju buvo apskaičiuota bÅ«tent pagal ieÅ¡kovo fiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis.

Itin svarbu tai, kad Å¡ie rodmenys buvo fiksuoti jau po S. N. mirties, turtÄ paveldėjus atsakovui, t. y. 2013-10-08 ir 2013-11-08. Tik pagal Å¡iuos rodmenis, pritaikius atitinkamu laikotarpiu buvusį tarifÄ , buvo apskaičiuota už elektros energijÄ mokėtina suma, kas rodo, kad prievolė sumokėti 774,43 Eur įsiskolinimÄ atsirado atsakovui, kaip naujam Objekto savininkui. Taigi prieÅ¡inga teismo iÅ¡vada, lėmusi ieÅ¡kinio atmetimÄ , yra nepagrįsta ir neteisėta, padaryta, pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas. 6.4.

Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima tiksliai nustatyti, kokiais laikotarpiais ir kokiais kiekiais buvo vartojama į ObjektÄ patiekta elektros energija tiek iki S. N. mirties, tiek ObjektÄ paveldėjus atsakovui. Be to, nesant duomenų apie tai, kad po S. N. mirties Objektu niekas nesinaudojo, nėra įmanoma nustatyti tikrojo elektros energijos vartotojo. Nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė S. N., įskaitant ir laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08, kai buvo priskaityta už į ObjektÄ patiektÄ elektros energijÄ susidariusi skola, raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su jokiu kitu asmeniu nebuvo sudaryta.

Taisyklių 101 p. numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. 6.5. Teismas nukrypo nuo suformuotos Kasacinio teismo praktikos, kur pabrėžiama, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energijÄ kyla esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti.

Vadovaujantis LAT praktika, nepaisant to, kas faktiÅ¡kai naudojasi Objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turi bÅ«ti laikomas Objekto savininkas. 6.6. Net jeigu bÅ«tų susiklosčiusi prieÅ¡inga situacija, nėra pagrindo sutikti su aukščiau paminėta teismo iÅ¡vada, nes aplinkybė, kad už iÅ¡ varžytynių parduotÄ ObjektÄ gautus pinigus atsakovas iÅ¡leido savo patirtoms iÅ¡laidoms padengti (pvz.: iÅ¡laidoms, susijusioms su turto teisine registracija, kt.), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad prioritetas turėjo bÅ«ti teikiamas bÅ«tent tokiam iÅ¡laidų paskirstymui, kokį pasirinko atsakovas.

Teismas nenurodė jokių teisės nuostatų, kuriomis remiantis, bÅ«tų galima teigti, kad atsakovas pirmiausia turėjo pasidengti savo paties patirtas iÅ¡laidas, o ne atlyginti kreditorių reikalavimus. Be kita ko, teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad ieÅ¡kovo galimybės tinkamai bei laiku įstoti į galimų kreditorių eilę buvo esmingai apsunkintos bÅ«tent netinkamo atsakovo veikimo, visų pirma, per įstatymų nustatytus terminus nepriėmus palikimo, antra, šį faktÄ iÅ¡vieÅ¡inus tik 2017-03-13. 6.7.

Teismas rėmėsi iÅ¡ esmės tik niekuo nepagrįstais ir neargumentuotais atsakovo prieÅ¡taravimais, apsiribodamas nurodymu, kad iÅ¡ esmės taip motyvuoja ir atsakovas, neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų argumentų sutinkamai su byloje esančiais įrodymais, ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 185 str. nuostatas. Sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu, todėl naikintinu. Papildomai pažymi, kad teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų, susietų su tuo, kad pareiga sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ atsirado, kaip nauja atsakovo pareiga, Å¡iam tapus paveldėtoju.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 7.1. Pareiga įrodyti skolos susidarymo laikotarpį (CPK 178 str.) tenka apeliantui – bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovo pateiktoje detalizacijoje apie elektros skaitliukų duomenų rodmenis ir apmokėjimÄ fiksuota, jog palikėjas S. N. paskutinį kartÄ už elektros paslaugas mokėjęs 2012 m. vasario 26 d. 133,23 Eur. S. N. mirė (duomenys neskelbtini), t. y., praėjus trylikai mėnesių po paskutinio savo atlikto mokėjimo už suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė (CPK 185 str.), kad praÅ¡oma priteisti 774,43 Eur skola susidarė per nurodytÄ laikotarpį, S. N. esant gyvam. 7.2. Aplinkybė, kad skaitliukų duomenų rodmenys nuraÅ¡yti 2013 m. spalio 8 d. nepatvirtina, kad skola susidarė po palikėjo S. N. mirties, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo turtu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. bÅ«tų naudojęsi tretieji asmenys.

Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po paskutinio skaitliukų duomenų nuraÅ¡ymo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (per kalendorinį mėnesį), kada abonentas atjungtas dėl skolos, nesikeitė skolos dydis. 7.3. IeÅ¡kovė skunde nurodo naujÄ aplinkybę, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir atsakovė neturėjo galimybės į jÄ atsikirsti – neva atsakovė vilkinusi palikimo priėmimÄ , todėl ieÅ¡kovė negalėjo savalaikiai iÅ¡vieÅ¡inti savo reikalavimo atsakovei.

VÄ® Turto bankas, siekdamas atsikirsti ir paneigti nurodytÄ aplinkybę, teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2017 m. vasario 7 d. raÅ¡tÄ , kuris paneigia apeliacinio skundo motyvus (CPK 314 str.), t.y., paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas ne VÄ® Turto bankui, o VMI (be nekilnojamojo turto buvo paveldimas ir kilnojamasis turtas). Atsižvelgiant, kad tik gavus nurodytÄ VMI raÅ¡tÄ VÄ® Turto bankui tapo žinoma apie valstybės paveldėtÄ turtÄ , visi veiksmai iÅ¡ atsakovo pusės buvo atlikti tinkamai ir laiku. 7.4.

PareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateiktas 2020 m. kovo 20 d., t.y. po 7 metų nuo skolos fiksavimo ir po 3 metų, kada VÄ® Turto bankas iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registravo nuosavybės teises, todėl ieÅ¡kovės veiksmuose kaip specializuotos įmonės, tiekiančios elektros energijÄ ir administruojančios atsiskaitymÄ už suteiktas paslaugas, veiksmuose galimai yra aplaidumo požymių. Savalaikiai pateikus pretenzijÄ dėl palikėjo S. N. iki mirties atsiradusio prievolės CK 5.63 straipsnio pagrindu VÄ® Turto bankas be savo patirtų 135,08 Eur iÅ¡laidų, bÅ«tų nurodęs turtÄ realizavusiai antstolei R.

V. palikėjo kreditoriaus (apeliantės) reikalavimÄ ir, tikėtina, atsižvelgiant, jog S. N. varžytinėse parduotas turtas už 39 351 Eur, o be apeliantės vieninteliu kreditoriumi buvo įkaito turėtojas Luminor Bank AB, UAB „Ignitis“ reikalavimas bÅ«tų padengtas dar 2017 metais. 7.5. Apeliantė nenurodo absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o skundžiamas sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, t.y. sprendime nurodyti motyvai dėl kurių apelianto argumentai yra atmetami. Teismas nepažeidė sprendimo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų – motyvuojančioje sprendimo dalyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimai; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, teismo išvados nuoseklios ir logiškos, sprendimas pagrįstas įrodymais ir teisiniais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 9. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-02-07 raÅ¡tÄ dėl S. N. paveldėto turto. Nurodo, kad atsirado poreikis pateikti šį įrodymÄ susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, kuriame keliamos naujos aplinkybės.

10. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi vertinant skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, todėl pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas priimamas (CPK 314 straipsnis). Dėl ginčo esmės 11. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės kaip turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.) paveldėtojos 774,43 Eur skolÄ už ieÅ¡kovės patiektÄ elektros energijÄ per laikotarpį nuo 2013-10-08 iki 2013-11-08.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (Objektas), kurį paveldėjo atsakovė, nuosavybės teise priklausė S. N.. Å is asmuo mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartÄ buvęs namo savininkas už elektrÄ buvo sumokėjęs 2012 m. vasario 26 d. 133,23 Eur ir iki jo mirties už elektros energijÄ mokėta nebuvo.

13. Esminė ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodoma aplinkybė (ieÅ¡kinio pagrindas), kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas atsirado atsakovei tapus turto savininke. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad skola susidarė dar iki Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į turtÄ Ä¯gijimo, t. y. iki buvusios turto savininko mirties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , su tokia atsakovės iÅ¡vada sutiko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal anksčiau buvusio savininko ankstesniais mėnesiais vartotÄ elektros energijÄ realu, kad bÅ«tent savininkas vartojo elektros energijÄ , už kuriÄ susidarė skola.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog skola už jos nurodomÄ laikotarpį, t. y. vienÄ mėnesį, susidarė tik po buvusio savininko mirties. Kaip minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvęs savininkas paskutinį kartÄ atliko mokėjimÄ 2012 m. vasario 26 d. Byloje nėra duomenų, kad buvęs savininkas iki mirties, t. y. net 13 mėnesių nevartojo elektros energijos. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė atliko elektros skaitliukų patikrinimÄ ir nurašė duomenis apie Objekte suvartotÄ elektrÄ 2013 m. spalio 8 d. nepatvirtina, kad skola susidarė po palikėjo S. N. mirties.

Atsakovė teisi teigdama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo turtu po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. spalio 1 d. bÅ«tų naudojęsi tretieji asmenys. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po paskutinio skaitliukų duomenų nuraÅ¡ymo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (per kalendorinį mėnesį), kada abonentas atjungtas dėl skolos, nesikeitė skolos dydis. Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ pateikta atsakovės 2017 m. kovo 8 d. turto apžiÅ«ros akto kopija, kurioje nurodyta, jog į pastato vidų pateikti nepavyko, reikalinga durų atrakinimo paslauga.

Nurodytas raÅ¡ytinis įrodymas taip pat patvirtina, kad atsakovė tapusi turto, kuriam elektros energijÄ tiekė ieÅ¡kovė, savininke 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2013 m. spalio-lapkričio mėnesiais elektros energijos nurodytai sumai suvartoti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė Objekte po savininko mirties vartojo elektrÄ . Å alių dėstomos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad skola susidarė dar iki buvusio savininko mirties.

15. Pripažinus aplinkybę, kad įsiskolinimas atsirado anksčiau nei atsakovei tapus turto savininke ir dar iki Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į turtÄ Ä¯gijimo, t. y. iki buvusio turto savininko mirties, ieÅ¡kovė, norėdama tokį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti, turėjo pareikÅ¡ti atsakovei, kaip palikėjos įpėdinei, kreditorinį reikalavimÄ CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį už palikėjo skolas valstybė atsako nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateiktas 2020 m. kovo 20 d., t.y. po 7 metų nuo skolos fiksavimo ir po 3 metų, kada VÄ® Turto bankas iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu registravo nuosavybės teises. Byloje taip pat nustatyta, kad realizavus Luminor Bank AB įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės Å«kio paskirties sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., gauta 39 351 Eur lėšų, iÅ¡ kurių įkaito turėtojui (bankui) pervesta 37 302,02 Eur, atlyginta 1 913,90 Eur vykdymo iÅ¡laidų antstolei;

VÄ® Turto bankui atlygintos 135,08 Eur iÅ¡laidos, susijusios su turto paveldėjimu. Nustatyta, kad padengus kreditorių įsiskolinimus, valstybei jokio turto neliko. Å iame kontekste atmestinas ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė iÅ¡skirtinai tik su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusias normas, nors reikalavimas atsiskaityti už į ObjektÄ patiektÄ elektros energijÄ atsakovui buvo pareikÅ¡tas dėl bÅ«tent jam, kaip naujam Objekto savininkui, atsiradusios prievolės.

17. Net ir tuo atveju, jei pripažinti, kad skola susidarė ieÅ¡kovės nurodomu elektros energijos suvartojimo laikotarpiu, toks reikalavimas taip pat negalėtų bÅ«ti tenkinamas, nes ieÅ¡kovė skolos susidarymo metu nebuvo turto savininke (ja tapo tik 2017-03-13 pagal paveldėjimo liudijimÄ ). Turto savininke atsakovė nebuvo ir ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ metu (2020 m. kovo 20 d.), nes turtas buvo realizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės nurodomas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 101 p., numatantis, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, negalėtų bÅ«ti taikomas ir Å¡iuo pagrindu.

18. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė vilkino palikimo priėmimÄ , todėl ieÅ¡kovė negalėjo pareikÅ¡ti savo reikalavimo laiku. Šį ieÅ¡kovės argumentÄ paneigia atsakovės į bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, kad atsakovė tik gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. vasario 7 d. raÅ¡tÄ su kuriuo buvo persiųstas Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2017-12-03 iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ pagal kompetencijÄ su praÅ¡ymu įtraukti turtÄ Ä¯ atsakovės apskaitÄ , perimti jo valdymÄ patikėjimo teise bei pradėti Å¡io turto skolų administravimo procedÅ«rÄ . Atsižvelgiant, į VMI raÅ¡tÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė vilkino palikimo priėmimo procedÅ«ras.

19. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokių teisės nuostatų, kuriomis remiantis, bÅ«tų galima teigti, kad atsakovas pirmiausia turėjo pasidengti savo paties patirtas iÅ¡laidas, o ne atlyginti kreditorių reikalavimus. Taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad ieÅ¡kovo galimybės tinkamai bei laiku įstoti į galimų kreditorių eilę buvo esmingai apsunkintos bÅ«tent netinkamo atsakovės veikimo, visų pirma, per įstatymų nustatytus terminus nepriėmus palikimo, antra, šį faktÄ iÅ¡vieÅ¡inus tik 2017-03-13.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes pati ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡ieÅ¡koti susidariusį įsiskolinimÄ , netinkamai įgyvendino savo teises. Žinodama apie 2017 metais iÅ¡vieÅ¡intÄ faktÄ , kad turtÄ , kuriame buvo tiekiama elektra ir žinoma apie susidariusį įsiskolinimÄ , paveldėjo valstybė, nepareiÅ¡kė įstatymu nustatytu terminu kreditorinio reikalavimo paveldėtojai. To ieÅ¡kovei nepadarius atsakovei negalėjo bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovei susidariusį įsiskolinimÄ .

Todėl prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovė padengusi visų kreditorių pareikÅ¡tus įsiskolinimus galėjo padengti ir savo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su paveldėto turto realizavimu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybė neturi prievolės atlyginti palikėjo skolas ieÅ¡kovės naudai. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimÄ 20. IeÅ¡kovės nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nebuvo vertinti ieÅ¡kovės pateikti paaiÅ¡kinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtÄ sprendimÄ .

Dėl procesinės baigties 21. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja Rita Kisielienė