c57b8785-6cd4-440c-91f3-059ae332868b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-382-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.8; 2.1.2.6; 2.2.3.1.2; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.1; 2.6.22; 3.1.16; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Rasai Jenkutei, Karolinai Pažemeckienei, Jurgitai Paulauskienei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovui V.

K., jo atstovui advokatui A. I., atsakovams S. M., S. J., jų atstovei advokatei V. L., trečiajam asmeniui notarei I. M., jos atstovei advokatei V. L., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jamaksas“, D. J., I. C. atstovei advokatei V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“, S. J., I. C., D. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – notarė D.

R., notarė J. P. ir notarė I. M.. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka 1. IeÅ¡kovas 2019 m. birželio 26 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: – 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų atmestas – 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

– 2017 m. lapkričio 3 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. K. ir S. J., 2018 m. kovo 14 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir D. J., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti V. K., įregistruojant V. K. vardu, tuo atveju jeigu Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti – iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V.

K. priteisti 50 000 Eur. – 2018 m. spalio 25 d. tarp V. K. ir I. C. sudarytÄ rankpinigių sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iÅ¡ S. M. bei I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur. – iÅ¡ S. M. ir UAB JAMAKSAS solidariai V. K. priteisti 11 560 Eur; – iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 105 785 Eur. – iÅ¡ atsakovų V. K. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Patikslintas ieÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. 2015 m. sausio 16 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 2 440 Eur. 2.2. 2015 m. sausio 30 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 2 975 Eur. 2.3. 2015 m. vasario 20 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 800 Eur. 2.4. 2015 m. vasario 28 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ Ä¯ UAB JAMAKSAS banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 1 800 Eur. 2.5. 2015 m. kovo 12 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ Ä¯ UAB JAMAKSAS banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 1 760 Eur. 2.6. 2015 m. kovo 19 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 85 Eur. 2.7. 2015 m. balandžio 9 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 10 Eur. 2.8. 2015 m. balandžio 13 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ Ä¯ savo banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur. 2.9. 2015 m. birželio 26 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 105 Eur. 2.10. 2015 m. liepos 7 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ Ä¯ UAB JAMAKSAS banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 8 000 Eur. 2.11. 2015 m. lapkričio 26 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 2 760 Eur. 2.12. 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 3 870 Eur. 2.13. 2016 m. sausio 21 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ Ä¯ savo banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 3 992 Eur. 2.14. 2016 m. vasario 22 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 4 000 Eur. 2.15. 2016 m. kovo 9 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 50 Eur. 2.16. 2016 m. kovo 24 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 4 000 Eur. 2.17. 2016 m. balandžio 21 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal Ä®galiojimÄ paėmė 4000,00 Eur. 2.18. 2016 m. gegužės 23 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 3 700 Eur. 2.19. 2016 m. birželio 20 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 200 Eur. 2.20. 2016 m. birželio 20 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 200 Eur. 2.21. 2016 m. birželio 23 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 17 000 Eur. 2.22. 2017 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 5 000 Eur ir juos perdavė atsakovui S. M.. 2.23. 2017 m. birželio 21 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 9 998 Eur. 2.24. 2017 m. birželio 21 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 18 600 Eur. 2.25. 2017 m. spalio 20 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ buvo pervesta 300 Eur. 2.26. 2017 m. spalio 23 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 000 Eur. 2.27. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 4 000 Eur. 2.28. 2017 m. lapkričio 12 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 Eur. 2.29. 2017 m. lapkričio 23 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 500 Eur. 2.30. 2017 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ buvo pervesta 4 500 Eur. 2.31. 2018 m. sausio 29 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimÄ paėmė 4 500 Eur. 2.32. 2018 m. vasario 26 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 000 Eur. 2.33. 2018 m. balandžio 27 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 Eur. 2.34.

S. M. pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ disponavo V. K. turtu, kartu su S. J. tvarkė V. K. reikalus ir iÅ¡ esmės vykdė V. K. turto administravimÄ , todėl S. M. neturėjo teisės sujungti ar sumaiÅ¡yti administruojamo turto su savo turtu, negalėjo jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, privalėjo ginti V. K. interesus, neveikti prieÅ¡ atstovaujamÄ jį, vengti interesų konflikto. S. M. negrÄ Å¾ino V. K. iÅ¡ jo gauto turto, neperdavė V.

K. visko, kÄ kaip atstovas vykdydamas pavedimÄ gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl S. M. yra V. K. skolininkas. 2.35. 2017 m. lapkričio 3 d. S. M. pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biure V. K. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ notarinio registro Nr. 10278 sudarė sutartį dėl V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo S. J.. S. J. yra atsakovo S. M. sesuo, todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.134 straipsnio 1 dalį S. M. negalėjo sudaryti su S. J. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i pirkimo–pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. 2.36. 2017 m. lapkričio 3 d. butas (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas, Å¡io buto rinkos vertė buvo 50 000 Eur, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko V.

K. tikrosios valios, pažeidė V. K. interesus, pirkimo–pardavimo sutartis V. K. buvo nenaudinga ir nereikalinga. 2.37. S. J. už butÄ (duomenys neskelbtini), V. K. nesumokėjo, todėl S. M. pagal įgaliojimÄ nepagrįstai patvirtino 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkto sÄ lygÄ , kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už daiktÄ , jokių pretenzijų Å¡alys viena kitai dėl daikto kainos ir atsiskaitymo neturi ir ateityje nereikÅ¡. 2017 m. lapkričio 3 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta S. M. piktavaliÅ¡kai susitarus su S. J. ir įraÅ¡ius apgaulingÄ sÄ lygÄ , kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už nekilnojamÄ daiktÄ , todėl 2017 m. lapkričio 3 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia. 2.38.

Sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeisti ne tik V. K. interesai, bet ir vieÅ¡ieji interesai, nes kyla tam tikrų abejonių, ar S. M. ir S. J. veiksmai dėl V. K. nekilnojamo turto perleidimo nesusiję su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais, todėl Å¡i sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis) 2.39. Buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, turėtų bÅ«ti paÅ¡alintos Å¡ia sutartimi sukurtos teisinės pasekmės, 2018 m. kovo 14 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. J. ir D.

J., pripažinta negaliojančia ir iÅ¡spręstas klausimas dėl buto (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo V. K.. 2.40. D. J. nesiaiÅ¡kino, ar S. J. yra teisėta buto (duomenys neskelbtini), valdytoja, butÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, todėl D. J. nėra sÄ Å¾ininga buto (duomenys neskelbtini), įgijėja ir butas grÄ Å¾intinas V. K.. 2.41. S. M. ir S. J. prievolė V. K. kompensuoti turto praradimÄ yra solidari, nes V. K. butÄ (duomenys neskelbtini) prarado dėl bendrų nesÄ Å¾iningų, neteisėtų ir suderintų S. M. ir S. J. veiksmų nusavinant V.

K. nekilnojamÄ turtÄ . 2.42. S. M. neteisėtai į UAB JAMAKSAS banko sÄ skaitÄ pervedinėjo V. K. pinigus, UAB JAMAKSAS be teisėto pagrindo iÅ¡ V. K. pinigus gavo, todėl UAB JAMAKSAS ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari. 2.43. S. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad 2018 m. spalio 25 d. buvo sumokėta 5 000 Eur pagal rankpinigių sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo. 2.44. 2017 m. birželio 21 d. V. K. įgaliojimÄ atsakovas buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui, todėl 2018 m. spalio 25 d.

S. M. nebuvo ieÅ¡kovo įgaliotinis ir neturėjo įgalinimų ieÅ¡kovo vardu sudaryti sandorius. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as parodo, kad I. C. 2018 m. spalio 25 d. nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkas, be to, 2018 m. spalio 25 d. Å¡is butas buvo areÅ¡tuotas. I. C. be teisėto pagrindo iÅ¡ S. M. pinigus gavo, todėl I. C. ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari. 2.45. S. M. su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį.

V. K. abejoja ar apskritai tokio turinio sutartį galėjo pasiraÅ¡yti, nes iÅ¡ S. M. 20 000 Eur pagal Å¡iÄ paskolos sutartį negavo. 2.46. S. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad V. K. lėšos buvo investuotos į butÄ (duomenys neskelbtini), V. K. nebeturėjo pinigų, todėl atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 20 000 Eur. 2017 m. birželio 20 d. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartyje nurodyta, kad visa pardavimo kaina buvo sumokėta prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , todėl 2017 m. birželio 21 d. iÅ¡ V.

K. gautus 28 598 Eur S. M. negalėjo investuoti į Å¡io buto pirkimÄ . 2015 m. sausio 16 d. – 2017 m. liepos 13 d. laikotarpiu S. M. iÅ¡ V. K. grynaisiais pinigais ir pagal mokėjimo nurodymus buvo gavęs 84 585 Eur, todėl 2017 m. liepos 13 d. S. M. buvo V. K. skolininkas. 2.47. S. M. su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 15 d. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų, kad atsakovas 2017 m. liepos 13 d. galėjo turėti 20 000 Eur nuosavų piniginių lėšų, todėl V.

K. nuosavais pinigais negalėjo kredituoti, 20 000 Eur ieÅ¡kovui negalėjo perduoti ir 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis realiai nebuvo sudaryta. 2.48. S. M. nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. vasario 26 d. iÅ¡ V. K. banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į savo banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai pervedė ir paėmė grynaisiais pinigais 26 200 Eur, tačiau Å¡ios piniginės operacijos padarytos nesÄ Å¾iningai ir neteisėtai, nesusijusios su 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties vykdymu, nes nebuvo suėjęs pinigų grÄ Å¾inimo terminas pagal paskolos sutartį. 2.49. 2017 m. birželio 21 d.

V. K. atsakovui S. M. buvo iÅ¡davęs įgaliojimÄ atstovauti ieÅ¡kovÄ , todėl atsakovas su ieÅ¡kovu negalėjo sudaryti sandorių, 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis, jeigu ji apskritai buvo sudaryta, turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis S. M. neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, Å¡ia sutartimi pažeidžiami ne tik V. K. interesai, bet ir vieÅ¡ieji interesai, nes kyla tam tikrų abejonių, ar 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais, todėl Å¡i sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis). 2.50.

S. M. su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2017 m. birželio 20 d. tarp S. M. ir N. K. sudarytÄ buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį ir nurodė, kad V. K. buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is butas buvo registruotas S. M. vardu. S. M. ir S. J. neteisėtai sumaišė V. K. turtÄ su savo turtu ir V. K. turtÄ kartu panaudojo asmeniniams interesams, todėl S. M. ir S. J. pareiga dėl pinigų V. K. grÄ Å¾inimo yra solidari. 2.51. 2017 m. birželio 20 d. tarp S. M. ir N. K. sudarytoje buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad daikto kaina yra 42 000 Eur, tačiau 2018 m. rugsėjo 18 d. tarp S. J. ir UAB MEMELHAUS sudarytoje pirkimo–pradavimo sutartyje nurodyta, kad daikto kaina yra 40 500 Eur.

Å i buto pardavimo kaina yra mažesnė už buto pirkimo kainÄ , 2018 m. rugsėjo 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, todėl kyla tam tikrų abejonių, ar buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu, ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevencijÄ , pažeidimais. II. Atsakovų atsikirtimų santrauka 3. Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka iÅ¡ dalies.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 3.1. Vykdydamas 2015 m. sausio 15 d. V. K. įgaliojimÄ atsakovas jo vardu 2015 m. sausio 16 d. nupirko butÄ (duomenys neskelbtini), mokėjo už Å¡io buto komunalinius patarnavimus, darė jame remontÄ . Å is butas V. K. praÅ¡ymu buvo nupirktas Å¡alia ilgametės V. K. sugyventinės J. V. buto. Kai V. K. susipyko su savo sugyventine ir nenorėjo ten gyventi, butas V. K. nurodymu 2017 m. lapkričio 3 d. buvo parduotas už 35 623 Eur. PrieÅ¡ parduodant butÄ atsakovas padengė V.

K. kredito likutį už šį butÄ â€“ 21800 Eur, kad bÅ«tų panaikinta hipoteka. 3.2. V. K. 2017 m. birželio 20 d. buvo nupirktas kitas butas (duomenys neskelbtini), už 42 000 Eur, tačiau ne jo, o S. M. vardu. Tuo metu, kai V. K. susipyko su savo sugyventine J. V., tarp jų buvo turtinių ginčų ir V. K. nenorėjo pirkti buto savo vardu. Be to, nepardavus jo buto (duomenys neskelbtini), jis neturėjo ir pakankamai lėšų naujam butui, sugadinta kreditinė istorija neleido jam gauti kito kredito, todėl buvo pasirinktas variantas pirkti jam butÄ kito asmens vardu, o iÅ¡sisprendus turtiniams V.

K. ginčams ir jam sukaupus lėšų naujo buto pirkimui – butÄ perraÅ¡yti jo vardu. V. K. Å¡iame bute gyveno, už komunalinius patarnavimus buvo mokama jo sÄ skaita. 3.3. Kadangi buto pirkimo dienai turėtos V. K. lėšos buvo investuotos į butÄ (duomenys neskelbtini), o jam reikėjo pinigų, tai pagal 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį jis iÅ¡ atsakovo pasiskolino 20 000 Eur, kurie vėliau iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo grÄ Å¾inti atsakovui, tiek V. K. pačiam padarant pavedimus, tiek atsakovui nusiimant lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ ir su ieÅ¡kovo sutikimu. 3.4.

Butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2018 m .rugsėjo 18 d. už 40 500 Eur, nes V. K. buvo užliejęs butÄ ir jam reikėjo remonto. 3.5. Atsakovas nurodo, kad padėjo ieÅ¡kovui kontroliuoti nevaldomÄ pinigų Å¡vaistymÄ , dėl to nuimdavo iÅ¡ jo sÄ skaitos pinigus, kai jie ten įplaukdavo, stengėsi jam duoti protingas sumas iÅ¡laidoms grynais ir tai ieÅ¡kovÄ tenkino, jis buvo laimingas ir dėkingas, kad jo pinigai kaupiasi. Kiek pinigų uždirbta, kiek paimta, kiek atiduota grynais, kiek kitur ieÅ¡kovo interesais iÅ¡leista, atsakovas su ieÅ¡kovu aptardavo kiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso ir susiskaičiuodavo. 3.6.

Atsakovas teigia, kad paskutinį kartÄ suvedė balansÄ 2018 m. vasarÄ ir abu sutiko, kad pas atsakovÄ yra sukaupta V. K. lėšų apie 60 000 Eur (tikslÅ«s skaičiavimai liko pas V. K.). Nuo tada V. K. paprašė atsakovo daugiau neimti iÅ¡ jo sÄ skaitos pinigų, teigė, kad dabar pats sugebės tvarkytis, nors duoto įgaliojimo jis neatÅ¡aukė. Atsakovo manymu, bÅ«tent dėl to, jog ieÅ¡kovas nesugebėjo tvarkyti pats savo finansų ir iÅ¡leido visus pinigus, jis priėmė sprendimÄ nepirkti nekilnojamo turto, o iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ grÄ Å¾inti sukauptas lėšas grynais pinigais. 3.7.

Nors ieÅ¡kinys yra grindžiamas aplinkybe, jog atsakovas buvo V. K. įgaliotinis ir tuo pagrindu nuiminėjo lėšas iÅ¡ jo banko sÄ skaitos ir negrÄ Å¾ino jam, dalis pinigų buvo tikslingai pervesta paties V. K. kaip investicija į butÄ (duomenys neskelbtini) ir skolos grÄ Å¾inimui. 3.8. IÅ¡ 157 968 Eur grÄ Å¾inus 103 736,57 Eur, atsakovas turėtų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 54 231,43 Eur. Å i suma mažintina 1 500 Eur, nes dėl ieÅ¡kovo kaltės jam nupirktas butas (duomenys neskelbtini), nupirktas už 42 000 Eur, buvo parduotas už 40 500 Eur, t. y. patirtas 1 500 Eur nuostolis, nes ieÅ¡kovas buvo užtvindęs butÄ , jam reikėjo remonto, todėl vertė krito. 3.9.

Atsakovas sutiktų tik dėl 52 731,43 Eur grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. 3.10. Atsakovas sutinka, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę pavedimo santykiai, įforminti notariniais įgaliojimais, kurių pagrindu jis administravo ieÅ¡kovo lėšas ir jo vardu sudarinėjo sandorius. Tačiau nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiais, kad neteikė įgaliotojui ataskaitų ir neatsiskaitė už atliktus jo interesais veiksmus. RaÅ¡ytinio dokumento, įvardinto kaip veiklos ataskaita, nebuvimas nereiÅ¡kia, kad atstovaujamajam nebuvo atsiskaitoma.

KiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso, jis buvo informuojamas ir su juo buvo suderinama, kiek yra paimta lėšų, kur tos lėšos investuotos, kam, kokiu tikslu jos kaupiamos, kiek grįžo ieÅ¡kovui jo einamosioms reikmėms, kokie mokesčiai jo sÄ skaita už jį buvo sumokėti. 3.11. V. K. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, reikalaudamas visų iÅ¡ jo sÄ skaitos iÅ¡keliavusių lėšų, nors pats turi paskutinį suderinimo aktÄ ir tikrai negali nežinoti, kad ėmė iÅ¡ atsakovo grynus pinigus, kad dalis pinigų buvo atsakovo jam pervesta į jo sÄ skaitÄ , kad už jį buvo mokami mokesčiai, baudos, kreditas, lizingas ir t. t.

4. Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo nurodo, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 4.1. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje ir V. K. jos sudarymÄ bei pinigų gavimÄ patvirtino savo paraÅ¡u. Kadangi paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma, taip kaip reikalauja įstatymas. 4.2. Atsakovas paskolÄ suteikė V. K. kaip fizinis asmuo, jokia Å«kine komercine veikla neužsiima.

Paskolos grynaisiais pinigais pageidavo V. K., nes buvo pametęs piniginę su visais dokumentais, taip pat ir banko kortelėmis, todėl iÅ¡ sÄ skaitos grynais paimti pinigų negalėjo (V. K. praneÅ¡imas VPK). IeÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, reikėjo atsiskaityti su nukentėjusiuoju, padengti žalÄ ligonių kasoms, teisinei pagalbai. 4.3. Nepagrįstas patikslinto ieÅ¡kinio teiginys, kad 2017 m. birželio 21 d. V. K. atsakovui pervedė 28 598 Eur, o nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. liepos 13 d. esÄ buvo perduota iÅ¡ viso 84 585 Eur.

Tai nepagrįsti teiginiai, nes ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intos ar jo interesais iÅ¡leistos visos lėšos, kurios atsakovui buvo perduotos tai dienai, o paskutinieji 28 598 Eur buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. 4.4. Butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas 2017 m. birželio 20 d., sandoris turėjo įvykti ne vėliau Å¡ios dienos, nes pardavėjo atstovė buvo Rusijos pilietė ir tÄ dienÄ jai baigėsi viza. V. K. turėjo dalyvauti Å¡io buto pirkime, nes pats pardavėjo atstovei buvo sumokėjęs grynais 5 000 Eur avansÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas dingo (kažkur Å¡ventė), su juo nebuvo galima susisiekti, lėšų buto pirkimui nepervedė, todėl atsakovas atsiskaitė savo lėšomis, o birželio 21 d. atsiradęs ieÅ¡kovas atsakovui pervedė 9 998 Eur ir 18 600 Eur. Iki 42 000 Eur atsakovo sumokėtos sumos trÅ«ko ir ieÅ¡kovas liko atsakovui skolingas. 4.5. Nepagrįstas ieÅ¡kinio teiginys, kad atsakovas neturėjo sÄ skaitoje 20 000 Eur, todėl negalėjo V. K. kredituoti ir todėl laikytina, kad paskolos sutartis nebuvo realiai sudaryta. 4.6.

Kadangi paskolos sutartis buvo neatlygintinė ir kitaip nebuvo aptarta pačioje sutartyje, tai ieÅ¡kovas turėjo teisę atsakovui jÄ grÄ Å¾inti ir prieÅ¡ terminÄ . Buvo sutarta, kad pinigai bus grÄ Å¾inti, kai tik įplauks į sÄ skaitÄ , bet ne vėliau nei per metus laiko. IeÅ¡kovas niekada neginčijo paskolos sutarties sudarymo ar pinigų grÄ Å¾inimo fakto teisėtumo. 4.7. IeÅ¡kovas teigia, kad paskolos sutartis negaliojanti, nes atsakovas, turėdamas V. K. įgaliojimÄ , negalėjo su juo sudarinėti jokių sandorių.

IeÅ¡kovas neteisingai supranta ir aiÅ¡kina CK 2.134 straipsnio 1 dalį. Å iame straipsnyje nurodyta, kad atstovas negali sudaryti sandorio atstovaujamojo vardu su pačiu savimi, t. y. bÅ«tų negalėjęs sudaryti sandorio pats su savimi, jeigu bÅ«tų veikęs kaip V. K. atstovas, tačiau sandoris buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų asmeniÅ¡kai, ne per atstovavimo santykius. 4.8. V. K. butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas jo praÅ¡ymu, S. J. žinojo V. K. valiÄ , todėl nematė jokio interesų konflikto, sudarant šį sandorį. 4.9.

Duodamas atsakovui įgalinimus tvarkyti jo turtÄ , taip pat ir jį parduoti, V. K. nenurodė jokių parduodamo turto kainos apribojimų, kainÄ ir sÄ lygas įgaliojo nustatyti savo nuožiÅ«ra. Su V. K. buvo aptarta pardavimo kaina. Kaina buvo adekvati parduodamam turtui. Nors butas 2015 m. buvo remontuotas, bet per du metus pačio V. K. ir jo nuomininkų buvo gerokai nudėvėtas ir praktiÅ¡kai jau reikalaujantis naujo einamojo remonto. Sudarant buto pardavimo sutartį vidutinė rinkos vertė buvo 31 200 Eur, butas parduotas už 35 623 Eur, už tÄ pačiÄ kainÄ , už kuriÄ ir buvo pirktas.

Perkant butÄ 2015 m. jis neturėjo jokių apsunkinimų, o parduodant – turėjo kreditÄ už namo renovacijÄ 5 820 Eur. 4.10. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų – kad su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta ir todėl sutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju, ieÅ¡kovo net nebuvo Lietuvoje tuo metu. IeÅ¡kovas klaidingai supranta ir traktuoja Å¡ias aplinkybes. Nurodymas, kad buvo atsiskaityta su pardavėju iki sutarties sudarymo nereiÅ¡kia, kad pinigai buvo sumokėti tiesiogiai V.

K., tai reiÅ¡kia, kad buvo atsiskaityta su atsakovu, jo įgaliotu atstovu, sudariusiu sutartį, ir tik iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovas gali pareikalauti to, kÄ atsakovas gavo pagal sutartį, sudarytÄ ieÅ¡kovo vardu. 4.11. Butas (duomenys neskelbtini), V. K. buvo pirktas už kreditÄ , su kurio grÄ Å¾inimu jis visada turėjo problemų. Iki buto pirkimo atsakovas padengė savo lėšomis V. K. kredito likutį (21 800 Eur pervesta į V. K. sÄ skaitÄ kaip paskola 2017 m. spalio 18 d.), todėl pardavus butÄ už 35 623 Eur, atsakovas atsiėmė savo 21 800 Eur, liko 13 823 Eur. 4.12.

Ginčo butas 2018 m. kovo 14 d. parduotas D. J., kuri yra sÄ Å¾ininga įgijėja, visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo, nesusijusi nei su atsakovu, nei su S. J., todėl iÅ¡ jos butas negali bÅ«ti paimtas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis negali bÅ«ti panaikinta. 4.13. Ä®traukus į bylÄ solidariu atsakovu UAB „Jamaksas“ paaiÅ¡kėjo, kad visi 11 560 Eur yra grÄ Å¾inti V. K. dar 2015 m. 4.14. Reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 25 d. sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo, atstovaujant ieÅ¡kovui, ir I.

C., yra nepagrįstas. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas negalėjo pasiraÅ¡yti preliminarios sutarties, nes neturėjo įgaliojimo. Tačiau atsakovas teigia, kad turėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. V. K. įgaliojimÄ , galiojantį tris metus. 4.15. I. C., nors nebuvo parduodamo buto savininkas, tačiau veikė pagal savininko iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , todėl ir jis, ir atsakovas turėjo visus įgalinimus sudaryti preliminariÄ buto pirkimo sutartį, pagal kuriÄ buvo sumokėti avansu 5 000 Eur. Tai kad sutartis buvo įvardinta rankpinigių sutartimi nekeičia esmės, nes pagal prasmę tai buvo preliminari buto pirkimo–pardavimo sutartis su avanso mokėjimu.

Kadangi vėliau ieÅ¡kovas persigalvojo ir sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė, tai Å¡ių pinigų priteisti nei iÅ¡ atsakovo, nei iÅ¡ I. C., pagrindo nėra. 4.16. Reikalavimas 105 785 Eur priteisti iÅ¡ atsakovo ir S. J. solidariai yra visiÅ¡kai nepagrįstas. S. J. nėra niekaip atsakinga už atsakovo santykius su V. K. ir jo pavedimų vykdymÄ , visi sprendimai buvo atsakovo, visos V. K. lėšos buvo atsakovo žinioje, S. J. neturėjo jokios įtakos atsakovo sprendimams. 4.17. IeÅ¡kovas teigia, kad 2015–2017 m. grynųjų atsiskaitymai negalėjo bÅ«ti tam tikromis datomis, nes jis buvo jÅ«roje.

Tačiau bÅ«nant jÅ«roje jis ne kartÄ davė nurodymus arba atiduoti jo skolas tretiesiems asmenims, arba kažkam paskolinti, arba duoti pragyvenimui jo sugyventinei. Atsakovas visus Å¡iuos nurodymus užsiraÅ¡ydavo, įvykdydavo, o vėliau ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso už visus metus susiskaičiuodavo, kiek iÅ¡ viso savo sÄ skaita ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo yra gavęs pinigų, t. y. kiek jis iÅ¡naudojo savo lėšų, esančių pas atsakovÄ .

5. Atsakovė D. J. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Atsakovė nurodo, kad iki buto pirkimo nepažinojo nei S. J., nei kitų Å¡ioje byloje figÅ«ruojančių asmenų. SkelbimÄ apie parduodamÄ butÄ rado internete, butas tiko, pasiderėjo dėl kainos ir nusipirko. Kaina buvo priimtina, nors butas reikalavo remonto ir perėjo pareiga mokėti bendrijos paimtÄ kreditÄ už namo renovacijÄ . 5.2.

Nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiu, kad butÄ nusipirko už žymiai mažesnę nei rinkos vertę. ButÄ pirko už 35 600 Eur, o butas buvo įvertintas 2018 m. kovo 2 d. – 34 200 Eur. 5.3. Kas yra buto teisėtas savininkas, matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų, juos patikrina notarė, patvirtindama sutartį. Butas atsakovei buvo aprodytas, jame niekas negyveno, todėl nekilo abejonės, kad butas priklauso S. J.. Niekada po buto įsigijimo joks asmuo nebuvo pareiÅ¡kęs atsakovei jokių pretenzijų.

6. Atsakovas I. C. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovas be pagrindo remiasi tik iÅ¡orine sutarties iÅ¡raiÅ¡ka, kuri įvardinta kaip rankpinigių sutartis, nors iÅ¡ esmės preliminariai buvo susitarta dėl buto pirkimo–pardavimo ateityje ir buvo duotas 5 000 Eur avansas. Pagrindinė sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl nei pati sutartis, nei duota suma negali bÅ«ti laikoma rankpinigiais, kuriais užtikrinama jau sudaryta sutartis.

O sutartyje numatytos sutarties neįvykdymo pasekmės iÅ¡ esmės yra susitarimas dėl netesybų. GalbÅ«t ne visai tiksliai buvo sudarytas sutarties tekstas, tačiau susitarimo esmė aiÅ¡ki – ateityje sudaryti sutartį ir sumokėti/gauti avansÄ . 6.2. Atsakovas su V. K. per jo atstovÄ susitarė, ir tai matyti iÅ¡ sutarties turinio, kad buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, o Å¡ios sutarties 2 straipsnio 1–2 punktai numatė preliminariosios sutarties užtikrinimo bÅ«dus, o bÅ«tent, jeigu sutarties atsisako pirkėjas, tai pardavėjui lieka sumokėta rankpinigiais įvardinta suma, o jei atsisako pardavėjas – jis grÄ Å¾ina pirkėjui dvigubÄ sumÄ . 6.3.

IeÅ¡kovo atstovas S. M. turėjo įgaliojimÄ , duotÄ V. K. savo atstovui trims metams, jis buvo galiojantis, atsakovas matė ir susipažino su Å¡io įgaliojimo (originalaus) turiniu prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas susitarimÄ . Todėl ieÅ¡kinio teiginys, kad tokio įgaliojimo nebuvo, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. 6.4. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinio teiginiu, kad jis nebuvo parduodamo buto savininkas, todėl negalėjo jo parduoti ir avansÄ gavo neteisėtai. 59/100 buto priklausė jo motinai J. C., kuri yra mirusi. Jos turto paveldėtojas buvo anÅ«kas D.

U., kuris įgaliojimu suteikė jam teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus ir parduoti jo paveldėtÄ turtÄ . Todėl atsakovas turėjo visus teisėtus įgalinimus pasiraÅ¡ydamas sutartį su S. M.. Sutartis buvo sudaryta teisėtai, abiem Å¡alims turint tinkamus įgalinimus ir nevirÅ¡ijant jiems suteiktų teisių, todėl pagrindo pripažinti jÄ negaliojančia nėra.

7. Atsakovė UAB „Jamaksas“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ V. K. gavo paskolÄ , bet paskola grÄ Å¾inta ir grÄ Å¾inimai buvo atlikti bankiniais mokėjimo pavedimais, todėl prievolė yra įvykdyta. 7.2. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ reikalavimÄ , todėl jo ieÅ¡kinys UAB „Jamaksui“ atmestinas, o bendrovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

8. Atsakovė S. J. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. S. M. turėjo įgaliojimÄ , kuris jam suteikė teisę parduoti V. K. butÄ , jame nebuvo nustatyti jokie apribojimai atstovui spręsti dėl pirkėjo asmens, parduodamo buto kainos ir kitų pardavimo sÄ lygų, todėl S. M., sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, nepažeidė jam suteiktų teisių parduodamas butÄ S. J.. 8.2.

Atsakovė nurodo, kad pats V. K. sutiko, kad butÄ pirktų ji ir kaip nauja savininkė iÅ¡keldintų nuomininkus, nes jis pats nenorėjo su jais pyktis, kadangi buvo įleidęs gyventi savo sugyventinės žentÄ . 8.3. Ginčo butas parduotas atsakovei D. J., kuri sÄ Å¾iningai nusipirko butÄ , todėl buto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovo nuosavybėn nėra galimas. 8.4. Reikalavimas solidariai su S. M. priteisti neva realios buto vertės kainÄ yra nepagrįstas ir neturi jokio įstatyminio pagrindo, nes sumokėjo už perkamÄ butÄ sutartyje nurodytÄ kainÄ .

Jeigu ieÅ¡kovas mano, kad jo atstovas jam padarė žalÄ , per pigiai parduodamas butÄ , tai yra tik ieÅ¡kovo ir jo atstovo santykiai. Atsakovė neturi jokios pareigos atsakyti už ieÅ¡kovo atstovo veiksmus. 8.5. Reikalavimas dėl 105 785 Eur priteisimo yra kildinamas iÅ¡ piniginių lėšų, iÅ¡imtų iÅ¡ V. K. sÄ skaitos, grÄ Å¾inimo. Atsakovė teigia, kad neturėjo prieigos prie V. K. banko sÄ skaitos ir niekada nedisponavo jo lėšomis, niekada nežinojo, kokios lėšos yra paimtos, kokios grÄ Å¾intos ir kokie S. M. ir V.

K. susitarimai, todėl neturi ir pareigos jas grÄ Å¾inti. III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka 9. Trečiasis asmuo notarė D. R. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o teismo bylÄ nagrinėti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad į Klaipėdos m. 13-Ä jį notaro biurÄ apytiksliai 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje kreipėsi V. K. atstovas S. M., veikiantis pagal 2017 m. rugsėjo 21 d.

įgaliojimÄ , patvirtintÄ Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., bei S. J. dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio parengimo ir patvirtinimo. Dėl to, kad minėti asmenys pateikė notarei visus reikiamus dokumentus minėtam sandoriui parengti, nurodė buto kainÄ ir atsiskaitymÄ už jį sÄ lygas, S. M. turėjo tam visus reikiamus įgalinimus, iÅ¡dėstytus įgaliojime, patvirtintame Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A.

G., notarinio registro Nr. 10278, kuriuo ieÅ¡kovas pavedė atsakovui S. M. atstovauti jam, kaip bet kurio ieÅ¡kovo nekilnojamojo daikto savininkui, įskaitant, bet neapsiribojant ir teisę parduoti bet kurį ieÅ¡kovui V. K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , patikrinus viešų registrų duomenis buvo parengta ir 2017 m. lapkričio 3 d. patvirtinta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DR-5336, minėto buto kainÄ ir atsiskaitymo sÄ lygas joje iÅ¡dėsčius taip, kaip notarui nurodė atsakovai S. M. ir S. J..

IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimo, patvirtinto Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., notarinio registro Nr. 10278, teksto, kuriuo ieÅ¡kovas pavedė atsakovui S. M. administruoti jo nekilnojamÄ jį turtÄ , absoliučiai neaiÅ¡ku, kad tikroji V. K. valia buvo parduoti minėtÄ , butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tik už kainÄ , kuri bÅ«tų ne mažesnė, nei nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2017 m. spalio 25 d. buvo 31 200 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡is butas buvo parduotas už didesnę kainÄ , t. y. 35 623 Eur. 9.2.

Rengiantis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarčiai S. M. ir S. J. nepranešė, kad S. M. ir S. J. sieja artimas giminystės ryÅ¡ys (jie yra brolis ir sesuo), notarei nebuvo žinoma, jog tikroji ieÅ¡kovo V. K. valia buvo parduoti minėtÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kainÄ , ne mažesnę, nei ji yra nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Patikslintame ieÅ¡kinyje konstatuojamos minėtos ieÅ¡kovo valios iÅ¡ įgaliojimo teksto nustatyti neįmanoma, kad S. M. virÅ¡ija jam minėtu įgaliojimu ieÅ¡kovo suteiktus valdingo pobÅ«džio įgalinimus, tvirtindamas, jog buto kainÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės S. J. yra gavęs ir/ar atsakovai galimai piktnaudžiauja/piktnaudžiaus teise, sujungs/sumaiÅ¡ys administruojamÄ turtÄ su savo turtu, kad minėtas sandoris galimai bus ieÅ¡kovui nereikalingas. 9.3.

Aukščiau minėtas notarinis veiksmas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Pagrindo atsisakyti atlikti aukščiau minėtÄ notarinį veiksmÄ nebuvo, nes ieÅ¡kovo V. K. atstovo S. M. notarui pateikti dokumentai formaliai atitiko įstatymų leidėjo numatytiems reikalavimams, keliamiems nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams, vieÅ¡uose registruose nebuvo registruota jokių apribojimų disponuoti butu, minėtas įgaliojimas nebuvo panaikintas, sandorio Å¡alys buvo veiksnios, teisnios, 2017 m. lapkričio 3 d. buto pirkimo–pardavimo jos Å¡alių buvo suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasiraÅ¡yta.

10. Trečiasis asmuo notarė J. P. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Nurodo, kad 2018 m. kovo 14 d. patvirtino nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos S. J. ir pirkėjos D. J.. 10.2. Sutarties sudarymui ir patvirtinimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Å alys sutartį pilnai įvykdė, t. y. už parduodamÄ butÄ pirkėjas sumokėjo Å¡alių sutartÄ buto kainÄ (35 600 EUR sumokėti pardavėjai iki sutarties sudarymo į pardavėjos sÄ skaitÄ banke), ir pardavėjas perdavė nuosavybės teisę į butÄ , abiejų Å¡alių prievolės įvykdytos.

Sutartis tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta, pilnai įvykdyta ir pirkėjo (D. J.) nuosavybės teisė į nupirktÄ butÄ teisėtai įregistruota vieÅ¡ame registre. 10.3. Jokių apribojimų, areÅ¡tų, bylų vieÅ¡uose registruose dėl Å¡io buto nuosavybės teisės perleidimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, Å¡alys sutarties sudarymui pateikė visus reikalingus dokumentus ir sutartis buvo patvirtinta. 10.4. Panaikinus Klaipėdos m. 13 notarų biuro notarės D. R. patvirtintÄ 2017 m. lapkričio 3 d. notarinio registro Nr. DR-5336 pirkimo-pardavimo sutartį, pasekmės atsiras ir vėliau patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, ir sÄ Å¾iningam įgijėjui, trečiajam asmeniui, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkinamas iš dalies. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados Dėl įrodymų vertinimo 11. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria beveik dėl visų svarbiausių bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teismas visų pirma atkreipia dėmesį į pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kuriomis jis vadovausis šioje byloje.

12. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

13. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).

14. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

15. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi įrodymų prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16. Teismas taip pat pažymi, kad ginčas šioje byloje kyla iš atstovavimo teisinių santykių. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir joje nurodyta praktika).

17. IeÅ¡kovo reikalavimai atsakovui S. M. iÅ¡ esmės kildinami iÅ¡ vidinių atstovavimo santykių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo bÅ«ti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieÅ¡ atstovaujamÄ jį, vengti interesų konflikto ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002).

Å alia Å¡ių pareigų, CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitÄ už savo veiklÄ (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, kÄ atstovas vykdydamas pavedimÄ gauna iÅ¡ atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali bÅ«ti daiktai, pinigai ar kita.

Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

18. Ä®statymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymÄ tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja raÅ¡ytinės atsiskaitymo formos. Tai taikoma tiek visai atstovo pareigai atsiskaityti, tiek ir konkrečiam pareigos atsiskaityti elementui – pareigai perduoti turtÄ atstovaujamajam, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). CK 6.760 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įvykdęs pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai praneÅ¡ti įgaliotojui ir pateikti ataskaitÄ , prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grÄ Å¾inti įgaliojimÄ , jeigu sutartis nenustato ko kita.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas pažymi, kad naÅ¡ta įrodyti, jog veikė atstovaujamojo pavedimu ir interesais bei tinkamai įvykdė atsiskaitymo su atstovaujamuoju pareigÄ , tenka atstovui (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-219/2018 27 p.). Kita vertus, kaip minėta, atstovavimo santykiuose Å¡alis sieja pasitikėjimo santykiai, kurie lemia tai, jog Å¡alys dažnai neformalizuoja pavedimo ir tarpusavio atsiskaitymo fakto, todėl sprendžiant Å¡iuos klausimus galima remtis ir netiesioginiais įrodymais.

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 ir joje nurodyta praktika). Be to, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

Dėl atsakovo S. M. gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«do 20. BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad atsakovas S. M. turėjo byloje pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad galėtų įskaityti jo nurodomas (kaip ieÅ¡kovo pavedimu ir interesais panaudotas) sumas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas su Å¡iuo atsakovo argumentu nesutinka.

21. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės – prieÅ¡inis ieÅ¡kinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieÅ¡kinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji Å¡alis, jis savo atsikirtimus gali iÅ¡dėstyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, tačiau jeigu atsakovas reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalÄ ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi bÅ«ti suformuluoti pasirenkant kitÄ gynybos priemonę – reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

22. Teismo vertinimu, teikdamas atsiliepimÄ ir paaiÅ¡kindamas, kur panaudojo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal įgaliojimus gautus pinigus, atsakovas nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovui. Atsakovas tik siekė pagrįsti, kad dalį pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo jis paėmė (gavo) ir panaudojo ieÅ¡kovo pavedimu ir interesais. Be to, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡davęs atsakovui S. M. plataus pobÅ«džio įgaliojimus, matė, kad S. M. ima pinigus iÅ¡ jo banko sÄ skaitos, tačiau iÅ¡duotų įgaliojimų neatÅ¡aukė, tikėjosi, kad S. M. tvarkys (padės tvarkyti) jo piniginius reikalus, investuos jo lėšas į įvairius projektus. Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės leido S. M. disponuoti jo pinigais. Dėl Å¡ios priežasties S. M. neturi atskirai pagrįsti kiekvieno pinigų iÅ¡ V. K. gavimo pagrindo. Kita vertus, tai neatleidžia S. M. nuo pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu už iÅ¡ jo gautus (paimtus) pinigus.

23. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų, nes ieškovo reikalavimai gali būti išsprendžiami remiantis civilinės atsakomybės, taip pat sandorių negaliojimo instituto pagalba. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010). Dėl reikalavimų UAB „Jamaksas“ 24. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš S. M. ir UAB „Jamaksas“ solidariai V. K. priteisti 11 560 Eur.

25. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 11 560 Eur, kurie iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo pervesti į UAB „Jamaksas“ sÄ skaitÄ , buvo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad pretenzijų UAB „Jamaksas“ neturi. IeÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad UAB „Jamaksas“ ieÅ¡kovui pervesti pinigai (tokia pat suma, kokia buvo pervesta UAB „Jamaksas“) galėtų bÅ«ti vertinami kaip dovana ieÅ¡kovui, yra neįtikimi ir nelogiÅ¡ki, nes privatÅ«s juridiniai asmenys paprastai nedovanoja fiziniams asmenims tokio dydžio dovanų.

Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra bÅ«tina tiksliai nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai į UAB „Jamaksas“ sÄ skaitÄ . Esminę reikÅ¡mę turi, kad Å¡ie pinigai ieÅ¡kovui buvo gana operatyviai grÄ Å¾inti. Juolab kad atrodo tikėtina atsakovų S. M. ir S. J. pateikiama įvykių versija, jog pats ieÅ¡kovas leido Å¡iÄ sumÄ jo piniginių lėšų paskolinti UAB „Jamaksas“ (arba bent jau tam neprieÅ¡taravo), nes visus minėtus asmenis, be kita ko, siejo draugiÅ¡ki santykiai, jie bendravo.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) 26. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o 2017 m. lapkričio 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. K. ir S. J., 2018 m. kovo 14 d. buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir D. J., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti V. K., įregistruojant V. K. vardu, tuo atveju jeigu Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti – iÅ¡ S. M. ir S. J. solidariai V.

K. priteisti 50 000 Eur.

27. Pagrįsdamas anksčiau paminėtÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovas visų pirma nurodo, kad atsakovai S. M. ir S. J. yra brolis ir sesuo, todėl pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį, S. M. negalėjo sudaryti su S. J. minėto buto pirkimo–pardavimo sutarties, be to, Å¡i sutartis ieÅ¡kovui buvo nenaudinga. Byloje nėra ginčo, kad S. M. ir S. J. yra brolis ir sesuo, t. y. artimi giminaičiai.

28. Minėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo sÄ Å¾iningai elgtis viena kitos atžvilgiu, o atstovas privalo bÅ«ti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieÅ¡ atstovaujamÄ jį, vengti interesų konflikto ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018). Atstovui yra suteikiami įgalinimai sudaryti sandorius, saistančius atstovaujamÄ jį asmenį, todėl atstovas negali piktnaudžiauti teise ir turi veikti tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų kuo geriau užtikrinti atstovaujamojo (įgaliotojo) interesai.

29. Siekiant apsaugoti įgaliotojo interesus nuo galimai nesÄ Å¾iningų įgaliotinio veiksmų, atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti tam tikri atstovo laisvės sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu apribojimai. Vadovaujantis CK 2.134 straipsnio 1 dalimi, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Å ioje nuostatoje įtvirtinta, kad tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti.

30. Pažymėtina, kad sandoriai, įgaliotinio sudaryti su savimi ar savo artimaisiais giminaičiais (CK 2.134 straipsnis) ar sudaryti esant interesų konfliktui (CK 2.135 straipsnis) nėra laikomi niekiniais sandoriais. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, tuo atveju, jei yra nustatomas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-557/2009).

Tai reiÅ¡kia, kad sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tuo atveju, jei jis iÅ¡ tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad toks sandoris bÅ«tų sudarytas, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-234-450/2019).

31. BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovas teigė, kad jis nepavedė atsakovui parduoti butÄ (duomenys neskelbtini), ir labai nustebo, kai sužinojo apie buto pardavimÄ . Atsakovas S. M. paaiÅ¡kino, kad buto pardavimas ir jo kaina buvo suderinti su ieÅ¡kovu. Minėti Å¡alių teiginiai iÅ¡ esmės grindžiami tik jų pačių paaiÅ¡kinimais.

32. Teismas pastebi, kad atstovavimo santykiuose yra itin svarbu, kad atstovas veiktų tik pagal atstovaujamojo valiÄ , t. y. atstovaujamojo pavedimu. Atstovas neturėtų primesti atstovaujamajam savo valios ar jÄ kaip nors kitaip siekti paveikti. Be to, kadangi įstatymas iÅ¡ esmės draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais, teismo manymu, bÅ«tent atstovui, siekiančiam atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su artimu giminaičiu, tenka pareiga kruopščiai ir iÅ¡samiai suderinti tokį sandorį su atstovaujamuoju.

Tik patikimai įsitikinęs, kad numatomas su artimu giminaičiu sudaryti sandoris atitinka laisvai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ atstovaujamojo valiÄ (pavedimÄ ), atstovas tokį sandorį gali sudaryti. PrieÅ¡ingu atveju visada liktų abejonė, ar sudarant tokį sandorį nebuvo veikiama interesų konflikto situacijoje. Vadinasi, kilus ginčui dėl atstovo atstovaujamojo vardu sudaryto sandorio su artimu giminaičiu, bÅ«tent atstovui tenka naÅ¡ta įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas pagal laisvai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ atstovaujamojo valiÄ (pavedimÄ ), be kita ko, iÅ¡ anksto tinkamai informavus atstovaujamÄ jį apie tokį sandorį.

33. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina iÅ¡vada, kad naÅ¡ta įrodyti aiÅ¡kų ieÅ¡kovo pavedimÄ atsakovui S. M. už atitinkamÄ kainÄ parduoti butÄ (duomenys neskelbtini), atsakovo seseriai, teko atsakovui S. M.. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Dėl Å¡ios priežasties spręstina, kad atsakovas S. M. pardavė ieÅ¡kovo V. K. butÄ (duomenys neskelbtini), pažeisdamas atstovaujamojo V. K. interesus, t. y. nesant (neįrodžius) aiÅ¡kaus jo pavedimo parduoti turtÄ už jo įsigijimo kainÄ atsakovo (ieÅ¡kovo atstovo tuo metu) artimam giminaičiui.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. S. M. buvo iÅ¡duotas įgaliojimas, suteikiantis teisę parduoti ieÅ¡kovo turtÄ , nors tuo metu dar galiojo 2017 m. birželio 21 d. įgaliojimas, kuriame nebuvo įgaliojimo parduoti ieÅ¡kovo turtÄ , negali patvirtinti, kad Å¡alys tikrai suderino ginčijamÄ sandorį. Jau minėta, kad įgaliojimas yra skirtas iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams ir jis pats savaime nepatvirtina vidinių atstovavimo santykių turinio, t. y. kokį pavedimÄ atstovui davė atstovaujamasis.

Lygiai taip pat faktas, kad ieÅ¡kovas gavo žinutę apie į jo sÄ skaitÄ pervestus 21 800 Eur, kurie buvo panaudoti kreditui už (duomenys neskelbtini), padengti, teismui nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tikrai pageidavo parduoti ginčo butÄ atsakovo seseriai už jo įsigijimo kainÄ . Teismo nuomone, Å¡ių netiesioginių įrodymų nepakanka, kad paÅ¡alinti abejones dėl Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, ypač turint omenyje, kad, kaip minėta, dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo bÅ«tent atstovas turi bÅ«ti itin apdairus prieÅ¡ sudarant tokį sandorį ir pasirÅ«pinti, kad, kilus ginčui, galėtų įrodyti, jog veikė iÅ¡imtinai pagal aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ ir laisvÄ atstovaujamojo valiÄ .

34. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas patvirtino ginčo sandorį. Tačiau kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sandorio patvirtinimas turi bÅ«ti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iÅ¡ patvirtinimo turinio turi bÅ«ti akivaizdžiai aiÅ¡ku, koks sandoris yra patvirtinamas. Kai nėra Å¡ių sÄ lygų, tai nėra ir pagrindo teigti, kad buvo patvirtintas konkretus sandoris. Kadangi sandoriui patvirtinti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui, kuris patvirtinamas, tai lemia, kad galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, iÅ¡reikÅ¡tu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

35. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų pripažinti, jog ieÅ¡kovas patvirtino ginčijamÄ sandorį. Å alių parodymai Å¡iuo klausimu yra skirtingi. Laikyti kuriÄ nors iÅ¡ Å¡alių pateikiamų versijų pakankamai tikėtina teismas negali. Teismo manymu, spręsti dėl sandorio patvirtinimo vien tik pagal suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus nebÅ«tų teisinga ir nesiderintų su teismo vidiniu įsitikinimu, paremtu visų byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Kita vertus, bylos duomenų visuma teikia pagrindÄ manyti, kad po minėto buto pardavimo ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ reiso jÅ«roje tarp Å¡alių prasidėjo tam tikri nesutarimai, sumenko abipusis pasitikėjimas. Be to, tai, kad ieÅ¡kovas nedelsiant nesiėmė aktyvių veiksmų dėl turto iÅ¡reikalavimo ar pan., nereiÅ¡kia, kad jis sudarytam sandoriui pritarė. Pastebėtina, kad praėjus ne tiek ir daug laiko (apie 1,5 metų) po ginčijamos sutarties sudarymo ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su nagrinėjamu ieÅ¡kiniu.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių (pradiniu ieÅ¡kiniu) nereikalavo sandorio pripažinti negaliojančiu, taip pat nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas aptariamÄ sandorį patvirtino.

36. Kadangi S. M. (V. K. atstovas) pirkimo­â€“pardavimo sutartį sudarė su savo artimu giminaičiu, preziumuotina (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas; ir Å¡i prezumpcija nepaneigta), kad buto pirkėja S. J. turėjo žinoti apie šį interesų konfliktÄ . Juolab kad S. J. pažinojo ieÅ¡kovÄ , todėl galėjo imtis papildomų veiksmų, kad įsitikinti, jog sudaromas sandoris tikrai atitinka ieÅ¡kovo interesus ir valiÄ . Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog S. J.

ėmėsi Å¡ių iÅ¡ bendrosios rÅ«pestingumo pareigos ir CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo iÅ¡plaukiančių atsargumo veiksmų. Dėl Å¡ių priežasčių 2017 m. lapkričio 3 d. sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo pripažintina negaliojančia (CK 2.134 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnio 1 dalis). Å iÄ sutartį pripažinus negaliojančia, pripažintina negaliojančia ir 2018 m. kovo 14 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas atkreipia dėmesį, kad jis atskirai nepasisako dėl kitų ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų (CK 1.81, 1.91 straipsnis, dėl neteisėto lėšų legalizavimo ir pinigų plovimo), nes, teismo vertinimu, jie remiasi prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais argumentais ir byloje surinktais įrodymais.

38. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės praÅ¡o iÅ¡reikalauti butÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės D. J.. Tačiau CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

39. Teismo vertinimu, atsakovė D. J. nagrinėjamu atveju laikytina sÄ Å¾ininga įgijėja. Pirma, byloje nėra duomenų apie atsakovų S. J. ir S. M. sÄ sajas su D. J.. Antra, D. J. butÄ pirko tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentÅ«rai. Trečia, buto pirkimo kaina, teismo vertinimu, nebuvo aiÅ¡kiai per maža, turint omenyje, kad pagal teismo Å¡ioje byloje paskirtÄ ekspertizę turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur, tačiau už butÄ buvo likęs iÅ¡mokėti apie 5 820 Eur kreditas už namo renovacijÄ .

Be to, nors šalys nesutaria, kokios būklės buvo butas jo pardavimo metu, tačiau neabejotina, kad jis buvo tam tikru mastu nudėvėtas, nes jame gyveno tiek nuomininkai, tiek ieškovas, kurių gyvenimo būdas nepasižymėjo ramybe (ieškovas gausiai vartojo alkoholį, mėgo švęsti, o nuomininkų šeimoje taip pat kildavo konfliktų, dėl kurių būdavo kviečiama policija). Ketvirta, aplinkybė, kad ieškovo gyvenamoji vieta buvo ir yra deklaruota minėtame bute, taip pat nepaneigia atsakovės D.

J. sÄ Å¾iningumo. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas jokių teisių į turtÄ nesukuria, todėl nepasidomėjimas Å¡ia aplinkybe, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumo įgyjant turtÄ . Penkta, aplinkybė, kad S. J. duodama paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, kad notarų kontoroje už butÄ buvo atsiskaityta ir grynaisiais pinigais (nors visa notarinėje sutartyje nurodyta kaina buvo pervesta mokėjimo pavedimu), D. J. sÄ Å¾iningumo nepaneigia. D. J. anksčiau paminėtos aplinkybės nepatvirtino.

Be to, neatmestinas atsakovų atstovės paaiÅ¡kinimas, jog S. J. galėjo sumaiÅ¡yti momentÄ , kada gavo iÅ¡ D. J. grynuosius pinigus. Kaip matyti iÅ¡ aptariamo buto pirkimo preliminariosios sutarties, D. J. preliminarios sutarties sudarymo metu sumokėjo S. J. 500 Eur, kurie, pasak atsakovų atstovės, vėliau buvo grÄ Å¾inti D. J. notarų biure. Å eÅ¡ta, ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡keltos abejonės, kad Å¡iuo atveju galbÅ«t buvo padarytas nusikaltimas, remiasi prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako 40.

Nustačius, kad turtas iÅ¡ atsakovės D. J. negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, spręstina dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų S. J. ir S. M. 50 000 Eur, t. y. prarasto buto vertę. Minėta, kad S. M. pardavė ieÅ¡kovo V. K. butÄ (duomenys neskelbtini), pažeisdamas atstovaujamojo V. K. interesus, t. y. nesant (neįrodžius) aiÅ¡kaus ieÅ¡kovo pavedimo parduoti turtÄ S. M. (atstovo) artimam giminaičiui už jo įsigijimo kainÄ . Teismas taip pat konstatavo, kad buto pirkėja S. J. turėjo žinoti apie šį interesų konfliktÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovai S. M. ir S. J., kaip kartu ieÅ¡kovui padarę žalÄ asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), turi solidariai atlyginti neteisėtai perleisto turto vertę.

41. Pagal Å¡ioje byloje teismo paskirtÄ ekspertizę turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur. Å iuo aspektu teismas nemato pagrindo remtis ieÅ¡kovo pateiktu UAB „Tikras turtas“ informaciniu praneÅ¡imu dėl minėto buto vertės (50 000 Eur). IÅ¡ minėto informacinio praneÅ¡imo nematyti, kad bÅ«tų buvęs įstatymų nustatyta tvarka atliktas ginčo turto vertinimas. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendžia, kad ginčo buto vertė jo perleidimo dienÄ buvo 45 400 Eur.

Tačiau iÅ¡ minėtos sumos turėtų bÅ«ti atimta Å¡alių neginčyta 5 820 Eur suma (nurodyta atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį), t. y. likusi neiÅ¡mokėta kredito už namo renovacijÄ suma. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iÅ¡ atsakovų S. J. ir S. M. ieÅ¡kovui solidariai priteistini 39 580 Eur. Dėl 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties 42. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. (toliau – ir Paskolos sutartis) pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų atmestas – 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V.

K. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

43. Dėl anksčiau paminėtos paskolos sutarties ieškovas visų pirma nurodė, kad abejoja, jog tokio turinio sutartį jis galėjo pasirašyti, nes iš S. M. 20 000 Eur pagal paskolos sutartį negavo.

44. Teismas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 4 d. ekspertizės aktai patvirtina, kad paskolos sutartį pasirašė pats ieškovas V. K., kad jis pats padarė rankraštinius įrašus, jog gavo dvidešimt tūkstančių eurų. Ekspertai nenustatė aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių Paskolos sutarties tikrumu.

45. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovas pasirašė Paskolos sutartį, taip pat savo ranka padarė įraÅ¡Ä , kad gavo sutartyje nurodytus 20 000 Eurų. Juolab kad teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme ieÅ¡kovas pripažino, kad pamena, jog kažkokiÄ paskolos sutartį pasirašė, tik kitame notaro biure. Tačiau notarė I. M. duodama paaiÅ¡kinimus teisme patvirtino, jog ieÅ¡kovas jos biure pasirašė Paskolos sutartį.

46. Minėta, kad ieÅ¡kovas nurodo, kad 20 000 Eur pagal paskolos sutartį negavo. Teismo manymu, ieÅ¡kovas Å¡ių savo teiginių įtikinamais įrodymais nepagrindė. Pirma, Paskolos sutartyje ieÅ¡kovas savo ranka parašė, kad gavo 20 000 Eur. Antra, duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad kažkokiÄ paskolos sutartį pasirašė, tik kitame notaro biure. Trečia, ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus teisme patvirtino, kad tuo metu jam reikėjo pinigų, nes beveik visus buvo iÅ¡leidęs butui (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kojo, kur pasiskolinti pinigų, kad norėjo pasiskolinti 10 000 Eur iÅ¡ „telÅ¡iÅ¡kių“ (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 58 min.). Pastebėtina ir tai, kad tuo metu jis buvo tik neseniai grįžęs iÅ¡ jÅ«ros, gavęs atlygį (2017 m. birželio 7 d. jame pervesti 41 390 JAV dolerių, kuriuos jis dar iki Paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡leido), mėgo leisti pinigus įvairioms reikmėms (taip pat ir azartiniams loÅ¡imams), gausiai vartojo alkoholį, planavo vykti į dukters vestuves į Sankt PeterburgÄ , dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Visos Å¡ios aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovui tuo metu labai reikėjo pinigų. Ketvirta, ieÅ¡kovo teiginiai, kad tuo metu S. M. buvo pats skolingas ieÅ¡kovui, nepaneigia pinigų perdavimo fakto, nes skolinti pinigus gali ir asmuo, kuris tuo pačiu metu yra skolingas paskolos gavėjui. Juolab kad iÅ¡ bylos medžiagos negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas paskolos sutarties sudarymo metu aiÅ¡kiai suvokė, kad S. M. yra jam skolingas, kad S. M. disponuoja jo piniginėmis lėšomis ir nėra jų investavęs. Penkta, nei pateikti S. M. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, nei jo paaiÅ¡kinimai dėl pinigų, kuriuos jis perdavė kaip paskolÄ ieÅ¡kovui, Å¡altinio nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės suabejoti paskolos dalyko perdavimu ieÅ¡kovui.

S. M. paaiÅ¡kino, kad didesnę dalį pinigų, kuriuos paskolino ieÅ¡kovui, jis pasiskolino iÅ¡ sÅ«nėno. Å eÅ¡ta, Paskolos sutarties vykdymo aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui, todėl jos neturi reikÅ¡mės vertinant aptariamÄ faktÄ . Septinta, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolÄ S. M. suteikė ieÅ¡kovui vykdydamas komercinę Å«kinę veiklÄ , todėl CK 6.929 straipsnio 2 dalis Å¡iuo atveju nėra aktuali. AÅ¡tunta, ieÅ¡kovo nurodoma versija, kodėl jis pasirašė Paskolos sutartį (iÅ¡ esmės atsakovo S. M. praÅ¡ymu, kad S. M. galėtų pagrįsti pinigų pasiskolinimÄ iÅ¡ sÅ«nėno; 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 29 min.), atrodo neįtikima, turint omenyje, kad ieÅ¡kovas eina aukÅ¡tas ir atsakingas pareigas laive ir, notarės I.

M. tvirtinimu, sudarant Paskolos sutartį buvo blaivus. Devinta, aplinkybė, kad S. M. ir po Paskolos sutarties sudarymo ieÅ¡kovui mokėjimo pavedimais pervesdavo nedideles pinigų sumas (iÅ¡skyrus 21 800 Eur pervedimÄ , kuris iÅ¡ karto buvo panaudotas kreditui už butÄ padengti), taip pat duodavo grynaisiais pinigais, negali paneigti paties ieÅ¡kovo padaryto įraÅ¡o, kad pinigus jis gavo. Juolab kad notarė I. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. K. jai taip pat patvirtino, kad pinigus gavo (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio 2 val. 4 min.).

47. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad Paskolos sutartis prieÅ¡tarauja CK 2.134 straipsnio 1 daliai. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartį S. M. sudarė ne kaip ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kovo vardu, o kaip savarankiÅ¡kas fizinis asmuo, todėl CK 2.134 straipsnio 1 dalis nėra aktuali. IeÅ¡kovo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju galbÅ«t buvo neteisėtai legalizuotos lėšos, pažeisti pinigų plovimo prevencijÄ reguliuojantys teisės aktai, grindžiami prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais argumentais ir byloje surinktais įrodymais, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Dėl rankpinigių sutarties pripažinimo negaliojančia ir 5 000 Eur avanso priteisimo 48. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o 2018 m. spalio 25 d. tarp V. K. ir I. C. sudarytÄ rankpinigių sutartį (toliau – ir Rankpinigių sutartis) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iÅ¡ S. M. ir I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur.

49. IeÅ¡kovas visų pirma nurodo, kad atsakovas S. M. neturėjo įgalinimų ieÅ¡kovo vardu sudaryti minėtÄ sandorį. Teismas šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , nes 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimu S. M. buvo suteikti platÅ«s įgaliojimai pirkti turtÄ ieÅ¡kovo vardu, mokėti už jį pinigus. Duomenų, kad Å¡is įgaliojimas bÅ«tų atÅ¡auktas, nėra.

50. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad I. C. nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkas, nedaro minėtos Rankpinigių sutarties neteisėta. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo I. C. atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prie jo pridėtų dokumentų, D. U., kuris paveldėjo 59/100 minėto buto, buvo įgaliojęs I. C. parduoti minėtÄ turtÄ .

51. Ginčijamos Rankpinigių sutarties neteisėtumo nepatvirtina ir aplinkybės, kad sutartis pasiraÅ¡yta ne D. U., o I. C. vardu, taip pat kad minėtos sutarties sudarymo metu galiojo senai (2002 m.) įregistruotas areÅ¡tas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kieno vardu buvo pasiraÅ¡yta Rankpinigių sutartis, yra iÅ¡ esmės formalus dalykas, nedarantis sutarties niekine ar negaliojančia, ypač turint omenyje, kad D. U. buvo įgaliojęs I. C. parduoti anksčiau paminėtÄ turtÄ . Be to, I. C. teigia, kad jis turėjo teisę sudaryti aptariamÄ sutartį, Å¡iuo tikslu pateikė teismui D. U. įgaliojimÄ , iÅ¡ esmės patvirtinantį I. C. įgalinimus. Darytina iÅ¡vada, kad I. C. iÅ¡ esmės turėjo teisę sudaryti ginčijamÄ sutartį.

52. Teismo vertinimu, turtui taikomas areÅ¡tas taip pat netrukdė sudaryti Rankpinigių sutartį, nes ji pagal savo pobÅ«dį buvo organizacinė. Kitaip tariant, Rankpinigių sutartimi turtas nebuvo perleidžiamas, o tik susitarta dėl jo perleidimo ateityje (turtas tuo metu dar nebuvo įregistruotas D. U. vardu, todėl Å¡alys galėjo suderinti valiÄ tik dėl turto perleidimo ateityje). Vadinasi, areÅ¡tas tokios sutarties sudaryti netrukdė, nes tokia sutartimi turtu nebuvo disponuojama. Organizacinės sutarties dėl bÅ«simo turto pirkimo–pardavimo sudarymas aptariamoje (areÅ¡to) situacijoje taip pat atrodo logiÅ¡kas ir suprantamas veiksmas, nes gavęs potencialaus pirkėjo įsipareigojimÄ , kad turtas bus perkamas, pardavėjas gali jaustis užtikrintas, kad jo laiko ir lėšų sÄ naudos dėl areÅ¡to panaikinimo bus kompensuotos arba sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, arba sumokėtu avansu, ir imtis priemonių areÅ¡tui panaikinti.

Nagrinėjamu atveju taip ir įvyko, nes areštas pakankamai operatyviai buvo panaikintas (2019 m. sausio 11 d.) ir turtas perleistas kitiems savininkams.

53. Teismas taip pat nemato pakankamo pagrindo pripažinti Rankpinigių sutartį negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo CK 6.98 straipsnio 2 daliai. Teismo vertinimu, sudarytos sutartys neturėtų bÅ«ti pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančias dėl pagal savo pobÅ«dį formalių, ne esminių trÅ«kumų. Teismo manymu, nagrinėjama Rankpinigių sutartimi I. C. iÅ¡ esmės buvo perduotas užtikrinimo funkcijÄ atliekantis 5 000 Eur avansas, kuris turėjo bÅ«ti įskaitytas į perkamos buto dalies kainÄ sudarant pagrindinę pirkimo­â€“pardavimo sutartį.

SuderintÄ valiÄ ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, teismo vertinimo, nagrinėjamu atveju ir patvirtino (iÅ¡reiÅ¡kė) sutarties Å¡alys pasiraÅ¡ydamos Rankpinigių sutartį. Avanso, turinčio užtikrinimo funkcijÄ , perdavimas yra leistinas ir teisėtas. Dėl Å¡ios priežasties ginčijamÄ sutartį pripažinti niekine vien tik dėl to, kad Å¡alys pasirinko netinkamas teisines formuluotes (perduotÄ pinigų sumÄ Ä¯vardijo rankpinigiais, nurodė, kad jais užtikrina jau sudarytÄ sutartį, nors tokia sudaryta tuo metu nebuvo sudaryta), reikÅ¡tų lingvistinių formuluočių iÅ¡kėlimÄ virÅ¡ tikrųjų Å¡alių ketinimų ir, teismo vertinimu, neproporcingų padarinių (sutarties pripažinimo niekine) taikymÄ iÅ¡ esmės tik formaliai ir lingvistiÅ¡kai nekorektiÅ¡kai sutarčiai.

54. Duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas nurodė, kad keletÄ kartų telefonu kalbėjosi su S. M. dėl buto (duomenys neskelbtini) ir buvo jam pasakęs, kad jei viskas yra taip kaip sako S. M., jis (ieÅ¡kovas) to buto norėtų (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 15 min.). Teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovo pozicija, be kita ko, atsižvelgiant į plačius įgaliojimus, kuriuos ieÅ¡kovas buvo suteikęs S. M., sudaro pagrindÄ manyti, kad S. M. turėjo pakankamÄ pagrindÄ sudaryti aptariamÄ sutartį su I.

C. ir perduoti jam Rankpinigių sutartyje nurodyto dydžio (5 000 Eur) avansÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma mažintina 5 000 Eur, kurie, teismo vertinimu, buvo iÅ¡leisti vykdant ieÅ¡kovo pavedimÄ . Dėl V. K. grÄ Å¾intų pinigų ar jo pavedimu ir interesais panaudotų lėšų 55. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas S. M. iÅ¡ V. K. 2015–2018 metais gavo 110 785 Eur. Dalį minėtų pinigų S. M. paėmė pagal jam iÅ¡duotus įgaliojimus iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų, dalį pinigų S. M. pagal jam iÅ¡duotus įgaliojimus persivedė iÅ¡ ieÅ¡kovo į savo banko sÄ skaitÄ , dalį pinigų V.

K. pats pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ arba jam perdavė grynaisiais pinigais. Atsakovas teigia, kad dalį paimtų pinigų jis grÄ Å¾ino.

56. Atsakovas S. M. nurodo įvairius pagrindus, kodėl jis paėmė ar persivedė iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pinigus (skolos ar paskolos susigrÄ Å¾inimas, ieÅ¡kovo pavedimo apsaugoti jį nuo per didelio iÅ¡laidavimo vykdymas ir kt.). IeÅ¡kovo teigimu, jis leido atsakovui S. M. disponuoti pinigais, nes jie sutarė, kad S. M. jo pinigus investuos į verslÄ , tvarkys jo piniginius reikalus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tina tiksliai nustatyti, kodėl S. M. paėmė (gavo) iÅ¡ V. K. kiekvienÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ .

Teismo nuomone, esminis dalykas Å¡ioje byloje yra nustatyti, kokiÄ dalį pinigų atsakovas panaudojo ieÅ¡kovo pavedimu ir jo interesais, o jei jų Å¡iais tikslais nepanaudojo – kiek jų iki Å¡iol ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino. Tam, kad Å¡iomis pinigų sumomis mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinio pareikÅ¡ti nereikia, nes atsakovas tokiu bÅ«du savarankiÅ¡ko reikalavimo nereiÅ¡kia, o tiesiog įrodinėja, kad dalį pinigų jis panaudojo ieÅ¡kovo pavedimu ir interesais, o kitÄ dalį faktiÅ¡kai jam grÄ Å¾ino.

57. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo ir neįrodinėjo, kad jie su atsakovu S. M. buvo sutarę dėl atlygio už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais. Todėl teismas nevertina, ar tam tikros atsakovo S. M. grÄ Å¾intos sumos turėtų bÅ«ti laikomos ne iÅ¡ ieÅ¡kovo paimtų (gautų) pinigų grÄ Å¾inimu, bet S. M. atsiskaitymu pagal susitarimÄ dėl atlygio už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais. IeÅ¡kovas, be kita ko, reikalavimÄ dėl atlygio už naudojimÄ si jo pinigais turi teisę pareikÅ¡ti atskiroje byloje ir, kadangi atsakovo grÄ Å¾intos pinigų sumos įskaitomos Å¡ioje byloje, jos nebegalėtų bÅ«ti pagrindu jas įskaityti į reikalavimÄ dėl atlygio už naudojimÄ si pinigais priteisimo. 58. 2020 m. liepos 16 d. teismui pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad atsakovas S. M. pavedimais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 40 492,86 Eur.

Pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai Å¡iÄ aplinkybę patvirtina (2015 m. sausio 26 d. – pervesta 20 Eur, 2015 m. sausio 30 d. – 600 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. – 800 Eur, 2015 m. lapkričio 25 d. – 1 080 Eur („paskola“), 2016 m. birželio 27 d. – 1 037,86 Eur, 2016 m. liepos 4 d. – 3 000 Eur, 2016 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 3 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 11 d. – 2 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 23 d.

– 200 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 4 d. – 1 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 4 d. – 400 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 350 Eur, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 500 Eur, 2017 m. rugsėjo 10 d. – 35 Eur, 2017 m. rugsėjo 13 d. – 100 Eur, 2017 m. rugsėjo 16 d. – 70 Eur, 2017 m. spalio 18 d. – 21 800 Eur, 2017 m. spalio 19 d. – 500 Eur, viso – 40 492,86 Eur). Be to, atsakovas nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovas S. M. įnešė 133,84 Eur į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ .

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina. Å ia bendra 40 626,7 Eur suma mažintina ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma.

59. Teismas pažymi, kad nors minėtų pervedimų paskirtyje nenurodoma, kad tokiu bÅ«du grÄ Å¾inami iÅ¡ V. K. gauti pinigai, o kai kurių pavedimų paskirtyje nurodoma „paskola“, teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo faktiÅ¡kai grÄ Å¾inta dalis iÅ¡ jo paimtų pinigų. Jokių kitų minėtų pinigų gavimo iÅ¡ S. M. pagrindų ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo, nors atsakovas jau atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį įrodinėjo, kad dalį pinigų jam grÄ Å¾ino.

Savo ruožtu, atsižvelgiant į Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovÄ su atsakovu siejo, viena vertus, painÅ«s ir sudėtingi, kita vertus, taip pat tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl pavedimų paskirtyje nurodyta informacija, tikėtina, ne visada atspindėjo tikrovę. Juolab kad S. M. neįrodinėjo, kad suteikė ieÅ¡kovui daugiau paskolų, t. y. kad sumas, pervestas ieÅ¡kovui, pavedime nurodant „paskola“, jis suteikė kaip paskolÄ ieÅ¡kovui.

60. Atsakovas teigia, kad 2015 metais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui grynais pinigais 19 410 Eur. Å iÄ aplinkybę jis įrodinėja ne originaliu dokumentu „pagal užrašų knygelę 2015 m.“ (dokumento kopija, elektroninės bylos 1 t., b. l. 129), kurioje yra nurodytos tam tikros datos ir sumos, apačioje galbÅ«t padėtas V. K. paraÅ¡as. IeÅ¡kovas neigia, kad jis gavo minėtÄ sumÄ , teigia, kad dokumento kopijoje yra ne jo paraÅ¡as. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis patvirtina, kad S. M. 2015 metais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 19 410 Eur. Jame nėra aiÅ¡kiai suformuluota ieÅ¡kovo pozicija (pareiÅ¡kimas, patvirtinimas), kad jis minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo ir jÄ pripažįsta. Be to, teismui pateikta tik dokumento kopija. Dėl Å¡ių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

61. Duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme V. K. pripažino, kad jo buto Taikos pr. 9–24, Klaipėda, remontui atsakovas S. M. iÅ¡leido apie 3 500 – 4 000 Eur. Jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovo buto remontui, ar skaičiavimų, pagrindžiančių buto remonto sÄ naudas, atsakovas S. M. nepateikė, tačiau teigė, kad remontui iÅ¡leido apie 9 000 Eur. Kita vertus, Å¡alys iÅ¡ esmės neginčija, jog S. M. nupirko virtuvinį komplektÄ , buitinę technikÄ , tam tikrus (padėvėtus) baldus, spintelę, kriauklę ir veidrodį į voniÄ , čiužinį, iÅ¡dažė lubas, paklojo laminatÄ , apvadus, iÅ¡klijavo tapetus, sudėjo dvi vidaus duris, pakabino Å¡viestuvus ir užuolaidas.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad tikėtina, jog S. M. ieÅ¡kovo pavedimui vykdyti panaudojo 4 000 Eur minėto ieÅ¡kovui priklausiusio buto remontui ir įrengimui. Å ia suma mažintina ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma.

62. Atsakovas teigia, kad 2016 metais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 2 475 Eur. Å iÄ aplinkybę jis įrodinėja ne originaliu dokumentu „atsiskaitymai už 2016 m.“ (dokumento kopija, elektroninės bylos 1 t., b. l. 130), kurioje yra nurodytos tam tikros datos ir sumos, apačioje padėtas V. K. paraÅ¡as. IeÅ¡kovas neigia, kad jis gavo minėtÄ sumÄ . Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis patvirtina, kad S. M. 2016 metais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 2 475 Eur. Jame nėra aiÅ¡kiai suformuluota ieÅ¡kovo pozicija (pareiÅ¡kimas, patvirtinimas), kad jis minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo ir jÄ pripažįsta. Be to, teismui pateikta tik dokumento kopija. Dėl Å¡ių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

63. Atsakovo S. M. teismui pateiktuose 2020 m. liepos 16 d. skaičiavimuose nurodoma, kad dokumentas, esantis elektroninės bylos 1 t., b. l. 131, įrodo, kad ieÅ¡kovas 2017 metais gavo 100 Eur grynais. IeÅ¡kovas šį faktÄ neigia, teigdamas, kad minėtame dokumente buvo aptariami tik pinigų grÄ Å¾inimai į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis patvirtina, kad S. M. 2017 metais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 100 Eur grynaisiais pinigais. Jame nėra aiÅ¡kiai suformuluota ieÅ¡kovo pozicija (pareiÅ¡kimas, patvirtinimas), kad jis minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo ir jÄ pripažįsta.

64. Kita vertus, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme ieÅ¡kovas nurodė, kad anksčiau paminėtame dokumente atsispindi į ieÅ¡kovo sÄ skaitas S. M. grÄ Å¾inti pinigai (2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 34 min). Minėtame dokumente yra įraÅ¡as apie 1 500 Eur įneÅ¡imÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , kuri baigiasi numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). IÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ti 1 500 Eur (elektroninės bylos 5 t., b. l. 187). Vadinasi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡iÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. Å ia suma mažintina ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma.

65. Atsakovas S. M. teismui 2020 m. liepos 16 d. pateiktuose skaičiavimuose nurodo, kad V. K. atsiųstas laiÅ¡kas (elektroninės bylos 5 t., b. l. 195), įrodo, jog atsakovas grÄ Å¾ino V. K. 10 685 Eur. IeÅ¡kovas su tuo nesutiko (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio 1 val. 59 min.). Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis patvirtina, kad S. M. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 10 685 Eur grynaisiais pinigais. Jame nėra aiÅ¡kiai suformuluota ieÅ¡kovo pozicija (pareiÅ¡kimas, patvirtinimas), kad jis minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo ir jÄ pripažįsta. Dėl Å¡ių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

66. Atsakovas S. M. teismui 2020 m. liepos 16 d. pateiktuose skaičiavimuose nurodo, kad remiantis raÅ¡teliais (elektroninės bylos 1 t., b. l. 135–140), grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 3 537 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, kad paėmė iÅ¡ S. M. 737 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur (kovo mėnesį), 600 Eur (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio 1 val. 35 min.). Dėl kitų sumų nurodė, kad jos įtrauktos į kitas sumas. Teismo vertinimu, minėta ieÅ¡kovo pozicija atrodo logiÅ¡ka ir nuosekli, nes, kiek tai susiję su 2019 m. kovo mėnesiu, viename iÅ¡ raÅ¡telių nurodyta, kad iÅ¡ viso kovo mėnesį paimta 1 000 Eur, todėl labiau tikėtina, kad kituose raÅ¡teliuose atskirai nurodytas smulkesnes sumas apima minėta 1 000 Eur suma.

Dėl kitų sumų pastebėtina, kad jose nurodyta, kad ieÅ¡kovas atitinkamas sumas paėmė ne iÅ¡ S. M.. Minėta ieÅ¡kovo pripažinta suma (2 637 Eur) mažintina ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma. 67. 2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžiu metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovas sumokėjo 600 Eur kaimynui, kurį ieÅ¡kovas buvo apipylęs, J. V. atsakovas ieÅ¡kovo pavedimu perdavė apie 500 Eur (buvo paminėti 2-3 kartai ne daugiau kaip po 200 Eur, todėl teismas sprendžia, kad tikėtina suma yra 500 Eur), 1 000 Eur atsakovas atnešė ieÅ¡kovui į namus (prie Efkos), 500 Eur atsakovas grÄ Å¾ino prie „Avitelos“, atvežė 500 Eur į (duomenys neskelbtini) (sodÄ ), lombarde sumokėjo 300 Eur, ieÅ¡kovas liepė duoti A. 700 Eur ir tuo pat metu gavo 100 Eur pats, 2017 m. birželio 29 d. dėl ieÅ¡kovo interesų atsakovas iÅ¡leido 67 Eur, kitÄ dienÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo greičiausiai gavo dar 100 Eur, po to du kartus gavo po 150 (prie E. ir J.), po to jam dar buvo perduota 100 ir 90 Eur, taip pat ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta, jo pavedimu perduoti ar kitaip iÅ¡leisti 50 Eur (J. ant manikiÅ«ro), 270 Eur (blondinei), 450 Eur (TelÅ¡iuose), 100 Eur (už J.), 305 Eur (už medicininę komisijÄ ), 170 Eur (lombarde), 120 Eur (G.), 131 Eur (už pažymas), 150 Eur už buto tvarkymÄ . 68. 2019 m. gruodžio 6 d. posėdyje ieÅ¡kovas taip pat pripažino, kad S. J. po areÅ¡tinės atvežė 100 Eur, prieÅ¡ iÅ¡vykstant į reisÄ 2019 metais – 500 Eur.

Nors šiuos pinigus perdavė S. J., tačiau ieškovas iš esmės neginčijo, kad tokiu būdu buvo perduoti pinigai nuo S. M..

69. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, kad jam buvo grÄ Å¾inta ar jo interesais atsakovo iÅ¡leista (perduota) grynaisiais pinigais 7 203 Eur.

70. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje ieškovas užsiminė, kad 2017 metais iš S. M. galėjo gauti apie 8 000 Eur (teismo posėdžio garso įrašo 56 min). Tačiau teismas nelaiko šio ieškovo pasisakymo kaip minėtos sumos gavimo aiškiu ir nedviprasmišku pripažinimu. Pirma, ieškovas neigė, kad gavo 20 000 Eur pagal Paskolos sutartį, todėl gali maišyti tam tikras aplinkybes. Antra, skirtingai nei dėl sumų, nurodytų šio sprendimo 67 ir 68 punktuose, atsakovas nepateikė detalesnių paaiškinimų ar aplinkybių, kur ir kada minėti pinigai buvo perduoti ieškovui. Dėl šių priežasčių teismas nelaiko, kad įrodyta, jog 2017 metais ieškovas iš atsakovo gavo 8 000 Eur.

71. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. M. (J.) sumokėjo 42,34 Eur už ieÅ¡kovÄ antstoliui Jonauskui (elektroninės bylos 1 t., b. l. 143), 404,34 Eur už ieÅ¡kovÄ sumokėjo UAB „Tele2“ (elektroninės bylos 1 t., b. l. 144). 2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, kad Å¡ios sumos buvo iÅ¡leistos jo interesais. Nors Å¡iuos pinigus iÅ¡leido S. J., teismo vertinimu, jais gali bÅ«ti mažinama ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma. Bylos medžiagos visuma, teismo vidiniu įsitikinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuos mokėjimus organizavo ir už juos, padedamas S. J., ieÅ¡kovo pinigais atsiskaitė atsakovas S. M.. Minėta suma (446,68 Eur) mažintina ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma.

72. S. M. 2015 m. gruodžio 3 d. sumokėjo už ieÅ¡kovÄ 100 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai (žr. S. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ). IeÅ¡kovas taip pat neginčijo, kad atsakovas už jį 2017 m. spalio 18 d. sumokėjo 80 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2016 m. birželio 28 d. sumokėjo ir 2016 m. liepos 26 d. už ieÅ¡kovÄ sumokėjo 590,87 Eur lizingo įmokų (žr. S. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ), 209,4 Eur iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui į GraikijÄ (elektroninės bylos 3 t., b. l. 43).

Pagal UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ 2019 m. liepos 25 d. pažymÄ (priedas prie dokumento, kurio registracijos numeris teisme – DOK-3938) S. M. sumokėjo už V. K. 67,6 Eur mokesčių, susijusių su V. K. priklausiusiu butu (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. M. taip pat nurodė, kad sumokėjo 1 021,8 Eur buto (duomenys neskelbtini), mokesčių. IeÅ¡kovas Å¡ių sumų iÅ¡ esmės neginčijo. Teismo atlikta atsakovo S. M. banko sÄ skaitų analizė teikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad atsakovas S. M. komunaliniams mokesčiams (taip pat ir kredito už buto renovacijÄ grÄ Å¾inimui) iÅ¡leido ne mažesnę nei nurodyta 1 021,8 Eur sumÄ .

Dėl šių priežasčių ieškovo prašoma priteisti suma mažintina 2 069,67 Eur, nes ši suma buvo panaudota ieškovo interesais ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tai padaryta ne ieškovo pavedimu.

73. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡leido 381,97 Eur buto (duomenys neskelbtini) notarinėms pirkimo­â€“pardavimo iÅ¡laidoms ir 785,63 Eur komunaliniams mokesčiams. Tačiau teismas pažymi, kad minėtas butas buvo nupirktas S. J. vardu, kai atsakovas S. M. dar nebuvo gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo didžiosios dalies minėtam butui įsigyti reikalingų lėšų. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme atsakovas S. M. paaiÅ¡kino, kad butas S. J. vardu buvo nupirktas, nes ieÅ¡kovas buvo kažkur dingęs ir buvo neaiÅ¡ku, ar jis sumokės buto pirkimo kainÄ , todėl jis (S. M.) nerizikavo jo pirkti ieÅ¡kovo vardu (2020 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 45 min.).

Vadinasi, nupirkdami aptariamÄ butÄ S. J. vardu, atsakovai S. M. ir S. J. iÅ¡ esmės veikė savo rizika ir interesais. Be to, po sandorio iÅ¡ ieÅ¡kovo gavę 28 598 Eur už butÄ (duomenys neskelbtini) (dar 5 000 Eur buvo gavęs anksčiau), Å¡io buto atsakovai neperleido ieÅ¡kovui, o jam iÅ¡vykus į reisÄ jÅ«roje – bute apgyvendino (Å¡alys tik nesutaria, kuriam laikui) kitÄ asmenį. Pardavę aptariamÄ butÄ , atsakovai S. M. ir S. J. už jį gautų pinigų ieÅ¡kovui neperdavė, nors ieÅ¡kovas buvo finansavęs didžiÄ jÄ dalį jo pirkimo kainos.

Byloje apskritai nėra patikimų duomenų, kad atsakovai S. M. ir S. J. parduodami šį butÄ bÅ«tų veikę ieÅ¡kovo pavedimu. Visa tai, teismo vertinimu, leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek įsigydami butÄ , tiek jį valdydami nuosavybės teise, tiek parduodami atsakovai S. M. ir S. J. labiau veikė savo interesais ir rizika. Teismo nuomone, tokioje situacijoje bÅ«tų neteisinga laikyti, kad atsakovas S. M. turėjo pakankamÄ pagrindÄ padengti minėtas notarines ir komunalinių mokesčių iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo gautais pinigais.

Atsakovė S. J., manydama, kad ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini) bute ir nemokėdamas komunalinių mokesčių padarė jai nuostolių, gali pareikšti ieškinį ieškovui bendra tvarka.

74. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡ savo lėšų sumokėjo 7 124 Eur už butÄ (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos dvi versijos dėl dalinio (avansinio) atsiskaitymo už minėtÄ butÄ . IeÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodė, kad 20 000 Lt avansas buvo sumokėtas iÅ¡ jo pinigų, kuriuos jis buvo palikęs namie JAV doleriais. Pasak ieÅ¡kovo, avansÄ sumokėjo J. V.. Atsakovas S. M. teigė, kad avansÄ sumokėjo iÅ¡ savo pinigų, kuriuos vėliau tikėjosi ir faktiÅ¡kai susigrÄ Å¾ino pasiimdamas pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos.

75. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad S. M. sumokėjo 7 124 Eur už ieÅ¡kovÄ kaip dalinį apmokėjimÄ už butÄ (duomenys neskelbtini), ne iÅ¡ savo, bet ieÅ¡kovo pinigų. Kitaip tariant, teismas mano, kad atsakovas S. M. savo lėšų minėtam (7 124 Eur) mokėjimui neiÅ¡leido. Pirma, teismui neatrodo tikėtina, kad S. M. bÅ«tų mokėjęs didelę sumÄ (7 124 Eur) iÅ¡ savo lėšų už asmenį, su kuriuo jį nesiejo giminystės ryÅ¡iai ir byloje nėra duomenų, kad tuo metu (2015 metų sausį) Å¡iuo asmenis bÅ«tų sieję ypatingi pasitikėjimo santykiai.

Juolab kad 2018 metais pirkdamas butÄ (duomenys neskelbtini) S. M. jau nerizikavo ir, iÅ¡ anksto negavęs pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, minėtÄ butÄ nupirko sesers S. J. vardu. Tai, kad 2015 m. sausio 15 d. S. M. turėjo ieÅ¡kovo įgaliojimÄ , be kita ko, disponuoti jo lėšomis banko sÄ skaitose, Å¡ios teismo abejonės nepaÅ¡alina, nes įgaliojimas bet kada galėjo bÅ«ti atÅ¡auktas, o ieÅ¡kovas dėl polinkio vartoti alkoholį sunkiai galėjo sudaryti itin patikimo asmens įspÅ«dį, iÅ¡ kurio ateityje S. M. tikrai atgaus savo iÅ¡leistus pinigus.

Antra, teismui neatrodo tikėtina, kad minėtas butas buvo laikomas ieÅ¡kovui negavus jokio avanso iki pat sandorio sudarymo dienos. Liudytoja J. V. Å¡iuo aspektu nurodė, kad dar iki sutarties sudarymo buvo sumokėtas (2014 m. gruodžio 17 d.; elektroninės bylos 1 t., b. l. 186) 20 000 Lt avansas, dalis kurio buvo sumokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo „nusiimtų“ pinigų (tokiÄ pozicijÄ J. V. iÅ¡dėstė duodama parodymus teisme). IÅ¡ tiesų 2014 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ savo sÄ skaitos paėmė 11 000 Lt, dar 3 000 Lt buvo paimti 2014 m. gruodžio 18 d. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 81, 82).

Tad atrodo tikėtina, kad minėtu laikotarpiu galėjo vykti avansinis mokėjimas už butÄ . 2015 m. sausio 15 d. (dalinio (7 124 Eur) atsiskaitymo už aptariamÄ butÄ dienÄ ) ieÅ¡kovas iÅ¡ banko sÄ skaitos paėmė dar 3 530,37 Eur, kuriuos (pasiėmęs kelis Å¡imtus eurų), pasak ieÅ¡kovo, jis perdavė S. M. buto pirkimo sandoriui užbaigti. Trečia, labai tikėtina, kad prieÅ¡ 7 124 Eur perdavimÄ buto (duomenys neskelbtini) pardavėjai atsakovas S. M. buvo susitikęs su ieÅ¡kovu, nes atsakovui turėjo bÅ«ti perduotas 2015 m. sausio 15 d.

įgaliojimas, kurio pagrindu S. M. perdavė pinigus minėto buto pardavėjai ir kitÄ dienÄ nupirko butÄ . Å i aplinkybė sustiprina tikimybę, kad ieÅ¡kovo iÅ¡ sÄ skaitos 2015 m. sausio 15 d. paimti pinigai (jų dalis) buvo perduoti S. M. atsiskaityti su buto pardavėja. Ketvirta, jei S. M. bÅ«tų iÅ¡ savo pinigų sumokėjęs 7 124 Eur, jis, tikėtina, bÅ«tų juos nedelsiant atsiėmęs pagal ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Tačiau S. M. lygiai 7 124 Eur sumos neatsiėmė, nors ir turėjo tokiÄ galimybę. 2015 m. sausio 16 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ paėmė 2 440 Eur, 2015 m. sausio 30 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ paėmė 2 975 Eur, o 2015 m. vasario 20 d. atsakovas S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos pagal įgaliojimÄ paėmė 800 Eur, t. y. ne iki 7 124 Eur trÅ«kstamÄ sumÄ , kuriÄ galėjo paimti, bet mažesnę sumÄ .

Vėliau S. M. ėmė pervedinėti ieÅ¡kovo pinigus UAB „Jamaksas“. Be to, 2015 m. sausį S. M. į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ pervedė 620 Eur, nors jei pats ieÅ¡kovas buvo S. M. skolingas, nepaaiÅ¡kinama, kodėl S. M. tuos pinigus ieÅ¡kovui pervedė. Penkta, tam tikri prieÅ¡taravimai tarp liudytojų J. V., D. B. ir ieÅ¡kovo (dėl avanso už butÄ mokėjimo padirbtais JAV doleriais ir jų grÄ Å¾inimo J. V.), teismo manymu, iÅ¡vados, kad S. M. dalinio atsiskaitymo už butÄ iÅ¡ savo lėšų nemokėjo, nepaneigia.

Juolab kad liudytoja D. B. neprisiminė UAB „Profitas“ (buto (duomenys neskelbtini), pardavėjo) kasos pajamų orderio, kuriame nurodyta, kad iš įgalioto asmens S. M. buvo paimta 7 124 Eur grynaisiais pinigais, kaip dalinis apmokėjimas už V. K., išrašymo aplinkybių.

76. Atsakovas nurodė, kad už buto (duomenys neskelbtini) patyrė 210,76 Eur notarinių iÅ¡laidų. Å ias sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl ieÅ¡kovo interesų pažeidimo, nėra pagrindo Å¡iomis iÅ¡laidomis mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ . Apibendrinimas dėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾intų ir jo interesais panaudotų lėšų 77. Minėta, kad atsakovas S. M. iÅ¡ V. K. 2015–2018 metais gavo 110 785 Eur. IÅ¡ jų atėmus 5 000 Eur (sprendimo 54 punktas), 40 626,7 Eur (sprendimo 58 punktas), 4 000 Eur (sprendimo 61 punktas), 1 500 Eur (sprendimo 64 punktas), 2 637 Eur (sprendimo 66 punktas), 7 203 Eur (sprendimo 69 punktas), 446,68 Eur (sprendimo 71 punktas), 2 069,67 Eur (sprendimo 72 punktas), lieka – 47 301,95 Eur.

Tačiau pažymėtina, kad teismas pripažino Paskolos sutartį galiojančia ir sudaryta. Pagal jÄ ieÅ¡kovas S. M. iki 2018 m. liepos 13 d. turėjo grÄ Å¾inti 20 000 Eur. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, minėtus 20 000 Eur atsakovas S. M. susigrÄ Å¾ino persivesdamas pinigų sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos. Dėl Å¡ios priežasties minėta 47 301,95 Eur mažintina 20 000 Eur, nes iÅ¡ 110 785 Eur, kuriuos gavo atsakovas, 20 000 Eur sudarė skolos pagal Paskolos sutartį grÄ Å¾inimas.

Aplinkybės, kad pats persivesdamas paskolos sumas į savo sÄ skaitÄ atsakovas elgėsi galbÅ«t nesÄ Å¾iningai, kad tuo metu dar nebuvo suėjęs paskolos grÄ Å¾inimo terminas, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės. Å iuo metu skolos grÄ Å¾inimo terminas jau yra suėjęs, todėl aplinkybė, kad atsakovas S. M. anksčiau laiko susigrÄ Å¾ino paskolÄ , nebėra reikÅ¡minga. Juolab kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo atlyginti jam padarytus nuostolius dėl anksčiau termino atsakovo susigrÄ Å¾intos skolos.

Vadinasi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 27 301,95 Eur. Dėl S. J. solidarios atsakomybės 78. Ieškovas prašo, kad atitinkamos pinigų sumos būtų priteistos iš atsakovų S. M. ir S. J. solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

79. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. J. savo vardu nupirko butÄ (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo parduotas už 40 500 Eur. Tarp bylos Å¡alių nekyla ginčas, kad ieÅ¡kovas minėto buto įsigijimui atsakovui S. M. pervedė (perdavė) ne mažiau kaip 33 598 Eur. Atsakovė S. J. pripažino, kad žinojo, jog butas iÅ¡ esmės yra ieÅ¡kovo (bylos metu vadino jį „Vadimo butu“), kad ieÅ¡kovas finansavo jo pirkimÄ . Vadinasi, gavusi pinigus už aptariamo buto pardavimÄ , S. J. turėjo suderinti su ieÅ¡kovu, kam grÄ Å¾inti gautus pinigus (bent jau ieÅ¡kovo sumokėtus 33 598 Eur).

Juolab kad tuo metu ieÅ¡kovas jau nebepageidavo, kad S. M. imtų ieÅ¡kovo pinigus. Ä®rodymų, kad S. J. atsiklausė ieÅ¡kovo, kam grÄ Å¾inti jo dalį į butÄ investuotų pinigų, byloje nėra. Tokiu bÅ«du S. J. prisidėjo prie to, kad ieÅ¡kovui nebuvo grÄ Å¾inta dalis jam priklausančių lėšų. Be to, bylos medžiagos visuma teikia pagrindÄ manyti, kad atsakovė S. J. prisidėjo prie ieÅ¡kovo reikalų tvarkymo (jos vadovaujama įmonė gavo ieÅ¡kovo lėšų, S. J. prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) remonto, vėliau nupirko šį butÄ , taip pat nupirko butÄ (duomenys neskelbtini) kurį laikė ieÅ¡kovo butu, ieÅ¡kovo interesais atliko kelis mokėjimus, perdavė jam pinigus, siuntė ieÅ¡kovui laiÅ¡kÄ dėl jo interesais panaudotų lėšų).

Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, atsakovė S. J. pripažintina solidariai atsakinga už ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intų lėšų likutį (27 301,95 Eur). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 80. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: – 2 456 Eur žyminio mokesčio; – 107,41 Eur dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo; – 20 Eur iÅ¡laidų už iÅ¡vadÄ dėl turto vertės nustatymo;

– 4 350 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ; – 400 Eur už turto vertės nustatymo ekspertizę; – 2 029,71 Eur už Paskolos sutarties ekspertizę; – 18,15 Eur už Å¡aukimo liudytojai J. V. įteikimÄ .

81. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. patyrė 550 Eur, UAB „Jamaksas“ 50 Eur atstovavimo išlaidų, D. J. 400 Eur, I. C. 200 Eur, notarė I. M. 300 Eur, S. M. 3 650 Eur atstovavimo išlaidų.

82. Anksčiau paminėtos iÅ¡laidų sumos yra pagrįstos ir protingos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

83. Ieškovas pareiškė S. M. turtinių reikalavimų už 192 345 Eur. Ieškinys prieš S. M. tenkintas 34,77 proc. (66 881,95 / 192 345), todėl iš atsakovo S. M. ieškovui priteistina 1 278,07 Eur (7 351,56 x 34,77 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų.

84. Ieškovas pareiškė S. J. turtinių reikalavimų už 155 785 Eur. Ieškinys prieš S. J. tenkintas 42,93 proc. (66 881,95 / 155 785), todėl iš atsakovės S. J. ieškovui priteistina 1 578,01 Eur (7 351,56 x 42,93 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų.

85. IeÅ¡kovui taip pat grÄ Å¾intini 40 Eur nepanaudoto avanso už liudytojos iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį.

86. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl Paskolos sutarties buvo atmesti, o abejonės dėl Paskolos sutarties tikrumo nepasitvirtino, visos ieÅ¡kovo iÅ¡laidos už Paskolos sutarties ekspertizę atitenka ieÅ¡kovui (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, dėl anksčiau minėtų priežasčių iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui notarei I. M., kuri patvirtino ieÅ¡kovo ginčytÄ Paskolos sutartį, priteistini 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus UAB „Jamaksas“, D. J. (dėl buto grÄ Å¾inimo), I. C. iÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistina atitinkamai 50, 400 ir 200 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

87. S. M. iš ieškovo priteistina 2 380,90 Eur (3 650 x 65,23 proc.), S. J. iš ieškovo priteistina 313,89 Eur (550 x 57,07 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

88. Nukrypti nuo anksčiau apskaičiuotų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių ir jų paskirstymo pagal įprastas taisykles teismas nemato pagrindo. Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a 89. Byloje yra pateikti S. M. ir V. K. iÅ¡samÅ«s banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Å ie dokumentai pripažinti nevieÅ¡ais ir neteiktinais susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nuasmeninti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai yra prijungti prie bylos.

90. J. V., teikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo, pateikė teismui duomenis apie jos sveikatos bÅ«klę. Å ie duomenys pripažintini nevieÅ¡ais ir neteiktinais susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys).

91. IeÅ¡kovo atstovas prašė pripažinti 2020 m. birželio 2 d. neįsiteisėjusį nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti jo susipažinti. Teismo vertinimu, minėtuose dokumentuose yra duomenų apie asmenų privatų gyvenimÄ , todėl jis pripažintinas nevieÅ¡a bylos medžiaga, neteiktina susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl dokumentų grÄ Å¾inimo 92. Sprendimui įsiteisėjus, notarei I. M. grÄ Å¾intinas notarinis registras (2017 metai, 7 tomas, bylos Nr. (indeksas) 310), taip pat 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties originalas, Klaipėdos apylinkės teismui – baudžiamosios bylos Nr. I-593-526/2018 medžiaga. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V.

K. ir S. J. dėl buto (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir D. J. dėl buto (duomenys neskelbtini). Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. M. ir S. J. ieÅ¡kovui V. K. 66 881,95 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (66 881,95 Eur), palÅ«kanas skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį, taip pat ir dėl buto (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui V.

K., įregistruojant jį V. K. vardu, atmesti. Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovo S. M. 1 278,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės S. J. 1 578,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui S. M. iš ieškovo V. K. 2 380,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei S. J. iš ieškovo V. K. 313,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui notarei I. M. iš ieškovo V. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei D.

J. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui I. C. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos ieÅ¡kovui V. K. 40 Eur nepanaudoto avanso už liudytojo Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ . Pripažinti atsakovo S. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (2019 m. lapkričio 7 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19289 popierinis priedas) nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pripažinti ieÅ¡kovo V. K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (2019 m. rugsėjo 20 d. dokumento registracijos Nr. DOK-16577) nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims. Pripažinti liudytojos J. V. pateiktus duomenis apie sveikatos bÅ«klę (2020 m. kovo 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-4958 priedas „Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas“) nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pripažinti 2020 m. birželio 2 d. neįsiteisėjusį nuosprendį (2020 m. birželio 5 d. dokumento registracijos Nr. DOK-9016 priedas), Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį (2020 m. balandžio 10 d. dokumento registracijos Nr. 5999 priedai) nevieÅ¡a bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti notarei I. M. notarinį registrÄ (2017 metai, 7 tomas, bylos Nr. (indeksas) 310), 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties originalÄ , Klaipėdos apylinkės teismui – baudžiamosios bylos Nr. I-593-526/2018 medžiagÄ .

Sprendimui įsiteisėjus sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovų S. J. ir S. M. turto areÅ¡to) mastÄ iki 66 881,95 Eur, taip pat panaikinti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovei D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas Aurimas Brazdeikis