c56d26fa-c3ea-41de-b503-9d23f4ade877 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                        Civilinė byla Nr. 2SA-98-302/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01023-2010-5                                                                Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2; 124.4.9  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo (atsakovo) D. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. T., atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Ūkio banko lizingo“ ieÅ¡kinį atsakovams A. T. ir D. T. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas (atsakovas) D.

T., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. T., kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5456-465/2010, kurioje 2010-05-31 priimtas sprendimas už akių, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kovo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai solidariai iÅ¡ atsakovo A. T. ir atsakovo D. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. T., priteisė 2 197,10 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais.

Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nereikalavo teismo atnaujinti termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, kai buvo sprendžiamas mirusios V. T. palikimo priėmimo klausimas, todėl nebuvo pagrindo ieÅ¡kiniui tenkinti. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas nesikreipė į mirusiosios V. T. turto apyraÅ¡Ä sudarantį antstolį ir nepranešė apie esamÄ kreditorinį įsiskolinimÄ nei jam, nei teismui, nei įpėdiniams, todėl, neatskleisdamas teismui visų aplinkybių, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, neiÅ¡sprendęs termino atnaujinimo klausimo, ieÅ¡kinį tenkino, tuo padarydamas aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Palikimas po V. T. mirties priimtas pagal sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , o tai reiÅ¡kia, kad mažametis D. T. gali atsakyti pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ tik paveldėtu turtu, todėl draudžiama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. T. paveldėto turto. Tuo tarpu teismui priėmus sprendimÄ už akių ir tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , yra pažeidžiami paveldėtojų ir pareiÅ¡kėjo interesai.

   Atsiliepime į praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas nesutiko, jog bÅ«tų atnaujintas procesas. Nurodė, kad apie priimtÄ sprendimÄ atsakovo įstatyminis atstovas sužinojo 2011-06-01, kai buvo įteiktas antstolio G. B. raginimas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymo padavimui. Taip pat negali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo dėl padarytos teismo sprendime aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, kadangi sprendimas įsiteisėjo 2010-07-01, ir Å¡is terminas yra naikinamasis (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Be to, ieÅ¡kovo nuomone, net jei terminai nebÅ«tų praleisti, neegzistuoja pareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. IeÅ¡kovas remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, jog nagrinėjant bylÄ Nr. 2-5456-465/2010 reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nebuvo pareikÅ¡ta ir teismas Å¡io klausimo negalėjo spręsti savo iniciatyva, todėl nepadarė aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis negavo jokio raÅ¡to iÅ¡ atsakovų ar kitų asmenų, kad V. T. palikimas priimtas pagal apyraÅ¡Ä , todėl, paduodamas ieÅ¡kinį teismui, pateikė visÄ turimÄ informacijÄ . Atsakovai apie teismo posėdį buvo informuoti ieÅ¡kovui žinomais adresais; teismo praneÅ¡imas taip pat buvo siųstas pareiÅ¡kėjo darbovietės adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie iÅ¡keltÄ bylÄ buvo parneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Esant įstatyme nustatytam pagrindui, buvo priimtas sprendimas už akių, kuris yra įsiteisėjęs. PareiÅ¡kėjas žinojo apie V.

T. paimtÄ Åªkio banko lizingo kortelę su kredito limitu ir skolÄ ieÅ¡kovui. Po palikėjos mirties 2009-02-18 buvo naudotasi Ūkio banko lizingo kortele iÅ¡imant iÅ¡ banko, esančio Antakalnio – Å ilo gatvėse, pinigines lėšas. Norint atlikti tokius veiksmus buvo bÅ«tina turėti prisijungimo duomenis ir pačiÄ kortelę. Tuo atveju, jei buvo sudaromas turto apyraÅ¡as, pareiÅ¡kėjas privalėjo nurodyti visÄ turtÄ , sudarantį palikimÄ . Jei įpėdinis dėl savo kaltės nuslėpė palikėjo skolininkus, tai jis atsako už palikėjos skolas savo turtu (CK 5.54 straipsnis).

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad po palikėjos mirties paveldėtojai gavo turto už 95 060 Lt, teismo sprendimu ieÅ¡kovui priteista 2263,10 Lt, taigi paveldėto turto visiÅ¡kai pakanka atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Atsakovas A. T. nurodė, kad sutinka su proceso atnaujinimu. Jis kreipėsi į UAB „Ūkio banko lizingas“ ir pranešė, jog bus sudaromas V. T. turto apyraÅ¡as. Jo manymu, ieÅ¡kovas praleido trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl negrÄ Å¾into kredito, todėl jo reikalavimas buvo nepagrįstai tenkintas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-5456-465/2010. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti teismo padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos dėl to, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimus, neiÅ¡sprendė klausimo dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo savo iniciatyva, nesant byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį (CPK 13 str., 265 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui nebuvo žinoma, jog po palikėjos V. T. mirties galimai buvo sudaromas turto apyraÅ¡as, tuo tarpu teismas Å¡ios kategorijos bylose nėra aktyvus ir jam nėra leidžiama rinkti įrodymus. Tuo pačiu teismas, sutikdamas su pareiÅ¡kėju, nurodė, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 p. pagrindu, nes po sprendimo įsiteisėjimo (2010-07-01) praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad priimtu sprendimu bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo ar atsakovų prigimtinės, Konstitucijos laiduojamos, teisės ar bÅ«tų pažeidžiamas socialiai reikÅ¡mingas interesas.

IÅ¡ esmės byloje kyla ginčas dėl pareigos atsakyti už palikėjos skolas iÅ¡ jai priklausiusio turto, kurio, kaip nurodė ieÅ¡kovas, pakanka. PareiÅ¡kėjas duomenų, kad iÅ¡ paveldėto turto negalima atsiskaityti ar jo neužtenka, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų, jog buvo sudarytas turto apyraÅ¡as ir kokie jame yra įtraukti duomenys, taip pat nepateikė. Taigi nėra pagrindo naikinamajam terminui atnaujinti ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ tenkinti.

Taip pat teismas nenustatė, jog bÅ«tų pagrindas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes visos aplinkybės, nurodytos pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme, egzistavo bylos Nr. 2-5456-465/2010 nagrinėjimo metu. Tai, kad į 2009-06-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (b.l.52,53) nėra įtraukti duomenys apie Ūkio banko lizingo kortelę su kredito limitu, kuriuo buvo pasinaudota, neatleidžia nuo pareigos grÄ Å¾inti kreditÄ . Palikėja V. T. mirė 2009-01-31, o pinigai iÅ¡ kortelės buvo iÅ¡imti 2009-02-03 (b.l.71), t.y. po jos mirties.

Taigi akivaizdu, kad buvęs sutuoktinis žinojo apie kreditÄ , todėl, jei ir buvo sudaromas turto apyraÅ¡as, bÅ«tent pareiÅ¡kėjas turėjo nurodyti duomenis apie Å¡ias lėšas (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.54 straipsnis). PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog nėra praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos vykdomojo raÅ¡to kopijos (b.l.65), raginimas įvykdyti sprendimÄ Ä¯teiktas 2011-06-01, o pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2012-09-03 (b.l.46).

Taigi pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ , nustatytÄ CPK 368 straipsnyje, praÅ¡ymui paduoti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimo į praÅ¡ymÄ argumentus, bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimtas sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas D. T., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. T., atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad 2010-05-31 priimtas teismo sprendimas už akių akivaizdžiai pažeidžia nepilnamečio D. T. ir jo įstatyminio atstovo teises ir įstatymų saugomus interesus, nes palikimas buvo priimtas pagal apyraÅ¡Ä , jį sudarant buvo kreiptasi į visas žinomas kredito įmones, siekiant gauti informacijÄ apie esamas sÄ skaitas, sutartis bei suteiktus kreditus, kad bÅ«tų galima kuo tiksliau nustatyti galimų skolų ir turimo turto balansÄ , iÅ¡vengti netikėtumų ir iÅ¡saugoti bÅ«simiems įpėdiniams jų priimto palikimo stabilumÄ .

Nors UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo tinkamai ir laiku informuotas apie tai, kad bus daromas mirusios V. T. turto apyraÅ¡as, tačiau ieÅ¡kovas jokio raÅ¡ytinio praneÅ¡imo dėl susidariusios skolos nei A. T., nei nepilnamečiui D. T. neadresavo, taip pat žodinio atsakymo į paklausimÄ nedavė. Tokį ieÅ¡kovo elgesį pareiÅ¡kėjas vertina kaip nesuprantamÄ ir nepateisinamÄ . Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovas pagal CK 5.53 str. 1 d. turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl negrÄ Å¾into kredito, tačiau šį terminÄ praleido.

Kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo 2010-01-20, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, tačiau tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė. Todėl teismas, neiÅ¡sprendęs termino atnaujinimo klausimo, negalėjo iÅ¡ karto nagrinėti ieÅ¡kinio. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ už akių neįsigilinęs į bylos esmę, padarė teisės normos taikymo klaidÄ .

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nei atsakovai, nei jų įstatyminis atstovas negalėjo atlikti pinigų nuėmimo iÅ¡ V. T. priklausiusios sÄ skaitos, jo manymu, galėjo bÅ«ti įvykdytas nusikaltimas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priimtu sprendimu nėra pažeistos pareiÅ¡kėjo ar atstovų Konstitucijos laiduojamos teisės, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne iÅ¡ priimto pagal apyraÅ¡Ä turto, bet iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninio turto, t.y. teismas savo sprendimu sudarė galimybę perkelti prievolę padengti skolÄ visiÅ¡kai paÅ¡aliniam asmeniui.

IeÅ¡kovas UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad su atskirajame skunde dėstomais argumentais nesutinka. PareiÅ¡kėjas praleido terminÄ teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Taip pat teismas pagrįstai nenustatė CPK 366 str. 1 d. 2 p ir 9 p. nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirojo skundo ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pareikÅ¡tÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 9 punkto pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai, nustatęs visas bÅ«tinas sÄ lygas, kurioms esant procesas byloje gali bÅ«ti atnaujinamas nurodytu pagrindu, taip pat pagrįstai nenustatė teisės taikymo klaidos, kuriai esant bÅ«tų pagrindas atnaujinti procesÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad yra praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, priimta nutartis atitinka pagrindinius civilinio proceso principus, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai pažymint, kad Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VÄ® Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Å io civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymÄ ir tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

Tuo pačiu proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiÅ¡kumÄ , koncentruotumÄ , protingumÄ , ir negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ bylinėtis. LR CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Vieni iÅ¡ tokių pagrindų, kuriais remdamasis paduotas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, numatyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. - kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, CPK 366 str. 1 d. 9 p., - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ) ir jis nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. T. ir D. T., atstovaujamam įstatyminio atstovo A. T., dėl 2 197,10 Lt skolos priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų. Nurodyta skola susidarė pagal 2005-03-02 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir V. T. (b.l. 6-7). Kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2009-09-17 praneÅ¡imo ieÅ¡kovui, V. T. mirė 2009-01-31, palikimÄ priėmė pagal įstatymÄ nepilnametis sÅ«nus A.

T., dalyvaujant ir sutinkant įstatyminiam atstovui tėvui – rÅ«pintojui A. T., ir mažametis sÅ«nus D. T., atstovaujamas įstatyminio atstovo tėvo – globėjo A. T., paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas 2009-06-08 (b.l. 12). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-06-04 ieÅ¡kovas siuntė praneÅ¡imÄ V. T. gyvenamosios vietos adresu apie kortelės su kredito limitu sutarties nutraukimÄ , nurodydamas, kad skola sudaro 1 562,77 Lt (b.l. 17). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant aukščiau minėtus proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių bÅ«tų pagrindas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu gali bÅ«ti atnaujintas egzistuojant reikÅ¡mingų sÄ lygų visumai: pirma, kad praÅ¡yme nurodytos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu; antra, kad Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti; trečia, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes nenustatyta, kad kokios nors pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės nebÅ«tų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, nebÅ«tų žinomos pareiÅ¡kėjui ir turėtų esminę reikÅ¡mę bylos rezultatui.

Tarp daugelio aplinkybių pareiÅ¡kėjas nurodo, kad notarė raÅ¡te ieÅ¡kovui apie mirusios V. T. įpėdinius neinformavo apie esminę aplinkybę, t.y. kad palikimas priimtas pagal sudarytÄ antstolio apyraÅ¡Ä , kas reikÅ¡tų, kad mažametis D. T. gali atsakyti pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tik paveldėtu turtu ir tai draustų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ mažamečio D. T. įstatyminio atstovo turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusia, kadangi Å¡i aplinkybė neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad nėra nuginčyta ieÅ¡kovo teisė reikalauti piniginių sumų priteisimo iÅ¡ atsakovų kaip V. T. įpėdinių, tuo tarpu tai, ar jie atsako visu turtu ar tik paveldėtu, yra reikÅ¡minga vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės nesutikdamas su atliekamu iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ jo turto, turi teisę kreiptis į antstolį ir pateikti atitinkamus įrodymus apie įpėdinių palikimo priėmimo apimtis. Procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujintinas, kai: pirma, teismas teisės normos taikymo klaidÄ padarė netinkamai taikydamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, antra, klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, daranti sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ , bei trečia, pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, neatskleidė bylos esmės, padarė teisės normos taikymo klaidÄ , kadangi neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimui pateikti, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ reglamentuojančio CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali pratęsti šį terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, reikalavimų pareiÅ¡kimas ar ieÅ¡kinio pateikimas, atliekami CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį Å¡iÄ informacijÄ gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ sudaryti paveldimo turto apyraÅ¡Ä ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikÅ¡tas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ ; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt.

Ä®pėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 str. 1 d. nurodytu bÅ«du – pareiÅ¡kiant reikalavimÄ tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieÅ¡kinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad bÅ«tent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingÄ terminÄ informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumÄ .

Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje Nr. 3K-3-63/2011 pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iÅ¡ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismÄ dėl Å¡io termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ Ä¯pėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslÄ , svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams bÅ«tų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikÅ¡mę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau iki įpėdiniui priimant palikimÄ , taigi – kurio nors iÅ¡ įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikÅ¡mingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo bÅ«do, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigÄ ) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas kaip kreditorius, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡ydamas priteisti skolÄ iÅ¡ V. T. įpėdinių, 2009-04-27 siuntė praneÅ¡imÄ V. T. gyvenamosios vietos adresu dėl kortelės su kredito limitu sutarties sÄ lygų vykdymo (b.l. 69), reikalaudamas iki 2009-05-11 sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ 36,88 Lt sumai, o 2009-06-04 praneÅ¡imu informavo apie tai, kad Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr. T503006840 nutraukiama, skolÄ sudaro 1 500 Lt negrÄ Å¾intas kreditas, 56,46 Lt palÅ«kanos, 6,31 Lt delspinigių (b.l. 17, 70).

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28 buvo atlikta finansinė operacija ir iÅ¡ V. T. priklausiusios banko sÄ skaitos buvo nuimti pinigai (b.l. 71), tačiau atsakovams kreipiantis į notarÄ dėl palikimo priėmimo (b.l.

51) bei notarui iÅ¡duodant paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (b.l. 52), informacija apie V. T. turimus įsipareigojimus ieÅ¡kovui dėl nežinomų priežasčių neatsispindi, 2009-04-22 antstolio A. S. sudarytas paveldimo turto apyraÅ¡as į bylÄ nėra pateiktas. Apelianto argumentas apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ nuimant pinigus iÅ¡ V. T. sÄ skaitos yra nepagrįstas jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus jo paties prielaidas, todėl atmestinas. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ už akių, netinkamai taikė teisės normÄ , numatančiÄ kreditoriaus pareigÄ informuoti skolininkÄ apie turtines prievoles, kadangi minėti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovams buvo žinoma apie tokių turtinių įsipareigojimų buvimÄ bei apie šį kreditorių ir, be to, teismas neprivalėjo spręsti klausimo dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka, teismas sprendžia dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tik esant atsakovų praÅ¡ymui, tuo tarpu tokio praÅ¡ymo byloje nebuvo pareikÅ¡ta. Net ir praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, nebÅ«tų pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas jį praleido, nes bendras terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad priimtu sprendimu pažeidžiamos atsakovų bei jų įstatyminio atstovo teisės, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne iÅ¡ priimto pagal apyraÅ¡Ä turto, bet iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atstovo asmeninio turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir, kaip jau yra nurodęs anksčiau, pažymi, kad dėl vykdymo klausimų pareiÅ¡kėjas turėtų kreiptis į vykdymÄ atliekantį antstolį, kad bÅ«tų iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi vykdymui klausimai.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ duomenų, kad paveldėto turto nepakaktų atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai yra skolingi ieÅ¡kovui ir turi pareigÄ tÄ skolÄ padengti, byloje nepaneigta ir nenuginčyta. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                      Teisėja                                                                          Romualda Janovičienė