2016-05-17 Nr. AB-10807-3-66-3-00006-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-15-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00006-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.21.; 70

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Sigitui Vaičiui ir Steponui Naciui,

pareiškėjo atstovų Sigito Vaičiaus ir Stepono Naciaus atstovui advokatui Martynui Duksai,

atsakovui Algirdui Griciui,

atsakovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

liudytojai V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 21 d. prašymą pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. kovo 21 d. pateikė prašymą, kuriame prašoma pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius (toliau – ir atsakovas, Meras) 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio metu, neteikdamas Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ įtraukimo į papildomą Tarybos posėdžio darbotvarkę bei, nedelsiant nepasirašydamas 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimtų Tarybos sprendimų, sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų.

2. Pareiškėjas prašyme pateikti išvadą nurodo, jog 2016 m. sausio 14 d. Tarybos narių grupė, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsniu, pateikė Tarybai teikimą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo buvo prašoma pradėti atsakovo įgaliojimų netekimo procedūrą. Teikimo pagrindą sudarė aplinkybė, jog 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio metu atsakovas neteikė Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ įtraukimo į papildomą Tarybos posėdžio darbotvarkę, bei, nepasirašė 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimtų sprendimų, tokiu būdu sulaužydamas priesaiką ir nevykdydamas įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų. Gavusi Teikimą pradėti atsakovo įgaliojimų netekimo procedūrą, Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalimi, 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS-34 sudarė komisiją Teikime nurodytiems faktams ištirti (toliau – ir Komisija). Komisija minėtus faktus ištyrė ir 2016 m. vasario 29 d. surašė išvadą (toliau – ir Komisijos išvada). Taryba, apsvarsčiusi Komisijos išvadą, 2016 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant pateikti išvadą, ar atsakovas sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų.

3. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio metu neteikdamas Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ įtraukimo į papildomą Tarybos posėdžio darbotvarkę, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, inter alia numatančią, jog savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

4. Pareiškėjas detalizuoja, jog Vietos savivaldos įstatymas įtvirtina šias bendrąsias taisykles: savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d.). Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 6 d.).

5. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis savo ruožtu nustato galimybę papildyti ar pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Pareiškėjas pabrėžia, jog sutinkamai su šios normos reikalavimais, klausimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo įstatymo nustatytu terminu pateikė subjektas, kuriam tokia teisė įstatymo yra suteikta (1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių), todėl jis privalėjo būti teikiamas Tarybos svarstymui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras (išskyrus pirmąjį ir kitus išrinktos naujos tarybos posėdžius, iki bus išrinktas meras), kas suponuoja, jog Tarybos posėdžiui pirmininkavęs atsakovas privalėjo teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo, tačiau to padaryta nebuvo.

6. Pareiškėjo manymu, atsakovas, neteikdamas Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo, apribojo įstatymo garantuojamą Tarybos išimtinę teisę. Neįtraukus papildomo klausimo į darbotvarkę, Taryba negalėjo svarstyti dėl Tarybos pasitikėjimą praradusio administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p.). Savalaikiai tokio administracijos direktoriaus neatleidus, jis ir toliau galėjo vykdyti savo funkcijas bei priimti įgalinančius įsakymus. Tokie atsakovo veiksmai šiukščiai pažeidė pagrindinius vietos savivaldos principus (Vietos savivaldos įstatymo 4 str.).

7. Atsakovas, nedelsiant nepasirašydamas 2015 m. gruodžio 29 d. vykusio posėdžio metu Tarybos priimtų sprendimų, nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme numatytų įgaliojimų. Būtent – Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 13 punktas ir 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai įtvirtina, kad meras pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Nurodytos teisės normos įpareigoja atsakovą besąlygiškai pasirašyti visus Tarybos priimtus sprendimus. Be to, šie Tarybos priimti sprendimai turi būti pasirašyti nedelsiant, kadangi jokių išlygų (sąlyginių nuostatų) dėl vėlesnės teisės aktų pasirašymo datos numatyta nėra.

8. Pareiškėjas detalizuoja, jog 2015 m. gruodžio 29 d. įvyko Raseinių rajono savivaldybės 8-ojo šaukimo tarybos 13-asis posėdis, kuriam pirmininkavo atsakovas. Tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma buvo priimti šie norminiai ir individualūs teisės aktai:

1) Tarybos sprendimas Nr. TS-366 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ ir Tarybos sprendimas Nr. TS-364 „Dėl 2015 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo“ (Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) Tarybos sprendimas Nr. TS-364 užregistruotas 2016 m. sausio 4 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 5 dieną;

2) Tarybos sprendime Nr. TS-365 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1 ir 2 punktų pakeitimo“ 2 punkte buvo nurodyta jo įsigaliojimo data – „nuo 2015 m. gruodžio 30 d. imtinai“. Tačiau nurodytas Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 dieną, o įsigaliojo 2016 m. sausio 7 dieną;

3) Tarybos sprendimu Nr. TS-371 „Dėl Raseinių rajono 2016 metų viešųjų darbų programos ir atliekamų viešųjų darbų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintos Raseinių rajono savivaldybės 2016 metų viešųjų darbų programos 6 punkte įtvirtinta, kad „ši programa įgyvendinama nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.“. Nurodytas Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 7 d.;

4) Tarybos sprendimo Nr. TS-376 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės privatizavimo fondo likvidavimo“ 1 punktu nuspręsta „Likviduoti 2015 m. gruodžio 31 d. viešojo sektoriaus subjektą Raseinių rajono savivaldybės privatizavimo fondą (kodas M38P) ir perduoti šiems veikiantiems viešojo sektoriaus subjektams likviduojamo viešojo sektoriaus subjekto turtą“. Tačiau Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir paskelbtas tik 2016 m. sausio 6 dieną;

5) Tarybos sprendimu Nr. TS-378 „Dėl UAB „Raseinių vandenys“ ilgalaikės 2015-2019 metų reguliuojamos veiklos ir plėtros plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Raseinių vandenys“ 2015-2019 metų veiklos ir plėtros planas. Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė veiklos plano įsigaliojimo data, todėl, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių 14 punktu, „veiklos planas įsigalioja jų patvirtinimo dieną“. Patvirtinimo diena – 2015 m. gruodžio 29 d. Tačiau Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 dieną, o įsigaliojo 2016 m. sausio 7 d.;

6) Tarybos sprendimo Nr. TS-379 „Dėl Raseinių rajono tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. TS-291 „Dėl Rajono savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Tarybos sprendimo Nr. TS-381 „Dėl Raseinių rajono tarybos 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. TS-64 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktuose nurodyta, kad „šis sprendimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. ir yra skelbiamas Teisės aktų registre“. Tarybos sprendimai pasirašyti ir užregistruoti tik 2016 m. sausio 6 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.;

7) Tarybos sprendimo Nr. TS-384 „Dėl VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties mokamų paslaugų įkainių patvirtinimo“ 1 punktu buvo patvirtinti VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties mokamų paslaugų įkainiai. Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir TAR užregistruotas 2016 m. sausio 6 dieną, o įsigaliojo 2016 m. sausio 7 d.;

8) Taryba sprendimo Nr. TS-289 „Dėl Raseinių kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus Egidijaus Zinkaus atleidimo“ 2 punktu nusprendė: „atleisti Egidijų Zinkų iš Raseinių kultūros ir sporto centro direktoriaus pareigų, nutraukiant su juo neterminuotą darbo sutartį nuo 2015 m. gruodžio 30 d. imtinai“, o 3.1. papunkčiu įgaliojo Raseinių rajono savivaldybės merą: „pasirašyti šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su Raseinių kūno kultūros sporto centro direktoriumi Egidijumi Zinkumi (susitarimas pridedamas) ir įforminti darbo sutarties nutraukimą“. Pagal Tarybos sprendimo 3.1. papunktį, Taryba įgaliojo atsakovą pasirašyti šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir įforminti darbo sutarties nutraukimą. Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir paskelbtas tik 2016 m. sausio 6 d.;

9) Tarybos sprendimo Nr. TS-391 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad „šis sprendimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 4 d.“. Tačiau sprendimas pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 4 d.;

10) Taryba sprendimo Nr. TS-394 „Dėl Raseinių vaikų globos namų teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainos patvirtinimo“ 1 punktu nusprendė: „patvirtinti Raseinių vaikų globos namų teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainą nuo 2016 m. sausio 1 d.“. Tačiau Tarybos sprendimas pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 7 d.;

11) Taryba sprendimo Nr. TS-395 „Dėl didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus Raseinių r. Šiluvos gimnazijoje“ 1 punktu patvirtino „nuo 2016 m. sausio 1 d. didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių Raseinių r. Šiluvos gimnazijoje“, o 2 punktu pripažino „nuo 2015 m. gruodžio 31 d. netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. TS-246 „Dėl didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus Raseinių r. Šiluvos gimnazijoje patvirtinimo“. Tarybos sprendimas pasirašytas ir paskelbtas tik 2016 m. sausio 6 d.;

12) 2015 m. lapkričio 18 d. aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „patvirtinus padidintą didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, Raseinių r. Šiluvos gimnazijoje nuo 2016 m. sausio 1 d. bus padalinta jungtinė priešmokyklinio ugdymo grupė, kurioje dabar ugdosi ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai ir įsteigta atskira ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje ugdysis tik ikimokyklinio amžiaus vaikai“. Taryba sprendimu Nr. TS-396 „Dėl leidimo Raseinių r. Šiluvos gimnazijai nuo 2016 m. sausio 1 d. steigti 1 (vieną) ikimokyklinio ugdymo (3-6 metų vaikų) grupę“. Tačiau Tarybos sprendimas pasirašytas ir paskelbtas tik 2016 m. sausio 6 d.;

13) Taryba sprendimo Nr. TS-399 „Dėl mokymo lėšų paskirstymo ir naudojimo aprašo patvirtinimo“ 4 punktu nusprendė, kad „šis sprendimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“. Tačiau Tarybos sprendimas buvo pasirašytas ir TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 d., o įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.;

14) Tarybos sprendimas Nr. TS-367 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“;

15) Tarybos sprendimas Nr. TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir Gitanos Rašimienės atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“.

9. Teigia, jog atsakovas 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimtus Tarybos sprendimus pasirašė tik 2016 m. sausio 6 d., o paskutinius du – tik 2016 m. sausio 11 d.

10. Pažymi, jog teisės aktų pasirašymas ir paskelbimas yra paskutinė teisėkūros stadija (Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p.). Tarybos priimti sprendimai įforminami jų pasirašymo data, pasirašymas – sąlyga juos skelbti. Todėl neleistinas plečiamasis teisės normos, įpareigojančios merą pasirašyti tarybos priimtus sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 13 p., 20 str. 2 d. 1 p.), aiškinimas, tokiu būdu, kad meras turi diskrecijos teisę pasirinkti tarybos sprendimų pasirašymo datą. Toks plečiamasis aiškinimas yra negalimas, kadangi subjektui, turinčiam įgaliojimus pasirašyti sprendimus (merui), dispozityviai sprendžiant, ar pasirašyti posėdyje priimtus sprendimas ir kada tai padaryti, būtų įsiterpiama į savivaldybės tarybos kompetenciją. Tarybos sprendimus pasirašantis subjektas įgytų įgaliojimus, nenumatytus įstatyme, revizuoti tarybos sprendimus ir (ar) savarankiškai spręsti dėl jų įsigaliojimo. Tarybos sprendimų priėmimas yra vientisa procedūra, susidedanti iš tarybos posėdyje priimamo sprendimo ir jo pasirašymo, merui vykdant savo pareigą, t. y. pirmininkaujant posėdžiui. Tarybos priimtų sprendimų pasirašymas yra mero pareigų atliekant visas jo pareigas sprendimo priėmimo metu tarybos posėdyje išdava ir tąsa. Be to, nuo teisės aktų pasirašymo ir paskelbimo dienos tiesiogiai priklauso savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų (norminių ir individualių) įsigaliojimas, todėl privalo būti užtikrinta, kad teisės aktų įsigaliojimas sutaps su pačiuose teisės aktuose numatyta tam tikrų nuostatų taikymo (įsigaliojimo) data (Vietos savivaldos įstatymo 21 str. 1 d., Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. TS-134 patvirtinto Tarybos veiklos reglamento 24.2 ir 24.3 p.).

11. Teigia, jog atsakovo delsimas pasirašyti minėtus teisės aktus ne tik nulėmė vėlesnį šių teisės aktų skelbimą ir įsigaliojimą, tačiau ir prieštaravimą pačiuose teisės aktuose numatytam konkrečių Tarybos valią atitinkančių sprendimų taikymo (įsigaliojimo) momentui (pvz., Tarybos sprendimu Nr. TS-371 „Dėl Raseinių rajono 2016 metų viešųjų darbų programos ir atliekamų viešųjų darbų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintos Raseinių rajono savivaldybės 2016 metų viešųjų darbų programos 6 punkte įtvirtinta, kad „ši programa įgyvendinama nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.“. Tačiau nurodytas Tarybos sprendimas buvo pasirašytas, atitinkamai, TAR užregistruotas tik 2016 m. sausio 6 d.

II. 12. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės narys – meras Algirdas Gricius pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą, kuriame prašo visa apimtimi atmesti pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės tarybos prašymą ir pateikti išvadą, kad Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius 2015 m. gruodžio 15 d. vykusio Tarybos posėdžio metu, neteikdamas Tarybai svarstyti klausimo dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ įtraukimo į papildomą Tarybos posėdžio darbotvarkę bei nedelsiant nepasirašydamas 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimtų Tarybos sprendimų, nesulaužė priesaikos ir vykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytus įgaliojimus.

13. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog yra įsitikinęs, kad savo veiksmais nesulaužė duotos priesaikos bei vykdė jam įstatymų numatytus įgaliojimus.

14. Teigia, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog posėdžiui pirmininkavęs meras privalėjo teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo, tačiau to nepadarė, kas, pareiškėjo nuomone, apribojo įstatymu garantuojamą Tarybos išimtinę teisę spręsti dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo. Mano, jog vykdydamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo pavestas mero pareigas, jis privalo teikti Tarybai svarstyti ne bet kokius, o tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimų projektus.

15. Paaiškina, jog vadovaujantis 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XII-967 (TAR, 2014, Nr. 2014-10138) dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo 251 straipsniu, savivaldybės tarybos narys – meras tapo renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija numato mero rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje. Nauja merų rinkimų tvarka sudarė realią galimybę žmonėms daugiau įsitraukti į vietos valdžios sudarymą, spręsti, kaip bus organizuojamas savivaldybės darbas ir viešųjų paslaugų teikimas. Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, keitėsi ir mero funkcijos, tai yra, jei anksčiau meras buvo tik savivaldybės tarybos politinės daugumos lyderis, tai šiandien meras yra tiesiogiai išrinktas gyventojų, todėl tai suteikia mero institucijai daugiau savarankiškumo, teisių, o kartu ir pareigų bei atsakomybės. Meras tapo atsakingu ne tik prieš savivaldybės tarybą, tačiau ir prieš jam pasitikėjimą suteikusius ir jį išrinkusius rinkėjus. Nurodo, jog 2015 m. savivaldybių merų rinkimuose Meras gavo 7 909 Raseinių rajono savivaldybės gyventojų balsus arba 55,57 proc. visų rinkėjų balsų. Tokiu būdu dauguma Raseinių rajono savivaldybės rinkėjų išreiškė pasitikėjimą Meru tiek kaip asmenybe, tiek kaip politinės partijos nariu ir pavedė jam atstovauti Raseinių rajono savivaldybės gyventojų interesams vykdant vietos savivaldą. Mero institucija po tiesioginių mero rinkimų įvedimo įgavo naujų atsakomybių ir kompetencijų. Pagal galiojančią Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto redakciją, meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Taigi, šiuo metu meras privalo atsiskaityti ir už savivaldybės, ir už savo, kaip mero, veiklą.

16. Išdėsto, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

17. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio „Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai“ 1 dalis nustato, kad meras yra atskaitingas ne tik savivaldybės tarybai, tačiau ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog būtų tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos komitetų veikla.

18. Teigia, jog paminėtų Vietos savivaldos įstatymo teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad meras yra atsakingas už tinkamų ir teisėtų Tarybos sprendimų projektų parengimą, o už tokios savo pareigos nevykdymą jis atsakytų ne tik prieš subjektus, kuriems skirti galimai netinkamai parengti ir (ar) neteisėti Tarybos sprendimų projektai, tačiau ir prieš bendruomenę, kuri ir išrinko merą į pareigas. Priduria, jog ši mero pareiga yra detalizuota 2015 m. kovo 26 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-134 patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 21.2.1. ir 21.2.25 papunkčiuose.

19. Išdėsto, jog 2015 m. gruodžio 14 d. penkiolikai Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių Tarybos sekretoriate įregistravus Tarybos sprendimo „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projektą, Tarybos sekretoriato vedėja derinimo pastabose nurodė, kad „projektas nederintas su kalbos tvarkytoja ir teisininke, o tai prieštarauja tarybos veiklos reglamentui“. Reglamento 35.1. papunktis aiškiai nurodo, kad teikiamą Tarybos sprendimo projektą šia eilės tvarka turi derinti jo iniciatoriai ir (ar) projekto rengėjas, vyriausiasis specialistas, atliekantis kalbos tvarkytojo funkcijas, atitinkamo padalinio skyriaus vedėjas, atitinkamo departamento direktorius, vyriausiasis specialistas, administracijos direktorius. Mero, Kolegijos, komitetų, komisijų, Tarybos narių frakcijų ir grupių, atskirų Tarybos narių, Sekretoriato ar savivaldybės kontrolieriaus inicijuotus projektus juristas privalo vizuoti (nepriklausomai su teigiama ar neigiama išvada) per tris darbo dienas nuo jų pateikimo. Alternatyvius projektus juristas turi vizuoti iki svarstymo Tarybos posėdyje.

20. Nurodo, jog susiklosčius minėtoms aplinkybėms, Meras, būdamas tiesiogiai atsakingu už Tarybai teikiamų svarstyti Tarybos sprendimų projektų teisėtumą, kreipėsi į savo teisininkus su prašymu skubos tvarka įvertinti minėto Tarybos sprendimo projekto dėl administracijos direktoriaus atleidimo teisėtumą. Tą pačią dieną, t.y. 2016 m. gruodžio 14 d., Merui buvo surašyta ir pateikta teisinė nuomonė, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog Tarybos sprendimo projekto dėl administracijos direktoriaus atleidimo 3 punktu Taryba nuspręstų: „pavesti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Jonui Kurlavičiui atlikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kol naujai paskirtas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius pradės eiti pareigas“. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos kompetencijoje yra savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas. Teisinėje nuomonėje nurodyta, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės taryba skiria administracijos direktorių pagal savivaldybės mero teikiamą administracijos direktoriaus kandidatūrą. Taigi, pagal galiojantį reguliavimą, administracijos direktoriaus kandidatūros teikimas yra mero prerogatyva, o savivaldybės taryba gali skirti arba neskirti mero siūlomų kandidatūrų.

21. Pabrėžia, jog teisinėje nuomonėje buvo aiškiai išdėstyta, kad Vietos savivaldos įstatymas nenumato teisės savivaldybės tarybos nariui ar savivaldybės tarybos narių grupei teikti savivaldybės tarybai administracijos direktoriaus kandidatūrą. Teisininkai taip pat išaiškino, kad pavedimo eiti administracijos direktoriaus pareigas arba atlikti administracijos direktoriaus funkcijas teisinis pagrindas nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi įgaliojimų laikas, ir pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai, ir Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią tais atvejais, jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė nesteigiama, savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos atlikti kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui. Taigi, pasak teisininkų, Vietos savivaldos įstatyme tiesiogiai nėra numatyta, kad atleidus administracijos direktorių nepasibaigus jo įgaliojimų laikui turi būti pavedama vykdyti administracijos direktoriaus funkcijas kitam administracijos valstybės tarnautojui.

22. Teisinėje nuomonėje taip pat išaiškinta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, įstaigos vadovas ir viešojo administravimo subjektas, pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1 ir 2 d.), todėl administracijos direktoriaus pareigos turi būti užimtos, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, bei vykdomos jo funkcijos.

23. Galiausiai, teisininkai nurodė, kad minėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos suponuoja, kad tais atvejais, kai atleidžiamas iš pareigų administracijos direktorius nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, savivaldybės tarybos turi būti svarstomas klausimas dėl administracijos direktoriaus kandidatūros ir jo skyrimo. Todėl remiantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, penkiolikai Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių teikiant Tarybos sprendimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo projektą, 3-ajame jo punkte turėjo būti siūloma priimti sprendimą ne dėl administracijos direktoriaus laikino pavadavimo, o dėl kito administracijos direktoriaus skyrimo, prieš tai gavus mero teikimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūros.

24. Teigia, jog šios teisinės nuomonės motyvus, argumentus bei išaiškinimus Meras nedelsiant persiuntė ir su jais supažindino visus Tarybos narius. Tarybos nariai, supažindinti su teisininkų pateiktais argumentais dėl Tarybos sprendimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo projekto 3 punkto neteisėtumo ir negalėjimo jo įtraukti į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos posėdžio pagrindinę darbotvarkę (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 7 d., Reglamento 31.6 p.), vienbalsiai („už“ – 25 nariai) nubalsavo už pagrindinės darbotvarkės patvirtinimą.

25. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išplėtotais viešosios teisės principais „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ bei išaiškinimu, jog viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas bei teigia, jog konkrečiu atveju Meras negalėjo traukti į darbotvarkę Tarybos sprendimo projekto, neatitinkančio vietos savivaldos teisinio reguliavimo.

26. Daro išvadą, jog parengtas Tarybos sprendimo projektas „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi Taryba nebuvo gavusi Mero siūlymo (sutikimo) dėl administracijos direktoriaus kandidatūros, todėl ji neturėjo diskrecijos teisės pati ar per savo narius siūlyti ir pavesti administracijos direktoriaus pareigas eiti Tarybos sprendimo projekte nurodytam asmeniui. Tokio neteisėto sprendimo projekto traukimas į darbotvarkę, kuris sudarytų prielaidas kitiems neteisėtiems Tarybos sprendimams priimti, reikštų ir Mero priesaikos sulaužymą ir Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyventojų teisių ir interesų pažeidimą.

27. Meras savo atsiliepime taip pat įvardija procedūrinį negalėjimą įtraukti Tarybos sprendimo „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto svarstymą į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Šiuo aspektu remiasi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Reglamento 31.6 ir 31.8 papunkčiais ir teigia, jog įstatymais nėra numatyta galimybė savivaldybės tarybai galutinai nuspręsti dėl Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies pagrindu teikiamų sprendimo projektų įtraukimo į darbotvarkę ir tai palikta spręsti tarybos posėdžius organizuojančiam merui. Minėta, jog Tarybos nariai, supažindinti su Mero teisininkų pateiktais argumentais dėl Tarybos sprendimo dėl administracijos direktoriaus atleidimo projekto 3 punkto neteisėtumo ir negalėjimo jo įtraukti į 2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos posėdžio pagrindinę darbotvarkę, vienbalsiai („už“ – 25 nariai) nubalsavo už pagrindinės darbotvarkės patvirtinimą. Tačiau po pagrindinės darbotvarkės patvirtinimo, vėl kilo diskusijos dėl balsavimo penkiolikos Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių įregistruoto Tarybos sprendimo „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto klausimu. Buvo siūloma jį įtraukti į papildomą darbotvarkę. Meras dar kartą išdėstė poziciją, kad šio netinkamai parengto ir neteisėto Tarybos sprendimo projekto svarstymo klausimo į papildomą darbotvarkę neįtrauks. Tuomet penkiolika naujosios valdančiosios daugumos Tarybos narių paliko posėdžių salę ir posėdis netekus kvorumo baigėsi.

28. Mero manymu, po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl Tarybos sprendimo „Dėl Algimanto Mielinio atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų“ projekto neįtraukimo į 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio darbotvarkę ir už tai vienbalsiai nubalsavo visi 25 Tarybos nariai, patvirtindami 2015 m. gruodžio 15 d. posėdžio pagrindinę darbotvarkę, iš esmės klausimas jau buvo išspręstas ir pakartotinai toks klausimas keliamas negalėjo būti, kadangi tokios teisės Tarybai nenumato nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas.

29. Dėl Mero įstatymų suteiktų įgaliojimų nevykdymo – delsimo pasirašyti Tarybos priimtus sprendimus – nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo prašyme pateikti išvadą minimais argumentais, nes joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato jam pareigos Tarybos sprendimus pasirašyti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, kadangi toks reglamentavimas arba galiojančių teisės aktų normų aiškinimas pažeistų protingumo, racionalumo ir teisingumo principus.

30. Išdėsto, jog pareiškėjas nutyli tai, kad 2011 m. liepos 19 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-105 buvo nuspręsta nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriatą (toliau – ir Tarybos sekretoriatas), patvirtinti Tarybos sekretoriato pareigybių skaičių – 2, bei pavesti rajono savivaldybės merui Remigijui Ačui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti Tarybos sekretoriato nuostatus, priimti ir atleisti sekretoriato darbuotojus, nustatyti jiems darbo užmokestį, tvirtinti pareigybių aprašymus. 2011 m. liepos 19 d. Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (2.9)MP-7 buvo patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriato vedėjos ir referento (-ės) pareigybių aprašymai. 2013 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-410 buvo nuspręsta pakeisti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-105 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo“ 2 punktą ir patvirtinti Tarybos sekretoriate šias 2 pareigybes: vedėjas ir referentas. Tuo tarpu 2014 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu Nr. (1.1)TS-25 buvo nuspręsta patvirtinti dar vieną Tarybos sekretoriato pareigybę – Mero patarėją. Mero patarėjo pareigybė šiuo metu Raseinių rajono savivaldybėje nėra užimta.

31. Pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 17 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas Tarybos ir mero sekretoriatas. Reglamento 20.10 papunktis minėtąją įstatymo nuostatą atkartoja, o Reglamento 11.3 papunktis numato, jog pirmajam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai, pirmininkauja 11.1 punkte nustatyti asmenys, sekretoriauja – Sekretoriato darbuotojai.

Reglamento 34.1 papunktis savo ruožtu įtvirtina, jog Tarybos posėdžiai yra protokoluojami, o protokolus rašo ir skelbia Sekretoriatas. Tarybos posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti Tarybos sekretorius ir protokolą rašęs Sekretoriato darbuotojas, o jeigu jo nėra – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.

Reglamento 34.2. papunktis numato, kad protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimų rezultatai. Protokolo dėstomojoje dalyje (svarstymo eigos) tekstas gali būti glaustas ar išsamus, bet privalo atspindėti pagrindinį pranešimą (jeigu nepridedamas), kitų kalbėjusių pavardes ir trumpą kalbos turinį, klausimus ir atsakymus. Prie protokolo pridedami priimtų sprendimų, pranešimų, pasisakymų (jei pateikiami) ir dokumentų pilni tekstai ir papildoma medžiaga: Tarybos narių registracijos duomenys, balsavimų lapai.

Tarybos narių pareiškimai ir kita. Pagal Reglamento 34.9. papunktį, Tarybos, Kolegijos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžių protokolai turi būti surašomi per 5 darbo dienas. Tuo tarpu pagal Reglamento 35.8. papunktį, už teisės aktų projektų tvarkymą, registravimą ir skelbimą atsakingas Tarybos sekretoriatas bei Raseinių rajono savivaldybės administracija. Reglamento 24.2. papunktyje nurodoma, kad savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų bei mero priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Visi Savivaldybės norminiai ir individualūs teisės aktai skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapyje adresu: www.raseiniai.lt. Už teisės aktų skelbimą yra atsakinga Raseinių rajono savivaldybės administracija ir Tarybos sekretoriatas. Pagal Reglamento 34.5. papunktį, Meras (Tarybos posėdžio pirmininkas), pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Sekretoriatui paskelbti. Pagal Reglamento 34.6. papunktį, priimti Tarybos sprendimai registruojami dokumentų valdymo sistemos aprašo nustatyta tvarka ir pateikiami vykdytojams, o pagal 43.2 papunktį, visi sprendimai registruojami Sekretoriate teisės aktų nustatyta tvarka.

Paminėtinas ir Reglamento 31.5. papunktis, kuris teigia, kad sprendimų projektus į dokumentų valdymo sistemą įkelia ir tvarko Sekretoriatas, savivaldybės kontrolierius ir savivaldybės administracijos direktorius.

32. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtąjį reguliavimą, daro išvadą, jog už visus veiksmus dėl Tarybos sprendimų projektų įregistravimo, Tarybos narių balsų dėl pritarimo (nepritarimo) projektams užfiksavimo, Tarybos posėdžio protokolo surašymo ir pasirašymo, Tarybos sprendimų galutinių redakcijų parengimo ir kitų veiksmų, būtinų atlikti iki Mero pasirašymo, atlikimą atsakingas yra Tarybos sekretoriatas.

33. Remiasi Reglamento 36.5 ir 36.6 papunkčiais bei nurodo, jog šiose nuostatose išdėstytos Tarybos teisės reiškia, jog ne visais atvejais Sekretoriato prieš Tarybos posėdį gauti ar parengti Tarybos sprendimų projektai yra galutinės redakcijos, kurias jau galima teikti Merui pasirašyti, todėl dažnu atveju tenka sprendimų projektus koreguoti pagal faktiškai Tarybos posėdžio metu susiklosčiusią situaciją. Akivaizdu ir tai, kad Tarybos sprendimų projektai prieš teikiant juos pasirašymui turi būti suderinti ir su Tarybos posėdžio protokolu. Todėl natūralu, kad Tarybos sprendimų paruošimas jų pasirašymui užtrunka daugiau nei dieną, kaip tą klaidingai bando įteigti pareiškėjas.

34. Išdėsto, jog 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdis užsitęsė net 9 valandas iki pat 20 val. 15 min., t. y. nebuvo užbaigtas per Tarybos sekretoriato darbuotojų darbo valandas. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio ir jame nagrinėtų klausimų sudėtingumą bei komplikuotą 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio protokolo surašymą patvirtina ne tik Tarybos narių nuomonių išsiskyrimas daugeliu klausimų, net tik prašymas nušalinti posėdžio sekretorę, tačiau ir Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje dalyvavimas šiame posėdyje. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio protokolas surašytas per 28 puslapius, o tai taip pat patvirtina, jog jį surašyti iki kitos dienos (2015 m. gruodžio 30 d.) likus 3 val. 45 min. nebuvo galimybių. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje buvo svarstyta daug klausimų, buvo daroma daug taisymų sprendimų projektuose, svarstomi labai reikšmingi klausimai, pvz., biudžeto tikslinimas, administracijos direktoriaus atleidimas ir pan. Tarybos sekretoriato darbuotojai ir taip dėjo visas pastangas, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdyje priimti sprendimai būtų kaip galima greičiau įteisinti – dirbo šventiniu laikotarpiu ir po darbo valandų. Tik tokie jų veiksmai ir leido nepažeisti Reglamento bei protokolą surašyti per 5 darbo dienas.

35. Pažymi, jog remiantis Reglamento 34.9. papunkčiu, Tarybos sekretoriatas šį 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio protokolą galėjo surašyti per 5 darbo dienas, t. y. iki 2016 m. sausio 6 d. Būtent šią dieną protokolas ir buvo baigtas surašyti, o jį pasirašė net keturi asmenys. Tokiais savo veiksmais Tarybos sekretoriatas jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė, todėl 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio protokolo, pagal kurį rengiami, o vėliau ir pasirašomi 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos posėdžio sprendimų projektai, surašymo data niekaip negali sukelti Merui neigiamų teisinių pasekmių ir reikšti, kad jis pažeidė tam tikras Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.

36. Akcentuoja, jog jokia Vietos savivaldos įstatymo norma tiesiogiai nenumato pareigos merui pasirašyti Tarybos sprendimus jų priėmimo dieną, todėl teigti, kad Meras pažeidė įstatymų reikalavimus ir taip sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose jam numatytų pareigų būtų neteisėta ir nepagrįsta. Tuo tarpu pritarus pareiškėjo teiginiui, jog teisės normos įpareigoja Merą besąlygiškai pasirašyti visus Tarybos priimtus sprendimus nedelsiant, būtų prasilenkta su sveika logika, teisingumo ir protingumo kriterijais, nes to nebūtų įmanoma įgyvendinti fiziškai. Toks aiškinimas taip pat suteiktų galimybę, remiantis būsimu teismo sprendimu, pradėti įgaliojimų netekimo procedūras ir kitiems savivaldybių merams, nepasirašiusiems tarybos sprendimo tą pačią dieną, kai vyko tarybos posėdis, jei tą nuspręstų daryti valdančioji dauguma. Tokia situacija aiškiai iškreiptų įstatymo leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama tiesioginiais merų rinkimais.

37. Priduria, jog pagal naująją Vietos savivaldos įstatymo redakciją, Meras įgavo vis daugiau pareigų, susijusių su savivaldybės ūkio reikalais, todėl Meras privalo ne tik organizuoti ir vadovauti Tarybos posėdžiams, tačiau ir spręsti daugelį savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų ir kitų subjektų, teikiančių viešojo administravimo paslaugas, klausimų. Meras taip pat yra savivaldybę reprezentuojantis asmuo. Todėl jo darbotvarkė šventiniu laikotarpiu yra ypač užimta. Taigi, visiškai normalu ir suprantama, kad 44-ių Tarybos sprendimų projektų, pateiktų Merui pasirašyti, peržiūrėjimas, sutikrinimas ir pasirašymas gali užimti ilgiau nei vieną dieną.

38. Pažymi ir tai, jog Tarybos sprendimas Nr. TS-367 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės atleidimo iš pareigų slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo“ ir Tarybos sprendimas Nr. TS-368 „Dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo ir Gitanos Rašimienės atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigų“ buvo pasirašyti 2016 m. sausio 11 d., kadangi iš sprendimų turinio Merui tapo neaišku nuo kurios datos yra laikoma, jog mero pavaduotoja Gitana Rašimienė atleidžiama, o tai buvo svarbu, nes šiais sprendimais buvo nuspręsta ir išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokestį už iki atleidimo dienos išdirbtą laiką. Todėl 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Meras kreipėsi į Vyriausybės atstovę Kauno apskrityje su prašymu išaiškinti, ar jis privalo pasirašyti tokį Tarybos sprendimą ir kokia data turi būti laikoma Gitanos Rašimienės atleidimo iš užimamų pareigų data. Šias aplinkybes išsiaiškinus buvo pasirašyti Tarybos sprendimai Nr. TS-367 ir TS-368, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės atleidimas iš pareigų ir jai mokėtinų sumų išmokėjimas.

39. Taigi, vėliau pasirašydamas ir pastaruosius du Tarybos sprendimus, Meras duotos priesaikos nesulaužė ir vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, kadangi buvo atidus, rūpestingas bei siekė tiksliai išsiaiškinti tokio svarbaus Raseinių rajono savivaldybei klausimo sprendimo įgyvendinimo būdus, tokiu būdu išvengiant galimos žalos padarymo (pvz., tuo atveju, jei Gitana Rašimienė nuginčytų jos atleidimo iš užimamų pareigų faktą). Dėl tokių Mero veiksmų jokia žala Raseinių rajono savivaldybei padaryta nebuvo.

III. Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

40. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas prašymas pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų.

41. Šį prašymą, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi ir 1171 – 1173 straipsniais, Raseinių rajono savivaldybės tarybos vardu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasirašė ir pateikė Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Nacius. Prašyme, be kita ko, nurodytas šio asmens įgaliojimų pagrindas – Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. TS-103 „Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“.

42. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia laiko esminga pasisakyti dėl savivaldybių tarybų prašymų pateikti išvadą padavimo tvarkos ir patikrinti, ar prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė subjektas, turintis teisę tą daryti.

43. Pažymėtina, jog kompetencija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti savivaldybių tarybų prašymus ir teikti išvadas, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, buvo suteikta 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 15, 20, 40, 43, 44, 46, 153 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo šešioliktuoju-1 skirsniu įstatymu Nr. XII-1507 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimuose išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. Pagal viešai prieinamus, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus duomenis, pirmieji tokie naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžiai įvyko 2015 m. balandžio 7–22 dienomis.

44. Minėtuoju Pakeitimo įstatymu ABTĮ taip pat buvo papildytas šešioliktuoju1 skirsniu, reglamentuojančiu procesinius prašymų pateikti išvadą ir jų nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme aspektus. Atitinkami pakeitimai, susiję su naująja savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra, viena iš kurios dalių yra kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, buvo padaryti ir Vietos savivaldos įstatyme. Būtent – 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymu Nr. XII-967 Vietos savivaldos įstatymas buvo papildytas 251 straipsniu, reglamentuojančiu savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą.

45. Minėta, jog pagal Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomą kompetenciją suteikusias teisės normas – ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir 20 straipsnio 3 dalį – šiam teismui buvo pavesta nagrinėti būtent savivaldybės tarybos prašymus pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

46. ABTĮ 1171 straipsnio 1 dalis savo ruožtu inter alia numato, jog tokį prašymą pateikti išvadą paduoda savivaldybės taryba Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, tiek kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suteikiančiose (ABTĮ 15 str. 1 d. 14 p. ir 20 str. 3 d.), tiek prašymų pateikti išvadą padavimo tvarką apibrėžiančiose (Vietos savivaldos įstatymo 251 str.) nuostatose savivaldybės taryba yra vienintelis įstatymo tiesiogiai įvardijamas subjektas, turintis teisę paduoti minėtojo pobūdžio prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

47. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokią išvadą pagrindžia ir tolesnių, nagrinėjamos bylos baigčiai reikšmingų, teisės nuostatų sisteminis aiškinimas. Antai, ABTĮ 1172 straipsnio 4 dalis inter alia numato, jog prašymą pateikti išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra.

48. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio, į kurį nukreipia pirmiau minėta ABTĮ 1171 straipsnio 1 dalis, antraštinė dalis savo ruožtu savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimą sieja su savivaldybės tarybos sprendimu. Tai, jog savivaldybės taryba yra subjektas, kuriam suteikta teisė įgyvendinti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimą, patvirtina ir visos tolesnės minėtojo straipsnio struktūrinės dalys, reglamentuojančios konkrečius įgaliojimų netekimo procedūros etapus. Antai, Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 1 dalis numato, jog būtent savivaldybės taryba taiko savo sprendimu savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui įgaliojimų netekimo procedūrą. Tolesnės šio straipsnio nuostatos įtvirtina, jog būtent savivaldybės taryba priima ne mažesnės kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupės teikimą pradėti minėtąją procedūrą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 2 d.), būtent ji priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.) bei apsvarsčiusi šios komisijos pateiktą išvadą būtent savivaldybės taryba, be kita ko, gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 7 d. 1 p.).

49. Taigi, kaip minėta pirmiau, vertinant šias nuostatas sistemiškai išplėstinei teisėjų kolegijai nelieka abejonių, jog savivaldybės taryba yra subjektas, atsakingas už savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros įgyvendinimą. Į šį įgyvendinimą, kaip vienas iš procedūros etapų, patenka ir kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir nevykdė jam įstatymuose numatytų įgaliojimų. Todėl šis kreipimasis, atsižvelgiant į pirmiau paminėtųjų nuostatų visumą turi būti įformintas savivaldybės tarybos sprendimu, o ne įgaliojant prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti pasirašyti ir pateikti atskirus savivaldybės tarybos narius.

50. Minėtosios išvados, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalis, įtvirtinanti, jog savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą. Iš šios teisės normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos („savivaldybės taryba <...> prašymą teismui <...> pateikia ir paskiria <...>“) matyti, jog savivaldybės taryba gali paskirti savivaldybės tarybos narį (narius) atstovauti teisme nagrinėjant prašymą pateikti išvadą, tačiau tai nepaneigia jos išimtinės teisės šį prašymą teismui pateikti. Taigi, šia nuostata yra sukuriama teisinė galimybė pavieniams savivaldybės tarybos nariams atstovauti savivaldybės tarybos interesams teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ne įgalioti (pavesti) juos (jiems) už savivaldybės tarybą kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo. Šią teisę, kaip minėta pirmiau, turi įgyvendinti pati savivaldybės taryba priimdama sprendimą, vadovaudamasi aktualiame savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatytais reikalavimais.

51. Pastebėtina ir tai, jog aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalį plečiamai ir teigiant, jog ši nuostata vis dėlto nedraudžia atskiriems savivaldybės tarybos nariams būti įgaliotiems pateikti prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ne tik būtų paneigta savivaldybės teisė tą padaryti pačiai savo sprendimu bei pirmiau aptarta sisteminė įgaliojimų netekimo procedūros raison d'être (pr. – buvimo pagrindas, prasmė), bet ir susidarytų teisinėje valstybėje netoleruotina situacija, kuomet pasikeitus savivaldybės tarybos daugumai ir (ar) kitu būdu išsiskyrus savivaldybės tarybos, kaip savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos, ir į teismą įgaliotojo kreiptis atskiro savivaldybės tarybos nario (narių) politiniams interesams, galėtų nesutapti savivaldybės tarybos ir minėtųjų subjektų valia dėl politinės atsakomybės klausimo, taikant įgaliojimų netekimo procedūrą. Juolab jog, kaip matyti ir iš konkrečios bylos duomenų, nors Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. TS-103 savivaldybės tarybos narys Steponas Nacius ir buvo įgaliotas parengti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą pagal anksčiau pateiktą Raseinių rajono savivaldybės tarybos komisijos išvadą, galutinė teisė jį pasirašyti ir pateikti buvo palikta ne savivaldybės tarybai, bet būtent jam.

52. Panašiais reikalavimais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, mutatis mutandis yra susaistytas ir politinės atsakomybės institutas, t. y. apkaltos procesas, konstitucinėje justicijoje. Konstitucijos 74 straipsnis, reglamentuojantis apkaltą, inter alia numato, jog apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas įtvirtina, jog tiek apkaltos proceso nutraukimas (Seimo statuto 238 str.), tiek apkaltos proceso pradėjimas ir atitinkamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą išvados (Seimo statuto 239 str.) vyksta Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma priėmus nutarimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsnis savo ruožtu taip pat inter alia įtvirtina, jog Seimo paklausimas gali būti išdėstytas nutarime. Kitais atvejais prie paklausimo turi būti pridėtas Seimo nutarimas dėl paklausimo patvirtinimo. Taigi, iš šių nuostatų matyti, jog dėl išvados apkaltos procese teikimo į Konstitucinį Teismą Seimas gali kreiptis iš esmės vieninteliu būdu, t. y. nutarimu. Galimybės šio reikalavimo nepaisyti ar kreiptis į Konstitucinį Teismą įgalioti (pavesti) atskiriems Seimo nariams ar jų grupei apkaltos procesą apibrėžiančiame teisiniame reguliavime įtvirtinta nėra.

53. Minėta, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui suteikus kompetenciją teikti išvadas dėl savivaldybės tarybos narių ar savivaldybės tarybos narių – merų priesaikos sulaužymo ir (ar) įstatymuose numatytų įgaliojimų nevykdymo, ABTĮ pasipildė šešioliktuoju1 skirsniu, reglamentuojančiu procesinius prašymų pateikti išvadą ir jų nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme aspektus. Šio ABTĮ skirsnio 1171 straipsnio 2 dalis savo ruožtu įvardija atvejus, kuomet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą: 1) jeigu prašymą padavė subjektas, neturintis teisės jį paduoti; 2) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 3) prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos; 4) prašyme keliamas klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

54. Iš pastarųjų nuostatų matyti, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtini nagrinėti tik dar nenagrinėti, teisės aktuose įvardytų subjektų, besilaikančių Vietos savivaldos įstatyme detalizuotos tvarkos, pateikti prašymai pateikti išvadą, grindžiami teisiniais motyvais. Dėl pastarojo reikalavimo pažymėtina, jog, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo pagrįstumo teisiniais motyvais imperatyvas suponuoja tai, jog prašyme turi būti nurodomi konkretūs savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero veiksmai, kuriais jis sulaužė priesaiką ir (ar) neįvykdė įstatymuose jam numatytų įgaliojimų; detalizuojama, kuo būtent pasireiškė toks demokratiškai išrinkto savivaldybės bendruomenės atstovo priesaikos sulaužymas ir (ar) kurių būtent įstatymuose numatytų įgaliojimų jis nevykdė; nurodytos šių veiksmų atlikimo aplinkybės bei jais kilę padariniai ir visos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, į kurias turėtų atsižvelgti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teikdamas prašomą išvadą.

55. Konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, jog į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo kreiptasi ne Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, bet atskiro savivaldybės tarybos nario pasirašytu prašymu dėl išvados teikimo ir byloje taip pat nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog Raseinių rajono savivaldybės taryba būtų svarsčiusi ir pritarusi būtent pateiktajam prašymui, spręstina, jog prašymas negali būti nagrinėjamas kaip paduotas subjekto, neturinčio teisės jį paduoti (ABTĮ 1171 str. 2 d. 1 p.) ir kaip paduoto nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos (ABTĮ 1171 str. 2 d. 3 p.).

56. Kadangi prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti, nors jis nagrinėjamas pagal pirmiau aptartąsias nuostatas būti negali, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinė byla, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo paprašyta pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų, vadovaujantis bendrosiomis ABTĮ nustatytomis taisyklėmis (ABTĮ 1172 str. 2 d.), turi būti nutraukta, atitinkamo prašymo nenagrinėjant ir išvados neteikiant.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1171 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais ir 1172 straipsnio 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija :

n u t a r i a :

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 21 d. prašymą pateikti išvadą, ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys – meras Algirdas Gricius, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir nevykdė įstatymuose jam nustatytų įgaliojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė