2020-12-09 Nr. AB-23324-3-63-3-00179-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2576-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00179-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikslintą skundą pareiškėjai G. B. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. SP1-2242 dalį, kuria pareiškėjai G. B. (toliau – ir pareiškėja) paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pakartotinai įpareigota patikrinti G. B. buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“; 2) palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. SP1-2242 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas, skundžiamas įsakymas) visa apimtimi.

2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė prašymą materialinei paramai gauti, kuriuo prašė skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti esant skurdžioms buities sąlygoms. Skyrius 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-11247 nusprendė pareiškėjai materialinės paramos neskirti, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1814-342/2018 šis sprendimas panaikintas ir Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Išnagrinėjus pareiškėjos 2017 m. spalio 30 d. prašymą bei 2018 m. birželio 1 d. patikslintą prašymą, Skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu, be kita ko, pareiškėjai skirta 3 110,97 Eur materialinė parama nepinigine forma.

3. Komisijos sprendimu nuspręsta panaikinti skundžiamo įsakymo dalį, kuria pareiškėjai paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama, bei įpareigoti Administraciją pakartotinai patikrinti pareiškėjos buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“.

4. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsniu, 21 straipsnio 14 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 „Dėl Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Skundžiamas įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisijos (toliau – ir MPT komisija), kurios veiklą reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-8 patvirtinti Materialinės paramos teikimo komisijos nuostatai (toliau – ir MPTK nuostatai), siūlymą, todėl visi motyvai (pagrindimas) dėl materialinės paramos skyrimo ar neskyrimo išdėstyti MPT komisijos 2018 m. liepos 27 d. posėdžio protokole Nr. TAR1-110 (toliau – ir MPTK protokolas), kuris laikytinas sudėtine skundžiamo įsakymo dalimi.

5. Pagal MPTK protokolą pasiūlyta pareiškėjai skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti (asmenims gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis) apmokant tik būtiniausias prekes ir (ar) paslaugas nurodytas 1.1. ir 1.2. papunkčiuose, nes nebuvo nustatyta, kad kitose pateiktose išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai, t. y. UAB „Santdema“ – 3 422,53 Eur (buto remontas, laminatas, plytelės, klijai, tarpų užpildas, durys) yra būtiniausi užtikrinti minimalius buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Tikrinant nenustatytas faktas, jog tualeto, vonios sienų, linoleumo būklė neatitinka minimalių higienos ar buities poreikių, tačiau nustatyta, kad santechnikos, dujinės viryklės, langų, radiatorių būklė kelia pavojų pareiškėjos sveikatai ir aplinkiniams. Pareiškėjos bute atlikti darbai panaikino akivaizdžius būsto trūkumus (pareiškėja iki paramos suteikimo negalėjo naudotis vandeniu, tualetu, dujomis, bute, pareiškėjos teigimu, iki langų keitimo buvo per žema temperatūra). Pareiškėja reikalavo panaikinti skundžiamą įsakymą, motyvuodama tuo, kad neskirta maksimali Aprašo 13 punkte nustatyta parama būstui remontuoti ir įsikurti, t. y. 40 valstybės remiamų pajamų dydžio (4 880 Eur) ir kad ji siekia gauti maksimalią materialinę paramą.

6. Skundžiamame įsakyme nurodytos jo priėmimą reglamentuojančios teisės normos, turinys atitinka teisės normų reikalavimus, nurodyta apskundimo tvarka, todėl atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo motyvais, kad skundžiamas įsakymas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punkte įtvirtintų principų, yra neišsamus, nepagrįstas ir kt. Vadovaujantis Aprašu bei MPTK nuostatais, buvo nagrinėtos visos aplinkybės prašomų prekių ir (ar) paslaugų reikalingumui, buvo atliktos visos procedūros, todėl atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo motyvais, kad, skiriant paramą, nebuvo pasisakyta, dėl kokių priežasčių buto kosmetinis remontas neatitinka būtinojo poreikio, nebuvo įvertintos svarbios faktinės aplinkybės dėl buto remonto pasekmių, neaišku kokios pareiškėjos teisės ir pareigos darbų atlikimo metu, priimant atliktus darbus, jų atlikimo kontrolės mechanizmas ir už jį atsakingi asmenys. Atsakovo manymu, nepagrįstas Komisijos sprendimo motyvas, jog pareiškėja dėl savo amžiaus ir neturėdama specialių žinių nežinojo, jog po atliktų santechnikos darbų atsiradę buto sienų ir grindų apgadinimai nebus taisomi darbus atlikusios bendrovės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo suteikta visokeriopa pagalba, tiek socialinė, tiek materialinė, pareiškėja geba tvarkyti savo ūkį, pati susirenka ir teikia dokumentus, reikalingus paramai skirti, 2017 m. kovo 21 d. atsisakė pagalbos į namus paslaugų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad ne Administracija, o asmuo, kuris kreipiasi dėl paramos gavimo, yra atsakingas už tinkamų paslaugų gavimą bei jų kontrolę. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje. Apraše nurodytas maksimalus paramos dydis nėra imperatyvus ir yra priklausomas nuo paramos būtinumo, nuo skurdžių gyvenimo sąlygų, apmokant tik būtiniausias prekes ir (ar) paslaugas įvertinant MPT komisijai. Atsakovo manymu, maksimalios paramos būstui remontuoti ir įsikurti skyrimas nagrinėjamu atveju prieštarautų Įstatymui bei jo 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintiems principams. Piniginę socialinę paramą, t. y. vieną iš solidarumo principu grįstų socialinės apsaugos formų, suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią paramą duoti.

8. Pareiškėja G. B. atsiliepime su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu įsakymu būstui remontuoti jai skirta suma yra nepakankama užtikrinti minimalius būtinuosius buities ir higienos poreikius. Atsakovas nekreipė dėmesio į tai, jog, atliekant būtinuosius darbus bute – keičiant vandentiekio vamzdžius ir radiatorius, buvo išmuštas sienų tinkas, kad po vamzdynų keitimo vonios ir tualeto sienose liko skylės, kad iš jų dulka betono dulkės, pučia oro gūsiai, kad vonios ir tualeto grindų plytelės suskaldytos, išdaužytos, kad kambariuose ties vamzdžiais, tiekiančiais šilumą į radiatorius, taip pat išmuštas tinkas ir plytų dalys, tad estetinis vaizdas neabejotinai sudarkytas. Atsakovui prie patikslinto 2018 m. birželio 1 d. prašymo dėl materialinės paramos skyrimo pareiškėja pateikė UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlymus (sąmatas) Nr. 778 (šalto, karšto vandens vamzdžių keitimo, klozeto pastatymo, vonios pastatymo, maišytuvų pajungimo darbams), Nr. 779 (radiatorių keitimo darbams) ir Nr. 780 (buto remonto darbams). Sąmatose Nr. 778 ir Nr. 779 nėra numatyta jokių apdailos medžiagų ar darbų, atliktinų šalinant jose nurodytų darbų pasekmes, t. y. pašalinant defektus, kurie neišvengiamai turi būti padaryti bute atliekant vamzdynų, radiatorių keitimo darbus ir kad visi buto remonto darbai, įskaitant defektų pašalinimo darbus, sutvarkant estetinį vaizdą, buvo numatyti sąmatoje Nr. 780. Materialinė parama nebuvo skirta net daliniams buto remonto (apdailos) darbams, t. y. bent jau estetiniam vaizdui atkurti, skylėms sienose užtaisyti. Pareiškėjos manymu, estetinė, tvarkinga aplinka yra būtinasis poreikis ir kad nors skylės sienose, išdeginta poliuretaninė grindų danga (linoleumas) ir kt. buto sudarkymai tiesiogiai nekelia pavojaus fizinei sveikatai ir gyvybei, tačiau veikia psichoemocinę sveikatą, galinčią sąlygoti somatinius susirgimus. Vamzdynų, radiatorių keitimo darbų neįmanoma atlikti neišmušant tinko ir plytų, tai yra sudėtinė atliekamų darbų dalis, todėl ir padarytų skylių sienose užtaisymas bei kitų apgadinimų pašalinimas taip pat yra sudėtinė atliekamų darbų dalis bei tam turėjo būti skirtas finansavimas – materialinės paramos dalis. Pareiškėja nurodė, kad dėl skurdo ji neturi net menkiausios galimybės savo lėšomis įsigyti būtinų remontui užbaigti apdailos darbų ir medžiagų.

10. Atsakovo nurodyti faktai, kad 2017 m. kovo 21 d. prašymu atsisakė pagalbos dėl paslaugų teikimo, yra neatitinkantys tikrovės ir kad jos parašai ant paslaugų teikimo sutarties ir prašyme dėl paslaugų teikimo nutraukimo yra suklastoti. Pareiškėja nurodė, kad ruošia skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria buvo netenkintas dėl šių aplinkybių jos pateiktas skundas policijai.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu atsakovo patikslintą skundą tenkino – panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018), kuriuo panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr.SP1-2242 dalis, kuria pareiškėjai G. B. paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pakartotinai įpareigota patikrinti G. B. buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. SP1-2242 dalį dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pareiškėjai G. B. paliko nepakeistą; nepriteisė iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

12. Teismas apžvelgė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 1, 3 punktų, 4 straipsnio 2, 5 dalių nuostatas.

12.1 Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 patvirtino Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą, galiojusį ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., kuris reglamentavo kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašo 3.2 punkte nustatyta viena iš materialinės paramos rūšių – būstui remontuoti, įsikurti. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės; materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje.

12.2 Kreipimosi dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, bei šios paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Aprašo III skyrius (13–19 punktai). Aprašo 13 punkte nurodyta, jog materialinės paramos dydis – iki 40 valstybės remiamų pajamų dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ ginčui aktualios 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 137 redakcijos, galiojusios paramos skyrimo dieną (Aprašo 64 p.), t. y. nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 1 punktu patvirtintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – 122 Eur. Taigi maksimalus paramos dydis nagrinėjamu atveju yra 4 880 Eur.

12.3 Aprašo 17.2 punkte nustatyta, kad kreipiantis dėl šios paramos, be kita ko, būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius būsto remonto darbų, baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų, įskaitant brangių mokymosi priemonių (muzikos instrumento ir pan.), įsigijimo išlaidas (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatą ir kitus dokumentus). Aprašo 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ši parama gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per 5 metus, apmokant tik būtiniausius būsto remonto darbus ir (ar) už baldus, buitinę techniką ar kitus namų apyvokos daiktus ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius remonto darbus ir (ar) baldų, buitinės technikos, namų apyvokos reikmenų ir kt. įsigijimą. Pagal Aprašo 59 punktą, Apraše numatytais atvejais, MPT komisija nagrinėja asmenų prašymus dėl materialinės paramos, dokumentus (duomenis), Socialinių išmokų poskyrio ar kitos kompetentingos įstaigos (institucijos) specialistų apsilankymo pas pareiškėjus metu surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus.

13. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:

13.1 Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 66,79 kv. m. butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena. Pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms. Pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. prašyme paaiškino, jog langai yra seni ir nesandarūs, dėl to bute šalta. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisija 2017 m. lapkričio 30 d. protokoliniu sprendimu Nr. TAR1-165 nutarė neskirti pareiškėjai materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti, nes, atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus apmokėjimo dokumentus bei buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, nenustatyta, jog tai yra būtiniausi daiktai būstui remontuoti ir įsikurti, todėl Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-11247 „Dėl materialinės paramos G. B.“ nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti.

13.2 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1814-342/2018 Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.53.)-SP13-11247 „Dėl materialinės paramos G. B.“ buvo panaikintas įpareigojant Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. spalio 30 d. prašymą.

13.3 Socialinės paramos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (23.53.)-SP13-5790 „Dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti G. B.“ pareiškėjos paprašė prie 2017 m. spalio 30 d. pateikto prašymo pateikti papildomus dokumentus (išankstines sąskaitas ir pan.) dėl kitų būtiniausių jos reikmių buities remontui, baldams ir kitą informaciją. Pareiškėja Socialinės paramos skyriui 2018 m. birželio 1 d. pateikė patikslintą prašymą „Dėl materialinės paramos“ bei 2018 m. birželio 19 d. (gautas 2018 m. birželio 20 d.) paaiškinimą, taip pat kitus papildomus dokumentus, kuriuos išnagrinėjus, priimta skundžiamo įsakymo dalis, kuria pareiškėjai paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama.

13.4 Skundžiamu įsakymu pareiškėjai atsisakyta teikti materialinę paramą, pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlymą (sąmatą) Nr. 780 – 3 422,53 Eur (buto remontas, medžiagos (laminatas, keramikinės plytelės, plytelių klijai, plytelių tarpų užpildas, durys)). MPTK protokole nurodyta, kad nenustatyta, jog šioje sąskaitoje nurodyti daiktai yra būtiniausi užtikrinti minimalius buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Teigiama, jog, atsižvelgus į pareiškėjos pateiktą prašomų prekių ir paslaugų prioritetą ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad išsirinktos prekės (laminatas, plytelės, klijai, tarpų užpildas, durys) ir paslaugos (remonto darbai) nėra būtiniausios užtikrinti minimalius buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Paaiškinta, jog prašomos prekės ir (ar) paslaugos: laminatas – visame bute grindys dengtos linoleumu, pakraščiuose ir užduryje atrodo nepritvirtintas, šonuose paplyšęs; plytelės, klijai, tarpų užpildas – tualeto ir vonios kambariai išklijuoti tapetais bei išdažyti aliejiniais dažais (išklijuoti prieš 3–4 metus); durys (svetainės, vonios, tualeto) – yra, medinės, nudažytos baltai, rankena sena (varstant vyriai nestrigo, jas uždarant užsifiksuodavo).

13.5 Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018), išnagrinėjus pareiškėjos skundą, nuspręsta panaikinti minėtą skundžiamo įsakymo dalį, dėl kurios kyla ginčas, bei įpareigoti Administraciją pakartotinai patikrinti pareiškėjos buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“.

14. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus byloje Nr. AG2-60/13-2018 pateiktų fotonuotraukų matyti, kad, atlikus remonto darbus, tikėtina neatlikti apdailos darbai: neužlygintos duobės ir grioveliai aplink naujai pastatytą maišytuvą ir jo vamzdžius, neužtaisyta skylė sienoje apalink naujai pratiestą gyvatuko vamzdį, neužtaisyta skylė aplink vamzdžius sienoje dengiančioje tualeto nuotekų stovą, paliktos dvi duobutės sienoje. Taip pat nuotraukose matyti patalpos kampe ties radiatoriaus vamzdžiu apiplyšę tapetai. Vienoje nuotraukoje, kurioje matosi patalpoje esantis radiatorius, dėl nuotraukos prastos kokybės, galima spėti, jog matosi ties radiatoriaus vamzdžiu pradeginta grindų danga. Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl jos nurodomų defektų-apgadinimų, atsiradusių pareiškėjos bute atliekant būtinuosius darbus, pareiškėja nepateikia.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti ir minėtose nuotraukose matomi defektai-apgadinimai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos būstas dėl šių defektų-apgadinimų yra netinkamas gyventi ir neatitinka esminių statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimų, kaip tai nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat, jog šie defektai-apgadinimai trukdo pareiškėjai išgyventi sunkioje situacijoje Aprašo 4 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai dėl šių defektų-apgadinimų šalinimo labiausiai reikia paramos, kaip tai numatyta Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir kad tai yra būtiniausi būsto remonto darbai Aprašo 18 punkto prasme.

16. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pareiškėja iki paramos suteikimo apskritai negalėjo naudotis vandeniu, tualetu, dujomis, bute, pareiškėjos teigimu, iki langų keitimo buvo per žema temperatūra (2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. liepos 19 d., 2018 m. liepos 20 d. patikrinimai), tačiau apie šių nepatogumų sukeltas pasekmes pareiškėjai byloje nėra duomenų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, jog estetinė, tvarkinga aplinka yra buitinis būtinasis poreikis ir kad nors skylės sienose, išdeginta poliuretaninė grindų danga (linoleumas) ir kt. buto sudarkymai tiesiogiai nekelia pavojaus fizinei sveikatai ir gyvybei, tačiau veikia psichoemocinę sveikatą, galinčią sąlygoti somatinius susirgimus, vertintini kaip niekuo nepagrįsti.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Aprašo 17.2 punkto prasme nepateikė dokumentų (sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatos ar kitų dokumentų), patvirtinančių būsto remonto darbų įsigijimo išlaidas, kuriuose būtų numatyti pareiškėjos nurodomų ir minėtose fotonuotraukose matomų defektų-apgadinimų, galbūt atsiradusių po kitų remonto darbų, šalinimo darbai. Pareiškėjos pateiktoje UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlyme (sąmatoje) Nr. 780 numatytas buto remontas bei medžiagos (laminatas, keramikinės plytelės, plytelių klijai, plytelių tarpų užpildas, durys) – 3 422,53 Eur, teismo vertinimu, nėra būtini pašalinti pareiškėjos nurodytus ir minėtose nuotraukose matomus defektus-apgadinimus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Apraše nenumatyta galimybė vertinti ir skirti paramą, atsižvelgiant į teorines galimybes, kad vykdant darbus ar pristatant prekes į namus, bus padaryta žala ar apgadintas turtas ir kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis ne Administracija, o asmuo, kuris kreipiasi dėl paramos gavimo, yra atsakingas už tinkamų paslaugų gavimą bei jų kontrolę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į rangovus ar į kitas institucijas dėl galbūt netinkamai atliktų remonto darbų.

18. Įvertinęs skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Materialinės paramos teikimo komisijos 2018 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo Nr. TAR1-110 turinį, atsižvelgdamas į tai, kad MPTK protokolas, kuris laikytinas skundžiamo įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi, pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. liepos 30 d., į tai, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo socialinės paramos teikimo procedūroje, pati teikė dokumentus reikalingus paramai gauti, dėl to jai turėjo būti žinomas ir suprantamas skundžiamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija, konstatavo, kad skundžiamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Komisijos sprendimą teismas pripažino savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), todėl panaikino.

III. 19. Pareiškėja G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 21R2-14 (AG2-60/13- 2018).

20. Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos higienos normos HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“ VII dalyje „Patalpų vidaus apdaila“ yra išdėstyti reikalavimai gyvenamųjų patalpų vidaus apdailai: „34. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį: gyvenamųjų patalpų sienų, grindų, baldų paviršiai turi būti lengvai valomi (plaunami); sanitariniu-higieniniu patalpų (tualetų, dušų, vonių), pirčių (išskyrus garinių ar sauso karščio kamerų), baseinų patalpų sienos, lubos, grindys ir paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs plovimui bei naudojamoms valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms. Voniose, dušuose, pirtyse, baseinuose turi būti patiestos neslidžios grindų dangos. 35. Patalpų vidaus apdailos, baldų medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.<..> 61. Vartotojas turi būti apgyvendintas švariose, tvarkingose patalpose. Išvykus vartotojui, kambario (numerio) patalpos turi būti kruopščiai išvalomos ir išvėdinamos.“ Pareiškėja nurodo, kad, jei tokie reikalavimai nustatyti patalpoms, kuriose žmonės, besinaudojantys apgyvendinimo paslaugomis, gyvena laikinai, tai tuo labiau tokie reikalavimai yra taikytini patalpoms, kuriose nuolat gyvenama – būstui (butui). Pareiškėjos teigimu, jos bute po remonto darbų atlikimo patalpų vidaus apdaila minėtų reikalavimų neatitinka, nors grėsmės gyvybei nesukelia, tačiau išgyventi sunkioje situacijoje trukdo.

21. Pareiškėja turi pagrįstų įtarimų, jog dėl defektų, paliktų sienose, grindyse po remonto darbų, vieno iš mikroklimato parametrų – oro judėjimo greitis patalpose (pro paliktas skyles traukia vėjo gūsiai) gali viršyti optimalias ribines vertes, nustatytas Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelėje, kurioms esant aplinkoje viršytoms, gali atsirasti neigiamas poveikis sveikatai. Sienos, taip pat ir grindų danga šiuo metu yra su defektais. Būtina atlikti defektų pašalinimo darbus laikantis Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų ir Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintų statybos taisyklių STR 121895674.06:2009 „Apdailos darbai“ reikalavimų. Nustatytų patalpų apdailos defektų pašalinti pati dėl skurdo pareiškėja neturi net menkiausios galimybės. Remontą atlikusi įmonė UAB „Santdema“ nesutiko likviduoti paramos lėšomis apmokėto remonto darbų padarinių, motyvuodami tuo, kad už šią paslaugą jiems nebuvo atlyginta. Pareiškėjos manymu, teismas turėjo vertinti jos kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies (užsakovės) pažeidžiamumą, t. y. kad vartotojas turi mažiau specialių žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas ar, tuo labiau, atsakovas. Pareiškėja neturi ir negali turėti supratimo, kad kiekvienas smulkiausias darbas sąmatoje (pvz. veržlės prisukimas, sienos linko išmušimas, griovelio ar duobės sienoje užlyginimas ir pan.) turi būti įvardijamas atskira eilute. Tuo atveju, kai sąmatoje yra nurodyta „remonto darbai“, pareiškėja supranta tai tiesiogiai. Pareiškėjos įsitikinimu, net ir protingo, atsakingo, rūpestingo asmens standartą atitinkantis žmogus nebūtų galėjęs padaryti prielaidos, kad išgriauti sienas ir pakeisti vamzdžius įeina į sąmatos, sąskaitos kainą, o užtaisyti skyles – ne. Tačiau teismas vis tik sutiko ne su pareiškėjos, bet su atsakovo argumentais.

22. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su skundu kreipėsi ne dėl žalos rangovų veiksmais padarymo, o dėl nepakankamos paramos sumos remonto darbams skyrimo. Tuo atveju, jei paramos dydžio suma būtų buvusi pakankama, rangovas būtų sutvarkęs remonto metu natūraliai atsiradusius padarinius – užlyginęs duobes ir griovelius aplink naujai pastatytą maišytuvą ir jo vamzdžius, užtaisęs skylę sienoje aplink naujai pratiestą gyvatuko vamzdį, skylę aplink vamzdžius sienoje dengiančioje tualeto nuotekų stovą, paliktas dvi duobutės sienoje, patalpos kampe ties radiatoriaus vamzdžiu priklijavęs tapetus ir t. t.

23. Remonto padarinių likvidavimo darbų atsakovas apskritai neįtraukė į paramos lėšomis apmokamų darbų apimtį, nors pateiktame UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlyme (sąmatoje) Nr. 780 buvo numatyti buto remonto darbai bei medžiagos atskiromis eilutėmis. Dalis toje sąmatoje nurodytų remonto darbų buvo skirti vamzdynų, radiatorių keitimo ir kt. darbų padarinių likvidavimui, ne tik laminato, durų keitimo ar keramikinių plytelių klijavimo darbams. Todėl pareiškėja nesutinka su teismo nuomone, kad Aprašo 17.2 punkto prasme pareiškėja nepateikė dokumentų (sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatos ar kitų dokumentų), patvirtinančių būsto remonto darbų įsigijimo išlaidas, kuriuose būtų numatyti pareiškėjos nurodomų ir minėtose fotonuotraukose matomų defektų-apgadinimų, tikėtina atsiradusių po kitų remonto darbų, šalinimo darbai.

24. Teismas, panaikindamas Komisijos sprendimą, pareiškėjai paliko tik galimybę savarankiškai spręsti problemą savo lėšų sąskaita, nepaisant to, kad pareiškėja turi teisę į paramą pagal Tvarkos aprašo 14 punktą ir maksimalaus lėšų dydžio paskirtoji pašalpa nesiekia. Dėl to, pareiškėjos nuomone, paramos suma turėjo būti didesnė, pripažinus būtiniausiais reikalingus būsto apdailos darbus, skirtus buto sienų ir grindų būklei atkurti į padėtį, buvusią iki vamzdynų ir radiatorių keitimo.

25. Pareiškėjos nuomone, ji nebuvo supažindinta su esminėmis materialinės paramos skyrimo sąlygomis – jai buvo paaiškinta, jog pateikusi būtinus paramai skirti dokumentus (sąmatas, sąskaitas ir kt.), parama bus skiriama konkretiems buto remonto darbams. Tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kad nebus apmokėtas remonto darbų padarinių likvidavimas ar kad jai reikalinga atskira sąmata. Atsakovas, tinkamai nesupažindinęs su paramos teikimo sąlygomis, sudarė prielaidas susiformuoti lūkesčiams, kad materialinė parama bus skirta ir buto remonto metu atsiradusiems defektams pašalinti. Pareiškėjos teigimu, atsakovas tokiais savo veiksmais netinkamai atliko viešąjį administravimą, Socialinės paramos skyriaus specialistai pažeidė gero administravimo principą. Specialistai, kurie tikrino pareiškėjos gyvenimo sąlygas, buvo priešiški ir iš anksto nusistatę pareiškėjos atžvilgiu, po apmokėtų remonto darbų atlikimo atsiradus jų padariniams, nesutiko dar kartą atvykti ir apžiūrėti buto. Pareiškėja neturėjo galimybių pateikti atsakovo specialistams fotonuotraukų (neturi fotoaparato, mobilusis telefonas seno modelio, išmaniojo neišgali įsigyti) ar pasinaudoti antstolio paslauga konstatuoti faktines aplinkybes. Dėl to buvo padarytos nepagrįstos išvados, nes nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti specialistams aplinkybes.

26. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, teismas ginčijamame sprendime dėl visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių pasisakė ir jas tinkamai įvertino, kas suponavo teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

27. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. NTP-7-5086 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatei G. S. teikiant valstybės garantuojamą antrine teisinę pagalbą G. B. pagal 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-l9-T-1484-11966 yra 152,75 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 21R2-14 (AG2-60/13-2018), kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. SP1-2242 dalį, kuria pareiškėjai paskirta 3 110,97 Eur materialinė parama ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pakartotinai įpareigota patikrinti pareiškėjos buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Bylos (taip pat ir prie bylos pridėtos Komisijos bylos Nr. AG2-30/13-2018) duomenimis pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, prašydama jai skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms. Pareiškėja nurodė, kad langai yra seni ir nesandarūs, dėl to bute šalta. Prašymą patikslino 2018 m. birželio 1 d., pateikdama naujus dokumentus, bei pažymėjo, kad darbai, nurodyti atliktų darbų akte pareiškėjos bute nėra atlikti. Pareiškėja Socialinės paramos skyriui 2018 m. birželio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad plytelėmis nori iškloti sienas vonioje ir tualete (nuo grindų 1,60–1,80 m aukščio), laminatu iškloti du kambarius ir holą, koridorių, pakeisti duris (du vienetus) į kambarį, vonią ir tualetą.

31. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 27 d. protokole Nr. TAR1-110 pateiktas siūlymas pareiškėjai skirti materialinę paramą būstui remontuoti, įsikurti (asmenims gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis) apmokant tik būtiniausias prekes ir (ar) paslaugas, nurodytas 1.1 ir 1.2 papunkčiuose (pagal pareiškėjos pateiktas išankstines sąskaitas faktūras (dujinės viryklės perkėlimas, pajungimas be suvirinimo (60 Eur), radiatoriai ir jų keitimas (955,92 Eur), langai (850 Eur), santechnikos darbai ir medžiagos (1 095,80 Eur), dujinė viryklė ir transportavimo paslaugos (155 Eur)), nes nenustatyta, kad kitose pateiktose išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodyti daiktai (UAB „Santdema“ – 3 422,53 Eur (buto remontas, laminatas, plytelės, klijai, tarpų užpildas, durys) yra būtiniausi užtikrinti minimalias buities ir (ar) asmens higienos poreikius. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. SP1-2242 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo“ skirta parama asmenims, nurodytiems 2 priede. Pareiškėjai skirta 3 110,97 Eur materialinė parama nepinigine forma.

32. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 21R2-14(AG2-60/13-2018) panaikino minėto 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo dalį, kuria pareiškėjai paskirta 3 110,97 Eur parama, ir įpareigojo atsakovą pakartotinai patikrinti pareiškėjos buities bei gyvenimo sąlygas ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą (kartu su 2017 m. spalio 30 d. prašymu) „Dėl materialinės paramos“. Komisija vertino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punkte įtvirtintų principų, nes skundžiamame įsakyme ir Materialinės paramos teikimo komisijos posėdyje nebuvo pasisakyta, dėl kokių priežasčių buto kosmetinis remontas neatitinka būtinojo poreikio, nebuvo įvertintos ir svarbios faktinės aplinkybės dėl buto remonto pasekmių, t. y. atsiradusių sienos, grindų dangos apgadinimų, neaišku kokios pareiškėjos teisės ir pareigos darbų atlikimo metu, priimant atliktus darbus, jų atlikimo kontrolės mechanizmas ir už jį atsakingi asmenys.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad pareiškėjos nurodyti ir byloje pateiktose nuotraukose matomi defektai-apgadinimai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjos būstas dėl šių defektų-apgadinimų yra netinkamas gyventi ir neatitinka esminių statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimų, kaip tai nustatyta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, taip pat, jog šie defektai-apgadinimai trukdo pareiškėjai išgyventi sunkioje situacijoje Aprašo 4 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai dėl šių defektų-apgadinimų šalinimo labiausiai reikia paramos, kaip tai numatyta Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir kad tai yra būtiniausi būsto remonto darbai Aprašo 18 punkto prasme. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėja pagal Aprašo 17.2 punktą nepateikė dokumentų (sąskaitų išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatos ar kitų dokumentų), patvirtinančių būsto remonto darbų įsigijimo išlaidas, kuriuose būtų numatyti pareiškėjos nurodomų ir fotonuotraukose matomų defektų-apgadinimų, tikėtina atsiradusių po remonto darbų, šalinimo darbai.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o rėmėsi tik atsakovo argumentais, todėl prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

35. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės piniginei socialinei paramai gauti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Šiuo aspektu teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės detaliai išanalizuoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių nebekartoja. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad, pareiškėjos manymu, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu turėjo paskirti maksimalią piniginę socialinę paramą, t. y. prie 3 110,97 Eur paramos sumos papildomai skirti defektams-apgadinimams, atsiradusiems atliekant vamzdynų, radiatorių keitimo darbus, pašalinti, sutvarkant estetinį buto vaizdą, pagal UAB „Santdema“ 2018 m. birželio 4 d. darbų pasiūlymą (sąmatą) Nr. 780. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nevertinama pareiškėjos bute atliktų minėtų remonto darbų, kuriems skirta materialinė parama, kokybė ir apimtis, nes tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

36. Ginčo teisiniams santykiams aktualios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Aprašo, ginčui aktualiu laikotarpiu (pareiškėjos prašymo (patikslinto prašymo) Socialinės paramos skyriui pateikimo metu) reglamentavusio kreipimosi dėl materialinės paramos, materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką, nuostatos.

37. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti piniginės socialinės paramos principai. Piniginė socialinės parama teikiama, vadovaujantis, be kita ko, socialinio teisingumo ir veiksmingumo principu, kuris reiškia, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius (Įstatymo 3 str. 3 d.). Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų (Įstatymo 4 str. 1 d.). Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos, be kita ko, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti (Įstatymo 4 str. 5 d. 3 p.).

38. Aprašo 3 punkte numatyta viena iš materialinės paramos rūšių – materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti (3.2 p.). Materialinė parama skiriama siekiant padėti Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, susidariusioje dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų ir kitais atvejais, kai nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir yra išnaudotos visos kitų pajamų gavimo galimybės. Materialinė parama neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims, vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkioje situacijoje (4 p.). Pagal Aprašo 14.2 punktą, materialinė parama būstui remontuoti, įsikurti, atsižvelgiant į Materialinės paramos teikimo komisijos siūlymą, gali būti skiriama apmokant su būsto remontu ir (ar) įsikūrimu susijusias išlaidas, kai asmenys gyvena skurdžiomis buities sąlygomis. Materialinės paramos dydis – iki 40 VRP dydžio (13 p.).

39. Materialinė parama 14.2 papunktyje nurodytu atveju, esant kompetentingų institucijų (BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir kt.) išvadai dėl būsto remonto ir (ar) baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų priemonių įsigijimo poreikio ir būtinybės, gali būti skiriama, jeigu kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45–55 proc. darbingumo, vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis neviršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto piniginių lėšų normatyvo (16 p.). Aprašo 17 punkte nurodomi dokumentai, kuriuos asmuo, kreipiantis dėl šios paramos, turi pateikti, be kita ko, dokumentus, patvirtinančius būsto remonto darbų, baldų, buitinės technikos ar kitų namų apyvokos daiktų, įskaitant brangių mokymosi priemonių (muzikos instrumento ir pan.), įsigijimo išlaidas (sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, būsto remonto darbų sąmatą ir kitus dokumentus) (17.2 p.). Ši parama gali būti skiriama ne dažniau kaip kartą per 5 metus, apmokant tik būtiniausius būsto remonto darbus ir (ar) už baldus, buitinę techniką ar kitus namų apyvokos daiktus ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius remonto darbus ir (ar) baldų, buitinės technikos, namų apyvokos reikmenų ir kt. įsigijimą (18 p.).

40. Materialinės paramos teikimo komisija nagrinėja asmenų prašymus dėl materialinės paramos Tvarkos apraše numatytais atvejais, dokumentus (duomenis), Socialinių išmokų poskyrio ar kitos kompetentingos įstaigos (institucijos) specialistų apsilankymo pas pareiškėjus metu surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus (Aprašo 59 p.). Sprendimą dėl materialinės paramos skyrimo priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo (60 p.).

41. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad materialinė parama asmeniui Aprašo 14.2 atveju gali būti skiriama siekiant padėti išgyventi sunkioje situacijoje, t. y. apmokant tik būtiniausius būsto remonto darbus ir (ar) už baldus, buitinę techniką ar kitus namų apyvokos daiktus, tačiau paramos tikslas nėra savivaldybės biudžeto lėšomis iš esmės pagerinti buities sąlygas geriausiai įmanomu būdu, įskaitant estetinį aspektą. Nei Įstatyme, nei Apraše nedetalizuoti apmokėtini būtiniausi būsto remonto darbai, paramos skyrimo būtinybę ir dydį konkrečiu atveju įvertina Materialinės paramos teikimo komisija, išnagrinėjusi asmenų prašymus dėl materialinės paramos bei pateiktus dokumentus ir įstaigų specialistų surašytus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus. Pažymėtina ir tai, kad aptartos teisės aktų nuostatos savivaldybės neįpareigoja skirti maksimalų materialinės paramos dydį.

42. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui <...> savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

43. Nagrinėjamu atveju materialinė parama pagal pareiškėjos pateiktą UAB „Santdema“ darbų pasiūlymą (sąmatą) Nr. 780, kuriame nurodyti buto remonto darbai (1 220 Eur) ir medžiagos: laminatas (60 kv. m – 733,80 Eur), keramikinės plytelės (22 kv. m – 359,04 Eur), plytelių klijai (6 maišai – 72,60 Eur), plytelių tarpų užpildas (6 kg – 35,10 Eur), durys (3 vnt. – 408 Eur), neskirta, atsižvelgus į pareiškėjos nurodytą prašomų prekių ir paslaugų prioritetą (1. dujinė viryklė, 2. radiatoriai, 3. langai, 4. klozetas su bakeliu, 5. maišytuvai ir sifonai, 6. laminatas, 7. plytelės, 8. santechnika (vamzdynai), 9. durys) ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu gautą informaciją, pagal kurią nenustatyta, jog tualeto, vonios sienų, linoleumo būklė neatitinka minimalių higienos ar buities poreikių. Pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nurodytos prekės ir paslaugos reikalingos defektams-apgadinimams pašalinti po jos bute atliktų santechnikos darbų, tačiau minėtame darbų pasiūlyme (sąmatoje) tokios aplinkybės nenurodytos. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad prekės ir paslaugos, kurioms pareiškėja prašo materialinės paramos, yra reikalingos pašalinti defektus-apgadinimus po atliktų santechnikos darbų. Juolab, kad darbų pasiūlyme (sąmatoje) nurodyti medžiagų kiekiai, įvertinus juos kartu su byloje pateiktomis fotonuotraukomis, yra akivaizdžiai didesni buto apdailos apgadinimams-defektams šalinti už nuotraukose užfiksuotus apgadinimus-defektus, galbūt, atsiradusius dėl remonto darbų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja Aprašo 17.2 punkto prasme nepateikė dokumentų, patvirtinančių būsto remonto įsigijimo išlaidas, kuriuose būtų numatyti pareiškėjos nurodomų ir byloje pateiktose fotonuotraukose matomų defektų-apgadinimų, galbūt atsiradusių dėl remonto darbų, šalinimo darbai.

44. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes pareiškėjos neinformavo apie tai, jog nebus apmokėtas remonto darbų padarinių likvidavimas, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė specialistams paaiškinti aplinkybes, nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias atsakovas pažeidė, o apsiribojo vien teoriniais pasvarstymais dėl jos teisių pažeidimo, nagrinėjant prašymą materialinei paramai skirti, todėl šie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.

46. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui šioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

47. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėjos apeliacinį skundą atmetus, ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d., 42 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė