c584414a-a230-40c8-8ae7-e4d62f5e40f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-743-370/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.2.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Unihanza“, uždarosios akcinei bendrovės „Golden Consulting Group“, V.

N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-603/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Unihanza“, uždarajai akcinei bendrovei „Golden Consulting Group“ ir V. N. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logichema“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų UAB ,,Unihanza“, UAB „Golden Consulting Group“ ir V.

N. 1 431 918 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas V. N. yra ieÅ¡kovės 40 proc. akcijų savininkas, iki 2016 m. pabaigos buvęs ilgametis ieÅ¡kovės komercijos direktorius, atsakingas už darbÄ su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymÄ . Atsakovas, dar dirbdamas UAB „Logichema“, įsteigė identiÅ¡ka veikla (pramoninės chemijos, dažų technologijų distribucija ir komerciniu tarpininkavimu dažų gamintojams ir kitoms chemijos pramonės įmonėms) užsiimančias įmones (UAB ,,Unihanza“, UAB „Golden Consulting Group“) ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasinaudodamas informacija, sudarančia ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, kartu su kitais atsakovais slapta perėmė (nukreipė) svarbiausius ieÅ¡kovės tiekėjus ir klientus, verslo santykius (verslÄ ) su jais, perviliojo darbuotojus ir padarė didelę žalÄ ieÅ¡kovei.

3. Nurodė, kad, iki atsakovui V. N. nutraukiant darbo sutartį (praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ užimamų pareigų pateiktas 2016 m. gruodžio 15 d., darbo sutartis nutraukta – 2016 m. gruodžio 29 d.) su ieÅ¡kove, už darbÄ su klientais ir tiekėjais buvo atsakingi direktorius A. T., komercijos direktorius V. N., technologas–vadybininkas M. Å ., technikos direktorius A. Ž., projektų vadovas R. K.. M. Å . 2016 m. gruodžio 21 d. taip pat pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove ir darbo santykiai su juo nutraukti 2017 m. sausio 10 d., tačiau po to M. Å . pradėjo dirbti UAB „Unihanza“ vadybininko pareigose.

4. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ vieno pagrindinių tiekėjų Italijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Hero Europe S.r.l. (toliau – ir Hero) gavo praneÅ¡imÄ apie bendradarbiavimo nutraukimÄ su ieÅ¡kove nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau ieÅ¡kovei pavyko susitarti su Hero, kad Hero 2017 m. atstovaus tiek ieÅ¡kovė, tiek ir UAB „Unihanza“. 2017 m. sausio 2 d., apie bendradarbiavimo su ieÅ¡kove nutraukimÄ ir bendradarbiavimo tiesiogiai su atsakovu V. N. pradžiÄ nuo 2017 m. sausio 2 d. klientams pranešė vienas svarbiausių ieÅ¡kovės tiekėjų – Å veicarijos Konfederacijoje registruotas juridinis asmuo „CEAC AG“ (toliau – ir CEAC). 2017 metų eigoje paaiÅ¡kėjo, kad ir kiti tiekėjai bei klientai pradėjo mažiau bendradarbiauti su ieÅ¡kove.

5. Atsakovas V. N. 2015 m. vasario 26 d. įregistravo UAB „UAB Golden Consulting Group“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016 m. vasario 2 d. tapo V. N.. IeÅ¡kovei tapo žinoma, kad į Å¡iÄ Ä¯monę, dar dirbdamas ieÅ¡kovės komercijos direktoriumi, V. N. nukreipė ieÅ¡kovės tiekėjÄ TRANSMARE-CHEMIE Handelsgesellschaft mbH ir klientę UAB „Baltic Petroleum“, su kuria sudarė bendradarbiavimo sutartis, o M. Å ., dar dirbdamas pas ieÅ¡kovę, slapta pas UAB „Unihanza“ nukreipė naujai susidomėjimÄ bendradarbiauti su ieÅ¡kove pareiÅ¡kusį potencialų tiekėjÄ â€žUnited Process Controls“. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovai savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimÄ .

6. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. negavo 583 536 Eur pajamų iš veiklos, taip pat dėl atsakovų pasisavintos ieškovės konfidencialios informacijos ieškovė patyrė 848 382 Eur išlaidų, t. y. ieškovei padaryta žala yra, iš viso 1 431 918 Eur.

7. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir skirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos priteisiant atsakovams.

8. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Logichema“ direktorius yra A. T., kuris yra atsakovo A. N. pusbrolis. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. pradėjo eiti ieÅ¡kovės komercijos direktoriaus pareigas, tačiau tarp A. T. ir V. N. buvo susitarimas, jog A. T. mokės V. N. 37 procentų dydžio dividendus nuo UAB „Logichema“ veiklos sėkmingų verslo rezultatų pagal 2006 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu A. T. V. N. už 37 000 Lt (10 715,94 Eur) perleido 37 procentus visų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau už akcijas atsakovas V. N. nesumokėjo. UAB „Logichema“ sėkmingai plėtojo veiklÄ ir 2013 metų pabaigoje apyvartai pasiekus iki 10 mln. eurų ir iki 1 mln. eurų grynojo pelno į metus, A. T. pripažino, jog perleistų akcijų vertė jam atsipirko ir įsiskolinimo už akcijų perleidimÄ nėra.

9. Nurodė, kad A. T. nuo 2006 metų nevykdė susitarimo sÄ Å¾iningai dalytis UAB „Logichema“ pelnu, todėl atsakovas V. N. 2013 metais nutarė pasitraukti iÅ¡ bendrovės veiklos, tačiau darbo sutarties su UAB „Logichema“ nenutraukė, nes A. T. pažadėjo ateityje mokėti dividendus, o kaip Å¡io pažado patvirtinimÄ , pasiÅ«lė papildomai perleisti UAB „Logichema“ 30 paprastųjų vardinių akcijų, jų perleidimÄ Ä¯formindamas 2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. 2015 metais prasidėjo moralinis spaudimas V.

N. ir jo sutuoktinės D. N., dirbusios vyriausiojo finansininko padėjėja, atžvilgiu. Susidariusi nepalanki bendrovės darbinė psichologinė atmosfera veikė ne tik V. N., tačiau ir kitus darbuotojus, kurie neapsikentę nutraukdavo darbinę veiklÄ UAB „Logichema“, todėl V. N. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove. Atsakovui V. N. dirbant UAB „Logichema“ ieÅ¡kovė nevykdė jokių reikalavimų dėl bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties ir bendrovės konfidencialios informacijos ir duomenų apsaugos, t. y. nė su vienu darbuotoju nebuvo pasiraÅ¡yti jokie susitarimai dėl bendrovės konfidencialios informacijos saugojimo.

10. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes A. T. siekia daryti spaudimÄ atsakovui V. N., kad Å¡is atsisakytų savo turimų 40 procentų akcijų, jas perleisdamas atgal A. T. tam, jog galėtų vienasmeniÅ¡kai realizuoti iÅ¡ Liuksemburge registruotos specialių cheminių medžiagų platintojos Azelis S. A. pasiÅ«lymÄ parduoti 100 proc. jungtinių įmonių, kartu sudarančių Logichema Group už 3 375 000 Eur kainÄ . A. T. susitikimo metu atsakovui V. N. paaiÅ¡kino, jog UAB „Logichema“ kaina Å¡iame pasiÅ«lyme yra 1 000 000 Eur, todėl 600 000 Eur tektų A. T., o 400 000 Eur – atsakovui V. N.. Tačiau atsakovas V. N. su Å¡iuo A. T. pasiÅ«lymu nesutiko.

11. Nurodė, kad atsakovas V. N. nesukÅ«rė konkuruojančios įmonės ir neperviliojo ieÅ¡kovės darbuotojo M. Å ., kaip tai įrodinėjama ieÅ¡kinyje. Atsakovas V. N. darbo santykius su ieÅ¡kove nutraukė ne turėdamas tikslÄ konkuruoti su ieÅ¡kove, o dėl ieÅ¡kovės vadovo ir pagrindinio akcininko nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais buvo varžomos V. N. (akcininko) turtinės ir neturtinės teisės. Taip pat atsakovas V. N. pradėjo vadovauti UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ siekdamas vystyti savarankiÅ¡kÄ ir sÄ Å¾iningÄ verslÄ , nesinaudodamas nei ieÅ¡kovės komercinėmis paslaptimis ir nei perimdamas ieÅ¡kovės verslo kontaktų.

IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl neegzistuoja ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.246 straipsniai). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: 1) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 182 660,23 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 1 434 Eur žyminio mokesčio ir 2 610 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 3) priteisė atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės 11 342,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas taip pat atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. dirbo UAB „Logichema“ komercijos direktoriaus pareigose. Atsakovo V. N. darbo sutartyje nebuvo įraÅ¡yti susitarimai dėl konfidencialios informacijos, bendrovės komercinių paslaugų saugojimo ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas V. N. buvo pasirašęs ir supažindintas su bendrovės komercinėmis paslaptimis, tačiau ieÅ¡kovė įrodė, jog duomenys apie jos tiekėjus ir klientus yra UAB „Logichema“ komercinė paslaptis ir atsakovai ja neteisėtai pasinaudojo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai padarė žalÄ ieÅ¡kovei dėl to, jog atsakovas V. N., kaip buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas ir akcininkas, siekdamas turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, gavęs duomenis apie ieÅ¡kovės komercine paslaptimi laikomus jos tiekėjų / klientų duomenis, kuriuos, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo, neteisėtai perdavė savo kontroliuojamoms bendrovėms (UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“), kuriuos be ieÅ¡kovės sutikimo, neteisėtai įgijo ir naudojo, turint tikslÄ konkuruoti siekiant sau naudos, t. y. tokiais veiksmais atsakovai padarė KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. N. pateikus ieÅ¡kovės direktoriui praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., 2016 m. gruodžio 21 d. tokį praÅ¡ymÄ pateikė ir M. Å ., kuris buvo vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės darbuotojų dirbant su ieÅ¡kovės tiekėjais ir klientais bei žinojo visas ieÅ¡kovės komercines paslaptis. Taip pat nustatė, kad bÅ«tent po V. N. ir M. Å . praÅ¡ymų atleisti iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovė pradėjo gauti tiekėjų praneÅ¡imus apie bendradarbiavimo nutraukimÄ , tiekėjai taip pat pateikė informacijÄ , kad toliau bus dirbama su V. N. arba su UAB „Unihanza“ ir jai atstovaujančiu asmeniui M. Å .. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie atsakovų veiksmai sudaro savarankiÅ¡kÄ KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimÄ .

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualiÄ praktikÄ ir KÄ® 15 straipsnio 4 dalį, ieÅ¡kovės negautos pajamos iÅ¡ atsakovų gali bÅ«ti priteisiamos tik už vienerių metų laikotarpį, t. y. už 2017 metus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė 2017 metais negavo 182 660,23 Eur pajamų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl 1 249 257,77 Eur žalos atlyginimo, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 669 347,50 Eur padarytos žalos atlyginimo.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti komercinės paslapties sukÅ«rimo iÅ¡laidas, susidedančias iÅ¡ V. N. ir M. Å . atlyginimo, skirto ginčo komercinei paslapčiai sukurti, t. y. 276 106 Eur. 17.2. Pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistÄ negautų pajamų sumÄ . IeÅ¡kovės tvirtinimu Å¡i suma turėjo bÅ«ti ne 182 660,23 Eur, o 575 901,73 Eur (583 563 Eur – 7 661,27 Eur). 17.3.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė KÄ® 15 straipsnio 4 dalį numatytÄ vienerių metų terminÄ . Jis taikomas tik draudimui atsakovui V. N. naudoti komercinę paslaptį, bet neriboja atlygintinos žalos dydžio, kai žala yra tęstinio pobÅ«džio. Be to, jis jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti taikomas, kai žalÄ sukėlė atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, nes jos nebuvo darbo santykiuose su ieÅ¡kove, ir kai žala padaryta kitais veiksmais, nei atsakovo V.

N. pasinaudojimas komercine paslaptimi. 17.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės negautų pajamų (pelno) vidurkį laikotarpiu 2015–2016 m., be to, nepagrįstai nepriteisė 2016 m. negauto pelno iš Vokietijoje registruoto juridinio asmens „Transmare-Chemie“ produkcijos pardavimų. 2016 metais dar tęsėsi atsakovo V. N. darbo santykiai su UAB „Logichema“, o neteisėti veiksmai jau buvo atlikti. Todėl 2016 m. negautas pelnas iš Transmare-Chemie produkcijos pardavimų turi būti priteisiamas visiškai – pagal 2015 duomenis.

O negauto pelno iÅ¡ Transmare-Chemie produkcijos pardavimų 2017 m. (2015 ir 2016 m. vidurkis) turi bÅ«ti nustatomas pagal 2015 m. faktinius duomenis ir priteistÄ sumÄ už 2016 metus.

18. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 18.1. IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo V. N. ir buvusio ieÅ¡kovės darbuotojo M. Å . veiksmų ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. 18.2. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti duomenys apie tiekėjus ir klientus sudarė komercinę paslaptį, ir kad ieÅ¡kovė bÅ«tų ėmusi bent minimalių priemonių ir pastangų UAB „Logichema“ veiklai reikÅ¡mingos konfidencialios informacijos, tuo labiau komercinės paslapties, apsaugojimui.

19. Atsakovai apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo V. N. pasitraukimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės bendrovėje UAB „Logichema“ priežastį, nes tai lėmė teismo nepagrįstos iÅ¡vados, jog atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieÅ¡kove nutraukė turėdamas tikslÄ nesÄ Å¾iningai konkuruoti. 19.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas V. N., pažeisdamas KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, perviliojo ieÅ¡kovo darbuotojÄ M. Å . dirbti bendrovėje UAB „Unihanza“. 19.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo dalykÄ dėl konfidencialios informacijos, sudarančios ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, t. y. neatskleidė bylos esmės.

20. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieÅ¡kove nutraukė savo noru, be svarbių priežasčių, siekdamas perimti svarbiausius ieÅ¡kovės tiekėjus, t. y. nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kove. 20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės darbuotojas M. Å ., pažeidžiant KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, buvo perviliotas į V.

N. valdomÄ UAB „Unihanza“. 20.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, perimdami ieÅ¡kovės tiekėjus CEAC, Transmare-Chemie ir Synthos, neteisėtai pasinaudojo ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. 20.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai perviliojo ieÅ¡kovės tiekėjus ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, taip pat sprendimo dalies, kuria atmesta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalis dėl 1 249 257,77 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 23. IeÅ¡kovė UAB „Logichema“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 1) iÅ¡traukÄ iÅ¡ leidinio „Guidance on Transfer Pricing Aspects of Intangibles, Action 8: 2014 Deliverable“ apie tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, su vertimu į lietuvių kalbÄ ; 2) iÅ¡traukÄ iÅ¡ užsienio valstybės leidinio anglų kalba apie tai, kas yra nematerialus turtas su vertimu į lietuvių kalbÄ ; 3) UAB „Logichema“ CEAC pigmentinių pastų, Transmare ir Synthos produktų pardavimo projektų su darbo santykiais susijusių iÅ¡laidų lentelę.

24. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui spręsti. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieÅ¡kovės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepagrindė Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat ieÅ¡kovės pateiktas nauji įrodymai (iÅ¡traukos iÅ¡ leidinių) įrodymų leistinumo prasme neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

26. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 1) Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytų pirkimų iÅ¡ tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 suvestinius duomenis už 2017–2019 metų laikotarpį su vertimu į lietuvių kalbÄ ; 2) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovų teiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytų pirkimų iÅ¡ tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 suvestinius duomenis už 2017–2019 metų laikotarpį su vertimu į lietuvių kalbÄ , tačiau Å¡is įrodymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2017 – 2019 metų laikotarpiu veiklÄ vykdė per Logichem Group sudarančias įmones.

Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022, kurioje konstatuoti V. N., kaip akcininko, teisių pažeidimai ir neteisėtas informacijos ribojimas akcininkui.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovai nepagrindė Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovų pateikti suvestiniai duomenys apie Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytus pirkimus iÅ¡ tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 už 2017–2019 metų laikotarpį, nėra susiję su byla ir jie nei įrodo, nei patvirtina bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė vykdo ir / ar vykdė veiklÄ per kitas susijusias įmones.

28. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės, todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad teismui atsakovų prašoma priimti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022 pasiekiama naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, teisėjų kolegija teikiamos nutarties nepriima, kaip perteklinio įrodymo byloje.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 29. Atsakovai praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumas ir bylos esmė gali bÅ«ti atskleista atsakovams duodant žodinius paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismui dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymo dėl atsakovo V. N. darbo nutraukimo priežasčių ieÅ¡kovės bendrovėje, informacijos apie ieÅ¡kovės tiekėjų ir klientų panaudojimo aplinkybių ir UAB „Golden Consulting Group“ ir UAB „Unihanza“ verslo vykdymo aplinkybių.

30. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 straipsnis).

31. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , taip pat yra pasisakoma, kad įstatymo yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso bÅ«tinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

32. Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste teisėjų kolegija atsakovų praÅ¡ymo motyvų, t. y. kad bylos esmės atskleidimui yra bÅ«tina, jog atsakovai duotų paaiÅ¡kinimus žodžiu, nevertina kaip iÅ¡imtinės situacijos, lemiančios bÅ«tinumÄ skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai teikė įrodymus ir procesinius dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstė savo pozicijÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė buvo atskleista bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius bÅ«tinybės skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks atsakovų praÅ¡ymas netenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 3 d. akcijų pardavimo–pirkimo sutartimi A. T. pardavė V. N. 370 vienetų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 37 proc. visų bendrovės akcijų, už 37 000 Lt (10 715,94 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. akcijų pardavimo–pirkimo sutartimi A. T. pardavė V. N. 30 vienetų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų už 3 000 Lt (868,86 Eur).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, V. N. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. yra ieškovės 40 proc. akcijų savininkas.

34. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Logichema“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už darbÄ su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymÄ .

35. Ieškovės pagrindiniai tiekėjai iki ginčo laikotarpio buvo: 1) CEAC AG, Šveicarijos bendrovė, pigmentinių pastų dažams gamintoja;

2) BCO TECHNOLOGY GmbH, Šveicarijos bendrovė, CEAC AG dukterinė bendrovė;

3) Hero Europe S.r.l., Italijos bendrovė (dukterinė Kanados bendrovės įmonė), pigmentinių pastų dozavimo (arba pigmentavimo) mašinų gamintoja; 4) TRANSMARE-CHEMIE Handelsgesellschaft mbH, Vokietijos bendrovė, Belgijos chemijos pramonės įmonės dukterinė bendrovė, be kita ko gaminanti dažų komponentus dyzeliniam kurui žymėti;

5) SNF s.a.s., Prancūzijos chemijos pramonės įmonė, gaminanti polimerus, skirtus vandens nuotekų valymui;

6) SYNTHOS S.A., Lenkijos chemijos pramonės bendrovė, gaminanti dervas dažų pramonei.

36. Ieškovės pagrindiniai klientai iki ginčo laikotarpio buvo:

1) Eskaro AS, Estijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas;

2) CHUP „MAV“, Baltarusijos dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, dervas, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas;

3) IOOO „Kondor“, Baltarusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, Synthos dervas, pigmentines pastas ir pigmentavimo mašinas;

4) OOO „Eskaro Kemikal AS“, Rusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 5) UAB „TOPCOLOR“, Lietuvoje veikianti dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas;

6) UAB „LUKOIL-BALTIJA“ – bendrovė, valdžiusi degalinių tinklÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkusi kuro žymeklius (medžiagas kurui dažyti). 37. 2016 m. gruodžio 15 d. V. N. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. Darbo sutartis nutraukta – 2016 m. gruodžio 29 d.

38. VÄ® Registrų centro duomenimis UAB ,,Unihanza“ buvo įsteigta 2016 m. spalio 27 d., steigėjas bei vienintelis akcininkas buvo atsakovo V. N. brolis M. N.. Atsakovas V. N. Å¡ios bendrovės akcininku tapo 2018 m. balandžio 19 d., o įmonės vadovu – 2018 m. gegužės 14 d. Taip pat VÄ® Registrų centro duomenimis UAB „Golden Consulting Group“ nuo 2016 m. vasario 2 d. vieninteliu akcininku buvo įregistruotas V. N.. Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos 39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai padarė žalÄ ieÅ¡kovei dėl to, kad atsakovas V.

N., kaip buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas ir akcininkas, siekdamas turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, gavęs duomenis apie ieÅ¡kovės komercine paslaptimi laikomus jos tiekėjų / klientų duomenis, kuriuos, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieÅ¡kove pasibaigimo, neteisėtai perdavė savo kontroliuojamoms bendrovėms (atsakovėms UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“). Atsakovai minėtus duomenis be ieÅ¡kovės sutikimo, neteisėtai įgijo ir naudojo, turėdami tikslÄ konkuruoti siekiant sau naudos, t. y. tokiais veiksmais atsakovai padarė KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimÄ .

40. Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo V. N. pasitraukimo iÅ¡ darbo UAB „Logichema“ priežastį, kuri lėmė nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieÅ¡kove nutraukė turėdamas tikslÄ nesÄ Å¾iningai konkuruoti, taip pat nurodo, kad jokiuose ieÅ¡kovės dokumentuose nebuvo apibrėžta, kas yra komercinė paslaptis ir / ar konfidenciali informacija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

41. Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius: yra slapta, turi tikros ar potencialios komercinės vertės, jos nežino tretieji asmenys ir Å¡iÄ informacijÄ valdantis asmuo ėmėsi veiksmų informacijai apsaugoti. Komercinių paslapčių apsaugÄ nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis).

42. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobÅ«dį ir svarbÄ bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali bÅ«ti skirstoma į informacijÄ , kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, vieÅ¡ai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali bÅ«ti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimÄ , pavieÅ¡inimÄ ar panaudojimÄ nekiltų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

43. Konfidencialia informacija taip pat gali bÅ«ti laikoma informacija, kuriÄ Ä¯monės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgÅ«džių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo bÅ«dai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobÅ«džio informacijÄ tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje jÄ sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautÄ aptariamos rÅ«Å¡ies informacijÄ savo naudai ir interesais.

44. Specifinio pobÅ«džio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Å i informacija yra saugoma, o už jos atskleidimÄ ar panaudojimÄ , net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialiÄ informacijÄ apibrėžia Å¡alys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimÄ yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

45. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali bÅ«ti informacija, kuri neprivaloma vieÅ¡ai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jÄ pagal įstatymÄ nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas bÅ«tų komerciÅ¡kai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011 ir kt.).

46. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialiÄ informacijÄ paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

47. Informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti. Slaptumas ir vertingumas aiÅ¡kinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jÄ turinčiam asmeniui Å¡i informacija sukuria konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji bÅ«tų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir kita.

48. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KÄ® 15 straipsnio 4 dalis).

49. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas V. N. neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu (ieÅ¡kove). Taip pat nenustatyta, kad atsakovas V. N. pagal darbo sutartį įsipareigojo saugoti ieÅ¡kovės specifinę konfidencialiÄ informacijÄ . Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju yra spręstinas klausimas, ar V. N. turėjo ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ ir galėjo (turėjo) žinoti ir suprasti, kad tokia informacija disponuoja.

50. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Logichema“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad bÅ«tent atsakovas V. N. buvo atsakingas už darbÄ su klientais ir tiekėjais, kaip UAB „Logichema“ atstovas sudarydavo su jais sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas V. N. žinojo informacijÄ , kuri dėl savo specifiÅ¡kumo yra prilyginama komercinę paslaptį sudarančiai informacijai.

51. Pažymėtina, kad informacija apie asmens klientus ir tiekėjus gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sÄ lygomis Å«kio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. kokie konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sÄ lygomis teikiamas, už kokiÄ kainÄ tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama vieÅ¡ai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

52. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas V. N. atskleidė ir perdavė naudotis savo vadovaujamoms įmonėms atsakovėms UAB „Unihanza“ ir atsakovei UAB „Golden Consulting Group“ informacijÄ , kuri sudaro ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. Å iuo konkrečiu atveju, turint informacijÄ apie ieÅ¡kovės tiekėjus ir klientus, jiems suteiktas nuolaidas, kainodarÄ , Å¡ia informacija potencialiai galima pasinaudoti, t. y. ji yra komerciÅ¡kai vertinga ir gali bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. N. žinojo ir / ar turėjo žinoti, kas sudaro ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, suprato ir turėjo suprasti, jog Å¡i informacija yra saugoma, jog jos negalima perduoti tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KÄ® 15 straipsnio 4 dalis).

PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Be to, atsakovėms UAB „Unihanza“ ir atsakovei UAB „Golden Consulting Group“, kaip Å«kio subjektams, buvo draudžiamas informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas ar gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų perviliojant ieÅ¡kovės tiekėjus 53. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, be kita ko turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (KÄ® 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

54. IeÅ¡kovė atsakovų neteisėtus veiksmus – komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimÄ (perdavimÄ , gavimÄ ) – iÅ¡ esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovas V. N. pasinaudojo informacija apie tiekėjus ir juos perviliojo į kitas įmones (UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“), su kuriomis yra susijęs atsakovas V. N.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. N. dalyvavo atsakovių veikloje, sprendė, jog jis perdavė komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , o atsakovės ja neteisėtai pasinaudojo.

55. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, jog iÅ¡ esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju (dėl per aukÅ¡to ir neatsižvelgiant į Å¡ios kategorijos bylų specifikÄ keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo) dažnai bÅ«tų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir iÅ¡ to gaunant pelnÄ . Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklÄ ir iÅ¡ tos veiklos gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

56. Pripažinus, kad duomenys apie klientus sudarė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, konstatuotina, jog Å«kio subjektui praradus klientÄ ar klientus, jo konkuravimo sÄ lygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar konkretÅ«s klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikÅ¡minga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natÅ«ralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos Å«kis, pasekmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo pat V. N. kontrolės įgijimo atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ ne tik vertėsi identiÅ¡ka veikla kaip ieÅ¡kovė, bet ir perėmė svarbiausius ieÅ¡kovės tiekėjus – Transmare Chmie, CEAC, Synthos ir parduodavo Å¡ių tiekėjų produkcijÄ ieÅ¡kovės klientams.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobÅ«džio bylose nereikalinga nustatyti kokių nors aktyvių atsakovų veiksmų, kurie reikÅ¡tų klientų viliojimÄ . Atsakovai dėl savo turimos komerciÅ¡kai reikÅ¡mingos informacijos (komercinės ieÅ¡kovės paslapties) gali klientams pasiÅ«lyti geresnes sÄ lygas ir tokiu bÅ«du paskatinti juos pirkti ne pas ieÅ¡kovę, o pas atsakoves UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“. Taigi, atsakovės turėjo konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę bÅ«tent dėl atsakovo V.

N. atliktų neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. nuo 2016 m. vasario 2 d. buvo vienintelis UAB „Golden Consulting Group“ akcininkas, o UAB „Unihanza“ akcininku nuo 2016 m. spalio 27 d. buvo M. N. (atsakovo V. N. brolis), o atsakovas V. N. vieninteliu UAB „Unihanzos“ akcininku ir vadovu tapo nuo 2018 m. balandžio 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės yra pakankamos atsakovų veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

58. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pateikti PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų registrai patvirtina, jog UAB „Unihanza“ pradėjo nuolat pirkti prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjų CEAC ir Synthos dar 2017 m. vasario mėn., o atsakovė UAB „Golden Consulting Group“ 2017 m. pirko prekes iÅ¡ ieÅ¡kovės tiekėjos Transmare Chemie. VMI pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Unihanza“ 2017 m. pradėjo parduoti prekes ieÅ¡kovės klientams – Topcolor, UAB, Eskaro AS, Kondor OOO ir kt.

PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės, pradėjusios vykdyti veiklÄ , per trumpÄ laikotarpį perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės dalį klientų ir tiekėjų užsakymų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas V. N. turėjo ir perdavė, o atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ – pasinaudojo ieÅ¡kovės konfidencialia informacija apie ieÅ¡kovės klientus ir tiekėjus – kokios paslaugos jiems buvo teikiamos, kokie kainininkai jiems galiojo ir pan.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai sugebėjo pasinaudoti turima ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, kad galėtų pasiÅ«lyti konkurencingas prekes (paslaugas) klientams, tiekėjams pasiÅ«lyti kainas ir gauti pelno. Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai Å¡ios prezumpcijos nepaneigė.

59. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl klientų ir tiekėjų viliojimo, reikÅ¡mingi yra tik nuolatiniai klientai ir tiekėjai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieÅ¡kovės klientai ir tiekėjai nurodyti Å¡ios nutarties 35–36 punktuose buvo nuolatiniai, nes klientai didesne ar mažesne apimtimi nuolat pirko iÅ¡ ieÅ¡kovės, o ieÅ¡kovė iÅ¡ tiekėjų nuolat pirkdavo prekes, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dalis ieÅ¡kovės klientų ir tiekėjų buvo pervilioti. Dėl civilinės atsakomybės perviliojant ieÅ¡kovės darbuotojÄ M. Å .

60. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės darbuotojas M. Å . buvo neteisėtai perviliotas dirbti į UAB „Unihanza“, t. y. atsakovai kvestionuoja KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto konkurencijÄ draudžiančio veiksmo, siÅ«lant konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį, įrodymo. Atsakovų vertinimu, jokie byloje esantys tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad V.

N. bÅ«tų siÅ«lęs ieÅ¡kovės darbuotojui M. Å . nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove ar siÅ«lęs jam neatlikti visų ar dalies darbo pareigų ieÅ¡kovės bendrovėje. Duodamas parodymus teismui bylos nagrinėjimo posėdyje, liudytojas M. Å . paneigė ieÅ¡kovės teiginius, kad jis, esÄ , buvo atsakovo V. N. nuviliotas arba įkalbėtas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, ir tvirtino, kad sprendimÄ nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove jis priėmė pats, o tokio sprendimo priėmimÄ nulėmė susiklosčiusi slogi darbinė atmosfera ir bendrovės vadovo menkinamasis požiÅ«ris į darbuotojus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų apeliacinio skundo argumentais.

61. Pažymėtina, kad, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, gali bÅ«ti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesÄ Å¾ininga konkurencija. Tačiau vien tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas spręsti dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra nurodęs, kad, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ : ar ginčo Å¡alys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siÅ«lymu siekė sumažinti kito Å«kio subjekto gebėjimÄ konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiÅ¡kinantis darbuotojų darbo sÄ lygas, sulygtÄ darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieÅ¡kovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvacijÄ dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip Å«kio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, prieÅ¡ingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei bÅ«klei mastÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

63. Å iuo konkrečiu atveju, liudytojo M. Å . nuomonė apie padėtį darbe yra subjektyvi ir vertintina kritiÅ¡kai dėl to, kad jis yra atsakovės UAB „Unihanza“ darbuotojas, taigi netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog vien tik dėl darbo aplinkos UAB „Logichema“ M. Å . nusprendė nebedirbti pas ieÅ¡kovę. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismas vertinimu, kad V. N. pateikus ieÅ¡kovės direktoriui praÅ¡ymÄ jį atleisti iÅ¡ darbo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., 2016 m. gruodžio 21 d. tokį praÅ¡ymÄ pateikė ir M.

Å ., kuris buvo vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės darbuotojų dirbant su ieÅ¡kovės tiekėjais ir klientais bei žinojo visas ieÅ¡kovės komercines paslaptis, bei atleistas iÅ¡ darbo, įsidarbino UAB „Unihanzoje“, t. y. teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovų veiksmai sudaro savarankiÅ¡kÄ KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimÄ . Dėl ieÅ¡kovės nuostolių dydžio 64. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, siekdama užmegzti kontaktus su tiekėjais ir klientais ir siųsdama darbuotojus į komandiruotes, bei taip patirdama iÅ¡laidas, nepagrįstai jas prilygina ieÅ¡kovės patirtai tiesioginei žalai, nes verslo praktikoje tokios iÅ¡laidos yra įprasta investicija į darbuotojÄ , kuri atsiperka jo veikloje.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovei padarytos 848 382 Eur žalos atlyginimo (dėl komercinės paslapties sukÅ«rimo iÅ¡laidų).

65. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta visa ieškinio dalis dėl komercinės paslapties sukūrimo išlaidų – nesutinka dėl vertinimo darbo užmokesčio, mokėto atsakovui V. N. ir buvusiam ieškovės darbuotojui M. Š. (perėjusiam dirbti į UAB „Unihanza“), išlaidų priteisimo (276 106 Eur). Ieškovės vertinimu, teismas šias išlaidas turėjo priteisti solidariai iš atsakovių, nes jos buvo patirtos V. N. ir M. Š. dirbant su ieškovės tiekėjais CEAC AG, Transmare-Chemie, Synthos S. A., kurie neteisėtai buvo pervilioti į UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

66. Jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) Asmenys, neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais Å¡iuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos iÅ¡laidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

67. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ginčuose dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, pasireiÅ¡kusiais komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, padarytos žalos atlyginimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl:

1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo;

2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo;

3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Å ios kategorijos bylose praÅ¡omų priteisti nuostolių dydis gali bÅ«ti grindžiamas ir nukentėjusiojo asmens negautomis pajamomis, ir neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda (nepagrįsto praturtėjimo dydžiu), taip pat tiek negautomis pajamomis, tiek ir nepagrįstu praturėjimu kartu. Tais atvejais, kai žalÄ patyrusio asmens negautos pajamos iÅ¡ esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi bÅ«ti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiÅ¡kos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus.

Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas virÅ¡ija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. Tais atvejais, kai praÅ¡omos priteisti negautos pajamos virÅ¡ija nepagrįstÄ praturtėjimÄ , laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstÄ praturtėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

68. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl komercinės paslapties sukÅ«rimo (tiesioginių nuostolių) atlyginimo priteisimo, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡ių nuostolių fakto. IeÅ¡kovė praÅ¡omų priteisti tiesioginių nuostolių dydį įrodinėjo įmonės patirtomis iÅ¡laidomis atsakovui V. N. ir M. Å . mokant darbo užmokesčio dalį už darbÄ su ieÅ¡kovės tiekėjais CEAC AG, Transmare-Chemie, Synthos S. A. (atsakovui V. N. buvo iÅ¡mokėta – 192 244 Eur, M.

Š. – 83 863 Eur). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, nors ir netiesioginių, pagrindžiančių, jog atsakovas V. N. ir M. Š., ieškovės siuntimu nuvykę į komandiruotes užsienio šalyse, bendraudami dėl tolesnio ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo, veikė ne ieškovės interesais, tokių objektyvių įrodymų dėl atsakovo V. N. ir M. Š. veikimo ne ieškovės interesais byloje nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡omus priteisti tiesioginius nuostolius pagrįstai vertino kaip įprastÄ investicijÄ Ä¯ darbuotojÄ , kuri atsiperka jo veikloje, lemia ieÅ¡kovės pelnÄ , o ne kaip iÅ¡laidas komercinei ((iÅ¡skirtinei) (gaminiui, technologijai)) paslapčiai sukurti, tobulinti bei naudoti. Todėl minėtos tiesioginės iÅ¡laidos (276 106 Eur) iÅ¡ atsakovių nepriteistos pagrįstai.

69. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis KÄ® 15 straipsnio 4 dalimi ir kasacinio teismo praktika, taip pat vadovaudamasis ieÅ¡kovės pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimu, ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti netiesioginių nuostolių sumÄ (583 536 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. sumažino iki vienerių 2017 m. laikotarpio. Teismo vertinimu, teisinga ieÅ¡kovės negautų pajamų dydį apskaičiuoti pagal ieÅ¡kovės pateiktų duomenų apie turėtÄ pelnÄ 2015 ir 2016 m. vidurkį, atimant 2017 m. 7 661,27 Eur turėto pelno dydį, taip nustatant 182 660,23 Eur.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai iÅ¡ esmės nepateikė jokių atsikirtimų dėl nuostolių pagrįstumo, neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos žalos apskaičiavimo metodikos, nenurodė, kokie duomenys turėtų bÅ«ti vertinami apskaičiuojant žalÄ , nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ Å¾alos dydžiui turi ieÅ¡kovės finansiniai iÅ¡tekliai, kintamosios sÄ naudos, kaip turėtų bÅ«ti vertinami įmonės balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos ir pan.

70. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl KÄ® 15 straipsnio 4 dalyje numatyto vienerių metų termino. Jis taikomas tik draudimui atsakovui V. N. naudoti komercinę paslaptį, bet neriboja atlygintinos žalos dydžio, kai žala yra tęstinio pobÅ«džio. Be to, minėtas terminas jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti taikomas, kai žalÄ sukėlė atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, nes jos nebuvo darbo santykiuose su ieÅ¡kove, ir kai žala padaryta kitais veiksmais, nei atsakovo V.

N. pasinaudojimas komercine paslaptimi. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl negautų pajamų (pelno) priteisimo (393 241,50 Eur). IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sumažino priteistinÄ negautų pajamų sumÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, ieÅ¡kovės netiesioginių nuostolių turėjo bÅ«ti apskaičiuota ne 182 660,23 Eur, o 575 901,73 Eur (583 563 Eur – 7 661,27 Eur).

Negautų pajamų dydžio apskaičiavimÄ ieÅ¡kovė grindžia dėl trijų tiekėjų CEAC AG, Transmare-Chemie ir Synthos S. A. perviliojimo sukeltais nuostoliais, kurių apskaičiavimÄ ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieÅ¡kinio priede Nr. 23 pateikta buhalterine pažyma.

71. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė perviliojimo fakto tiekėjų CEAC, Transmare Chemie ir Synthos, dėl kurių perviliojimo ieÅ¡kovės atliktu patirtų nuostolių paskaičiavimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį, priteisdamas solidariai iÅ¡ atsakovų 182 660,23 Eur nuostolių atlyginimÄ .

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios turėtų bÅ«ti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikÅ¡mės nustatant negautų pajamų faktÄ ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-706/2016).

73. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu Å«kio subjektui padarytos žalos atlyginimo, kartu su CK 1.116 straipsnio 3 dalimi taikytina ir KÄ® 15 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas draudimas buvusiam darbuotojui naudoti ankstesnio darbdavio komercines paslaptis, nustatant, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

74. Ieškovės pateiktoje buhalterinėje pažymoje „UAB „Logichema“ tiekėjų Transmare, CEAC ir SYNTHOS produkcijos pardavimų pajamos ir pelnai 2015-2018 m.“ (ieškinio priedas Nr. 23), nurodyta, kad: 74.1. ieškovė iš tiekėjo Transmare-Chemie produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 121 034 Eur (su PVM) pelno, 2016 m. – 0 Eur pelno, 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 18 773 Eur (su PVM). 74.2. ieškovė iš tiekėjo CEAC produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 125 379 Eur (su PVM), 2016 m. – 103 722 Eur su PVM, 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 0 Eur. 74.3. ieškovė iš tiekėjo Synthos produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 14 244 Eur (su PVM), 2016 m. – 16 264 Eur (su PVM), 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 0 Eur.

75. Ieškovė nurodo, kad, net ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, teisinga priteistinos žalos suma turi būti skaičiuojama kaip šių dėmenų suma:

a) Transmare-Chemie produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2016 m. – 121 034 Eur;

b) Transmare-Chemie produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 121 034 Eur ((121 034 + 121 034)/2= 121 034 Eur);

c) CEAC produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 114 555,05 Eur ((125 379 + 103 722)/2 = 114 550,5 Eur); d) Synthos produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 15 254 Eur ((14 244 + 16 264)/2= 15 254 Eur). Iš viso: 371 872,5 Eur (121 034 + 121 034 + 114 550,5 + 15 254 = 371 872,50 Eur) atimant 7 661,27 Eur = 364 210,93 Eur.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ , akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo Å«kio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali bÅ«ti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos bÅ«na naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais bÅ«dais – jos gali bÅ«ti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrÄ su kitu subjektu projektÄ ar kt.

Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklÄ toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiÅ¡kia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieÅ¡ jį konkurencinį pranaÅ¡umÄ , turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sÄ naudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).

77. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų bÅ«ti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikÅ¡mės nustatant negautų pajamų faktÄ ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi bÅ«ti įrodytos.

Jos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius sÄ naudų. Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo Å¡ios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi bÅ«ti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

78. Å iuo konkrečiu atveju ginčas tarp Å¡alių vyksta dėl trijų ieÅ¡kovės tiekėjų, kuriuos, anot ieÅ¡kovės, pasinaudojus jos komercine paslaptimi bei jÄ atskleidus UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, atsakovės nuo jos nuviliojo. Pažymėtina, kad Å«kio subjekto negautomis pajamomis, kaip patirtais nuostoliais, neturi bÅ«ti suprantamos visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius sÄ naudų. Nuostoliais teismų praktika pripažįsta nukentėjusiojo asmens negautÄ grynÄ jį pelnÄ â€“ gautų bendrųjų pajamų dalį, liekančiÄ atėmus finansines veiklos sÄ naudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius.

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovės patirtų netiesioginių nuostolių dydį, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės ir atsakovų paaiÅ¡kinimus, taip pat ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 23 (nutarties 74 punktas), daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netiesioginių nuostolių.

Dar kartÄ paminėtina, kad V. N. ir ieÅ¡kovės darbo santykiai nutrÅ«ko 2016 m. gruodžio 26 d. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, ieÅ¡kovė iÅ¡ tiekėjo Transmare-Chemie produkcijos pardavimų 2016 m. negavo pelno, nors 2016 m. atsakovas V. N. dar nebuvo atlikęs neteisėtų veiksmų (neatskleidęs komercinės paslapties atsakovėms), taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiekėjo CEAC produkcijos pardavimų 2016 m., lyginant su 2015 m. laikotarpiu, uždirbo 21 657 Eur mažesnį pelnÄ .

Nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad jei atsakovai nebÅ«tų atlikę neteisėtų veiksmų, jos grynasis pelnas kiekvienais metais didėtų, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų teismui nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo konkrečiu atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės pajamos sumažėjo iÅ¡imtinai tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau sutiktina, kad jeigu atsakovai nebÅ«tų atlikę neteisėtų, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi didesnį grynÄ jį pelnÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pagrindas negautų pajamų dydį apskaičiuoti pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie turėtÄ pelnÄ 2015 ir 2016 m. vidurkį (190 321,50 Eur), atimant 2017 m. 7 661,27 Eur turėto pelno dydį (su kuriuo ieÅ¡kovė sutiko), t. y. priteisiant ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 182 660,23 Eur.

79. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 80. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81. Atmetus apeliacinius skundus, ieÅ¡kovės ir atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinių skundų parengimÄ ir sumokėtÄ Å¾yminį mokestį tenka jiems patiems (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms Å¡alims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė Tomas Venckus