Legislator Case Law & Legislation
2024-04-30 Nr. AB-7092-3-61-3-00041-2023-5 AI generated

2024-04-30 Nr. AB-7092-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-30 Nr. AB-7092-3-61-3-00041-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-30 Nr. AB-7092-3-61-3-00041-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-899-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 45

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. VMVT Vilniaus departamentas (toliau – ir Vilniaus VMVT) 2020 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Vilniaus VMVT surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-664. Patikrinimas buvo atliktas pagal informaciją, gautą 2020 m. liepos 30 d., 8 val. 40 min. telefonu, dėl įtariamų keturių apsinuodijimų atvejų vienos kuopos (ketvirto kurso) kariūnų. Patikrinimo metu Vilniaus VMVT atrinko šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių valstybinį mėginį iš (duomenys neskelbtini) valgyklos atlikti salmoneliozės tyrimams. Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 6 d. gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolą Nr. 1-20/6971/1-5 M (toliau – ir Tyrimų protokolas), kuriame nurodyta, kad šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių dviejuose (Nr. 1 ir Nr.

5) mėginiuose iš penkių nustatyta Salmonella Infantis / 25 g. Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-165 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-430 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasės, po 1 kg, pagamintas 2020 m. vasario 5 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. vasario 5 d., partija L20036117, gamintojas (duomenys neskelbtini), gamintojo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis (duomenys neskelbtini), gauta iš (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – gavimo dokumentus:

SZAMLA (INVOICE) E2020/000481 2020 m. vasario 7 d., lydintis lapas – Accompanying sheet S2020/00463, krovinio važtaraštis CMR17274418, prekių pajamavimo aktas 2020 m. vasario 7 d. Nr. E2020/000481, 2020 m. vasario 10 d. priėmimo aktas, iš viso buvo gauta 3520 kg, Bendrovėje nėra šios partijos paukštienos likučio (toliau – ir Nesaugus produktas). Sprendime nurodyta, kad uždraustas tiekti rinkai produktas yra nesaugus ir neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) 178/2002) 14 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a) ir b) punktų, 2005 m. lapkričio 15 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Sprendimu Bendrovė įpareigota Nesaugų produktą susigražinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir jį sunaikinti. Vilniaus VMVT surašė 2020 m. spalio 29 d. Maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-93, kuriame nurodyta, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.9 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

VMVT, 2022 m. gruodžio 13 d. išnagrinėjusi bylą dėl pareiškėjo Maisto įstatymo pažeidimo pagal Protokolą, priėmė skundžiamą 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-293, kuriuo pareiškėjui paskyrė 700 eurų baudą.

2.2. Pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, nes jis nebuvo Nesaugaus produkto gamintojas, jis šį produktą įsigijo iš sertifikuotų Europos Sąjungos gamintojų, kurie pirmieji pateikė Nesaugų produktą į Europos Sąjungos rinką. Ši aplinkybė paaiškėjo tik atsakovui atlikus pareiškėjo patikrinimą, apie kurio rezultatus pareiškėjas sužinojo gavęs Sprendimą. Sprendimą pareiškėjas įvykdė ir dėl to patyrė produkcijos įsigijimo, jos atsigabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolius, kurie nebuvo kompensuoti. Taigi, nėra Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsakomybės taikymo sąlygų.

2.3. Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 124 straipsnyje įtvirtintą dvejų metų terminą, nes pažeidimas paaiškėjo 2020 m. liepos 30 d.

2.4. Tarnyba, bausdama Bendrovę už kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekia, kad pareiškėjas produkciją įsigytų iš Lietuvos Respublikos gamintojų. Tarnybos pareiškėjo atžvilgiu taikomos priemonės riboja konkurenciją bei pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamento (EB) Nr. 178/2002 preambulės nuostatas ir yra neteisėtos. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone ir todėl uždrausta pagal EB 28 straipsnį.

3. Atsakovas VMVT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam negali būti pritaikyta atsakomybė, nes jis nėra Nesaugaus produkto gamintojas. Tiek Maisto įstatymas, tiek kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, bet visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl Bendrovei yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, privalo laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų produktą.

4.2. Pareiškėjas VMVT Sprendimo, kuriuo Bendrovei uždrausta tiekti rinkai Nesaugų produktą, ji įpareigota produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti, įstatymo nustatyta tvarka neskundė, o ir neginčija Nutarime nustatytų aplinkybių dėl Nesaugaus produkto. Kadangi pareiškėjas neužtikrino, jog produktas atitiktų jo saugai taikomų teisės aktų reikalavimus, pateikė rinkai Nesaugų produktą, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui paskyrė 700 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

4.3. Protokolas dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-93 buvo surašytas 2020 m. spalio 29 d., todėl ši data yra laikoma pažeidimo nustatymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti. Atsakovas 2022 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. MĮPN-34 bylos nagrinėjimą sustabdė nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui, t. y. iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudicinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d., taigi nepraleido Maisto įstatyme nustatyto dvejų metų termino.

4.4. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą ir panaikino VMVT Nutarimą, be kita ko, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 708,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Vilniaus VMVT 2020 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktą Nr. 69VMĮP-664. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas atliktas, 2020 m. liepos 30 d. 8.40 val. telefonu gavus informaciją apie galimai įtariamą vienos kuopos keturių kariūnų apsinuodijimą. Vilniaus VMVT priėmė šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių valstybinį mėginį iš (duomenys neskelbtini). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. rugpjūčio 6 d. tyrimų protokole Nr. 1-20/6971/1-5 M nurodyta, kad šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių dviejuose mėginiuose iš penkių (Nr. 1 ir Nr. 5) nustatyta Salmonella Infantis/25 g.

6.2. Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą (adresu (duomenys neskelbtini)) ir surašė Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-165, kuriame nurodoma, kad pagal 2020 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) karo medicinos tarnybos rašte Nr. MS-1046 „Dėl ūmaus kariūnų sunegalavimo“ pateiktą informaciją apie susirgusius 5 asmenis, 2020 m. liepos 30 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo paimtas šaldytų viščiukų šlaunelių, A klasės, mėginys. Patikrinimo akte konstatuota, kad likučio minėtos partijos paukštienos Bendrovėje nėra. Patikrinimo akte pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) rastų viščiukų broilerių šlaunelių, A klasės, pardavėjas – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vištieną (duomenys neskelbtini) pardavė, gautą iš gamintojo (duomenys neskelbtini), 4600 (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. vasario 7 d. pirkimo dokumentą SZAMLA (INVOICE) E2020/000481, viso sąskaitoje faktūroje nurodytas kiekis 14960,0 kg, krovinį lydintis dokumentas CMR 17274418, prekių pajamavimo dokumentus Nr. E2020/000481, 2020 m. vasario 10 d. priėmimo aktas Nr. E2020/000481. Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad vištiena buvo sandėliuojama (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo gauta 6 skirtingų partijų paukštiena. Partijos L20036117, tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. vasario 5 d. Minėta paukštiena gauta iš UAB „Baltic foods“ pagal 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BF202003 Nr. 428.

6.3. Vilniaus VMVT 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-430 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasės, po 1 kg, pagamintas 2020 m. vasario 5 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. vasario 5 d., partija L20036117, gamintojas (duomenys neskelbtini), gamintojo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis (duomenys neskelbtini), gauta iš gamintojo (duomenys neskelbtini) 4600 (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – gavimo dokumentus: 2020 m. vasario 7 d. SZAMLA (Invoic) E2020/000481, lydintis lapas – Accompanying sheet S2020/00463, krovinio važtaraštis CMR17274418, prekių pajamavimo aktas 2020 m. vasario 7 d. Nr. E2020/000481, 2020 m. vasario 10 d. priėmimo aktas, iš viso buvo gauta 3520 kg, Bendrovėje šios partijos paukštienos likučio nerasta. Sprendime nurodyta, kad uždraustas tiekti rinkai produktas yra nesaugus ir neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų: 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 14 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a) ir b) punktų, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Sprendimu Bendrovė įpareigota Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.

6.4. Vilniaus VMVT 2020 m. spalio 29 d. Bendrovei surašė Maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-93, kuriame nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.9 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

6.5. VMVT Maisto įstatymų pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjusi bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal Vilniaus VMVT 2020 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-93, 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. MĮPN-293, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 700 Eur baudą.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, bei Maisto įstatymo nuostatas, priėjo prie išvados, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, jog jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Kaip matyti iš Protokolo, pareiškėjas užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis Protokole nurodytą Nesaugų produktą įsigijo iš (duomenys neskelbtini) ir šį produktą pateikė Lietuvos rinkai. Taigi pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatė serotipą Salmonella Infantis, ir negalima atmesti jo neigiamo poveikio sveikatai. Pareiškėjas neskundė teismui Sprendimo bei sutiko su šiuo sprendimu. Pareiškėjas nekvestionavo šiame sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jam suformuluotų įpareigojimų, įvykdė šiuos įpareigojimus. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, nes jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatavo, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9. Teismas deklaratyviais pripažino skundo argumentus, susijusius su galimu konkurencijos ribojimu, nes pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

10. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, teismas akcentavo, kad nei Nutarime, nei Protokole nenurodytas Nesaugaus produkto platinimo laikas. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Protokolo surašymo dieną, t. y. 2020 m. spalio 29 d. Atsakovas nutarimą priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam dvejų metų terminui. Teismas nurodė, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra pagrindas Nutarimui panaikinti.

11. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatė, kad ne visos pareiškėjui advokato suteiktos teisinės paslaugos atitiko būtinumo kriterijų (prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo su papildomais paaiškinimais nebuvo būtinas), todėl tik iš dalies patenkino šį prašymą, priteisdamas pareiškėjui 708,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 12. Atsakovas VMVT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m spalio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija teismo sprendimo dalies dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pakartoja esminius atsiliepimo į skundą argumentus dėl (ne) praleisto administracinės nuobaudos skyrimo termino, ir papildomai nurodo, kad:

13.1. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1–2 dalyse, 87 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, nes neatskleista bylos esmė, nėra aiškios priežastys ir teisiniai pagrindai, kodėl Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas šiuo aspektu.

13.2. Teismas nesivadovavo įstatymo ir teisės analogija, t. y. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 76 straipsniu. Nors teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl ANK reglamentuojamų nuobaudos skyrimo terminų, nepateikė jokių motyvų tokiai analogijai taikyti, nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir šiuo aspektu. Jei atsakovui sustabdžius bylos dėl Maisto įstatymų pažeidimo nagrinėjimą, terminas priimti nutarimą būtų skaičiuojamas toliau, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

13.3. Sprendžiant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo nuostatų pažeidimus senaties eigos skaičiavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad Maisto įstatymo nuostatų interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos VMVT nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, bet ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, todėl Komisija, sustabdydama bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki kol bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas šiai bylai reikšmingu klausimu, išvengė galbūt klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo priėmimo.

14. Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Byloje nėra ginčo, kad nebuvo trunkamojo pažeidimo, kad įstatyme nustatytas nuobaudos skyrimo terminas yra praleistas. Nepagrįsta atsakovo pozicija dėl jo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir teisės analogijos pagal ABTĮ bei CPK nuostatas taikymo, nes atsakovas nėra teismas, o jo minimos teisės normos niekaip nesusijusios su nuobaudų skyrimo terminais.

15.2. Administracinė atsakomybė pagal specialiuosius įstatymus ir pagal ANK yra tos pačios prigimties, jomis siekiama tų pačių tikslų ir yra taikoma už pažeidimus tose pačiose srityse, asmenims taikomos procesinės ir procedūrinės garantijos neturėtų skirtis vien dėl to, kurio norminio akto pagrindu atsakomybė yra taikoma. ANK 39 straipsnyje ir Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas identiškas teisinis reguliavimas. Aiškinant nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą taip, kaip atsakovas, susiformuotų praktika, kad atsakovas protokolus surašys praėjus dviem ir daugiau metų nuo tikro ar tariamo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau terminas nuobaudai skirti tariamai nebus praleistas, nes atsakovas ilgą laiką nesurašė protokolo, t. y. atsakovui būtų suteikta teisė piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-293 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą ir panaikino VMVT Nutarimą motyvuodamas tuo, jog VMVT praleido terminą Nutarimui, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta bauda, priimti.

18. VMVT, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. VMVT laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo ir neįvertino visų atsakovo nurodytų argumentų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

20. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

21. ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

22. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Bauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

23. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 Eur bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 Eur bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

24. Minėta, kad bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 Eur bauda. Taigi, už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024.

26. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Pareiškėjo atstovas advokatas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis