2021-02-10 Nr. AB-2923-3-62-3-02146-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2021-02-10 Nr. AB-2923-3-62-3-02146-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą laikymą Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 17 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1). Pareiškėjas skundo rezoliucinės dalies antrame punkte prašė „spręsti klausymą dėl mano laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK 3-sektoriuje vadovaujantis tai kas išdėstyta skundo dalyje taikant BVK 70 str. 1 d., 3 d., šiuos straipsnio motyvus.“ (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-41-822/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą laikymą Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 17 d. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1). Pareiškėjas skundo rezoliucinės dalies antrame punkte prašė „spręsti klausymą dėl mano laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK 3-sektoriuje vadovaujantis tai kas išdėstyta skundo dalyje taikant BVK 70 str. 1 d., 3 d., šiuos straipsnio motyvus.“ (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2).
Teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nurodė, jog Reikalavimas Nr. 2 visiškai nesuprantamas, kadangi tinkamai nesuformuluotas ir iš jo negalima suprasti, ko siekia pareiškėjas, pateikdamas šį reikalavimą. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 70 straipsnis numato nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką, t. y. pareiškėjo reikalavimą, ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Minėta nutartimi buvo nurodyta pareiškėjui pašalinti skunde nurodytus skundo trūkumus iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (imtinai).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo I. G. skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokie yra jo pateikto skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino ir tai, teismo vertinimu, yra esminė kliūtis skundą priimti. Teismas pažymėjo, kad tinkamai pateikti teismui skundą yra ne tik pareiškėjo teisė, bet ir pareiga, teismas negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį ruošti skundą.
Pareiškėjas teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir pareiškėjo I. G. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams perdavė nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Skundo reikalavimai turi būti formuluojami, atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą „Spręsti klausymą dėl mano laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK 3-sektoriuje vadovaujantis tai kas išdėstyta skundo dalyje taikant BVK 70 str. 1 d., 3 d., šiuos straipsnio motyvus.“ Šis pareiškėjo reikalavimas neatitinka minėtų ABTĮ nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas šiai skundo daliai pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš pareiškėjo skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu, kuriuo jam skirta nuobauda bei Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 31 d. sprendimu dėl šio nutarimo išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui turėjo išaiškinti teisę ginčyti šiuos aktus, suformuluojant atitinkamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjui siūlė tikslinti skundo Reikalavimą Nr. 2, t. y. nurodyti, ar jis skundžia Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo ir Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 31 d. sprendimą (sprendimas jam palankus). Jeigu pareiškėjas juos skundžia, turi teismui pateikti duomenis, kada juos gavo (būtina nustatyti, ar nepraleistas skundo padavimo terminas dėl šio reikalavimo). Pareiškėjui nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 2 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo Reikalavimą Nr. 2 (reikalavimus). Nutarties kopijos išsiųstos pareiškėjui ir jo atstovei.
2020 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjo I. G. patikslintas skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi laikė nepaduotais pareiškėjo I. G. skundą ir patikslintą skundą. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir patikslintą skundą su priedais nurodė grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškintina, jog tai nekliudo jam pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu klausimu.
Teismas pažymėjo, kad patikslintas skundas nepasirašytas pareiškėjo I. G., pateiktas tik vienas patikslinto skundo egzempliorius, patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Patikslintu skundu pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, tačiau patikslintas skundas pateiktas su kitais trūkumais – neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Patikslintas skundas dėl jo esminių trūkumų negali būti priimtas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundas laikė nepaduotais ir nurodė grąžintini pareiškėjui.
III. Pareiškėjas I. G. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas paaiškina, jog Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-3474-11784 advokatui A. B. pavesta teikti jam teisinę pagalbą. Minėtas advokatas 2020 m. spalio 21 d. leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimti pagal aukščiau nurodytą sprendimą teikti teisinę pagalbą I. G. Teismui atstovavimą pagrindžiantys dokumentai pateikti 2020 m. lapkričio 4 d., kaip ir prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo bei ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus advokato padėjėjui yra suteikta teisė pareiškėjo vardu teikti teismui skundą elektroninių ryšių priemonėmis be pareiškėjo parašo, kadangi pagal ABTĮ 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) advokato padėjėjai R. V. yra suteikta prieiga bei patvirtinta asmens tapatybė.
Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas Pravieniškių PN-AK yra viešojo administravimo subjektas, kuriam teismas pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, be to, EPP tam ir buvo sukurtas, kad elektroninių siuntų (skundų) siuntimas būtų greitesnis, patogesnis, patikimesnis ir pigesnis už įprastų korespondencijos siuntų siuntimą ir iš dalies pakeičiantis universaliąją pašto paslaugą, todėl teismo argumentas, kad skundas, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti pateiktas dviem egzemplioriais, yra nepagrįstas ir prasilenkiantis su teisine logika. Jeigu teismas buvo įsitikinęs, kad teikiant skundą per EPP reikalinga pateikti du skundo egzempliorius bei kad skundas nelaikytinas pasirašytu, jis privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).
Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).
Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. gruodžio 2 d. (imtinai) skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo Reikalavimą Nr. 2, t. y. nurodyti, ar pareiškėjas skundžia Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. gegužės 21 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo ir Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 31 d. sprendimą (sprendimas jam palankus). Jeigu pareiškėjas juos skundžia, pateikti duomenis, kada juos gavo (būtina nustatyti, ar nepraleistas skundo padavimo terminas dėl šio reikalavimo).
2020 m. gruodžio 1 d. teisme gautas pareiškėjo I. G. patikslintas skundas, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi sutiko, kad patikslintu skundu pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, tačiau nurodė, kad patikslintas skundas pateiktas su kitais trūkumais – neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nepasirašytas pareiškėjo I. G., pateiktas tik vienas patikslinto skundo egzempliorius.
Taigi nors pareiškėjas ištaisė 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje teismo nurodytus skundo trūkumus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nustatęs naujus skundo trūkumus, kurių anksčiau nebuvo nurodęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nustatęs naujus skundo trūkumus, turėjo ne laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, o nustatyti naują terminą skundo trūkumams pašalinti ir šioje nutartyje tiksliai nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Pažymėtina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį dėl termino skundo trūkumams pašalinti nustatymo, turėtų įsitikinti, kad egzistuoja tam teisėtas pagrindas.
Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad patikslintas skundas nepasirašytas pareiškėjo I. G., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad patikslintą skundą per EPP pateikė pareiškėjo atstovė. Byloje yra pateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Šiuo atveju teismas nevertino minėtų aplinkybių aptartos ABTĮ normos taikymo kontekste.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybės institucijoms dokumentai yra siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundo kopijų nepateikimas paprastai nėra esminė kliūtis priimti skundą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad skundo su priedais egzemplioriai šiuo atveju nėra reikalingi kitoms administracinės bylos proceso šalims, pavyzdžiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie paprastai yra privatūs asmenys.
Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė