T-30-2011 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisminio proceso Nr

0Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14482-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

Dėl atleidimo iš lektorės pareigų pripažinimo neteisėtu

NUTARTIS

2011 m. liepos 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokubausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos teismingumą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui, trečiajam asmeniui Vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas,

n u s t a t ė:

ieškovė A. M. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Mykolo Romerio universitetui ir trečiajam asmeniui Vidaus reikalų ministerijai prašydama panaikinti 2010 m. liepos 21 d. Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus įsakymą Nr. 41-891, kuriuo ji atleista iš lektorės pareigų ir vidaus tarnybos; grąžinti ją į lektorės pareigas bei vyresniosios inspektorės pareigas vidaus tarnyboje; priteisti iš atsakovo Mykolo Romerio universiteto vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1997 m. spalio 17 d. pradėjo eiti pareigas vidaus tarnyboje, Mykolo Romerio universitete, Viešojo saugumo fakultete, Specialaus fizinio rengimo katedroje. Jai buvo suteiktas vyresniosios inspektorės laipsnis. 2010 m. kovo 9 d. jai įteiktas įspėjimas dėl numatomo atleidimo iš vidaus tarnybos, o 2010 m. liepos 21 d. Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus įsakymu Nr. 48-891 ji atleista iš lektorės pareigų ir vidaus tarnybos, pagal įspėjime nurodytą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

Ieškovė ieškinyje kelia klausimą dėl nepagrįsto atleidimo iš lektorės pareigų, motyvuodama tuo, jog jos pareigybė (statutinio valstybės tarnautojo) realiai išliko, tik buvo perkelta į to paties Viešojo saugumo fakulteto kitą katedrą, todėl nebuvo pagrindo jos atleisti dėl pareigybės panaikinimo, taip pat tuo, kad ji pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalį privalėjo būti perkelta į lygiavertes, arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas, o atsakovas jos neperkėlė. Ieškovė ieškinį grindžia ir tuo, kad skundžiamu Rektoriaus nutarimu ji atleista ne tik iš lektorės pareigų, bet ir iš vidaus tarnybos, kai tuo tarpu pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 2 dalį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali tik vidaus reikalų įstaigos vadovas.

Ieškovė nurodo, kad U. R. nėra vidaus reikalų įstaigos vadovu, todėl neturėjo teisės atleisti jos iš tarnybos. Atsakovas atsakydamas ieškovės ieškinio reikalavimus nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, atmestini. Universiteto Tarybos 2010 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 1UT-10 „Dėl Mykolo Romerio universiteto struktūros patvirtinimo“ viešojo saugumo fakultete panaikinta Specialaus fizinio rengimo katedra, kurioje ieškovė nuo 2005-02-15 konkurso tvarka, Rektoriaus įsakymu Nr. 41-310, buvo priimta penkeriems metams statutine valstybės tarnautoja – A lygio kategorijos Specialaus fizinio rengimo katedros lektore.

Universiteto Rektoriaus 2010 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 41-398 „Dėl Mykolo Romerio universiteto etatų sąrašo patvirtinimo“, Universiteto viešojo saugumo fakultete panaikinti Specialaus fizinio rengimo katedros statutinių pareigūnų etatai ir įsteigti Fizinio rengimo katedros dėstytojų etatai pagal pedagoginį krūvį, katedros vedėjo ir referento etatai. Dėl pasikeitusios universiteto struktūros ir Specialaus fizinio rengimo katedros statutinių pareigūnų etatų panaikinimo, ieškovei prieš 4 mėnesius buvo pranešta apie jos pareigybės panaikinimą.

Kadangi laisvų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių nebuvo, nebuvo galimybės jos perkelti į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Ieškovei buvo siūlomos kitos (ne statutinės) laisvos pareigos, tačiau ji atsisakė susipažinti su pasiūlymu. Ieškovę Universiteto rektorius galėjo atleisti ir teisėtai ją atleido, nes pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 7 dalies 2 punktą, į Policijos fakulteto pareigas asmenys priimami Universiteto statuto nustatyta tvarka, o pagal Statuto 76 punktą, darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo Rektoriaus įsakymu.

Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, jog ją galėjo atleisti iš darbo tik vidaus reikalų įstaigos vadovas. Trečiojo asmens – Vidaus Reikalų ministerijos atstovas – parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad teismas nagrinėja jam neteismingą bylą. Ieškovė buvo vidaus tarnybos sistemos statutinė pareigūnė. Byloje keliamas ne tik atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimas, bet ir sprendžiamas socialinių garantijų klausimas. Šie klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir yra teismingi administraciniams teismams.

Kauno miesto apylinkės teismas, remdamasis trečiojo asmens prašymu byloje, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Kauno miesto apylinkės teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad Universiteto Viešojo saugumo fakulteto pareigūnams darbo užmokestis, pensijos, kitos socialinės garantijos taikomos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Statuto patvirtinimo įstatymo patvirtintu Vidaus tarnybos statutu. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų, ieškovė buvo vidaus tarnybos sistemos statutinė pareigūnė, jai buvo suteiktas specialusis vidaus tarnybos vidurinės grandies pareigūnės laipsnis - vyresnioji inspektorė, taikomos pareigūnų laipsnių suteikimo, pareigūnų karjerą, darbo užmokestį ir socialines garantijas reglamentuojančios Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo normos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, taip pat kad ginčas yra kilęs ne tik dėl ieškovės atleidimo iš darbo (lektorės pareigų), bet ir dėl jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo (dėl Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 2 dalies taikymo), taip pat dėl ieškovei taikytinų socialinių garantijų apimties, kyla pagrįstos abejonės dėl bylos rūšinio teismingumo. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtos ir išnagrinėtos analogiško pobūdžio bylos.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2010 m. liepos 21 d. Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus įsakymą Nr. 41-891, kuriuo ji atleista iš lektorės pareigų ir vidaus tarnybos. Pastebėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai – ieškovė Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete dirbo lektorės darbą, o vidaus tarnyboje susiklostę santykiai – t.y. vyresniosios inspektorės laipsnio suteikimas – yra tiesiogiai susijęs su jos, kaip lektorės pareigomis. Be to, kaip nurodyta 2010 m. vasario 8 d. Universiteto Rektoriaus įsakyme Nr. 41-398, Universiteto viešojo saugumo fakultete panaikinti Specialaus fizinio rengimo katedros statutinių pareigūnų etatai ir įsteigti Fizinio rengimo katedros dėstytojų etatai pagal pedagoginį krūvį, katedros vedėjo ir referento etatai. Taigi ieškovės atleidimas iš užimamų lektorės pareigų (ir iš to tiesiogiai sekantis atleidimas iš vidaus tarnybos) buvo atleista iš pareigų dėl struktūrinių Universiteto, kaip mokslo ir studijų įstaigos, pakeitimų, todėl ginčas dėl to, ar ieškovė teisėtai atleista iš užimamų pareigų turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, užimdama lektorės pareigas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete, nebuvo saistoma pavaldumo santykiais su vidaus tarnybos santykius administruojančiomis institucijomis, todėl atliekant struktūrinius Universiteto pakeitimus Rektorius turėjo įgaliojimus spręsti ir su ieškovės darbo santykiais pagal pedagoginį darbo krūvį susijusius klausimus, nes būtent dėl Universiteto struktūrinių pakeitimų ieškovė, atsakovo teigimu, buvo atleista iš darbo.

Be to, kaip Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, Universitetas (taip pat ir jo rektorius) neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 8 straipsnius, universitetas yra mokslo ir studijų įstaiga (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį J. B. vs. Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisija, 2011 m. vasario 24 d. A. B. ir S. O. vs. Klaipėdos universiteto rektorius). Todėl ieškovės keliamas ginčas nepatenka į ginčų viešojo administravimo srityje kategoriją, apibrėžtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatomis ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

nutaria :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui, trečiajam asmeniui Vidaus reikalų ministerijai grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokubauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys