c57370ad-e469-40cf-b700-68321bb77bc9 · Kauno apygardos teismas

                                                 Â

                                                                                                                                                                                                       Baudžiamoji

byla Nr. 1-96-383/2010

                                                                                               Proceso numeris: 24-1-00815-08                                                           Â

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                               1.2.4.2.8.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2010 m. balandžio 2

d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Vaivai

Tamkutonienei,

dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui ,

kaltinamajam R.

A. ,

gynėjui advokatui Georgijui

Zavtrakovui,

nukentėjusiajai D.

U. ,

nukentėjusiosios atstovui  advokatui Daniui Svirinavičiui,

nukentėjusiajam A.

S. ,

nukentėjusiajai M.

K. ,

nukentėjusiosios atstovei pagal

įstatymÄ R. K. ,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos

atstovei Žydrai Cechanavičienei,Â

viešame teisiamajame posėdyje

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini),

Kaune, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas

nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1

d., 129 str. 2 d. 8 p., 10 p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. padarymu, ir

n u s t a t ė :

R. A. 2008-07-17

apie 02 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ ,

elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio

bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai

įžūliai, be jokio pagrindo neteisėtai atvirai, prieÅ¡ savininko valiÄ Ä¯sibrovė į

D. U. butÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), tyčia ne mažiau aštuonių kartų sudavė

smÅ«gius peiliu nukentėjusiajai D. U. į galvÄ , krÅ«tinę, kairiÄ rankÄ bei pažastį, tuo jai padarė

pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairėje

plaštakoje, aklas durtines- pjautines žaizdas kairės krūties srityje, kairėje

pažastyje, kairiame dilbyje, kairiame žaste su kairio vidurinio nervo

pažeidimu, kairio dvigalvio žasto raumens

pažeidimu, kairės žastinės arterijos bei kairės spindulinės arterijos pažeidimu,

t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamas

vaikas, numatytas LR BK 165 str. 1d., LR BK 135 str. 2d. 8p.

Be to, jis tuo pat metu ir toje

pačioje vietoje, toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ypatingai įžūliai, iÅ¡

chuliganiškų paskatų užpuolė lovoje gulintį A. S. ir tyčia sudavė ne

mažiau kaip tris smūgius peiliu nukentėjusiajam A. S.

į galvÄ , kaklÄ bei kairį petį, tuo jam padarė

durtines-pjautines žaizdas galvoje, kaklo

ir kairio peties srityje, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų

paskatų. Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2d. 8p.

Be to, jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, tyčia,

mažametės M. K. , gim.

2000 m. akivaizdoje suduodamas pastarosios

močiutei D.

U. ir sesers draugui

A. S. daugybinius smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, tuo

padarydamas daugybines durtines - pjautines, gausiai kraujuojančias, žaizdas ir

Å¡iais savo veiksmais sukeldamas itin žiaurius -mažametės psichikÄ

traumuojančius vaizdinius, padarė jai traumuojantį jos psichikÄ poveikį, pasireiÅ¡kusį laikinu psichikos sutrikimu -

potrauminio streso sutrikimu, kuo nesunkiai susargdino mažametę, padarydamas jai nesunkų sveikatos

sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138str. 2d. 1p.

Įrodymai

ir jų vertinimas

                    Â

           Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino, tačiau parodė, kad jis žudyti nenorėjo ir

paaiškino, kad jis  2008-07-17 apie 2

val. nakties atėjo į Å¡alia esantį namÄ , ėjo į bet kurį aukÅ¡tÄ , į bet kurį butÄ .

Ieškojo vaikinukų, nes buvo užpultas prie namų esančios parduotuvėlės. Buvo

atimta jo telefono kortelė, apsimušė. Grįžęs namo, pastebėjo, kad telefone nėra

atminties kortelės, dėl ko supyko. Pasiėmė peilį ir išėjo keršyti. Jam trūko

kantrybė, nes tame name gyvenantys žmonės prie jo priekabiavo ir tai vyko nuo 7

klasės. Užlipęs į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , paskambino į kažkokio buto duris.

Nežinojo, kas gyvena tame bute, anksčiau čia niekada nesilankė. Duris atidarė

moteris, apie kažkÄ Å¡nekėjo, bet kÄ , nepamena. Gal koks nors jos žodis jį

išprovokavo, todėl jai dūrė. Ji gynėsi, rėkė. Po to moteris sukniubo prie durų.

Jis norėjo iÅ¡eiti, bet iÅ¡girdo bute triukÅ¡mÄ . Tada jis įėjo į butÄ , pamatė

lovoje gulintį A. S. , jį užpuolė, kelis kartus dūrė peiliu

ir pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, o peilį iÅ¡metė. Mažos mergaitės nematė, įeidamas į butÄ

matė merginÄ . Tuo metu nesuprato, kad nuo tokių dÅ«rių galėjo įvykti mirtis. Dabar

tik supranta. Ta moteris jį užgauliojo, jÄ matė pirmÄ kartÄ .  Kaltinamasis  prieÅ¡ geras 2 val. buvo gėręs, bet apsvaigęs

nesijautė. Buvo išgėręs du butelius 5 proc. stiprumo alaus, alkoholis galėjo

turėti įtakos. Anksčiau gėrė daug ir mažai jam reikėjo. Toks alkoholio kiekis

įtakos elgesiui neturėdavo. Tų asmenų, kurie jį skriaudė, nežino, nepažįsta. Dėl

kaltinimo nužudymu jis nesutinka. Sutinka dėl

U. sužalojimo, negali nurodyti ieškinio dydžio,

atlygins, kokį skirs teismas. Tų žmonių buvo terorizuojamas nuo 7 klasės.

Užpultas buvo , buvo sumuštas. Nešiojo ilgus plaukus, dažė paakius, nes norėjo

išsiskirti.

          Nukentėjusysis

A. S. patvirtino

parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad jis nepažinojo R. A. . Tame bute (duomenys neskelbtini)

buvo svečiuose, atvažiavo pas draugę V.. Buvo truputį išgėręs, nuėjo miegoti

apie 24 val. Miegant pajuto dūrį, pakilo iš lovos. Lovoj gulėdamas pajuto dūrį,

prabudau ir atsikėlė nuo lovos. Susigrūmė su kaltinamuoju, besigrumdami išbėgo

į koridorių. Juto, kad duria, viskas labai greitai įvyko. Po dūrių jis pabėgo.

Dūrė kaltinamasis. Nukentėjusysis palaiko ieškinį – 5000 lt., prašo priteisti. A. S. parodė, kad jis negynė D. U. .

Kai jis pakilo iš lovos, U. buvo sužalota. Kaltinamasis

pabėgo. Peilio net nepastebėjo. Kas kvietė GMP, policijÄ , A.

S. negali pasakyti. Nukentėjusysis parodė, kad bute buvo mergaitė - ji buvo

išsigandusi, šaukė, verkė. Abu susigrūmė, tamsu buvo. Susigrūmė, sužalojo nukentėjusįjį

ir kaltinamasis pabėgo. Kai jie grūmėsi, D. U. koridoriuje

sėdėjo ant grindų,  R.

A. peržengė jÄ ir pabėgo.

           Nukentėjusioji D. U. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-07-16

vakare buvo namuose, žiÅ«rėjo filmÄ . A. S. .

Nukentėjusioji atsigulė su anÅ«ke M.. IÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, ir atidariusi

duris pamatė nepažįstamÄ vaikinÄ . Jis ieÅ¡kojo A., sakė, kad A. gėrė su nukentėjusiosios vyru ir dabar

laksto aplink bendrabutį su peiliu rankose. Tada paklausė, kur jos vyras.

Moteris atsakė, kad nėra. Tada jis pasakė „tau šakės“ ir iš karto dūrė moteriai

peiliu į krÅ«tinę, Å¡irdies sritį. Moteris  gynėsi kaire ranka, į jÄ daugiausiai pataikė,

taip pat pataikė į petį, kitas kÅ«no vietas. Taikėsi perpjauti kaklÄ . Nukentėjusioji

pradėjau šaukti A.. Tada atėjusysis nubėgo į kambarį. Moteris neatsimena, ar

pati susmuko, ar jis jÄ pastÅ«mė. SÄ monės nebuvo praradusi. Jei ne S., bÅ«tų mirusi. Kaltinamasis

jai keletÄ smÅ«gių smogė. Po sužalojimo pro jÄ prabėgo basos kojos, po to su

batais. Pirma A. S. išbėgo, po to kaltinamasis. Tada ji

pasislėpė už kitų durų.  Laiku buvo

suteikta medicininė pagalba,  ligoninėje prabuvo

savaitę. Nukentėjusioji pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kad turtinę žalÄ sudaro 1096 Lt,

advokato išlaidos – 2360 lt. Neturtinė žala – 60 000 lt. Kaltinamasis, atidarius duris, moterį nustūmė

ir pateko į butÄ . Jo neleido į vidų, gynėsi tarpdury. PrieÅ¡ nelaimę moteris

nedirbo, turėjo invalidumÄ . Yra medicininiai dokumentai. Mergaitės atmintis

suprastėjo. Po mėnesio nuo įvykio jo tėvai davė 2000 Lt. ir pasakė, kad dar

duos, jeigu reikės. Vėliau davė dar 1000 Lt ir 100 Lt. Viso davė – 3100 Lt.

Moteris parodė, kad ji nevaldo kairės rankos, ji buvo sužalota. Jai reikalinga

priežiūra, nemiega, tapo irzli, pastoviai vartoja vaistus. Psichologinės

pasekmės nepraėjo.             Â

         Nukentėjusioji

M. K. parodė,

kad tÄ naktį ji nakvojo pas močiutę D. U. . Tuo metu

nemiegojo, kai įsibrovė nepažįstamasis. Jis buvo ilgais plaukais, pasidažęs

akis. Tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis būna prie namo, žaidžia krepšinį.

Tuo metu jÄ saugojo sesė V.. Mergaitė labai iÅ¡sigando. Matė, kaip užpuolikas

užšoko ant A. ir dūrė. A. pašoko nuo lovos ir su juo susigrūmė. Po to

užpuolikas pabėgo.

         Liudytoja

V. A. parodė, kad sūnus nebuvo

linkęs nusikalsti. Jos įsitikinimu, jis buvo depresuotas. Nuo 17 m. pastebėjo,

kad vartoja alkoholį, bet ne dažnai. Išgėrusio sūnaus elgesio nukrypimų

nepastebėjo.  2008-07-16 sūnus iš namų

išėjo 22 val., grįžo ryte apie 4 val., girdėjo, kai grįžo. KitÄ dienÄ atvažiavo

policija ir jį sulaikė. Pasigedo namuose peilio. Sūnus skųsdavosi, kad kito

namo gyventojai jį užgauliojo, pyko ant jų.             Prieš

tÄ Ä¯vykį pastebėjo, kad sÅ«nus sutrikęs. VienÄ kartÄ jo neiÅ¡leido iÅ¡ namų, nes

buvo išgėręs, keistai elgėsi. Mokykloje jis gerai nesimokė. Liudytoja nebuvo

pastebėjusi, kad sūnus turėjo problemų dėl alkoholio, jis bendravo su

vaikinais. Šiaip uždaras buvo. Mano, kad tokį jo elgesį daug lėmė

kompiuteriniai žaidimai. Kreipėsi į psichologus kelis kartus, pagalbos

nesulaukė. Sūnus buvo uždaras, galvojo, kad jį kas nors nuskriaudė. Elgesys

pasikeitė, klimpo į depresijÄ . Nesiskųsdavo, tik sakė bendrabučio gyventojai

kabinėjosi. Su 12 metų broliu sutardavo.

         Liudytojas

R. A. parodė,

kad nuo 14 metų vyko priekabiavimas prie sūnaus, todėl ir lėmė tokį jo elgesį.

A. siautėjo mokykloje, sakė peiliais grasino. Kieme pastoviai tokie dalykai

vyko, ne kartÄ pats aiÅ¡kinosi. SÅ«nus buvo lėtas, keistokas, neidavo iÅ¡ namų,

prie kompiuterio tik sėdėdavo. 16 d. buvo namuose, vakare vėlai išėjo iš namų,

kada grįžo, nematė, negirdėjo. Teisme girdėjo, kad sūnus buvo užpultas, jo

telefonas sudaužytas, kortelė išimta – tiksliai iš kur apie tai girdėjo, negali

pasakyti. 2008-07-16  3 val. veržėsi

kažkokie vaikinai pas juos į butÄ , norėjo grÄ Å¾inti telefono kortelę. Prašė

pakviesti R. (taip vadino sūnų). Liudytojai nedavė kortelės, prašė įžūliai, kad

sūnus išeitų. Tik uždaręs duris liudytojas pamatė, kad namuose nėra.  Sūnus išgerdavo alaus. Nepastebėjo, kad sūnus

nešiotųsi peilį. Sūnaus elgesys pasikeitė nuo 7 klasės dėl mokyklos, nes

kabinėjosi prie jo, peiliais jam grasino.

          Liudytoja

V. K. parodė,

kad ji  gyvena pas močiutę bute, adresu

(duomenys neskelbtini). Įvykį sunkiai atsimena. Į svečius buvo atvykęs jos

draugas A. S. . Išgėrė sidro, tačiau nebuvo apgirtęs.

Nuėjo miegoti apie 24 val. Dar buvo atėjusi sesuo M. K. ir

miegojo pas močiutę. Močiutė apie 2 val. nakties šaukėsi pagalbos „A., gelbėk“,

liudytoja prabudo. Matė, kad į butÄ buvo įsiveržęs nepažįstamas vaikinas. Buvo

toks vaizdas, kad močiutę tas vaikinas muša. Tada ji nubėgo uždengti savo kūnu

sesę. Nuo triukšmo prabudo A. S. , tada užpuolikas puolė

A. S. . Liudytoja nematė, kaip A. S. grūmėsi

su užpuoliku. Jie išėjo į laiptinę. Koridoriuje rado kruvinÄ močiutę. Netrukus

sugrįžo A. S. , jis taip pat buvo kruvinas. Liudytoja užpuolikÄ

įsidėmėjo, jo buvo padažytos akys, pusilgiai plaukai. A. S. turbūt gynė

močiutę, bet ji pati nematė. Matė, kaip užpuolikas Å¡oko į lovÄ ant A. S. . Liudytoja savo kÅ«nu uždengė sesę. Pirma buvo

sužalota močiutė, A. S. gulėjo. Močiutė suriko „A.,

gelbėk“ ir tada ji perÅ¡oko į kitÄ lovÄ uždengti sesę, o užpuolikas Å¡oko ant A. S. į lovÄ . A. S. buvo užpultas lovoje.

           Liudytojas R. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys

neskelbtini). Toje pačioje laiptinėje ir aukšte gyvena D.

U. . 2008-07-17 apie 2 val. kažkas paskambino į duris. Jas pravėrė ir pamatė

kaltinamÄ jį. Jis ieÅ¡kojo S.. Aprėkė, kad jis taip vėlai atėjo ir užtrenkė

duris. Pas jį nepastebėjo jokio peilio, jis stovėjo truputį Å¡onu, vienÄ rankÄ

buvo paslėpęs už nugaros, galbÅ«t toje rankoje kÄ nors ir turėjo. Liudytojui

atrodė, kad jis apsvaigęs. Kai užtrenkė duris, po 5 ar 10 minučių išgirdo, kad

kieme netoli jo buto lango kažkas prabėgo garsiai ūbaudamas. Ryte sužinojo, kad

buvo užpulta ir subadyta peiliu kaimynė D. U. ir dar

vienas vaikinas, kuris miegojo pas kaimynę. Kaimynai užpuolikÄ apibÅ«dino, kaip

vaikinÄ , kuris naktį buvo užėjęs pas liudytojÄ Ä¯ butÄ .

          Liudytojas

A. K. parodė, kad jis yra D. U. kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-07-17 apie 2 val.

nakties jį prikėlė A. S. , podukros V.

K. draugas. A. S. pranešė, kad juos užpuolė. Jis

buvo kruvinas, sužalotas, iÅ¡sigandęs. Tada liudytojas  nubėgo į D. U. butÄ .

Tame bute dar miegojo podukra V. K. ir liudytojo dukra M. K. .

Pamatė sužalotÄ D. U. , moteris dar sÄ monę turėjo.

IÅ¡kvietė GMP ir policijÄ . Mažametė dukra M. K. patyrė

traumÄ . Atsirado pasekmės, kurios trukdo mokslui. Gydėsi sanatorijoj. Liudytojui

A. S. sakė, kad užpuolė gulintį lovoj kažkoks vaikinas.

         MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.

G3416/08(02) užfiksuota, jog D. U. konstatuota pjautinės žaizdos kairiame skruoste, kairėje

plaštakoje; aklos durtinės - pjautinės

žaizdos kairės krūties srityje, kairėje pažastyje, kairiame dilbyje, kairiame

žaste su kairio vidurinio nervo pažeidimu, kairio dvigalvio žasto raumens

pažeidimu, kairės žastinės arterijos

bei kairės spindulinės arterijos pažeidimu. Sužalojimai padaryti aštriu

pjaunančiu daiktu paveikus kairį

skruostÄ , bei kairę plaÅ¡takÄ , aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus

kairę krūtį, kairę pažastį, kairį

žastÄ , kairį dilbį. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2008-07-17. Sužalojimai padaryti ne mažiau aÅ¡tuonių trauminių

poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui ar trauminiam poveikiui kietu buku daiktu nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti

padaryti D.

U. esant įvairiose

padėtyse, trauminiam poveikiams esant į kairę kūno pusę. Sužalojimas dėl aklos durtinės - pjautinės žaizdos kairiame

žaste su kairės žastinės arterijos pažeidimu vertinamas kaip sunkus sveikatos

sutrikdymas (1 t., b. l. 70-71).

         MRU

TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3068/08(02) užfiksuota,

jog  A. S. konstatuota durtinės - pjautinės žaizdos galvoje, kairio

peties srityje, kaklo srityje. Sužalojimai padaryti

aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu ir galėjo būti padaryti 2008-07-17.

Sužalojimai galėjo būti padaryti ne

mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs

žalojimuisi. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Durtinės - pjautinės žaizdos

galvoje, kairio peties srityje, kaklo

srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų

laikotarpiui (1 t., b. l. 79-80).    Â

         2008-07-18 MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje

Nr. T-N320/08(02) konstatuota, kad R. A. šlapime opijatų, amfetaminų,

kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta

(mėginio paėmimo data: 2008-07-17 d. 18.25 val.) (1 t., b. l. 110).

         Â

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš D. U. buto, adresu (duomenys neskelbtini) paimta paklodės dalis su

avalynės pėdsakais. Šie pėdsakai su avalyne, paimta iš kaltinamojo R. A. ,

išsiųsti trasologiniam tyrimui. Kauno m. VPK KP KTT specialisto išvadoje Nr.

20-IS1-1531 konstatuota, kad du avalynės pėdsakai, palikti ant paklodės

fragmento, išimti įvykio vietos

apžiūros metu, dėl 2008-07-17 A. S. ir D. U. sužalojimo, adresu (duomenys neskelbtini), tinka avalynės rūšinės priklausomybės nustatymui.

Pėdsakai palikti ant paklodės fragmento sutampa su dešinės kojos bato, paimto

iš įtariamojo R. A. padu, pagal bendrus ir individualius požymius ir

sÄ lygoje tikimiausiÄ iÅ¡vadÄ , kad pėdsakai palikti deÅ¡inės kojos bato, paimto iÅ¡ įtariamojo R. A. , padu (1 t., b. l. 89).

         Asmens parodymų atpažinti protokole

užfiksuota, jog  D. U. , V. K. , M. K. kaltinamÄ jį R. A. atpažino kaip asmenį, kuris įsiveržęs į butÄ subadė peiliu D. U. ir A. S. . R. B. R. A. atpažino kaip asmenį, kuris 2008-07-17 apie 2.00 vai. buvo

užėjęs pas jį į butÄ (l t., b.l. 125-136).

         Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte

Nr. 103MS-31 nurodyta, kad M. K. , atsižvelgiant į jos

emocinę bÅ«senÄ Ä¯vykio metu, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai

parodymus; atsižvelgiant į tai bei

amžiaus tarpsnio ypatumus, jos parodymai apie įvykį gali stokoti nuoseklumo,

tikslumo, tuo labiau, kad įvykis buvo prieÅ¡ ilgÄ laiko tarpÄ (2008 07 17). M. K. nebÅ«dingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai

teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas

bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Å iuo metu M. K. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

Po nagrinėjamo baudžiamojoje byloje įvykio (2008 07 17) vaikų psichiatro M. K. buvo konstatuotas laikinas psichikos

sutrikimas -potrauminio streso sutrikimas,

kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu, t. y. išsivystė dėl

įvykio psichotraumuojančio poveikio M. K. psichikai. M. K. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas -psichikos surikimas užtruko ilgiau nei

10 dienų, vertinamas kaip praeinantis, pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „

7.1 punktÄ , sutrikimas prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui (2 t., b. l. 188-191).

         MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos

specialisto išvadoje Nr. S 456/08 (01) nurodyta, kad D. U. kraujyje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei. A. S. kraujas yra A(II) grupės. R. A. kraujas yra B(III) grupės. Nuoplovose

nuo lovos, nuo slenksčio,

nuo durų, nuo sienos laiptinėje, ant D. U. marškinėlių yra D. U. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant pagalvės užvalkalo

yra A. S. kraujas su 99,999999999% tikimybe (3 t., b. l. 2-16).

          Teismas, vertindamas aukščiau

aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis

R. A. kaltu prisipažino ir paaiškino nusikaltimo

aplinkybes. Kaltinamojo paaiškintos įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų

ir liudytojų duotais parodymais. Kaltinamasis patvirtino, kad atidarius buto

duris, jis įsiveržė į butÄ ir pradėjo peiliu žaloti nukentėjusiÄ jÄ D. U. . Užgirdęs dar bute kito vyriÅ¡kio balsÄ , jis nubėgo į

kitÄ kambarį ir puolė peiliu žaloti lovoje gulintį nukentėjusįjį A. S. . Å ias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji. Taip pat

ir liudytoja V. K. patvirtino tas pačias esmines įvykio

aplinkybes.

             Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje

pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas

pagrindas R. A. pripažinti kaltu dėl  LR BK 135 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8

p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

                                Dėl

nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinimai R. A. buvo pateikti dėl nusikalstamų veikų, numatytų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 10

p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. padarymo. Nagrinėjant bylÄ teisme dėl

pateiktų kaltinimų, R. A. inkriminuoto pasikėsinimo

tyčia nužudyti D. U. dėl chuliganiškų paskatų ir

pasikėsinimo tyčia nužudyti A. S. dėl jo tarnybos ar

piliečio pareigų vykdymo nenustatyta. Kaltinimai dėl paminėtų R.

A. inkriminuojamų veikų nepasitvirtino, nes nenustatyta nusikalstamų veikų

sudėtis. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme ir iÅ¡tyrus joje esančius įrodymus, matyti,

jog pasikėsinimo nužudyti D. U. nebuvo. Nebuvo

subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, būtinų siekiant inkriminuoti

nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 str. 2 d. 8. – nenustatyta kaltė – tyčia,

tikslas, kad R. A. norėjo to ir siekė  nužudyti D. U. ..

Taip pat

nenustatytas pasikėsinimas tyčia nužudyti dėl jo tarnybos ar piliečio pareigų

vykdymo A. S. . Nebuvo nustatyti visi subjektyviosios pusės požymiai, būtini

siekiant inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. –

nenustatyti subjektyvieji požymiai – tyčia, tikslas nužudyti A.

S. dėl jo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Ištirtais įrodymais

nustatyta, kad kaltinamasis pats nustojo žaloti nukentėjusiÄ jÄ D. U. . Taip patÂ

nėra nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. būtų

apgynęs nukentėjusiÄ jÄ D. U. . Pats nukentėjusysis A. S. buvo užpultas gulintis lovoje.

Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne

api­brėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant at­im­ti gy­vy­bę, ir ne­apib­rėž­ta

ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant, ar su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tÄ , ar at­im­ti

gy­vy­bę. Ne­apib­rėž­tos ty­čios at­ve­ju kal­ti­nin­kas ga­li­my­bę at­si­ras­ti

įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos

su­trik­dy­mams ar net jo mir­čiai) nu­ma­to ben­drai, tų pa­da­ri­nių sa­vo sÄ Â­mo­nė­je

ne­de­ta­li­zuo­ja ir vie­no­dai no­ri bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo. Šių ty­čios

rū­šių nu­sta­ty­mas ypač svar­bus at­ri­bo­jant pa­si­kė­si­ni­mÄ nu­žu­dy­ti

nuo ty­či­nio svei­ka­tos su­trik­dy­mo kaip pa­nau­do­to smur­to pa­da­ri­nių.

Aukščiausiojo teismo Senato nutarime dėl

teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose 6p. yra konstatuota, kad vei­ka

ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti tik esant

api­brėž­tai kal­ti­nin­ko ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę. Ty­či­nis svei­ka­tos su­trik­dy­mas,

pa­da­ry­tas esant tie­sio­gi­nei api­brėž­tai ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę, kva­li­fi­kuo­ja­mas

kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti pa­gal BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 129

straips­nį, 130 ar 131 straips­nius. Taip pat kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka, ne­su­kė­lu­si

jo­kių pa­da­ri­nių (šo­vė ir ne­pa­tai­kė), jei ty­čia bu­vo nu­kreip­ta į ki­to

žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mÄ . Kai yra tie­sio­gi­nė ne­apib­rėž­ta ty­čia, vei­ka

kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas

ar svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Taip pat pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius

kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka ir ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad kal­ti­nin­kas vei­kė

ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas

spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes:

nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dÄ , su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį,

vie­tÄ (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­bÅ«s or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų

veiks­mų in­ten­sy­vu­mÄ ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo

tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieÅ¡ nu­si­kal­ti­mÄ

ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir jo

nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal atsiradusius padarinius.

IÅ¡tyrus

esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo tyčia, padarant

D. U. sunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų

paskatų. Nusikalstamos veikos metu buvo sunkiai sutrikdyta D.

U. sveikata. Tyrimo metu nustatyta, kad užpuolikas sudavė peiliu smÅ«gius D. U. į galvÄ , krÅ«tinę, kairę rankÄ bei pažastį

demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei

elgesio normų niekinimÄ , grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio

bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai.

         Kvalifikuojantis požymis –

chuliganiškos paskatos yra aptartos 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

teisėjų  Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 19 p., kur yra

aiškiai išdėstytos šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės –

nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl

aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų

niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip

pretekstÄ savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo nusikalstami

veiksmai kvalifikuotini kaip sunkus D. U. sveikatos

sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.

IÅ¡ bylos

medžiagos matyti, kad kaltininko panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis

(peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (dÅ«ris į galvÄ , krÅ«tinę, rankÄ ,

pažastį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti D. U. sveikatÄ .

Šioje situacijoje panaudodamas peilį kaltininkas negalėjo nenorėti kilsiančių

padarinių ir būti jiems abejingas, nes jau vien pasirinktas veikimo būdas, t.

y. smÅ«gis žalojančiu įrankiu į žmogaus kÅ«nÄ â€“ į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas,

patvirtina, kad kaltininkas numatė, kad neiÅ¡vengiamai sužalos sveikatÄ ir

norėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ . Todėl asmuo, kuris darydamas nusikalstamÄ veikÄ

pasirenka tokį veikimo bÅ«dÄ , kada sveikata bus sutrikdyta neiÅ¡vengiamai ar

esant pakankamai didelei tikimybei, negali būti pripažintas veikusiu

netiesiogine tyčia. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad

žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo

veikia tiesiogine neapibrėžta tyčia. Darytina išvada, kad D.

U. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, veikiant tiesiogine neapibrėžta

tyčia. Panaudotas fizinis smurtas sukėlė padarinius – sunkų

sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat

ištyrus esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo tyčia,

padarant A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡

chuliganiškų paskatų. Iš

byloje esančių įrodymų matyti, jog

R. A. toje

pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, demnostruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės

negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , grubiai pažeisdamas

visuomenėje priimtas tarpusavio

bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, be jokio pagrindo tyčia

sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu nukentėjusiajam A.

S. į galvÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam A.

S. sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta

tyčia.

Todėl  kaltinamojo  nusikalstamos veikos, numatytų Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 10 p., yra

perkvalifikuojamos į LR BK 135 str. 2 d.

8 p., BK 138 str. 2 d. 8 p.

Bausmės skyrimas

Teismas,

skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais

bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos

veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos

padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias

aplinkybes.

Teismas,

skirdamas bausmę kaltinamajam R. A. , atsižvelgia į jį

charakterizuojančiÄ medžiagÄ :  R. A. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis

nebaustas, jokia psichikos liga ar psichikos sutrikimais neserga. Mokyklos

administracijos charakteristikoje nurodyta, kad R. A. mokėsi

patenkinamai,  uždaras, nebendraujantis.

R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta

prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsakomybę

sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. A. nusikaltimÄ

padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos

veikos padarymui.

Teismas,

skirdamas bausmę R. A. , atsižvelgia į tai, kad jis

padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , du apysunkius nusikaltimus, vienÄ nesunkų

nusikaltimÄ , todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.  Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia

į tai, kad kaltinamasis R. A. yra teisiamas pirmÄ kartÄ ,

prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , mokosi mokykloje.

Todėl jam skiriama bausmė artima vidurkiui.

Civiliniai ieškiniai

         Valstybinė ligonių kasa pareiškė

civilinį ieškinį 3218 Lt sumai dėl nukentėjusiosios D. U. gydymo

išlaidų (t. 1, b. l. 47, 51). Kadangi R. A. kaltė dėl jo

įvykdytų nusikaltimų įrodyta pilnai, iš kaltinamojo R. A. priteistina

Valstybinei ligonių kasai prie SAM 3218 Lt už D. U. gydymÄ .

         Nukentėjusysis A.

S. pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo 5000 Lt sumai (t.

1, b. l. 28-29).

         Nukentėjusiosios M.

K. atstovė pagal įstatymÄ R. K. pareiÅ¡kė 20 000 Lt

civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( t. 2, b. l. 92-95).

 Nukentėjusioji D. U. pareiškė

civilinį ieškinį 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1096 Lt turtinei žalai

atlyginti ir 2360 Lt už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 96-103).

 Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas,

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,

reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita,

teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu

atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl

nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250

straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes,

Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos

dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į

sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.  Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais,

vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės

normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama

į teisminę praktikÄ tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius.

         Šioje byloje teismas, nustatydamas

neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio  asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sÄ Å¾iningumo,

teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas

įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Teismas įvertina tai, kad R. A. yra moksleivis, neturi savo pajamų, nes nedirba, ir

todėl neturtinės žalos dydis, priteistinas M. K. atstovei

pagal įstatymÄ Â R. K. ,

mažintinas. Priteistina 10 000 t neturtinės žalos atlyginimo. A.

S. priteistina 2000  Lt neturtinės

žalos atlyginimo.

Dėl aukščiau

paminėto, neturtinės žalos dydis, priteistinas D. U. ,

mažintinas iki 40 000 Lt. Turtinės žalos atlyginimo priteistina 1096Lt. Taip

pat priteistina advokato išlaidų, kurios yra 2360 Lt ir byloje pagrįstos

rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 102).

Teismas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK

297 – 308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. A. pripažinti

kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 135 str. 2 d. 8 p., 138str.2d.8p., 138str.2d.1p., 165str.1d.  ir jį nubausti:

pagal LR

BK 135 str. 2d. 8p.  - laisvės atėmimu  penkeriems metams;

pagal LR BK 138

str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu  dvejiems metams;

pagal LR BK 138

str. 2 d. 1 p.  - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal LR BK

165 str. 1d. - laisvės atėmimu šešiems

mėnesiams.

Vadovaujantis

LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrinamos dalinio

sudėjimo ir apėmimo būdu,  ir galutinę bausmę R. A. paskirti šešerius metus laisvės atėmimo.

Bausmę

paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio

paskelbimo  dienos – 2010-04-02. Į

atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime  nuo 2008-07-17 iki 2010-04-02.

KardomÄ jÄ

priemonę – suėmimÄ â€“ palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iÅ¡ R. A. 3218 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM už D. U. gydymo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajam A. S. 2000 Lt

neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R.

A. nukentėjusiosios M. K. atstovei pagal įstatymÄ R. K. 10 000 t neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajai D. U. 40 000Lt

neturtinės žalos atlyginimo, 1096 turtinės žalos atlyginimo ir 2360 Lt už

advokato atstovavimo paslaugas.

Daiktiniai

įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui:

pagalvės

užvalkalÄ ,

vatos gabalėlius su dėmių nuoplovomis,

R. A. juodus marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes,

D. U. kraujo pavyzdį,

R. A. kraujo pavyzdį,

A. S. kraujo pavyzdį,

D. U. marškinėlius, kelnes, kelnaites – sunaikinti

kaip beverčius.

Nuosprendis

gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio

kopijos įteikimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismÄ .

Teisiamojo

posėdžio pirmininkas                                                     Valdas Vitunskas     Â

      Â

       Teisėjai                                                                              Danguolė Å iugždinytė                Â

                                                                                                                      Gytis Večerskas