T-257-2012 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo UAB „Detalita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „ARDS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 286 784,11 Lt dydžio nuostolius žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teise turi du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje: pastatą-sandėlį ir administracinį-buitinį pastatą. Teises į šiuos pastatus įgijo 2006 m. rugsėjo 25 d. sutartimi, sudaryta su UAB „ARDS“. Prieš perleidžiant minėtus pastatus, UAB „ARDS“ atliko jų rekonstravimo darbus, o 2006 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija surašė šių pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. (101)11.4-1619.

Teigė, kad administracinio pastato eksploatacijos metu, sienose, laikui bėgant, atsirado įtrūkimai ir kiauriniai plyšiai, kurie nuolat didėjo, taip pat buvo pastebėta neįprastai stipri vibracija patalpų viduje. Pareiškėjo užsakymu 2008 m. kovo 3-15 d. statybų ekspertas V. E. atliko šio statinio dalies techninę ekspertizę, kurios metu nustatė, jog administracinis pastatas turi defektus, dėl kurių viso statinio konstrukcija yra nestabili, nepatikima, todėl aptariamas statinys negali būti toliau naudojamas be sustiprinimo ar pilnos rekonstrukcijos.

Dėl to pareiškėjas nedelsdamas pradėjo laikino pastato sutvirtinimo darbus ir rekonstrukciją. Bendrai patirtos išlaidos pastato sutvirtinimui bei rekonstrukcijos darbams atlikti sudaro 286 784,11 Lt. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovais patraukdamas pastato pardavėją ir statytoją UAB „ARDS“ bei rangovą AB „Montuotojas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 23 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011 pareiškėjo ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjo naudai iš UAB „ARDS“ priteistas 286 784,11 Lt dydžio nuostolių atlyginimas.

Tačiau UAB „ARDS“ faktiškai yra nemoki, todėl tikėtina, jog formaliai iš UAB „ARDS“ pareiškėjo naudai priteisti nuostoliai realiai turtinių pareiškėjo praradimų nekompensuos, dėl ko pareiškėjas yra priverstas naudoti kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą – teikti skundą teismui dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (statybų valstybinę priežiūrą vykdančių subjektų) neteisėtų veiksmų bei neveikimo, vieno iš esminių statinio reikalavimų neatitinkantį pastatą pripažįstant tinkamu naudoti, atlyginimo.

Dėl to teikia skundą vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi. Manė, kad šiuo atveju turi būti taikoma viešoji civilinė atsakomybė, nes žalos atsiradimas grindžiamas valstybės valdžios institucijų, vykdančių statybų valstybinę priežiūrą, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neteisėti veiksmai pasireiškė tiek neteisėtu veikimu, tiek neveikimu. Neteisėtu veikimu laikytinas 2006 m. rugpjūčio 2 d. pripažintas tinkamu naudoti administracinis pastatas, neatitinkantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti sąlygų visumos.

Neteisėtu neveikimu pripažintini veiksmai, nevertinant administracinio pastato atskirų konstrukcijų ir rekonstrukcijos procese panaudotų statybinių medžiagų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Manė, kad sudarytos komisijos nariai, vertinę statinio tinkamumą naudoti, privalėjo pastebėti esminius pastato statybos defektus ir kritinę pastato būklę. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis pastatas neatitiko reikalavimų, privalomų valstybės įgaliotai institucijai pripažįstant jį tinkamu naudoti, darė išvadą, kad pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. (101)11.4-1619 išduotas neteisėtai.

Tvirtino, kad privalo būti atlyginta turtinė žala, t. y. turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos atliekant administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, bei išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, – iš viso 286 784,11 Lt. Pažymėjo, kad patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas bei įrodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 23 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-91/2011, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad teikdamas skundą pareiškėjas pabrėžia solidarią atsakovo ir UAB „ARDS“ atsakomybę, kadangi, jo nuomone, šiuo atveju žala kilo dėl abiejų, t. y. tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tiek UAB „ARDS“ atliktų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu nagrinėjant bylą teismas turėtų spręsti, kokią žalą pareiškėjui padarė skolininkai, kiek tų skolininkų ir kokios apimties žalą padarė tas ar kitas skolininkas. Šioje situacijoje atsakovų prasme yra mišrus ginčas, kai pretenzijos vieniems atsakovams buvo nagrinėjamos ir vertinamos bendros kompetencijos teisme, o pretenzijos kitiems atsakovams gali būti nagrinėjamos ir vertinamos administraciniame teisme. Mano, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui šioje byloje pasisakius, jog pareiškėjo pretenzijos dėl žalos padarymo ir žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiant į kitų kaltininkų vaidmenį, gali būti nagrinėjamos iš naujo, nepriklausomai nuo to, kad žalos atlyginimo klausimas, tuo pačiu ir kaltų dėl žalos padarymo subjektų klausimas jau buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, bei kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos, kyla klausimas, ar tai turi būti daroma administraciniame, ar bendros kompetencijos teisme. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadomis dėl galimos dalinės solidarių skolininkų atsakomybės, teismas galimai turėtų vertinti naujas aplinkybes ir, atitinkamai, vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Todėl kyla abejonių, ar pareiškėjo reikalavimai, esant įsiteisėjusiam bendros kompetencijos teismo sprendimui dėl to paties dalyko, šioje byloje turėtų būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ar bendros kompetencijos teisme, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų (statybų valstybinę priežiūrą vykdančių subjektų) neteisėtų veiksmų bei neveikimo, pripažįstant nurodytą pastatą tinkamu naudoti. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų veiksmų, todėl patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, dėl ko turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Aplinkybė, jog pareiškėjas nurodo, kad valstybė, atstovaujama statybų valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, turėtų atsakyti solidariai kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu BUAB „ARDS“, iš kurio pareiškėjo naudai įsiteisėjusius Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu jau priteistas atitinkamo dydžio nuostolių atlyginimas, šios bylos rūšinio teismingumo nekeičia.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo UAB „Detalita“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „ARDS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys