Legislator Case Law & Legislation
c581e4e6-e14b-41d2-902a-199ef9d18791 AI generated

c581e4e6-e14b-41d2-902a-199ef9d18791 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c581e4e6-e14b-41d2-902a-199ef9d18791
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4027-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-02177-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,                                                                     n u s t a t ė :             J.

Legislator headnote

AI generated

c581e4e6-e14b-41d2-902a-199ef9d18791 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4027-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-02177-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,                                                                     n u s t a t ė :             J.

Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, ir LukiÅ¡kių TI-K) 6 749,18 Lt negauto darbo užmokesčio, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Skunde paaiÅ¡kina, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas apie darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui per 2007-2008 metų laikotarpį neiÅ¡mokėta 6 749,18 Lt priemokų ir priedų. Å i nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.

PareiÅ¡kėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos. SkundÄ grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. SkundÄ paduoda per Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl jo teisės turi bÅ«ti ginamos, nepaisant to, kad į teismÄ jis kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo.              Į teismo posėdį pareiÅ¡kėjas, jo atstovas advokatas Edmundas Rusinas neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Teisme 2011-11-29 gautas pareiÅ¡kėjo atstovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui ir advokatui (b. l. 77).              LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundÄ (b. l.

13) nurodo, kad su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad, neiÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjo nurodomos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ . Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl LukiÅ¡kių TI-K nėra atsakingas dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta jo nurodoma suma. LukiÅ¡kių TI-K elgėsi pagrįstai ir teisėtai.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Teisme 2011-11-28 gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant LukiÅ¡kių TI-K atstovui. Taip pat praÅ¡oma atidėti sprendimo vykdymÄ metams, jeigu teismas nuspręstų pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti (b. l. 76).             Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17) nurodo, kad su skundu nesutinka.

             Paaiškina, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui taikymo. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento.

Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-264/2003. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta tik Konstituciniam Teismui. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, darbdavys privalėjo vykdyti šio įstatymo reikalavimus.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad LukiÅ¡kių TI-K, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.              PraÅ¡o skundÄ atmesti. Teismui nusprendus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ tenkinti, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.             Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui 2007-2008 metais neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 6749,18 Lt darbo užmokesčio.

IÅ¡ byloje esančių darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių (b. l. 8-10) matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už staÅ¾Ä , už kvalifikacinę kategorijÄ , už laipsnį, už darbÄ pavojingomis sÄ lygomis, naktį, Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius. IÅ¡ Å¡ių kortelių matyti, kad 2007–2008 metais jose nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 2007 m. sausio mėnesį 208,01 Lt, vasario mėnesį 124,49 Lt, kovo mėnesį 114,54 Lt, balandžio mėnesį 262,86 Lt, birželio mėnesį 507,29 Lt, liepos mėnesį 221,08 Lt, rugpjūčio mėnesį 183,67 Lt, rugsėjo mėnesį 84,53 Lt, spalio mėnesį 251,44 Lt, lapkričio mėnesį 246,73 Lt, gruodžio mėnesį 98,96 Lt, 2008 m. sausio mėnesį 47,09 Lt, vasario mėnesį 160,31 Lt, kovo mėnesį 397,74 Lt, balandžio mėnesį 106,23 Lt, gegužės mėnesį 232,14 Lt, birželio mėnesį 60,54 Lt, liepos mėnesį 249,69 Lt, rugpjūčio mėnesį 668,90 Lt, rugsėjo mėnesį 255,06 Lt, spalio mėnesį 365,81 Lt, lapkričio mėnesį 572,95 Lt, gruodžio mėnesį 1329,12 Lt.

IÅ¡ 2008 m. uždarbio kortelės matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2008 m. sausio mėnesį buvo neiÅ¡mokėta daugiau sumų, tačiau jų priteisti pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o. Dėl taikyto ribojimo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos sumos ginčo nėra. IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, virÅ¡valandžius, Å¡venčių dienomis (b. l. 52-75).

Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.              Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (b. l. 29). Statutinių pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad „Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“             AnalogiÅ¡kai darbo užmokestis buvo reglamentuojamas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 ir 421 straipsniuose.             Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.             2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53).

Å io įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ . Nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė 2010-07-13, taigi reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , neiÅ¡mokėtÄ per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl senaties termino atnaujinimo.

Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį. Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2007 m. liepos mėnesio. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina suma mažinama dalimi už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30.

             Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.             PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateiktas praÅ¡ymas neatitinka visų Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, todėl praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo bus sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka nutartimi.              Atsakovas teismui 2011-11-28 pateiktame praÅ¡yme praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ metams.

PraÅ¡ymÄ motyvavo lėšų stygiumi, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas ir nurodytos sumos priteisimas reikÅ¡mingai paveiks atsakovo turtinę padėtį. Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007-2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. liepos mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011-09-15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,n u s p r e n d ė:             pareiÅ¡kėjo J.

Č. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo J. Č. naudai 5531,99 Lt (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 99 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėja                                                                       Halina Zaikauskaitė