c584bb06-607e-45ea-9f27-4e504e398fb1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-643-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66662-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. P. (D. P.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2019 m. liepos 15 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. LK-80 taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, galutine 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 6 (šešeri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 4 d. 3. 2019 m. liepos 15 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-80 nutarta taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti, D. P. pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du bei statybininko-apdailininko specialybes, išėjęs į laisvę, jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, yra gauta tai patvirtinanti pažyma. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos planÄ , bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodydamas, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymÄ , kurie įvykdyti neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas. D. P. anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau probacija reikiamų rezultatų nedavė, nes nuteistasis vėl nusikalto. Å iuo metu likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, todėl lygtinio paleidimo taikymas pažeistų visuomenės interesus ir teisingumo principo reikalavimus.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis D. P. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡taraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, taip pat teismų praktikai, todėl turi bÅ«ti panaikinta.

Nuteistojo vertinimu, atsiliepimÄ pateikęs prokuroras jame pateikė savo asmeninę, subjektyviÄ nuomonę, be to, naudojo demagogijÄ , kuria teismas neturėjo vadovautis. D. P. skunde pažymi, kad apylinkės teismas, vertinęs, ne tik Komisijos nutarimo teisėtumÄ , bet ir pagrįstumÄ , taip pat vertinęs įstatyme nenumatytus lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, veikė ultra vires, t y. virÅ¡ydamas turimus įgaliojimus. 5.2. Skundo autorius teigia, kad buvo pažeistos jo, kaip piliečio, teisės į teisingÄ teismÄ .

Å iuo metu jis priklauso žemos rizikos nuteistųjų grupei, kas savaime yra pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas yra patvirtinęs daug Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra dvigubai ar net trigubai didesnė nei nustatyta jam. Todėl jis yra atvirai diskriminuojamas, nors diskriminacijÄ draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktas. 5.3.

Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo netaikymo kriterijų, kaip to reikalauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22. Padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo metu, taip pat ir po jos atlikimo, todėl veikų pavojingumas, kaip ir ankstesnių teistumų skaičius, negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Nuteistasis pažymi, kad drausminių nuobaudų neturi, yra vienuolika kartų skatintas, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymÄ vadovautis progresyvaus bausmės atlikimo principu, t. y. atsisakymÄ patvirtinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Komisijos nutarimÄ .

6. Atsiliepime į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras R. M. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

7. Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju D. P. minėtÄ formalųjį kriterijų tenkina, tačiau to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi bÅ«tina nustatyti ir svariÄ pažangÄ , mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį.

BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ mažinantys veiksniai, taip pat apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. TokiÄ galimybę apsprendžia nuteistojo elgesys per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ ir paskirtÄ bausmę, asmenybės ypatumai. Nors pastaruoju metu D. P. elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę, gerėja ir jis yra pataisos namų administracijos vertinamas teigiamai, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistajam yra bÅ«dingas nusikalstamas modelis, t. y. yra daromos tokio paties pobÅ«džio nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis lyginant su ankstesniais nusikaltimais, kas rodo, jog Å¡velnus baudžiamumas neskatina D. P. keisti turimų nusikalstamų įpročių. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nustatytos sÄ lygos buvo pažeistos.

Tai, jog D. P. teigia pripažįstantis kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nėra kuo nors iÅ¡skirtinė aplinkybė, kadangi kaltės jis iÅ¡ esmės neneigė ir ankstesnius kartus, tačiau vis tiek pakartotinai nusikalto. Be to, ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nors nuteistasis apskritai supranta ir gerbia įstatymo normas, tačiau iÅ¡kraipo ir sumenkina informacijÄ apie savo nusikaltimus. D. P. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo.

Taigi, nuteistojo padarytų nusikaltimų analizė yra pavirÅ¡utiniÅ¡ka, kas neleidžia teigti, jog jis pilnai suvokia savo prieÅ¡ingų teisei veikų pavojingumÄ visuomenei.

11. AukÅ¡tesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. P. bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, yra ne kartÄ skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, įgijo statybininko-apdailininko bei suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du specialybes, lanko pozityvaus užimtumo programas. Taigi, nuteistasis laikosi pataisos įstaigoje nustatyto režimo reikalavimų, vis dėlto, tai nėra kuo nors iÅ¡skirtinė aplinkybė, kadangi tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Jei D. P. nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, bÅ«tų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl nekonfliktavimas su pataisos įstaigos administracija, reagavimas į taikomas poveikio priemones jam pačiam yra naudingas, nes suteikia Å¡velnesnių kalinimo sÄ lygų galimybes. Vis dėlto, bausmės tęsimui nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje D. P. dar nėra pasiruošęs, tai patvirtina ir nuteistojo skundo teiginiai apie prokuratÅ«ros bei teismo vykdomÄ demagogijÄ , tuščiažodžiavimÄ , veikimÄ virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, diskriminacijÄ jo atžvilgiu ir kt.

Akivaizdu, jog nuteistojo mÄ stysena nėra nukreipta į konkrečių ateities gyvenimo planų kÅ«rimÄ bei jų įgyvendinimÄ , siekį legaliai bei sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui, rÅ«pinimÄ si Å¡eimos nariais ir pan. PrieÅ¡ingai, D. P. skunde dėsto abstrakčius, deklaratyvius ir objektyviais duomenimis neparemtus samprotavimus apie neva pažeistas jo teises bei teisėtus lÅ«kesčius. Vietoj to, kad nuosekliai bei argumentuotai, savais žodžiais iÅ¡dėstytų, kodėl yra vertas probacijos, paaiÅ¡kintų (pagrįstų), kodėl yra pagrindas tikėti jo teiginiu, kad daugiau nepažeis lygtinio paleidimo sÄ lygų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, nevartos narkotinių (psichotropinių) medžiagų pats ir neužsiims tokių medžiagų platinimu, nuteistasis padrikai cituoja įvairių teisės aktų nuostatas bei įžeidžiančiu tonu reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ jo lÅ«kesčių neatitinkančiu teismo sprendimu.

Tokia skundo autoriaus D. P. pozicija neleidžia teisėjų kolegijai pritarti Socialinio tyrimo išvados teiginiams, jog nuteistasis šiuo metu gerai atpažįsta savo problemas ir gali aiškiai pateikti jų pavyzdžius, turi konkrečius tikslus ir geba jų siekti. Nors išvados rengėjai nurodo, jog nuteistasis praeityje buvo linkęs pasielgti impulsyviai, tačiau teismui pateiktas skundas patvirtina, jog impulsyvumas bei emocionalumas šiuo metu D. P. taip pat yra būdingas.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nuteistasis praeityje yra vartojęs narkotines medžiagas – kokainÄ . Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuota narkotinių medžiagų vartojimo fakto, o D. P. teigia tvirtai pasiryžęs daugiau Å¡ių medžiagų nebevartoti, tačiau vien tokių deklaratyvių teiginių nepakanka iÅ¡vados darymui, jog nuteistasis neturi problemų dėl svaigiųjų medžiagų vartojimo. Pažymėtina, jog skundo autorius dalyvavo tik vienoje programoje – „Sugrįžimas“, kuri skirta nuteistiesiems, kurie yra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir jÄ užbaigė, taip pat sudalyvavo viename užsėmime tema „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai.

Gydymosi galimybės Lietuvoje“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, atsižvelgiant į jo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ praeityje, turėtų sistemingai dalyvauti narkotinių medžiagų vartojimo (kartu ir tokių medžiagų platinimo) prevencijai skirtose programose, taip dėdamas pastangas keisti savo žalingus įpročius. Sudalyvavimas keliuose užsiėmimuose neleidžia spręsti apie teigiamus Å¡ių programų rezultatus, nusikalstamų nuostatų pasikeitimÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D.

P. iki nuteisimo turėjo darbÄ , gyveno faktinėje Å¡eimoje, tačiau tai jo nesulaikė nuo narkotinių medžiagų vartojimo bei su Å¡ių medžiagų platinimu susijusių nusikalstamų veikų vykdymo. Todėl tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo turėtų pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat bÅ«tų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog D. P. pakartotinai nenusikals, t. y. sugebės savo asmeninius poreikius patenkinti iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio ir nesieks nelegalių pajamų.

Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų bankui, pragyventi jam padeda artimieji, nes pataisos įstaigoje D. P. nedirba dėl laisvų darbo vietų stygiaus. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pajamos ir lėšų tvarkymas nuteistajam yra aktuali problema, kadangi šiuo metu pakankamai lėšų pragyvenimui jis neturi ir yra priklausomas nuo kitų asmenų.

13. BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kad teismas gali, o ne privalo taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, jog net ir esant jame numatytiems pagrindams, galima tik svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lygiÅ¡kai jį taikyti, nevertinant kitų – materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas yra individualus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės skundo autoriui klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai D. P. charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Remiantis iÅ¡dėstytu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nors Å¡iuo metu nuteistojo elgesys ir kreipiamas teigiama linkme (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti), tačiau D. P. pažanga negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, neskatinant jam klaidingos nuomonės dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ formavimosi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. P. (D. P.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 30 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė