2023-10-25 Nr. AB-18868-3-61-3-08047-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-609-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08047-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. G. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „deVere E-Money“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko 2023 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S 2023/(34.75.E-4200)-12-2987 ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti Lietuvos banką Lietuvos banko tinklalapyje neskelbti informacijos apie N. J. G. pritaikytą poveikio priemonę arba Lietuvos banko tinklalapyje skelbiant informaciją apie N. J. G. pritaikytą poveikio priemonę neatskleisti informacijos apie N. J. G. – nenurodyti vardų bei pavardės.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. įpareigoti Lietuvos banką sustabdyti informacijos skelbimą Lietuvos banko tinklalapyje adresu (duomenys neskelbtini) poveikio priemonių taikymo skiltyje apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę pagal Lietuvos banko valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) arba įpareigoti Lietuvos banką Lietuvos banko tinklalapyje skelbiant informaciją apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę pagal Lietuvos banko valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) neatskleisti informacijos apie pareiškėją – nenurodyti vardų ir pavardės, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde ir nurodo tam tikras neigiamas pasekmes (finansiniai sunkumai plėtojant verslą, užmezgant dalykinius santykius su partneriais, kliūtis dėl nuosavo būsto įsigijimo, sąskaitos banke atsidarymo, judėjimo laisvės ribojimai, abejonės reputacija ir patikimumu), kurios jam galėtų atsirasti netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau iš esmės pareiškėjas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas konstatavo, jog byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas sutiko su atsakovo Lietuvos banko pozicija, jog pareiškėjas iš esmės neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą grindžia neobjektyviais įrodymais, kurie nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių sąsajų su Lietuvos banko jam pritaikyta ir viešai skeliama poveikio priemone. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog viešai skelbiama informacija apie jam pritaikytą poveikio priemonę sukelia ar gali sukelti būtent neproporcingą žalą pareiškėjui ar kitiems asmenims. Pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad jo vardo ir pavardės viešas paskelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje apie jam pritaikytą poveikio priemonę neatitinka proporcingumo reikalavimo, pažeidžia asmens teisę į privatumą. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kaip konkrečiai poveikio priemonės paskelbimas Lietuvos banko interneto svetainėje paveikė jo reputaciją, pažeidė teisę į privatumą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas paaiškino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti pareiškėjo teises į privatumą, duomenų apsaugą, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniuose, o ribojimo sąlygos numatytos 52 straipsnyje.

Pareiškėjo vertinimu, jo asmens duomenų paskelbimas nėra tinkama ir būtina priemonė Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalyje nurodytam finansų rinkos priežiūros ir poveikio priemonių atgrasomojo poveikio tikslui pasiekti ir nėra proporcinga šio tikslo atžvilgiu.

Pareiškėjo vertinimu, tuo atveju, kai žala kildinama iš žmogaus teisių ir pagrindinių saugomų vertybių, interesų pažeidimo, žalos standartas negali būti analogiškas byloms, kai tokio pobūdžio pažeidimų nesama. Pats pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas jam kelia žalą, kurią įrodyti konkrečiais įrodymais neturėtų būti reikalaujama. Kita vertus, pareiškėjas prašyme buvo nurodęs, kad atsakovo tinklapyje paskelbta informacija lėmė kliūtis pareiškėjui plėtojant verslą, užmezgant dalykinius santykius su partneriais, lėmė su privačiu gyvenimu susijusius ribojimus, tokius kaip kliūtis įsigyti nuosavą būstą, sąskaitos banke atidarymą, judėjimo laisvės ribojimus ir kita. Ši informacija neigiamai paveikė grupės įmones, kurios akcininkas yra pareiškėjas, nes viešai prieinama informacija kelia abejones dėl visos grupės įmonių reputacijos, patikimumo.

Pareiškėjo teigimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nebus padaryta žala viešajam interesui, priešingai – bus užtikrinta interesų pusiausvyra ir bus užkirstas kelias atsirasti žalai, susijusiai su žmogaus teisės į privatumą užtikrinimu, taikytina priemonė yra adekvati ir proporcinga.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad viešai skelbiama informacija apie jam pritaikytą poveikio priemonę sukelia ar gali sukelti neproporcingą žalą jam ar kitiems asmenims.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Lietuvos finansų rinkoje veikiančios elektroninių paslaugų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo dalį turintis asmuo, kuriam viso įstaigos licencijuotos veiklos vykdymo laikotarpiu taikomi apibrėžti reikalavimai, negali tikėtis privatumo tiek ir tokia apimtimi, kiek pagal finansų rinką reguliuojančių įstatymų nuostatas turi būti atskleidžiama informacija apie jį.

Atsakovas pažymi, kad informacija apie pareiškėją yra skelbiama Lietuvos banko įstatymu, kurio nuostatos yra suderintos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, todėl informacijos apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę paskelbimas Lietuvos banko svetainėje savaime negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, tuo labiau sukeliantis neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo palaikantis visus atskirojo skundo argumentus. Jis mano, kad pats pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra laikytinas neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, kurios nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Lietuvos banką sustabdyti informacijos skelbimą Lietuvos banko tinklalapyje adresu (duomenys neskelbtini) poveikio priemonių taikymo skiltyje apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę pagal Lietuvos banko valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) arba įpareigoti Lietuvos banką Lietuvos banko tinklalapyje skelbiant informaciją apie pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę pagal Lietuvos banko valdybos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) neatskleisti informacijos apie pareiškėją – nenurodyti vardų ir pavardės, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad pats pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra laikytinas neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, kurios nereikia įrodinėti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kyla žala jo reputacijai, sudarytos kliūtys užmezgant dalykinius santykius su partneriais.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių visumą, negali prieiti prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Informacija apie pareiškėjui pritaikytas poveikio priemones yra paskelbta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 15 dalimi, pagal kurią, siekiant užtikrinti finansų rinkos priežiūrą ir poveikio priemonių atgrasomąjį poveikį, informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę (vardas ir pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir jo kodas), skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje. Šioje teisės normoje taip pat yra nustatyta, kad jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę apskundžiamas, Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-1048-14, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-552/2022). Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje yra nurodyta informacija apie skundo pateikimą. Tai, kad galiojant ginčijamam sprendimui pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų) galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas, 2019 m. sausio 11 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į paminėtus išaiškinimus teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad galimas teisės į privatumą pažeidimas yra laikytinas neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, kurios nereikia įrodinėti. Priešingai, kaip nurodyta, teisė į privatumą nėra absoliuti ir teiginį, kad galimas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas sukels pareiškėjui neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą pareiškėjas turėjo įrodyti, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė