c576d034-d331-4a1d-8217-e51493a5001a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-59-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09293-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.12.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Z.

K., S. J. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J. D., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VÄ® Registrų centro Kauno filialui, notarei O. M., dėl nuosavybės teisės gynimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: panaikinti atsakovo J. D., 2014-04-14 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1; panaikinti 2014-04-14 Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 pagrindu atliktÄ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ; panaikinti 2014-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1319; pripažinti J.

S. K. ir Z. K., statinio – Å¡iltnamio, statytojais; priteisti ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu (t. 2, b. l. 22-28):IeÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Panaikino atsakovo J. D. 2014-04-14 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1; bei jos pagrindu atliktÄ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ;Panaikino 2014-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Nr. 1319.

Pripažino Z. K., statinio – Å¡iltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja.Priteisė iÅ¡ atsakovo J. D. 443,12 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 41,71 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės Z. K. naudai.Priteisė iÅ¡ atsakovo J. D. 19,40 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas panaikinti atsakovo 2014-04-14 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 yra pagrįstas. Ginčo objektas, Å¡iltnamis pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, yra priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams.

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, VIII dalies „RaÅ¡ytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“ 33 punktÄ , numatyta, kad „Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti raÅ¡ytinius susitarimus: 33.1. žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato).

Atsakovas pildydamas deklaracijÄ nepateikė visų privalomų dokumentų, t. y. žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti atsakovo J. D., 2014-04-14 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1, kadangi nebuvo pateikti pagrindiniai, privalomi statybÄ leidžiantys dokumentai. Teismas laikė, kad registruojant daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ nebuvo laikomasi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje įvardijamų, juridinius faktus patvirtinančių įrodymų pateikimo, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ teisinės registracijos atlikimÄ Ä¯ Å¡iltnamį, atsakovo tėvo, E. D. vardu, o vėliau ir atsakovo J.

D. vardu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡io ginčo objekto – Å¡iltnamio statytoju yra Z. K., kaip ir nekilnojamojo turto bei žemės sklypo savininkė, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies. Neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovės tėvams sutikus, ant jiems suteikto žemės sklypo, (kurį vėliau, žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo Z. K. ir J. D.) ieÅ¡kovams sutarus, iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų, ieÅ¡kovo J. S. K. fiziniu darbu, buvo pastatytas Å¡iltnamis, kuris daugiau kaip 30 metų nebuvo registruotas.

Atsakovas į ginčo šiltnamį pretenzijas ėmė reikšti tik kilus ginčui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių. Esant galiojančiam tarp šalių pasirašytam susitarimui bei žemės sklypo planui, neginčijamai nustatyta, kad ginčo objektas – šiltnamis yra ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuris pastatytas už jų asmenines lėšas, ūkio būdu, pačių ieškovų rankomis. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, R. J. M. parodymus laikė nuosekliais.

Teismas pažymėjo, kad byloje skundžiamas ne VÄ® Registrų centro sprendimas, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija, o praÅ¡oma panaikinti atsakovo 2014-04-14 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 443,12 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Atsakovas (apeliantas) J. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o( t. 2, b. l. 71-75, 86-87):Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1114-800/2015 bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovų Z.

K. ir S. J. K. ieškinį J. D. pilna apimtimi.Priimti papildomus įrodymus.Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.Motyvuose nurodė, kad sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialines ir procesines teisės normas. Ginčo statinys – šiltnamis pastatytas prieš 30 metų, šiltnamio statybos metu valda (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y, visi statiniai, nuosavybės teise priklausė E. D. (mir. (duomenys neskelbtini)), todėl niekas be E. D. neturėjo teisės nei statyti, nei įgyti nuosavybės teisę į statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune.

Tik vienintelis E. D. turėjo teisę užstatyti jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovai painioja faktinės ginčo aplinkybės, kas akivaizdžiai parodo, jog jie patys nestatė Å¡io Å¡iltnamio. Kadangi ginčo statinys pastatytas prieÅ¡ 30 metų, todėl turi bÅ«ti taikomos tuo metu galiojusios teisės normos. Pagal 1964 m. CK nuostatas nuosavybės teisė į bet kokios rÅ«Å¡ies daiktÄ galėjo bÅ«ti įgyjama pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo, ar iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, arba sukuriant šį daiktÄ .

Nuosavybės teisė į ginčo statinį buvo įgyta jį sukuriant - pastatant, o vienintelis turintis teisę statyti statinius sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, bei įgyti nuosavybės teisę į juos žemės ginčo statinio pastatymo laikotarpiu (apie 1984-1985 m.) buvo E. D.. Å iltnamis negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡kas sandorio objektas, o gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausinys. 2014-04-14 Deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ statytoju yra nurodomas E. D. ir bÅ«tent jo vardu yra atlikta pirminė statinio – Å¡iltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija.

Pildant deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ nereikėjo nei atsakovės Z. K., nei abiejų atsakovų Z. K. ir J. S. K. sutikimo. Nei liudytoja L. I., nei A. Å . negalėjo patvirtinti, kad ginčo Å¡iltnamį statė bÅ«tent ieÅ¡kovas J. S. K.. Laikraščio „Kauno diena“ Nr. 111 (12595) iÅ¡leisto 1988 m. gegužės 12 d., straipsnis skirtas E. D., patvirtina, kad net išėjęs į pensijÄ , jis toliau dirbo, kas paneigia ieÅ¡kovų teiginius apie silpnÄ jo sveikatÄ . Aplinkybė, kad E. D. tam tikrÄ laikÄ nesinaudojo Å¡iltnamiu nesudaro prielaidos teigti, jog jis nebuvo Å¡io ginčo Å¡iltnamio savininkas.

IeÅ¡kovai nepateikė į bylÄ jokio dokumento, patvirtinančio, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jÄ turtÄ ieÅ¡kovams buvo perleista notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi. IeÅ¡kovai nepraÅ¡o jų pripažinti ginčo statinio savininkais pagal CPK 444 str. Tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas abiejų ieÅ¡kovų, kuriuos atstovavo ta pati atstovė. IeÅ¡kovai G. V. (Z. K. teisių perėmėja) ir J. S. K. atsiliepimuose praÅ¡o atsakovo J.

D. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 78-80, 112-113).Motyvuose nurodė, kad atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovai painiojasi aplinkybėse, niekuo nepagrįstas. Å iltnamį, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, statė abu ieÅ¡kovai, iÅ¡ kurių S. J. K., kaip Å¡eimos vyras, daugiau prisidėjo prie Å¡iltnamio statybos. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai A. R. Å . ir L. S. l.. Z. K. savo vyrui statant Å¡iltnamį taip pat prisidėjo prie Å¡iltnamio statybos bendromis lėšomis bei savo darbu.

Teismas pagrįstai Å¡iltnamio statytoju pripažino tik vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. Z. K.. IeÅ¡kovai pradėjo Å¡iltnamį statyti 1983 metais, o pabaigė statyti 1984 metais, tačiau apeliantas, ginčydamas aplinkybę, jog Å¡iltnamį statė ne ieÅ¡kovai, o tėvas E. D., net negalėjo nurodyti, kuriais metais Å¡iltnamis buvo statomas. IeÅ¡kovai visÄ laikÄ kartu gyveno su tėvais, todėl E. D. leido savo dukrai Z. K. ir jos vyrui J. S. K. pasistatyti Å¡iltnamį ir jame auginti daržoves. Tuo metu, kai buvo statomas Å¡iltnamis, Å¡alių tėvui buvo 71 metai, todėl Å¡iltnamio statyti jis tikrai negalėjo.

Motyvas, kad Å¡iltnamį turėjo teisę statyti tik E. D., visiÅ¡kai nepagrįstas, nes žemės sklypu naudojosi visa Å¡eima, o ne vienas Å¡alių tėvas. Nepagrįsta, kad Å¡iltnamiui turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas, kadangi STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, priedo 1 lentelėje nurodyta, kad pagalbinio Å«kio paskirties pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl jokie leidimai vykdyti statybos darbus nėra reikalingi. Teismas pagrįstai panaikino minėtÄ DeklaracijÄ , kurioje nurodyta – statytojas E. D., o paveldėtoju nurodytas tik vienas apeliantas, nors iÅ¡ tiesų paveldėtoja yra ir ieÅ¡kovė Z.

K.. Apeliantas VÄ® Registrų centrui pateikė kaip statybÄ leidžiantį dokumentÄ 2014-04-11 D. K. ir D. K. sutikimÄ , tačiau apeliantas ieÅ¡kovo sutikimo nėra gavęs. Keista, jog, jo manymu, Z. K., kaip dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės sutikimas yra nereikalingas. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl esant gyvam E. D., jis pats tuo metu nebuvo gavęs kaimynų sutikimo. Apelianto praÅ¡ymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus yra nepagrįstas, nes tokiÄ galimybę jis turėjo I instancijos teisme, tačiau Å¡ių įrodymų teismui neteikė.

IeÅ¡kovės reikalavimus teismas tenkino pilnai, už teisines paslaugas sumokėjo ieÅ¡kovė, todėl teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ J. D. Z. K. naudai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.        Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau nustatytas netinkamas materialinės teisės normų taikymas.        Apelianto prašymas priimti papildomus įrodymus (pridėtus prie apeliacinio skundo – t. 2, b. l. 47-63) atmestinas, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, dalis pateikiamų įrodymų yra byloje (pateikiami tie patys dokumentai – t. 2, b. l. 49-53), kitų įrodymų pateikimo būtinybės, apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nepagrindė.

        Bylos esmė – kas yra Å¡iltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Å¡iltnamis), statytoju (savininku).        Nustatyta, kad Å¡iltnamis pastatytas 1983-1984 metais, E. D. (ginčo Å¡alių tėvui) iÅ¡skirtame žemės sklype, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. E. D. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o jo žmona V. D. (Å¡alių motina) mirė (duomenys neskelbtini) metais. Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. yra registruota ieÅ¡kovės Z.

K. ir apelianto J. D. vardu. Nuosavybės teise apeliantui priklauso 34/100 gyvenamojo namo, taip pat 34/100 dalys kitų statinių ( inžinerinių) kiemo statinių, ½ Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisinės registracijos atlikimo pagrindas 1999-11-16 paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat atsakovo vardu yra užregistruota ir ½ dalis į ginčo turtÄ t. y. Å¡iltnamį (įregistravimo pagrindas 2014-04-14 deklaracija apie statybos užbaigimÄ ). IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 396/600 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o apeliantui - 204/600 dalys žemės sklypo (žemės sklypo įsigijimo pagrindas 2003-06-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).

        IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡iltnamį 1984 metais pasistatė ji su vyru, leidus tėvui E. D., todėl ji yra Å¡iltnamio statytoja.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas, kas turėtų bÅ«ti laikomas Å¡iltnamio statytoju.         Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendžiant šį ginÄÄ (kas galėtų bÅ«ti teisėtu Å¡iltnamio statytoju ir savininku), turi bÅ«ti taikomos teisės normos, kurios galiojo Å¡iltnamio pastatymo metu, t. y. 1984 metais, o ne Å¡iuo metu galiojančios teisės normos.

Tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK, Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ ir kt.), leido bÅ«ti statytoju ir, pastačius objektÄ , įgyti į jį nuosavybės teises, tik asmenims, kuriems buvo teisėtai suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas Å¡iltnamis, 1955 m. sausio 29 d. buvos suteiktas E. D. individualinei gyvenamojo namo statybai (t. 1, b. l. 43), todėl nesant jokių duomenų, kad ieÅ¡kovei Å¡is žemės sklypas buvo teisėtai perleistas (suteiktas naudotis), nėra jokio pagrindo spręsti, jog ji galėjo tapti teisėta Å¡iltnamio statytoja ir įgyti į jį nuosavybės teises.

Pažymėtina, kad E. D. leidimas, jei toks ir buvo, statyti Å¡iltnamį jam skirtame žemės sklype, negalėjo sukelti ieÅ¡kovei lÅ«kesčių, jog jos lėšomis pastatytas Å¡iltnamis bus jos, o ne E. D., nuosavybė. Pastatytas Å¡iltnamis yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl jį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas (1964 m. CK 153 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovę Z. K. Å¡iltnamio statytoja.Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 2014 m. balandžio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 (toliau – deklaracija) panaikinimo.

Deklaracija buvo panaikinta, motyvuojant tuo, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, VIII dalies „ RaÅ¡ytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar vardytojų sutikimai“ 33 punktÄ , numatyta, kad „Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti raÅ¡ytinius susitarimus: 33.1.

žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato), o atsakovas pildydamas deklaracijÄ nepateikė privalomo dokumento – žemės sklypo bendraturčių (Z. K. ir J. S. K.) sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pildant deklaracijÄ , bÅ«tinas (reikalingas) dabartinių žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

Toks sutikimas reikalingas (aktualus) tuomet, kai statomas pastatas žemės sklype, kuris priklauso keliems savininkams (bendraturčiams). Nustatyta, jog žemės sklypo, kuriame 1984 m. buvo pastatytas Å¡iltnamis, jo statybos metu, teisėtu naudotoju buvo Å¡alių tėvas E. D., kuris turėjo teisę statyti Å¡iltnamį. Ginčo Å¡alys (Z. K. ir J. D.) Å¡io žemės sklypo bendraturčiais tapo tik 2003 m. birželio 18 d., t. y. Å¡iltnamio statybos metu žemės sklypas nepriklausė keliems bendraturčiams, todėl, siekiant įteisinti Å¡iltnamį (pildant deklaracijÄ ), dabartinių žemės sklypo bendraturčių sutikimo pateikti nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis tiek pirmosios insancijos teismo, tiek ieÅ¡kovų pozicija dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo reikalingumo, įteisinant Å¡iltnamį, gaunasi, jog, kuriai nors ginčo Å¡aliai nepasiraÅ¡ius sutikimo (ieÅ¡kovei arba atsakovui), Å¡iltnamis yra neteisėta statyba ir turi bÅ«ti nugriautas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikimo 2014 m. balandžio 14 d. DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1, nes Å¡iuo metu esančių žemės sklypo bendraturčių sutikimas, pateikiant minėtÄ deklaracijÄ , nėra reikalingas.

Nesant pagrindo naikinti minėtÄ deklaracijÄ , nėra jokio pagrindo svarstyti iÅ¡vestinių reikalavimų (dėl teisinės registracijos, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo) pagrįstumÄ (reikalingumo) bei juos tenkinti.        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kinys patenkintas, naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

      Ieškinį atmetus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. iš ieškovės G. V. (Z. K. teisių perėmėjos) priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliantui ir valstybei, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto panaikintina. Apeliantui priteistinas iš ieškovų jo sumokėtas žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme - 41,55 Eur (t. 2, b. l. 70), o valstybei iš ieškovų priteistina - 31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apelianto praÅ¡ymas priteisti 1 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti yra atmestinas, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (2014 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitas – t. 2, b. l. 87), kuriame ir turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo, o ne apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokti apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

        Apeliacinį skundÄ patenkinti.        Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir patenkinto ieÅ¡kinio dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.        Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.        Priteisti atsakovui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo S. J.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 20,77 Eur (dvideÅ¡imt eurų 77 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.        Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo J. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660).        Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                            Evaldas Burzdikas                                                                                                             Gintautas Koriaginas              Arūnas Rudzinskas