A-146-224-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-224/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2, 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b.l. 7–8), prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 2541 (toliau – ir Nutarimas Nr. 2541) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2S-836 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-836).

Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas Nr. 2541 ir Sprendimas Nr. 2S-836 yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jis neatliko neteisėtų veiksmų, todėl skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas neneigė, kad 2012 m. sausio 17 d. apie 18.20 val. gyvenamojoje zonoje (prie nuteistųjų vidurinės mokyklos ir bibliotekos laiptinės) perdavė nuteistajam V. S., kuris tuo metu dirbo slaugytoju, medicininio tepalo „Hydrocortisonum Polfa“ tūtelę, prašydamas paklausti gydytoją apie šio tepalo paskirtį odai gydyti. Pareiškėjo teigimu, jis šiuo veiksmu nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas, BVK ) 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų reikalavimų.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 17–19, 36–37) teigė, kad nuobauda – papeikimas pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo šią nuobaudą naikinti. Pareiškėjas, 2012 m. sausio 17 d. perduodamas nuteistajam V. S. medicininio tepalo „Hydrocortisonum Polfa“ tūtelę, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų reikalavimus. L. L. 2011 m. balandžio 8 d. buvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais. Perduodamas kitam nuteistajam medicininio tepalo tūtelę pareiškėjas perleido kitam nuteistajam turtą, o tai draudžia Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pareiškėjas reikalavo, kad kitas nuteistasis apie šio tepalo tinkamumą paklaustų gydytoją, nors pats galėjo tai padaryti, kadangi žinojo nustatytą kreipimosi pas gydytojus tvarką. Prašydamas kito nuteistojo atlikti paslaugą nedalyvaujant pačiam parėškėjui, L. L. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 74–77) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui (nuteistajam L. L.) Nutarimu Nr. 2541 paskirta nuobauda – papeikimas už tai, kad jis 2012 m. sausio 17 d. apie 18.20 val., gyvenamojoje zonoje kitam nuteistajam perdavė medicininio tepalo tūtelę bei reikalavo, kad jis apie medicininio tepalo paskirtį ir tinkamumą sužinotų pas medikus (b. l. 9). Nutarimą Nr. 2541 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2S-836 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 11–12).

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis numato specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3d.).

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas papeikimas, o 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis L. L. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011 m. balandžio 8 d. ir buvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais (b. l. 28–29).

Teismas nustatė, kad Marijampolės pataisos namų vyresnysis inspektorius Z. J. 2012 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 21) nurodė, jog 2012 m. sausio 17 d. apie 18.20 val., sulaikė nuteistąjį V. S., kuriam nuteistasis L. L. (jo paties paaiškinimu) davė tepalo „Hydrocortisonum Polfa" tūtelę, kad V. S. paklaustų gydytojo ar šį tepalą galima naudoti gydyti odai. Pareiškėjas 2012 m. sausio 17 d. ir 2012 m. sausio 25 d. pasiaiškinimuose pripažino, kad davė medicininio tepalo tūtelę nuteistajam V. S. ir prašė, jog jis paklaustų gydytojo apie šio tepalo paskirtį (b. l. 22, 27). Nuteistasis V. S. savo paaiškinime taip pat pripažino, kad jam pareiškėjas davė minėtą medicininio tepalo tūtelę, siekdamas išsiaiškinti ar jis tinka odos ligų gydymui (b. l. 24). Tepalas „Hydrocortisonum Polfa" rastas pas nuteistąjį V. S. kratos metu (b. l. 26). Dėl tepalo „Hydrocortisonum Polfa" tūtelės perdavimo V. S. ir prašymo paklausti gydytojo dėl šio tepalo paskirties byloje ginčo nėra, šias aplinkybes visiškai pripažino pareiškėjas ir teismo posėdžio metu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, perduodamas kitam nuteistajam medicininio tepalo tūtelę, perleido kitam nuteistajam turtą, o tai draudžia Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Pareiškėjas L. L. reikalavo, kad nuteistasis paklaustų gydytoją apie šio tepalo tinkamumą, nors žinojo nustatytą kreipimosi pas gydytojus tvarką. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 252 punktas numato, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra apribojamas, priėmimui pas medicinos specialistą registruojami iš anksto. Kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, karceriuose), kitų pataisos įstaigų baudos ir drausmės izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose šių įstaigų direktorių įgalioti priežiūros pareigūnai pildo nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus, vadovaudamiesi Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklėmis. Pataisos įstaigos bendrabučiuose gyvenančius nuteistuosius priėmimui pas medicinos specialistą registruoja būrių viršininkai arba kiti pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti pareigūnai. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai. Į asmens sveikatos priežiūros tarnybą pacientai atvyksta patys arba juos palydi prižiūrėtojai pataisos įstaigoje nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas L. L. numatyta galimybe patekti pas gydytoją nesinaudojo ir nesiregistravo. Iš nuteistųjų būrio Nr. 2 ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo (b. l. 30–31) matyti ankstesni nuteistojo L. L. registravimosi ambulatoriniam priėmimui atvejai (įrašai žurnale Nr. 159, 181), todėl teismas nustatė, kad nuteistasis šią tvarką žinojo.

Vadovaujantis Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių 1 punkte numatytu registravimo ambulatoriniam priėmimui tikslu - nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra ribojamas, sudaryta galimybė iš anksto registruotis dėl medicinos pagalbos, taip pat sureguliuota nuteistųjų ir priežiūros, socialinės reabilitacijos (auklėjamojo darbo) bei sveikatos priežiūros personalo santykiai, kontroliuojama, kad medicinos pagalba būtų suteikta laiku. Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių 2 punkte numatyta, kad taisyklės netaikomos staigaus sveikatos sutrikimo atvejais, kai medicinos pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Teismas pažymėjo, kad gydytojo konsultacija dėl sausos odos nėra staigus sveikatos sutrikimas ir dėl to nereikalinga skubi medicinos pagalba.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Nutarimas ir Sprendimas Nr. 2S-836 yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skunda atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas L. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 82) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą, tenkinti jo skundą ir panaikinti skundžiamus aktus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą. Pareiškėjo nuomone, byloje nebuvo įrodyta, kad jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 2 dalies 4 ir 8 punktų reikalavimus. Apelianto įsitikinimu, jis režimo reikalavimų nepažeidė ir buvo nepagrįstai nubaustas už tariamą turto perleidimą kitam asmeniui, nors jis į kitą nuteistąjį kreipėsi su pageidavimu sužinoti dėl medicininio tepalo naudojimo.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, kadangi nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjo apeliacinis skundas pateiktas po 2012 m. liepos 1 d. (2012 m. liepos 20 d.), todėl jo nagrinėjimui taikytinos procesinės normos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d. Bylos proceso šalys nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso būdu.

Pareiškėjas prašė panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 2541 jam skirtą nuobaudą ir Kalėjimų departamento 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2S-836, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad pareiškėjas, perduodamas medicininio tepalo tūtelę kitam nuteistajam, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų reikalavimus, todėl nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nes jis į kitą nuteistąjį kreipėsi su pageidavimu sužinoti dėl medicininio tepalo naudojimo.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), taip pat įtvirtinti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.), tarp jų draudimas pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (BVK 110 str.2 d. 4 p.), taip pat draudimas reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (BVK 110 str. 2 d. 8 p.).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis.

Nuobauda pareiškėjui paskirta nustačius faktą, kad 2012 m. sausio 17 d. jis (nuteistasis) perdavė medicininio tepalo „Hydrocortisonum Polfa“ tūtelę kitam nuteistajam, prašydamas paklausti gydytojo apie šio tepalo gydomąją paskirtį. Šią veiką atsakovas kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą (draudimo perleisti savo turtą kitiems kaltinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai pažeidimas) ir 8 punktą (draudimo reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kaltinamojo pažeidimas).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad medicininio tepalo tūtelę pareiškėjas perdavė kitam nuteistajam, kuris dirbo sanitaru, prašydamas sužinoti iš gydytojo šio tepalo gydomąją paskirtį gydyti odai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad minėta faktinė situacija nepatenka į Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 bei 8 punkte numatytų draudimų ribas. Šį pareiškėjo kreipimąsi į kitą nuteistąjį pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo traktuoti kaip reikalavimą paslaugos, nes reikalavimas siejamas su fiziniu ar psichiniu poveikiu asmeniui, iš kurio reikalaujama paslaugos. Nei Nutarime Nr. 2541 skirti nuobaudą, nei medžiagoje, kuria remiantis priimtas šis Nutarimas, nėra užfiksuota, kad pareiškėjas reikalavo paslaugos iš kito nuteistojo. Pagal nustatytas aplinkybes taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas perleido savo turtą kitam asmeniui. Turto perleidimas reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas medicininį tepalą kokiu nors būdu perleido kitam nuteistajam, taip pat, kad prašė atlikti mokamą ar kitaip atlyginamą paslaugą. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktu pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kadangi nenustatyta pažeidimų, kvalifikuotų pagal minėtas įstatymo normas, sudėtis.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė nustatytos kreipimosi pas gydytoją tvarkos, tačiau ši situacija nepatenka į Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punkto reguliavimo sritį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – patenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 2541 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2S-836.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo L. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo L. L. skundą patenkinti. Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 2541 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. 2S-836.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė