c570fd39-77d3-4b89-9b1c-904434e14f3d · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (toliau ir atsakovė) 581,99 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) (toliau ir automobilis, transporto priemonė), kurį draudėja J. Å . buvo apdraudusi pas ieÅ¡kovę transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO). PaaiÅ¡kino, kad automobilį parkuojant atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatÅ«ra) perplėšė automobilio padangÄ . Teigė, kad bortelis, kuris buvo „iÅ¡kritęs“ iÅ¡ bendros bortelių linijos, ir savo aÅ¡triomis apie 4 cm atsikiÅ¡usiomis briaunomis sugadino automobilio padangÄ ir ratlankį.

3. Ieškovės nuomone, aplinkybė, jog trūkumas buvo ne važiuojamojoje kelio dalyje, bet šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies atribojimo elemente, nėra teisiškai reikšminga, vertinant atsakovės atsakomybę, nes atsakovė yra minėto kelio savininkė ir privalėjo užtikrinti, jog kelio/šaligatvio elementai nekeltų grėsmės pravažiuojančioms transporto priemonėmis ir pėstiesiems.

4. PaaiÅ¡kino, kad dėl padarytų apgadinimų buvo iÅ¡mokėta 581,99 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka, į kuriÄ Ä¯trauktos remonto iÅ¡laidos pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir sÄ matÄ (946,50 Eur), atėmus detalių nusidėvėjimÄ (234,51 Eur) ir draudimo sutartyje numatytÄ frančizę (130 Eur).

5. Pažymėjo, jog transporto priemonės vairuotoja išvengti kliūties neturėjo galimybės, nes nebuvo įspėjamųjų ženklų apie kelio trūkumus. Teigė, kad parkuojantis atbuline eiga iš tolo nebuvo galimybės matyti atsikišusio bortelio ir armatūros; policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė.

6. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini), kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas - atsakovė.

7. Anot ieÅ¡kovės, atsakovė atsisakė atlyginti žalÄ , nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) prižiÅ«ri trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ (toliau ir trečiasis asmuo). Dublike ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad atsakovė yra tinkamas atsakovas, nes UAB „YIT Infra Lietuva“ sutarties pagrindu vykdė techninę (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ , tačiau nebuvo jos valdytojas. Anot ieÅ¡kovės, atsakovės ir UAB „YIT Infra Lietuva“ sudaryta sutartimi, trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė savarankiÅ¡kai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises, nes Å¡alių sudarytos sutarties pagrindu sutarties Å¡alis siejo rangos teisiniai santykiai.

8. PaaiÅ¡kino, kad į sÄ matÄ Ä¯trauktos dvi padangos, nes tai numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 (2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija) 5.2. punkte.

9. Teigė, kad automobilis turėjo techninės apžiÅ«ros galiojantį talonÄ , kuris patvirtina, jog techninės apžiÅ«ros metu transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, galėjo dalyvauti eisme.

10. Trečiasis asmuo „YIT Lietuva“ pateiktu atsiliepimu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad po reorganizavimo perėmė UAB „YIT Infra Lietuva“ teises ir pareigas.

11. Paaiškino, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, atsakovei pavedus, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (toliau ir sutartis).

12. Nurodė, kad pagal Å¡iÄ sutartį trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas, nes trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus.

13. Atsakovė pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad sutarties pagrindu UAB  „YIT  Infra Lietuva“ įsipareigojo vykdyti Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad Å¡ios sutarties 16.1. punktu rangovas įsipareigojo paslaugas teikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, o 16.7. punktu rangovas įsipareigojo atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo.

Teigė, kad sutarties 16.11. punktu rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , žymėti gatvių ir kiemų dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti, todėl trečiasis asmuo yra gatvių valdytoju, kuris ir turi pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

14. Teigė, jog kadangi UAB „YIT Infra Lietuva“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , veikė kaip Å¡ios gatvės valdytojas, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtiems veiksmams (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ ginčo automobiliui įvažiavus į kelio bortÄ .

15. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama transporto priemonės gedimų priežastis; byloje nėra duomenų apie automobilio techninę bÅ«klę iki eismo įvykio; įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į kelio bortÄ . Atkreipė dėmesį, jog sÄ matoje nurodoma, kad keista tiek priekinės kairės, tiek priekinės deÅ¡inės pusės padanga (po 150 Eur už kiekvienÄ ), nors žala buvo padaryta tik priekinės deÅ¡inės pusės padangai.

16. Pažymėjo, kad po eismo įvykio Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti apžiūrose.

17. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu.

18. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nėra tiksliai nustatyta, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis.

19. Triplike papildomai nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktas įvykio nuotraukas neįmanoma nustatyti, jog įvykis įvyko bÅ«tent (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2021 m. vasario 5 d. pateikė google maps (duomenys neskelbtini) nuotraukÄ , kurios pagrindu teigė, kad gatvės danga ir forma yra kita nei fiksuota ieÅ¡kovės pateiktose nuotraukose. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 581,99 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (581,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 21.1 byloje esantis transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 4 d. buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų; transporto priemonės draudėja – J. Š.. 21.2 pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 15 d. pranešimas, J.

Å . 2019 m. liepos 13 d. paaiÅ¡kinimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 13 d. eismo įvykio fiksavimo protokolas Nr. 07-19-9503740, byloje esančios nuotraukos, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), parkuojant automobilį atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatÅ«ra) perplėšė automobilio padangÄ . Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , transporto priemonės vairuotojai bÅ«tų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Be kita ko, sprendime taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, byloje esantis eismo įvykio fiksavimo protokolas patvirtina, kad pavojinga eismui vieta nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais. 21.3 UAB „Moller auto“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. remonto sÄ mata Nr. 602300 patvirtina, kad transporto priemonei buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina 946,50 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės pateikti žalos bylos Nr. 2219930 duomenys, 2019 m. liepos 15 d. elektroninis susiraÅ¡inėjimas, 2019 m. rugsėjo 9 d. sÄ skaitos patvirtina, kad ieÅ¡kovė, atskaičiusi 234,51 Eur detalių nusidėvėjimÄ ir draudimo sutartyje numatytÄ 130 Eur frančizę, už transporto priemonės remontÄ UAB „Moller auto“ iÅ¡mokėjo 581,99 Eur.

Sprendime nurodoma, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. R0002256822 paragino atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, tačiau atsakovė 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. Nr. A51-95537/19(3.3.2.26E-INF) atsisakė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl to, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei byloje ginčo nėra. Teigė, jog atsakovės 2021 m. vasario 5 d. pateiktoje nuotraukoje iÅ¡ google maps užfiksuotas vaizdas yra ne tas, kurį nurodė transporto priemonės savininkė pareiÅ¡kime, o automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuri yra prieÅ¡ais nurodytÄ bažnyčiÄ ir pareiÅ¡kime nurodomÄ aikÅ¡tę, todėl nesudaro pagrindo abejoti įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

23. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui aukščiau nurodyto sprendimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog, kaip matyti iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens pateiktos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovės pavedimu atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, todėl Å¡ios sutarties dalyku yra sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiÅ«ra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, gatvių kelio dangos remontas ir priežiÅ«ra atsakovės užsakymu arba apie atliktÄ remontÄ (priežiÅ«rÄ ) informuojant atsakovę po darbų atlikimo, atlygintinai, reiÅ¡kia, kad atsakovė trečiajam asmeniui suteikė techninę ginčo kelio priežiÅ«ros teisę.

Anot pirmosios instancijos teismo, tai, kad atskirose sutarties sÄ lygose yra numatyta trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius atsakovei bei kitiems asmenims, Å¡alių sudarytos sutarties dalyko nekeičia ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė trečiajam asmeniui perleido valdymo teisę kaip objekto (kelio) turėjimÄ savo žinioje ir teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė valdymo trečiajam asmeniui nėra pardavusi, ir sprendė, kad atsakovė neužtikrino, kad jai prižiÅ«rėti priskirtas objektas bÅ«tų saugus, ir yra visos atsakovės - kelio savininkės civilinės atsakomybės už Å¡io objekto padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygos.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, nurodžiusi, kad žala turi bÅ«ti mažinama, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojos didelį neatsargumÄ , bei įrodymų, kuriais bÅ«tų paneigta ieÅ¡kovės nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai esÄ vairuotoja vairavo neatsakingai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio yra deklaratyvÅ«s, todėl juos atmetė. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir atsakovės argumentus, kad nepagrįstai į sÄ matÄ Ä¯trauktas dviejų padangų keitimas, nes pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija) 5.2.  punktÄ ant vienos transporto priemonės aÅ¡ies negali bÅ«ti naudojamos skirtingos padangos.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės argumentai nepaneigia ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala transporto priemonei buvo padaryta ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 581,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 27. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; netenkinus pirmųjų dviejų praÅ¡ymų, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ , sumažinant pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ .

28. Anot atsakovės, prieÅ¡ingai nei skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė sutartimi trečiajam asmeniui perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų techninę priežiÅ«rÄ , bet ir Å¡ių objektų valdymÄ .

29. PaaiÅ¡kina, kad valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Nagrinėjamo pobÅ«džio bylose svarbiausia nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010).

30. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė valdymo trečiajam asmeniui nėra perdavusi, netinkamai aiškino sutarties nuostatas, nesivadovavo pamatinėmis Civilinio  kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis.

31. Teigia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas cituoja sutartyje įtvirtintas sutarties Å¡alių atsiskaitymo teises ir pareigas, tačiau atsakovė pažymi, kad jos niekaip nevaržo trečiojo asmens teisių ir pareigų, atliekant sutartimi perduodamų gatvių stebėsenÄ ir priežiÅ«rÄ , veikti savo iniciatyva. Skundžiamu sprendimu, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties Å¡alių valios; neįvertino, jog remiantis sutartimi trečiasis asmuo prisiėmė nuolatinį aikÅ¡tės/gatvės priežiÅ«ros ir eksploatavimo bei stebėsenos pareigÄ ir valdytojo pagal Civilinio  kodekso 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos aikÅ¡tės bÅ«klės. Atsakovės nuomone, nebuvo atsižvelgta į tai, jog Å¡iuo atveju trečiasis asmuo privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai vykdyti eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro atsakovės užsakymo Å¡alinti.

32. Anot atsakovės, sutarties nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė sudarydama sutartį su UAB „YIT Infra Lietuva“ turėjo tikslÄ perduoti atitinkamų gatvių ir kiemų dangos valdymÄ savo srities profesionalams UAB „YIT Infra Lietuva“, įgalinant juos savo iniciatyva daryti Å«kinį bei fizinį poveikį esant keliančioms grėsmę situacijoms. Nurodo, jog Å¡ios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog sutartimi aiÅ¡kiai individualizuotos UAB „YIT Infra Lietuva“ pareigos bei detaliai apibrėžtos atsakomybės ribos.

33. Pažymi, kad analogiškos pozicijos, jog rangovui yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018.

34. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išėjo už ieÅ¡kinio ribų, spręsdamas klausimÄ dėl eismo įvykio vietos.

35. Atsakovės nuomone, ginčo atveju vairuotojas nebuvo tiek atidus, kiek turėjo bÅ«ti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl paties vairuotojo kaltės, dėl ko teismui nusprendus priteisti žalÄ , ji turėjo bÅ«ti mažinama.

36. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog Civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatos nereglamentuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisės perdavimo, dėl to Civilinio kodekso 6.266 straipsnis negali bÅ«ti pagrindu perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisę.

37. Teigia, jog kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už žalÄ , kilusiÄ dėl gatvės konstrukcinių trÅ«kumų, Civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė; tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose.

38. Nurodo, jog apeliantė teigdama, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neatsargus, nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusiojo automobilio vairuotojo veiksmų.

39. Pažymi, kad įvykio vieta yra fiksuota draudėjos pranešime apie įvykį.

40. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimÄ , kuriame pažymi, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves prižiÅ«rėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Trečiojo asmens teigimu, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiÅ«ros sutartimis) negali bÅ«ti perduodama. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

41. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

42. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė pateikė papildomus įrodymus – nuotraukÄ ir draudėjos paaiÅ¡kinimÄ . Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, jog draudėjos paaiÅ¡kinimas yra parengtas 2021 m. kovo 24 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o tuo tarpu nuotrauka galėjo bÅ«ti teikiama teismui ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei į tai, kad Å¡ie įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ esmės neturint galimybės dėl Å¡ių įrodymų pasisakyti, darytina iÅ¡vada, jog pagrindo prijungti kartu su atliepimu pateiktus įrodymus nėra.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 581,99 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (581,99 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

44. Apeliaciniame skunde atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog ne atsakovė, o trečiasis asmuo atsakingas už transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ ; skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų; ginčo atveju vairuotojas nebuvo tiek atidus, kiek turėjo bÅ«ti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl paties vairuotojo kaltės, dėl ko teismui nusprendus priteisti žalÄ , ji turėjo bÅ«ti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡iems argumentams pritarti. Dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo 45. Nagrinėjamu atveju esminis byloje ginčo klausimas buvo dėl atsakovės kaip kelio  savininkės (valdytojos) pareigos atlyginti ieÅ¡kovei 581,99 Eur žalÄ (ne)buvimo.

46. Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių ginčo byloje nėra:

1) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 4 d. buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų; transporto priemonės draudėja – J. Š.;

2) parkuojant automobilį atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatÅ«ra) perplėšė automobilio padangÄ ;

3) transporto priemonei buvo atlikti remonto darbai, kurių kaina 946,50 Eur;

4) ieÅ¡kovė, atskaičiusi 234,51 Eur detalių nusidėvėjimÄ ir draudimo sutartyje numatytÄ 130 Eur frančizę, už transporto priemonės remontÄ UAB „Moller  auto“ iÅ¡mokėjo 581,99 Eur.

47. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos  15 d. praneÅ¡imu, J. Å . 2019 m. liepos 13 d. paaiÅ¡kinimu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 13 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu Nr.  (duomenys neskelbtini), byloje esančiomis nuotraukomis, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog padarydamas iÅ¡vadÄ dėl įvykio vietos pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje peržengė ieÅ¡kinio ribas, kadangi:

1)  įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , akivaizdu, jog Å¡i teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais; prieÅ¡ingai negu nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, 2019 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovės pretenzijoje nurodoma įvykio vieta ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tokiÄ Ä¯vykio vietÄ nurodė ir transporto priemonės vairuotoja praneÅ¡ime apie įvykį „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko, pirmosios instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog įvykis įvyko Å¡alia pastato (duomenys neskelbtini), nustatė Å¡iÄ aplinkybę tinkamai, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma;

3) vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patikslino įvykio vietÄ , naudodamasis vieÅ¡ai skelbiama žemėlapių informacija, taip pat savaime nėra vertinama, jog tokiu bÅ«du teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, kadangi sprendime nurodyta yra google maps nuotrauka, kuri bÅ«tent ir atspindi įvykio vietÄ , kuriÄ nurodė ir ieÅ¡kovė 2019 m. rugsėjo 19 d. pretenzijoje bei pati transporto priemonės vairuotoja praneÅ¡ime apie įvykį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia spręsti, jog egzistuoja abejonės dėl to, ar įvykis įvyko bÅ«tent Å¡alia pastato (duomenys neskelbtini), kokiÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kadangi įvykio vietÄ buvus bÅ«tent Å¡alia pastato (duomenys neskelbtini), pagrindžia byloje esantys įrodymai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 15 d. praneÅ¡imas, J.

Å . 2019 m. liepos 13 d. paaiÅ¡kinimas, 2019 m. liepos 13 d. eismo įvykio fiksavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), byloje esančios nuotraukos, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pritarti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo netinkamai. Dėl atsakovės kaip kelio savininkės (valdytojos) atsakomybės 48.

Å ioje civilinėje byloje atsakovė, vadovaudamasi 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi pozicijos, jog Å¡ios sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik statinių (gatvių ir kiemų) techninę priežiÅ«rÄ , bet ir Å¡ių objektų valdymÄ , dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo atsakingas už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos gatvių priežiÅ«ros. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs Å¡ios sutarties nuostatas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , padarė iÅ¡vadas, kad atsakovė valdymo trečiajam asmeniui nėra perdavusi ir yra visos atsakovės - kelio savininkės civilinės atsakomybės už Å¡io objekto padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygos.

Apeliacinės instancijos teismas tokias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko esant pagrįstomis.

49. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, kad už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Civilinio kodekso 6.266  straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ , kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016  m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).

50. Savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2  dalis). Pagal Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Remiantis Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalimi daikto savininkas, perduodamas daiktÄ pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryÅ¡io su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020).

51. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266  straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K- 7- 105- 687/2016, 14 punktas).

52. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Tai reiÅ¡kia, kad, esant registracijos duomenims vieÅ¡ame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011).

Registruoto savininko ar valdytojo atsakomybės prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs. Ä®rodinėjimo pareiga nuginčyti Å¡iÄ prezumpcijÄ tenka vieÅ¡ame registre nurodytam savininkui ar valdytojui – jie gali įrodinėti, kad konkretus kitas asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio  11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). VieÅ¡ame registre nurodyto asmens buvimo statinio savininku (valdytoju) prezumpcija nustatyta dėl teisinio tikrumo, taip pat nukentėjusiojo teisių apsaugos interesais, tam, kad žalÄ patyręs asmuo galėtų iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų žinoti, kuris subjektas yra atsakingas už jo patirtÄ Å¾alÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 15, 16 punktai).

53. Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 (22  punktas) suformulavo aktualiÄ teismų praktikai teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad, taikant Civilinio  kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K- 7- 105- 687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 27- 701/2017, 22.2 punktas).

Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

55. Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti siekiama nustatyti tikruosius jos Å¡alių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl aiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti nagrinėjami bendri sutarties Å¡alių ketinimai, siekiama nustatyti suderintÄ Å¡alių valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-705/2013).

Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Tokiu atveju, jei raÅ¡ytinės sutarties tekstas yra neaiÅ¡kus arba prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiÅ¡kindamas tikrÄ jį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja tikrajai sutarties Å¡alių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiÅ¡kintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versijÄ dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios Å¡alys.

Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-915/2015; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3-38-378/2017, 36, 37 punktai; kt.).

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė neginčija šios aplinkybės, kad gatvės (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko įvykis, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika atsakovės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį prezumpcija gali būti nuginčyta jai įrodžius, kad kitas konkretus asmuo yra faktinis objekto valdytojas.

57. Ginčo atveju atsakovė, ginčydama savo kaip savininkės atsakomybės prezumpcijÄ , pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. pirkimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens kaip rangovo, kuria Å¡alys sutarė, kad rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o užsakovas sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal rangovo pasiÅ«lytus įkainius, nurodytus sutarties 2 priede (sutarties 1. punktas).

IÅ¡analizavus Å¡ios sutarties nuostatas matyti, jog sutarties 9. punkte Å¡alys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku pagal priėmimo-perdavimo aktÄ (sutarties 4 priedas), darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ (sutarties 5 priedas) ir pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jeigu tai susiję su savavaliÅ¡kais sprendimais. Tuo tarpu sutarties 10. punkte Å¡alys susitarė, kad už faktiÅ¡kai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iÅ¡ rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktÄ (sutarties 4 priedas), darbų ir iÅ¡laidų apmokėjimo pažymÄ (sutarties 5 priedas) apie faktiÅ¡kai atliktus darbus ir gauna PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ arba lygiavertį dokumentÄ .

Savo ruožtu, sutarties 16.1. punktu rangovas įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakovo užsakymÄ (sutarties 3 priedas), kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti.

58. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, įvertinus Å¡ias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iomis sutarties nuostatomis Å¡alys faktiÅ¡kai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiÅ«ros, kuri bus vykdoma pagal savivaldybės kaip savininkės užsakymus ir atsiskaitymus.

59. Å ios iÅ¡vados teisingumo nepaneigia ir faktas, jog sutartyje buvo įtvirtintos toliau nurodomos nuostatos, t. y. 16.7. punktu rangovas įsipareigoja savo sÄ skaita atlyginti nuotolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo; 16.11. punktu rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ ; rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies valdytoju pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį bei Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant lingvistine prasme sutarties 16.11. punktÄ , akivaizdu, jog įsipareigojimas nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , Å¡alinti (taisyti) defektus yra viena iÅ¡ rangovės vykdytinos gatvių ir kiemų dangos techninės priežiÅ«ros funkcijų.

61. Tuo tarpu, vertinant sutarties 16.11. punkto nuostatÄ , kuria buvo įtvirtinta, jog rangovas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies valdytoju pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį bei Civilinio kodekso 6.270  straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, pažymėtina, jog pačios sutarties Å¡alys Å¡iÄ nuostatÄ traktuoja skirtingai, t. y. atsakovės teigimu, Å¡i nuostata patvirtina, jog gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui, o tuo tarpu pastarasis procesiniuose dokumentuose tvirtina, jog valdymas trečiajam asmeniui perduotas nebuvo.

Vertinant Å¡iÄ sutarties nuostatÄ sistemiÅ¡kai su aukščiau nurodytomis sutarties nuostatomis, kuriose buvo įtvirtinta Å¡alių valia susitarti dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiÅ«ros, konstatuotina, kad nėra pagrindo pagal visÄ sutarties tekstÄ spręsti, jog Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik nuostatos dėl valdymo perdavimo įraÅ¡ymas tokio fakto nepatvirtina, nes visas sutarties tekstas, t. y. visi Å¡alių įsipareigojimai, atliekami darbai, atsakomybė ir kt., patvirtina, kad faktiÅ¡kai Å¡alių buvo susitarta dėl gatvių ir kiemų dangos techninės priežiÅ«ros atlikimo darbų.

62. Taigi, spręstina, jog atsakovė sutartimi neperdavė gatvių ir kiemų dangų savarankiÅ¡kai valdyti trečiajam asmeniui, pati sprendė dėl gatvių ir kiemų dangos defektų remonto, teikdama užsakymus, priimdama atliktus darbus ir už juos atsiskaitydama rangovei. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje atsakovė, turėjusi pareigÄ paneigti savo kaip gatvės savininkės atsakomybės prezumpcijÄ , nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji realiai buvo perdavusi ginčo gatvės valdymÄ trečiajam asmeniui, taip pat kad Å¡alys savo elgesiu bÅ«tų patvirtinusios perduotÄ valdymÄ Â ir atitinkamai kad sutartį sudariusių Å¡alių valia buvo nukreipta bÅ«tent perduoti gatvės valdymÄ trečiajam asmeniui.

Be to, ginčo kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ pastebėjimÄ , jog byloje nebuvo pateiktas, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, ir savivaldybės tarybos sprendimas perduoti gatvių ir kiemų dangų valdymÄ trečiajam asmeniui.

63. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis - parkuojant automobilį atbuline eiga, atsikišęs kelio elementas (bortelis, sutvirtintas armatÅ«ra) perplėšė automobilio padangÄ , gatvių ir kiemų danga savarankiÅ¡kai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygos (Civilinio kodekso 6.266  straipsnis).

64. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovės teiginiai esÄ vairuotoja vairavo neatsakingai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio yra deklaratyvÅ«s. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojos neatsargumas. Ginčo atveju atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo bÅ«tų elgęsis nerÅ«pestingai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigÅ«nų parengtuose dokumentuose; byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo; atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala (tiek padangai, tiek ratlankiui) buvo padaryta dėl atsikiÅ¡usio kelio elemento.

Taigi, kadangi byloje nenustatytas transporto priemonės vairuotojos didelis neatsargumas, nėra teisinio pagrindo ir atsakovei taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies.

65. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo pagrindo nėra (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 66. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Tuo tarpu, ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, dėl ko jos nėra priteistinos. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė