c573d95f-c0ef-4fee-8587-2affecd32a0f · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-1453-798/2013                                                                                   Teisminio proceso Nr.2-52-3-03511-2011-6         Procesinio sprendimo kategorija:30.9.1;121.14;121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 5 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto, JÅ«ratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z. P. ieÅ¡kinį atsakovei G. P. dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

         Teisėjų kolegija           n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          Ieškovas Z. P. ieškiniu prašė nustatyti jam ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r.

Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtÄ projektÄ , paskiriant ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ ir „C“, o atsakovei – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „D“, „E“ ir „F“, bendrai Å¡alims paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; paskiriant ieÅ¡kovui naudotis garažu bei projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis, o atsakovei paskiriant naudotis lauko virtuve, Å«kiniu pastatu ir projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

           PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė G. P. prašė nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančiais Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Archdeka“ parengtÄ projektÄ , paskiriant atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, o ieÅ¡kovui – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, bendrai Å¡alimas paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; paskiriant atsakovei naudotis garažu, 11/20 dalimi Å«kinio pastato bei projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis, o ieÅ¡kovui paskiriant naudotis lauko virtuve, 9/20 dalimi Å«kinio pastato ir projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal jos siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tik 182 kv.m. ploto žemės sklypo tarptų bendro naudojimo plotu, reikalingu gyvenamojo namo ir Å¡alims priskirtinų Å«kinių pastatų (jų dalių) eksploatacinėms reikmėms, tokiu bÅ«du bÅ«tų užtikrintas racionalus naudojimasis žeme, kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėtų atskirus įvažiavimus į žemės sklypÄ . Pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ atsakovei rÅ«syje priklausytų 31,91 kv.m. plotas, o ieÅ¡kovui – 26,10 kv.m. plotas, visos pirmo aukÅ¡to patalpos, iÅ¡skyrus laiptinę, priskirtinos naudotis atsakovei, tuo tarpu antro aukÅ¡to patalpos priskirtinos naudotis ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du bendras atsakovei tenkantis gyvenamojo namo dalies plotas sudarytų 90,12 kv.m. (49,5 proc.), o ieÅ¡kovui tenkantis plotas sudarytų 91,91 kv.m. (50,5 kv.m.).

  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkinti iÅ¡ dalies.         Nustatyta ieÅ¡kovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1526 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Avižienių k.v.), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-11-09 parengtÄ projektÄ : ieÅ¡kovui Z.

P. paskiriant naudotis 393 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 1-2-3-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-11-1, bei 74 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C‘ ir atribota taškais: 6-7-25-26-6; atsakovei G. P. paskiriant naudotis 525 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-22-23-24-25-7, 36 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F‘ ir atribota taškais 15-16-27-28-15 bei 10 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“ ir atribota taškais 3-4-13-12-3; bendram ieškovo Z.

P. ir G. P. naudojimui paskirta naudotis 488 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taÅ¡kais 4-5-6-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-27-28-15-14-13-4.         Nustatyta tokia ieÅ¡kovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo pirmu bei antru aukÅ¡tu tvarkÄ pagal atsakovės G.

P. pateiktÄ UAB „Archdeka“ parengtÄ projektÄ , atsakovei G. P. paskiriant naudotis gyvenamojo namo pirmo ir antro aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtinomis indeksais 1-1 (2,11 kv.m.), 1-2 (4,49 kv.m.), 1-3 (12,48 kv.m.), 1-4 (28,20 kv.m.), 1-5 (2,06 kv.m.), 1-6 (6,87 kv.m.), o ieÅ¡kovui Z. P. paskiriant naudotis gyvenamojo namo pirmo ir antro aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7 (1,70 kv.m.), 1-8 (5,73 kv.m.), 1-9 (4,54 kv.m.), 1-10 (12,90 kv.m.), 1-11 (16,20 kv.m.), 1-12 (11,80 kv.m.), 1-13 (10,94 kv.m.); bendram ieÅ¡kovo Z.

P. ir atsakovės G. P. naudojimui paskirti naudotis pirmo aukÅ¡to patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14 (4,00 kv.m.); nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo rÅ«siu tvarka pagal ieÅ¡kovo Z. P. pateiktÄ UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-10-24 parengtÄ projektÄ , ieÅ¡kovui Z. P. paskiriant naudotis rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-6 (15,00 kv.m.), R-7 (4,40 kv.m.) ir R-8 (3,78 kv.m.), o atsakovei G. P. paskiriant naudotis rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-2 (5,84 kv.m.), R-3 (5,84 kv.m.), R-4 (9,70 kv.m.) ir R-5 (7,72 kv.m.); bendram ieÅ¡kovo Z.

P. ir atsakovės G. P. naudojimui paskirti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu R-1 (5,85 kv.m.).         Nustatyta ieÅ¡kovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-11-09 parengtÄ projektÄ , ieÅ¡kovui Z.

P. paskiriant naudotis garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 4I1p, o atsakovei G. P. paskiriant naudotis lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu 2I1p, ir Å«kiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu indeksu 3I1p.          Likusioje dalyje ieÅ¡kovo Z. P. ieÅ¡kinys ir atsakovės G. P. prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovo Z. P. ir atsakovės G. P. lygiomis dalimis priteista 12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 6 Lt iÅ¡ kiekvieno į valstybės biudžetÄ .

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, jo kopijÄ iÅ¡siųsta VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.           Teismas nustatė, kad  ieÅ¡kovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/20 dalys, o atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/20 dalys 0,1526 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Å iame žemės sklype yra ieÅ¡kovui Z. P. ir atsakovei G.

P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovui priklauso po 9/20 dalių, o atsakovei – po 11/20 dalių kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų. Minėtame žemės sklype taip pat yra atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausanti stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-9).

       Spręsdamas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pirmo aukÅ¡to patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 (2,11 kv.m. patalpa, įrengta atlikus atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus), 1-2 (4,49 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-3 (12,48 kv.m. ploto kambarys), 1-4 (28,20 kv.m. ploto kambarys), 1-5 (2,06 kv.m. ploto patalpa, prie kurios įrengtas atskiras įėjimas į namÄ ), 1-6 (6,87 kv.m. ploto virtuvė), iÅ¡skyrus patalpÄ 1-7 (1,70 kv.m.), iÅ¡ kurios pro atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ patenkama į namÄ ir jo antrÄ aukÅ¡tÄ , bei bendrajam naudojimui skirtÄ patalpÄ 1-14 (4,00 kv.m. ploto koridorius su laiptais, pro kurį patenkama į rÅ«sį bei antro aukÅ¡to patalpas), turėtų bÅ«ti paliktos naudotis atsakovei, tuo tarpu ieÅ¡kovui skirtina naudotis visomis antro aukÅ¡to patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-8 (5,73 kv.m. ploto koridorius su laiptais), 1-9 (4,54 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-10 (12,90 kv.m. kambarys), 1-11 (16,20 kv.m. ploto kambarys), 1-12 (11,80 kv.m. ploto kambarys), 1-13 (10,94 kv.m. ploto patalpa), o taip pat pirmo aukÅ¡to patalpa 1-7 (1,70 kv.m.), prie kurios yra atskiras įėjimas į namÄ ir patenkama į bendrojo naudojimo koridorių su laiptais, vedančiais į rÅ«sį ir antrÄ aukÅ¡tÄ .

     Teismas sprendė, kad nors abi Å¡alys pateikė panaÅ¡ius naudojimosi rÅ«siu tvarkos projektus, tačiau buvo vadovaujamasi ieÅ¡kovo UAB korporacijos ,,Matininkai“ pateiktu projektu, kadangi jis teismo vertinimu, buvo tikslesnis ir aiÅ¡kesnis, jame nurodomas ne tik bendras kiekvienos iÅ¡ patalpų plotas, bet ir patalpų kraÅ¡tinių ilgiai ir kiti reikÅ¡mingi duomenys, kurie svarbÅ«s atliekant Å¡alių numatytus pertvarkymus rÅ«syje, liečiančius patalpas R-5, R-6 ir R-8, tuo tarpu atsakovės pateiktame projekte dėl priežasčių, kurių atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti ir pagrįsti, buvo suprojektuota bendram naudojimui skirta atskira patalpa R-9 (1,78 kv.m.), iÅ¡ esmės įeinanti į ieÅ¡kovo projekte nurodyta vientisÄ bendram naudojimui skirtÄ patalpÄ R-1 (5,85 kv.m.).

Teismas taip pat konstatavo, kad nors ieÅ¡kovui pagal nustatomÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir teko didesnė gyvenamojo namo ploto dalis (91,91 kv.m. (50,54 %)) tačiau atsakovei teko nors ir mažesnė (90,24 kv.m. (49,62 %)) geriau įrengta ir vertingesnė namo dalis. Toks nukrypimas pagal teismų praktikÄ yra leidžiamas ir buvo sÄ lygotas objektyvių priežasčių ir objektyvaus namo vidinio iÅ¡dėstymo, nesant galimybės idealiai paskirstyti Å¡alims naudotinas patalpas proporcingai turimai nuosavybės teise daliai (nebent reikėtų daryti esminius ir didelių turtinių iÅ¡laidų reikalaujančius namo konstrukcinius pertvarkymus, kas bÅ«tų netikslinga, neracionalu ir neekonomiÅ¡ka).

Teismo vertinimu, toks nukrypimas nagrinėjamoje byloje buvo pateisinamas objektyviai, nepažeidė Å¡alių teisių bei interesų pusiausvyros ir nereikalavo jokio piniginio kompensacinio mechanizmo už ieÅ¡kovui tenkantį naudotis didesnį namo plotÄ taikymo, juo labiau, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi tokio pobÅ«džio reikalavimo (t.y. reikalavimo dėl konkretaus dydžio piniginės kompensacijos už ieÅ¡kovui tenkantį naudotis didesnį gyvenamojo namo plotÄ , dėl atsakovo įpareigojimo visus pagerinimus ir projekte numatytus pertvarkymus atlikti savo lėšomis ar Å¡alims padengti lygiomis dalimis).

Teismo nuomone, tokio reikalavimo iÅ¡kėlimas atsakovei jau duodant teismui paaiÅ¡kinimus, jo nustatyta tvarka neįforminus ir pan. nėra galimas, o vadovaujantis teismų praktika paskyrus Å¡alims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant bÅ«tinybei kuriai nors iÅ¡ Å¡alių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, atlyginimo (kompensacijos) už naudojimÄ si svetimu turtu klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik bendraturčių, o ne teismo iniciatyva (LAT 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-576/2006).      Spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu ir Å«kiniais pastatais tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, naudojimosi ieÅ¡kovo Z. P. ir atsakovės G. P. žemės sklypu ir Å«kiniais pastatais tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ UAB korporacijos „Matininkai“ parengtÄ projektÄ .      Dėl Å«kinės paskirties pastatų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarka, buvo racionalesnė ir labiau užtikrinanti bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , jų lygiateisiÅ¡kumÄ , nesuteikia perdėto vienos Å¡alies pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį, kadangi pagal jÄ ieÅ¡kovui skiriama naudotis visu 25 kv.m. garažu, suteikiant atitinkamai galimybę prie jo prieiti/privažiuoti iÅ¡ visų žemės sklypo pusių, o atsakovei skiriama naudotis visa 18 kv.m. ploto lauko virtuve bei visu 19 kv.m. ploto Å«kiniu pastatu, suteikiant galimybę per bendro naudojimo žemę prieiti/privažiuoti prie Å¡ių pastatų iÅ¡ visų žemės sklypo pusių.

Teismo vertinimu, nors atsakovei suteikiamas didesnis bendras Å«kinių pastatų plotas, negu ieÅ¡kovui, t.y. Å¡iuo atveju yra nukrypimas nuo kiekvieno iÅ¡ bendraturčio turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pačios ginčo Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ turėti kuo mažiau bendrų patalpų ir susidÅ«rimo, juo labiau esant objektyviai bÅ«tent tokiam kiekvieno iÅ¡ pastatų plotui. Pats ieÅ¡kovas, pateikdamas savo naudojimosi Å«kiniais pastatais projektÄ bei duodamas paaiÅ¡kinimus sutiko su naudojimusi mažesniu, nei jam tektų, Å«kinių pastatų plotu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .

Juo labiau, teismas neturi pagrindo Å¡ioje dalyje konstatuoti esant atsakovės teisių ir interesų pažeidimÄ : jai skiriama naudotis didesniu Å«kinių pastatų plotu, negu jog dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje; ieÅ¡kovas nereikalauja jokios kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnį plotÄ , o jeigu ir reikalautų, tokia kompensacija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei tuo, kad ir taip didelė dalis žemės sklypo paliekama bendram naudojimui, o prioritetas teiktinas maksimaliam bendraturčių atskyrimui, nebÅ«tų priteisiama.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , jam bÅ«tų skirta naudotis garažu, kuris atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas turi transporto priemonę ir vairuoja, Å¡alims paliekama bendro naudojimo žemės sklypo teritorija, pro kuriÄ galima privažiuoti iki garažo su transporto priemone, tuo tarpu atsakovė nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonių neturi. Atsakovės projektu siÅ«loma naudojimosi Å«kiniais pastatais tvarka, pagal kuriÄ bÅ«tent jai bÅ«tų skirtas visas garažas bei 11/20 Å«kinio pastato, tuo tarpu ieÅ¡kovui bÅ«tų skirta lauko virtuvė bei 9/20 dalys Å«kinio pastato, nėra tiek patogi ir optimali, kadangi pagal jÄ , esant atsakovės siÅ«lomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, bÅ«tų iÅ¡ esmės apsunkintas ieÅ¡kovo priėjimas prie jam tenkančios Å«kinio pastato dalies (dėl siauro palikto bendrojo naudojimo žemės sklypo ploto ir už lauko virtuvės esančio tualeto, kuris, kaip pripažino abi Å¡alys, užstoja praėjimÄ iki galinės Å«kinio pastato dalies), o taip pat visiÅ¡kai neįmanomas įvažiavimas su transporto priemone iki ieÅ¡kovui tenkančių Å«kinių pastatų, kur jis, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, blogiausiu atveju galėtų ir norėtų įsirengti garaÅ¾Ä automobiliui saugoti.

Atsakovės siÅ«lymas ieÅ¡kovui pasistatyti garaÅ¾Ä jam skirtinoje žemės sklypo dalyje, jos projekte pažymėtoje indeksu „B“, vėlgi, reikalautų iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomų organizacinių, finansinių ir kitų kaÅ¡tų, t.y. reikÅ¡tų ieÅ¡kovui papildomÄ naÅ¡tÄ pastatant / įsigyjant garaÅ¾Ä , ko ieÅ¡kovas, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, nenorėtų ir su kuo nesutiktų.         Dėl žemės sklypo. Teismo vertinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovo Z. P. siÅ«loma pagal UAB korporacija ,,Matininkai“ pateiktÄ projektÄ siÅ«loma naudojimosi bendru žemės sklypu, o tai pat ir Å«kiniais pastatais tvarka Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimo kriterijus.

IeÅ¡kovo pasiÅ«lymas, atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje beveik jas atitinka. Bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiÄ sias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: ieÅ¡kovui Z. P. siÅ«loma faktiÅ¡kai naudotis bendrai 687 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovei G. P.– 839 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios Å¡alims iÅ¡ tikrųjų priklauso nuosavybės teise.

Teismas konstatavo, kad esminis atsakovės G. P. nesutikimo su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal jÄ bendram bendraturčių naudojimui paliekamas didelis žemės sklypo plotas (488 kv.m.), kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiÅ¡kia neracionalų sklypo paskirstymÄ ir pan. Vis dėlto, Å¡is argumentas Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių žemės sklypo ir jame esančių statinių iÅ¡dėstymÄ , plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiÅ¡kai ir negali bÅ«ti suabsoliutinamas.

Teismo vertinimu, visi žemės sklype esantys statiniai (gyvenamasis namas, garažas, Å«kinis pastatas, lauko virtuvė), iÅ¡skyrus stoginę, plane pažymėtÄ indeksu 5I1m, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienam, o abiems bendraturčiams, Å«kiniai pastatai (garažas, Å«kinis pastatas, lauko virtuvė) yra iÅ¡sidėstę betarpiÅ¡kai vienas Å¡alia kito vienoje žemės sklypo vietoje. Akivaizdu, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių turi bÅ«ti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie visų statinių iÅ¡ įvairių pusių, kad bÅ«tų galimai jais tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija.

Bendri statiniai žemės sklype yra iÅ¡sidėstę taip, kad Å«kinės paskirties pastatai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamojo namo, dėl ko objektyviai ir susidaro pakankamai nemažas žemės sklypo plotas, per kurį abiems bendraturčiams turi bÅ«ti suteikta galimybė iÅ¡ bendro gyvenamojo namo prieiti prie nuo jo nutolusių vienoje vietoje vienas Å¡alia kito horizontaliai einančių bendrų Å«kinės paskirties pastatų. Be to, pagal žemės sklypo planÄ ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, egzistuoja tik vienas įvažiavimas į žemės sklypÄ iÅ¡ pagrindinės Sodų gatvės, todėl tiek įvažiavimo į sklypÄ teritorijÄ , tiek teritorijÄ , vedančiÄ link Å¡alių gyvenamojo namo, tiek teritorijÄ vedančiÄ link bendrų Å«kinės paskirties pastatų reikėtų palikti skirta bendram abiejų bendraturčių naudojimui.

Teismo nuomone, nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad nustatant naudojimosi turtu tvarkÄ , bendrams naudojimui turi bÅ«ti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tačiau Å¡iuo atveju, minėtas reikalavimas negalėjo bÅ«ti suabsoliutinamas. Visų pirma, ieÅ¡kovo ir atsakovės pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų sÄ lygos nėra vienodos. Antra, ir svarbiausia tai, kad abi Å¡alys sutiko ir neginčijo tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo bendram naudojimui skirti siÅ«loma žemės sklypo teritorija dar Å¡alims gyvenant santuokoje bendromis pastangomis, darbu ir lėšomis buvo ir iki Å¡iol yra pilnai kokybiÅ¡kai sutvarkyta, joje įrengta visa tinkamam ir patogiam gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų eksploatavimui reikalinga infrastruktÅ«ra (iÅ¡betonuotas įvažiavimas į sklypÄ , priėjimas prie namo ir Å«kinių pastatų, įrengti keliai (transporto priemonei įvažiuoti į garaÅ¾Ä ), vaikščiojimo takai, bÅ«tent Å¡ia teritorija eina visos statiniams eksploatuoti bÅ«tinos komunikacijos.

Abu bendraturčiai, duodami paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad bÅ«tent Å¡i ieÅ¡kovo projekte indeksu „A“ pažymėta teritorija yra nuo seno labiausiai įrengta, sutvarkyta, kokybiÅ¡kai vertingiausia, abi ginčo Å¡alys labiausiai pageidautų ja naudotis. BÅ«tent todėl atsakovės siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu projektas, pagal kurį iÅ¡ esmės visa Å¡i žemės sklypo teritorija bÅ«tų priskirta iÅ¡imtinai jos pačios individualiam naudojimui, nesprendžiant ieÅ¡kovo naudojimosi Å¡ioje dalyje esančiomis bendromis komunikacijomis galimybių ir problemų, taip pat piniginių – kompensacinių klausimų už atsakovei tenkančiÄ kokybiÅ¡kai vertingesnę žemės sklypo dalį, o ieÅ¡kovo individualiam naudojimui paliekama nesutvarkyta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kuriÄ , kaip paaiÅ¡kino Å¡alys, sudaro dirbama žemė/sodas (plotas, skirtas daržovių, vaisių auginimui, sodininkystei ir pan.), be to uždedant ieÅ¡kovui papildomų darbų atlikimo organizacinę ir finansinę naÅ¡tÄ (įrengiant atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ atsakovės siÅ«lomÄ skirti ieÅ¡kovui žemės sklypo dalį, sutvarkant joje priėjimÄ /privažiavimÄ prie gyvenamojo namo, gerbÅ«vį, įrengiant takÄ (takus) vaikščiojimui ir pan.), t.y. funkciÅ¡kai pertvarkant visai kitai paskirčiai pagal nuo seno nusistovėjusiÄ tvarkÄ skirtÄ Å¾emės sklypo plotÄ , ir vėlgi nesprendžiant jokių piniginių – kompensacinių klausimų už Å¡ių papildomų priemonių, reikalaujančių papildomų piniginių iÅ¡laidų, negali bÅ«ti laikomas teisingu.

Tuo pačiu atsakovės siÅ«lomas projektas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu bendraturčių interesų ir poreikių lygiateisio užtikrinimo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei skiriama naudotis vertingesnėmis ir kokybiÅ¡kai geresnėmis gyvenamojo namo patalpomis, pilna apimtimi tenkinant jos reikalavimÄ dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, nors atsakovės siÅ«lomame projekte buvo numatyta ieÅ¡kovui įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir įvažiavimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „B“, tačiau nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kad ateityje jį įrengiant nekils keblumu ir toks įvažiavimas galės bÅ«ti įteisintas.

Be to, papildomo įvažiavimo faktinis įregimas, reikÅ¡tų papildomÄ darbų atlikimo organizacinę ir finansinę naÅ¡tÄ , kuri vėlgi, tektų ieÅ¡kovui. Nors ieÅ¡kovo siÅ«lomu projektu jo individualiam naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys yra iÅ¡skaidytos (indeksas „B“ – 393 kv.m. ir indeksas „C“ – 74 kv.m.), tuo tarpu pagal atsakovės siÅ«lomÄ projektÄ Å¡alys naudotųsi iÅ¡ esmės vientisomis (neiÅ¡skaidytomis) paraleliai einančiomis žemės sklypo dalimis, tačiau pats ieÅ¡kovas sutiko su tokiu jo projekte numatytu paskirstymu, tuo tarpu atsakovės individualiam naudojimui yra skiriama vientisa 525 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, kurioje yra dirbama žemė ir sodas (galimybė sodinti daržoves, medžius ir pan.), kas atsakovei, kaip moteriai ir pensininkei, yra svarbiau ir vertingiau, o taip pat jai skirtina naudotis žemė, esanti po jai priskirtinais Å«kiniais pastatais bei asmeninės nuosavybės teise priklausančia stogine (indeksai „F‘ ir „E“).

Teismo nuomone, kategoriškas atsakovės prieštaravimas ieškovo siūlomam naudojimosi bendru turtu variantui, iš esmės siekiant tik savo interesų patenkinimo – tiek kiek tai susiję su vertingesnių gyvenamojo namo patalpų jai priskyrimu, tiek su vertingesnės žemės sklypo dalies ir geresnių ūkinių pastatų priskyrimu, o po šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo 2012-01-26 ir 2012-02-14 teismo posėdžiuose metu šalims iš esmės sutartus dėl naudojimosi turtu tvarkos, jai vėliau apsigalvojus ir pradėjus reikalauti piniginių kompensacijų (dėl kurių reikalavimai CPK nustatyta tvarka pareikšti byloje nebuvo), leidžia įžvelgti piktnaudžiavimo savo teisėmis bei bendradarbiavimo principo pažeidimo požymių.

                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai         Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nustatant namų valdos žemės sklypo ir Å«kinių pastatų (duomenys neskelbtini), Avižienių kaime, Vilniaus rajone, naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ UAB ,,Archdeka“ projektÄ . Tuo pačiu iÅ¡spręsti Å¡ios namų valdos gyvenamojo namo vidaus inžinierinių tinklų pertvarkymo ir pagal projektÄ bÅ«tino patalpų gyvenamojo namo vidaus inžinerinių tinklų pertvarkymo, įpareigojant savo jėgomis ir savo lėšomis tai atlikti ieÅ¡kovÄ , įvertinus tai, kad jam tenkanti gyvenamojo namo dalis 9,9 kv. m., didesnė nei priklausytų pagal idealių dalių santykį.

Tas vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 13 395 Lt, skaičiuojant Registrų centro nustatytomis vidutinėmis rinkos kainomis arba nurodytÄ sumÄ (13 395 Lt) priteisti atsakovei kaip kompensacijÄ už mažesnės negu priklauso gyvenamojo namo dalies naudojimÄ si, nustatant, kad visų bÅ«tinų perplanavimų ir pertvarkymų iÅ¡laidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.         Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nevertino aplinkybės, kad turtu naudosis ne geranoriÅ¡ki vienas kitam kaimynai, o buvę sutuoktiniai, kurių interesų nesuderinamumas pasiekęs kritinę ribÄ .

Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik Å¡alių elgesys bylos nagrinėjimo metu bet ir byloje pateikti iÅ¡ policijos gauti dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu ginčo Å¡alims nepavyko pasiekti kompromiso, nes ieÅ¡kovas atmetė apeliantės pageidavimÄ Ä¯vertinti jam tenkančios daugiau nei priklauso gyvenamosios namo dalies vertę, sudarančiÄ 13 395 Lt (9,9 kv.m.), ir iÅ¡ to dalių verčių skirtumo kompensaciniais pagrindais atlikti namo pertvarkymus, kurie bÅ«tini atskirti patalpoms ir vidaus inžineriniams tinklams, įgyvendinant naudojimosi tvarkos projektÄ .

Å ių kompensacinių resursų preliminariais skaičiavimais visiÅ¡kai pakanka ir atsakovui siÅ«lytoje namų valdos žemės sklypo dalyje įengti atskirtÄ Â nuovaÅ¾Ä Ä¯ Sodų gatvę, kuri buvo pasiÅ«lyta atsakovės pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Teigia, kad teismas nesigilino į dalį neiÅ¡vengiamai spręstinų dalykų, taip pat neakcentavo bÅ«tinumo minimalizuoti Å¡alių priverstinį bendravimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepalankaus psichologinio klimato buityje, todėl nustatė namų valdos naudojimosi tvarkÄ su visa eile esminių trÅ«kumų:

1) nesivadovauta teismų praktikos nuostata bendram naudojimui palikti minimaliÄ Å¾emės sklypo dalį (palikta bendram naudojimui 31 procentas sklypo ploto);

2) neatsižvelgta į tai, kad pagal ieÅ¡kovo planÄ atsakovės pasistatytas(jai gyvenant vienai) 36 kv. m. šiltnamis sudarantis galimybę atsakovei apsirÅ«pinti pagrindine jos daržovinio maisto dalimi, patenka į ieÅ¡kovui teismo sprendimu paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį;

3) iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies (A) nepalikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į atsakovei skirto žemės sklypo dalį (D).(Yra tik praėjimo takas gyvenamojo namo pasieniu į žemės sklypo dalį (D);

4) bendraturčiams priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra priešingose pusėse nuo gyvenamojo namo prieangių, kuriais naudojasi ginčo šalys;

5) paliktas priėjimas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios stoginės tik iÅ¡ vienos pusės, atskyrus jÄ ieÅ¡kovui priklausančia patalpa (garažu) nuo kitų jai priklausančių patalpų, nors teismas savo sprendime teigia: ,,... akivaizdu, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių turi bÅ«ti užtikrinama objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie visų statinių iÅ¡ įvairių pusių ...“;

6) neiÅ¡spręstos gyvenamojo namo rÅ«sio ir pirmojo aukÅ¡to patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų iÅ¡laidų padengimo klausimas. Apeliantės teigimu, priimant skundžiamÄ sprendimÄ buvo padarytos ir fakto klaidos. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad ieÅ¡kovas turi transporto priemonę ir vairuoja (...), tuo tarpu atsakovė nei vairuotojo pažymėjimo nei transporto priemonių neturi“, todėl teismo požiÅ«riu ieÅ¡kovui garažas reikalingesnis. IÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas automobilio nevairuoja, nes neturi teisių, o garažu faktiÅ¡kai naudojasi tik atsakovė, jame laikanti savo motociklÄ su priekaba.

Teismas nurodo, kad pagal atsakovės pateiktÄ sklypo naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovui nebÅ«tų privažiavimo prie Å«kinių pastatų, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes privažiavimas ieÅ¡kovui paliktas per 3 metrų pločio bendro naudojimo žemės juostÄ . Teismas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal apeliantės projektÄ kliÅ«timi laiko ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, ar teisiÅ¡kai leistina iÅ¡ vieno sklypo įrengti dvi nuovažas į kaimo gatvelę. Kadangi Sodų gatvė Avižienių kaime, Avižienių seniÅ«nijoje, Vilniaus r., logiÅ¡kai galvojant neturėtų pasižymėti ypatingu eismo intensyvumu, dėl ko greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose Å¡alutinių kelių tankis ribojamas, Å¡i teismo dvejonė laikytina pertekline.

Nurodo, kad gretimai esančioje namų valdoje, kaimynai bendraturčiai įsirengę atskiras nuovažas į Sodų gatvę. Esant reikalui, jei tik antrosios nuovažos iÅ¡ sklypo įrengimas bÅ«tų kliÅ«tis sklypo naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ projektÄ , galėtų teismui pateikti ir kelininkų iÅ¡vadas. Skundžiamame sprendime teismas nemažai dėmesio skyrė sklypo infrastruktÅ«ros vertei, tačiau minėta vertė yra tik sulūžusio betono likučiai.         IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliaciniame skunde menkinant teisėjos asmenybę, ieÅ¡kovė savo argumentų nepagrindė. Teigia, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė palikti apeliantei galimybę naudotis didesne namo dalimi t.y. II gyvenamojo namo aukÅ¡tu, tačiau apeliantė su tuo nesutiko. IeÅ¡kovas neprašė už tai kompensacijos už jai tenkančiÄ didesnę namo dalį. Tuo tarpu apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kinyje reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiÅ¡kė. Todėl jo negali kelti ir apeliaciniame skunde (CPK 312 str.).

Mano, kad nesutikdama su teismo sprendimu dėl namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo apeliantė apsiribojo tik savo asmeninės subjektyvios nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimu ir jos nepagrindė leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad visa ginčo Å¡alių sukurta infrastruktÅ«ra tėra tik sulūžusio betono likučiai ir teigia, kad tokiais teiginiais bandoma apgauti teismÄ . Tačiau apeliantė nutyli, kad betono takas iÅ¡betonuotas nuo Å«kinio pastato iki namo kampo.

Teigia, kad Å¡iltnamį apeliantė pasistatė savavaliÅ¡kai ant žemės iki santuokos nutraukimo buvusios bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negavusi kito sutuoktinio leidimo. Å iltnamis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Å i aplinkybė nebuvo atskleista nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo metu. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad minėtomis aplinkybėmis remtis negalima. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nebuvo palikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į apeliantei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Bendrojo naudojimo žemės ribojasi su atsakovei paskirta žemės sklypo dalimi ,,D“, be to žemės sklypo dalis ,,D“ ribojasi su Sodų gatve. Dėl Å¡ios priežasties techniÅ¡kai įvažiuoti į atsakovei paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį ,,D“ nėra jokių kliūčių. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieÅ¡kovas neturi vairuotojo pažymėjimo, nes tokį pažymėjimÄ jis turi nuo 1995-12-28. Minėtas pažymėjimas suteikia teisę vairuoti motociklÄ ir jis vairuoja motociklÄ ,,Yamaha“.

Tai patvirtinančius įrodymus jis pateikia teismui ir praÅ¡o juos priimti (CPK 314 str.).        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.         Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo argumentus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis ir jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Todėl nagrinėtinas tik faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas.          Apeliaciniame skunde keliamas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatyto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.          Apeliacinis skundas atmestinas.          CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iÅ¡ bendro turto, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo bÅ«dus (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).       Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo Å¡alys siekdamos nustatyti bendrÄ ja daline nuosavybe valdomų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r.

Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pateikė teismui du siÅ«lomus minėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pasiÅ«lymus: ieÅ¡kovas UAB korporacijos ,,Matininkai“ parengtÄ nekilnojamojo turto padalijimo variantÄ (b.l. 10-12), atsakovė UAB ,,Archdeka“ parengtÄ nekilnojamojo turto padalijimo variantÄ (b.l. 30-32).        Įvertinusi civilinės bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka ir bendram naudojimui palikta žemės sklypo dalimi.

Todėl apylinkės teismo argumentų nekartoja ir remiantis jais šį apeliantės argumentÄ atmeta, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .       Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui tenkančioje žemės sklypo dalyje lieka jos (gyvenant vienai) pastatytas 36 kv.m. Å¡iltnamis leidžiantis apsirÅ«pinti daržovėmis. Kaip matyti iÅ¡ su apeliaciniu skundu pateiktos foto nuotraukos Å¡iltnamis iÅ¡ tikrųjų yra pastatytas (b.l. 101). Tačiau pateikta nuotrauka yra neinformatyvi, nes iÅ¡ jos negalima nustatyti ar minėtas Å¡iltnamis tenka ieÅ¡kovui priskirtai naudojimuisi žemės sklypo daliai.

VirÅ¡ minėtuose kompetentingų specialistų parengtuose nekilnojamojo turto tvarkos atidalijimo projektuose Å¡iltnamis nėra pažymėtas, o ta aplinkybė, kad apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ turto atidalijimo varianto kopijÄ ir joje ranka pažymėjo Å¡iltnamio bÅ«vimo vietÄ (b.l. 97), neleidžia Å¡io plano korekcijos laikyti tinkamu įrodymu pagrindžiančių Å¡iltnamio bÅ«vimÄ ieÅ¡kovui tenkančioje žemės sklypo dalyje (CPK 178 str.). Be to, Å¡iltnamio statymui reikalingi raÅ¡ytiniai pritarimai statinio projektui STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ [4.15], o jo projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ [4.13].

Minėti dokumentai byloje nepateikti. Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad jis galimai pastatytas savavaliÅ¡kai.          Teismų praktikoje jau yra susiformavusios nuostatos, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ vadovaujamasi racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo, dalių vertingumo ir kitais kriterijais. Vertindamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi tam tikrÄ diskrecijos teisę.

JÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-13/2010).        Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į tai, kad šiltnamis priskiriamas prie nesudėtingų statinių, net jei jis ir bÅ«tų ieÅ¡kovui priskiriamoje žemės sklypo dalyje, tai nesudarytų problemų apeliantei jį perkelti į jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Todėl konstatuotina, kad Å¡iltnamis negali bÅ«ti laikomas pakankama kliÅ«timi Å¡alims naudotis žemės sklypu pagal apylinkės teismo nustatytÄ Â naudojimosi juo tvarkÄ .

Pastebėtina ir tai, kad Å¡i aplinkybė nebuvo nagrinėjama apylinkės teisme, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad Å¡ia aplinkybe apeliantė remtis negalėjo.          Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ bendro naudojimo žemės sklypo dalies (A) nepalikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į atsakovei skirto žemės sklypo dalį (D) (yra tik praėjimo takas gyvenamojo namo pasieniu į žemės sklypo dalį (D). Bendraturčiams priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra prieÅ¡ingose pusėse nuo gyvenamojo namo prieangių, kuriais naudojasi ginčo Å¡alys.

Paliktas priėjimas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios stoginės tik iÅ¡ vienos pusės, atskyrus jÄ ieÅ¡kovui priklausančia patalpa (garažu) nuo kitų jai priklausančių patalpų.           Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto UAB korporacija ,,Matininkai“ nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto bendro naudojimo žemė ribojasi su atsakovei priskirta naudojimuisi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide ,,D“ (b.l. 12).

Å i žemės sklypo dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, darytina iÅ¡vada, kad į jai priskirtÄ naudojimuisi dalį technika gali įvažiuoti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo padaryta iÅ¡vada, kad jokių objektyvių kliūčių apeliantei naudotis žemės sklypo dalimi nesukuriama. Kas liečia apeliantės teiginius dėl bendraturčiams priskirtų žemės sklypo dalių naudojimo ir patogumo jomis naudotis bei dėl to, kad nustatant apeliantės naudojimosi stogine tvarkÄ , jai buvo paliktas priėjimas tik iÅ¡ vienos pusės, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais bei iÅ¡vadomis ir jų nebekartoja.

       Apeliantė teigia, kad neiÅ¡spręstas gyvenamojo namo rÅ«sio ir pirmojo aukÅ¡to patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų iÅ¡laidų padengimo klausimas. Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo buvo grindžiamas, tuo, kad dėl naudojimosi rÅ«siu tvarkos nustatymo tarp Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės nebuvo. Apylinkės teismas nustatė naudojimosi rÅ«siu tvarka priskirdamas ieÅ¡kovui naudotis rÅ«sio patalpomis, jo pateiktame plane pažymėtomis indeksu R-6, R-7, atlikus atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus įrengti patalpÄ pažymėtÄ indeksu R-8, o apeliantei skirta naudotis rÅ«sio patalpomis plane pažymėtomis R-2, R-3, R-4 ir padarius plane nurodytus atitinkamus pertvarkymus patalpa R-5.

Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginį, kad teismas nenustatė naudojimosi rūsiu tvarkos ir jų neatidalino. Todėl šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka atitinkančia racionalumo, teisingumo ir protingumo principus bei leidžiančia ginčo šalims optimaliai naudoti rūsį pagal jo funkcinę paskirtį.        Teisėjų kolegija nesutinka ir su teiginiu, kad apylinkės teismas neišsprendė pirmos aukšto patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų išlaidų padengimo klausimo.

       CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.         IeÅ¡kovei naudojimuisi buvo priskirtos pirmo aukÅ¡to patalpos, ieÅ¡kovas to neginčijo, nereikalavo kompensacijos už jai tenkantį didesnį naudojamÄ plotÄ .

Apeliantė bylos nagrinėjimo teisme metu nekėlė piniginės kompensacijos priteisimo klausimo. Todėl atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinÄ draudimÄ kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, Å¡is jos argumentas nenagrinėtinas ir atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 312 str.).          Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo Å¡alims iÅ¡ esmės sutikus su naudojimosi namu tvarkos nustatymu, atskirti patalpas ir vidaus inžinerinius tinklus, įgyvendinant naudojimosi tvarkos projektÄ , nes kiekviename namo aukÅ¡te patalpos buvo atskirtos pagal pateiktus projektus, teismas vadovavosi apeliantės pateiktu projektu (jai palikta naudotis pagal jos pasiÅ«lytÄ projektÄ namo pirmo aukÅ¡to patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5,1-6, 1-7, ieÅ¡kovui palikta naudotis antro aukÅ¡to patalpomis apeliantės pateiktame plane pažymėtomis indeksais: 1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,1-13).

Minėtose patalpose įrengti inžineriniai ir santechnikos tinklai (atskiros vonios, tualetai 1-2 (apeliantės), 1-9 (ieškovo, Įėjimai į patalpas atskiri, apeliantės pateiktame plane pažymėti indeksais 1-5 ir 1-7. Šalims paliktas tik koridorius (apeliantės pateiktame plane indeksas 1-14). Teisėjų kolegijos vertinimu, atidalinimas prieštarautų patalpų naudojimo racionalumui ir būtų visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagrįstai sprendė apylinkės teismas, jog šalys yra maksimaliai izoliuotos, sudaromos galimybės mažiau susitikti, tokiu būdu maksimaliai sumažinama konfliktinių situacijų kilimo grėsmė.

          Nors apeliantė ir teigia, kad teismas padarė fakto klaidų sprendime nurodydamas, kad ieÅ¡kovas turi transporto priemonę ir jÄ vairuoja, o atsakovė neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie jos argumentai nėra pakankami, pripažinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantė į bylÄ pateikė transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. KIO26063 (b.l. 98), iÅ¡ kurio matyti, kad jos vardu yra registruotas motociklas su priekaba.

Tačiau vairuotojo pažymėjimas suteikiantis jai teisę vairuoti minėtÄ transporto priemonę nepateikiamas. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė vairuotojo pažymėjimÄ suteikiantį jam teisę vairuoti motociklus ir transporto priemonės registracijos liudijimÄ tvirtinantį, kad jis nuosavybės teise naudojasi motociklu ,,Yamaha“ (b.l. 109-110) (CPK 314 str.).          Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir jas įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui garažas yra reikalingesnis, nes turimÄ transporto priemonę jis turi teisę vairuoti, o apeliantė tokios teisės neturi.

Be to, Å¡ios bylos kontekste, ieÅ¡kovui priskyrus garaÅ¾Ä (25 kv. m.), apeliantei teko 18 kv.m. ploto lauko virtuvė, bei 19 kv.m. ploto Å«kinis pastatas, suteikiant galimybę prie minėtų nekilnojamojo turto objektų prieiti iÅ¡ visų pusių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, turimÄ motociklÄ apeliantė gali laikyti Å«kiniame pastate (b.l. 107-108). Tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant įvairių nesutarimų su ieÅ¡kovu.           Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

          Šios bylos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta Å«kinės paskirties pastatų naudojimo tvarkos nustatymu bei argumentais, kurių pagrindu nepritarta apeliantės siÅ«lymam naujo įvažiavimo į bendraturčių sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. suformavimui (apeliantės plane pažymėtas raide ,,B“ (b.l. 69)) ir jų nekartoja, o apeliantės argumentus dėl papildomos įvažiavimo įrengimo atmetÄ kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

     Nurodytų argumentų ir iÅ¡vadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija              n u t a r i a:       Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Teisėjai                                                                                                     Natalja Cikoto                                                                                                                           JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                           Antanas Rudzinskas