c56ccb5c-8f03-4f07-83d2-3ba7e9f6fbf1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešeja RPranešeja Rasa Valentiniene Teisejas Mindaugas MartinaitisBaudžiamoji byla Nr. 1A-792-106-2011Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00176-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1. (S) KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMAS n U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 10 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Rasos Valentinienes,teiseju Daliaus Jocio, Lino Pauliukeno,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorams Remigijui Betkiui ir Nerijui Šiauliui,nukentejusiajam R.

G.,nuteistajai B. Ž.,nuteistosios gynejui advokatui Antanui Jonušui,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios B. Ž. ir Klaipedos rajono apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus del Klaipedos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažinta kalta ir nubausta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. – 19 MGL dydžio (2470 Lt.) bauda; pagal BK 300 str. 1 d. – 18 MGL dydžio (2340 Lt.) bauda.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šios paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu – griežtesne bausme apimant švelnesne ir paskirta subendrinta bausme – 21 MGL dydžio (2730 Lt.) bauda.Iš B.

Ž. priteista nukentejusiojo R. G. naudai 2700 Lt. neturtines žalos atlyginimui.Išnagrinejusi byla, teiseju kolegijanustate: B. Ž. nuteista už tai, kad suklastojo tikra dokumenta bei apgaule savo naudai igijo svetima turta:2009 m. gruodžio men., ji dirbdama “duomenys neskelbtini” gydytoja-odontologe dantu protezavimui, turedama tycia apgaule igyti turtine teise, užsakymuose protezuoti dantis Nr. 74 ir 75, patvirtintuose 2007 m. sausio 2 d. Klaipedos rajono savivaldybes “duomenys neskelbtini” (toliau - “duomenys neskelbtini”) vyriausiojo gydytojo isakymu Nr. 5, dantu protezavimo paslaugu, suteiktu 2009 m. gruodžio men., apskaitos lape, R.

C. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90068 ir R. G. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90069, savo parašu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. R. C. suteike dantu protezavimo paslaugu už 3919,12 Lt., o R. G. suteike dantu protezavimo paslaugu už 5371,60 Lt., nors ji R. C. minetu laikotarpiu atliko dantu protezavimo paslaugu tik už 226,84 Lt., o R. G. atliko dantu protezavimo paslaugu už 466,36 Lt. Be to, šiuos neteisingus duomenis pateike “duomenys neskelbtini” administracijai.

Klaipedos teritorine ligoniu kasa, vadovaudamasi B. Ž. pateiktais ir tikroves neatitinkanciais duomenimis del atliktu dantu protezavimo paslaugu ikainiu, “duomenys neskelbtini” išmokejo 9290,72 Lt., kaip už R. C. ir R. G. suteiktas paslaugas. Nuo šios sumos, “duomenys neskelbtini” išmokejo B. Ž. 1270,97 Lt. atskaicius mokescius, kaip dali priedo prie darbo užmokescio už 2009 m. gruodžio men. Tokiu budu B. Ž. užsakyme protezuoti dantis R. C. Nr. 74 ir užsakyme protezuoti dantis R. G. Nr. 75, dantu protezavimo paslaugu, suteiktu 2009 m. gruodžio men., apskaitos lape, R.

C. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90068 bei R. G. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90069, savo spaudu ir parašu patvirtino neteisingus duomenis, t.y. suklastojo tikrus dokumentus, kuriu pagrindu apgaule igijo teise i 1270,97 Lt. suma, kuri jai buvo išmoketa 2009 m. gruodžio 31 d.Klaipedos rajono apylinkes prokuroras apeliaciniu skundu prašo Klaipedos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendi pakeisti del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes.

Paskirti B. Ž. pagal BK 300 str. l d. - 20 MGL dydžio bauda ir pagal BK 182 str. l d., - 25 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, jas apimant ir paskirti galutine subendrinta bausme 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas kaltinamajai B. Ž. baudos bausmes ir jas bendrindamas teisingai nurode BK nuostatas (BK 63 str. 1,2 ir 5 d. 1 p.,), taciau neteisingai jas pritaike. Be to teismas, nepakankamai atsižvelge i padarytu veiku pavojingumo laipsni, nusikalstamu veiku motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, tai, kad nebuvo nustatyta kaltinamosios atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, ir skyre per švelnia bausme.B.

Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipedos rajono apylinkes teismo nuosprendi ir nutraukti byla.Teigia, kad nepilnai atliktas ikiteisminis tyrimas, nes neapklaustas D. B.. Jo pavarde minima prokuroro kaltinime teisejo M. Martinaicio nuosprendyje, taciau D. B. ar jo atstovas teismo procese nedalyvavo ir jokiu parodymu nedave, kaltinimu nepateike. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo byloje, prokuroro kaltinime ivardinta liudytoja – Klaipedos teritoriniu ligoniu kasu vyr. specialiste A. S. nebuvo apklausta teismo proceso metu, nors ji yra vienintele nešališka liudininke ir labai svarbi.Apeliante pažymi, kad teismas nesivadovavo Informaciniu technologiju mokslu ir praktika ivertindamas sutuoktiniu R.

G. ir S. G. bei ivardinto D. B. parodymus ir kaltinimus, kad ji juos verte pasirašyti ant tušciu atspausdintu kompiuterio lapu, kur buvo parašyta suma 5000 lt. I “duomenys neskelbtini” kompiuteri yra ivesta speciali programa, kuri daro atitinkamus paskaiciavimus susijusius su dantu protezavimu. Ir jeigu duoti pasirašyti ant jau atspausdinto tušcio kompiuterio lapo, tai ta lapa su parašu reikia ikišti atgal i kompiuteri ir pataikyti nubrežti grafa po jau pasirašytais parašais. Minetu veiksmu absurdiškuma ivardijo savo parodymuose padejeja L.

R., kuri butent ir dirba su mineta specialia programa. Teismas neirode, kad buvo prievarta naudota sutuoktiniams Gasiunams, ju minimam D. B., pasirašant ant dokumentu.Be to, dirbti su mineta kompiuterine programa buvo apmokyta jos padejeja L. R.. Už dokumentu tvarkyma ji gaudavo papildoma atlyginima nuo 0,25 iki 0,5 etato kruvio. Teismas neirode, kas L. R. negavo papildomo užmokescio už dokumento tvarkyma. Tiriant jos padejejos L. R. itaka teismo ivardintam nusikaltimui, teismas nesivadovavo LR SAM Ministro nustatyta odontologo padejejos norma (žin. 1944, Nr. 63-12-13, 1998 Nr. 112-3099;

LR odontologu rumu istatymas žin., 2004, Nr. 4-35 ir kt.). Teismas vadovavosi “duomenys neskelbtini”, vadovavosi sukurta vyr. gyd. P. S. odontologo padejejos norma, kuri neparemta teisiniais aktais, galimai palanki L. R. išsisukti nuo atsakomybes. L. R. jau yra teista už dantu protezavimo dokumentacijos klastojima.Apeliaciniam skunde nurodoma, kad teismas, del jos paruošimo tinkamumo R. ir S. G. dantu protezavimui, nesivadovavo LR SAM Ministro sakymo 2002 m. sausio 28 d. Nr. 58 4 punktu. LR odontologijos praktikos istatymo žin., 1996, Nr. 95-855; 2004 Nr. 4-36, 11 str., kur numatyta, kad odontologijos praktikos kontrole yra vykdoma LR nustatytu teises aktu tvarka.

Todel “duomenys neskelbtini” vyr. gydytojas P. S. sudaryta komisija vien iš jo pavaldiniu, neturi juridines teises vertinti jos kompetencijos, nes tuo nusižengiama LR SAM Ministro isakymams ir istatymams, nustatytiems teises aktu tvarka. Taip pat nera teisiškai irodytos ir pagristos R. ir S. G. pretenzijos jos profesinei kompetencijai.Apeliantes nuomone teismas, ivertindamas R. G. sveikatos sutrikimus ir ligas nesivadovavo medicinos mokslu ir praktika, bet remesi išsakytomis R. G. fantazijomis. Teismas neirode, kad R. G. protezavimo metu nebuvo naudojami nuskausminamieji medikamentai, o tik galvoja kaip taip galejo buti.

Teismo galvojimas neturi jokio teisinio pagrindo priteisti 2770 Lt. neturtines žalos atlygi. Teismo neargumentuotas ir irodymo neturincias R. G. kancias, atseit patirtas nuo odontologiniu proceduru, duoda pagrindo itarti, kad teismas pats asmeniškai suinteresuotas pinigais. Nurodoma, kad teismas nesivadovavo žmogiškumu ir netaike lengvinanciu aplinkybiu. Apeliante dirba 31 metus, pajamos apie 2000 Lt. Išsituokusi, padeda sunui ir ligotai mamai. Todel išsimoketi teismo priteistos sumos per 4 men. galimybes neturi. Apeliante tvirtina, kad R.

G. pripažinimas nukentejusiuoju yra nepagristas ir neturi teisinio pagrindo, jam neturtine žala nebuvo padaryta.B. Ž. pateike atsikirtima i Klaipedos rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda ir prašo ji atmesti. Prokuroras ir nukentejusysis R. G. prašo prokuroro skunda patenkinti, o nuteistosios skunda atmesti. Nuteistoji ir jos gynejas prašo nuteistosios skunda patenkinti, o prokuroro skunda atmesti. Klaipedos rajono apylinkes prokuroro ir nuteistosios B. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Del kaltesApeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, ivertinusi byloje surinktus irodymus, konstatuoja, kad B.

Ž. nuteista pagristai ir jos kalte yra irodyta pirmosios instancijos teismui vadovaujantis istatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinejus visas bylos aplinkybes. Pagal BK 300 str. 1 d., butina nustatyti kaltininko tiesiogine tycia, kad jis suvokia pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, supranta, kad suklastoja tikra dokumenta, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka samoningai, nori taip veikti. Kolegija pažymi, kad iš pacios nuteistosios parodymu aiškiai matyti, kad nuteistoji suprato, kad klastoja dokumentus ir tai dare tycia. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme apklausiama del pareikšto kaltinimo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R.

G. ir R. C. dantu protezavimo užsakyme protezuoti ji pasiraše, kad šiems asmenims pabaigti protezavimo darbai, nors jie faktiškai atlikti nebuvo ir net gi paaiškino motyva - tai padare tik del to, kad jos darbovietes administracija, konkreciai vyr. gydytojas Serapinas, verte jai parodyti ataskaitoje kuo daugiau darbu, kad gydymo istaiga gautu kuo daugiau pinigu iš ligoniu kasos ( t. 2, b. l. 99, b. l. 8-9). Kad B. Ž. samoningai ir tycia klastojo dokumentus, patvirtina ir R. C. ambulatorineje korteleje jos padaryti irašai apie atliktus darbus bei kad protezas R.

C. atiduotas, nors B. Ž. tuo metu nedirbo, turejo nedarbingumo lapeli ir negincijamai nustatyta, kad R. C. protezas tikrai nebuvo atiduotas.  Iš byloje esanciu kitu irodymu matyti, kad B. Ž., siekdama apgaule igyti turtine teise užsakymuose protezuoti dantis Nr. 74 ir 75, dantu protezavimo paslaugu, suteiktu 2009 m. gruodžio men. apskaitos lape, R. C. ambulatorinio gydimo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90068 ir R. G. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90069, savo parašu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

R. C. suteike dantu protezavimo paslaugu už 3919,12 Lt., o R. G. suteike dantu protezavimo paslaugu už 5371,60 Lt., nors realiai ji R. C. minetu laikotarpiu atliko dantu protezavimo paslaugu tik už 226,84 Lt., o R. G. atliko dantu protezavimo paslaugu už 466,36 Lt. (t. 1, b. l. 21; 39; 62; 103-104). Atlikdama šiuos veiksmus B. Ž. veike tiesiogine tycia, t. y. suprato, kad klastoja tikrus dokumentus, ir norejo taip veikti, apgaule igyti turtine teise t.y. dali priedo prie darbo užmokescio. Kolegija sutinka su apylinkes teismo padaryta išvada, kad B.

Ž. iš dalies neigdama savo kalte, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes už padarytas veikas, o taip pat, nori sušvelninti realiai kilusias neigiamas pasekmes. Pagal BK 182 str. 1 d. sukciavimas – tai savo ar kitu naudai svetimo turto ar turtines teises igijimas, turtines prievoles panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukciavimo, kaip nusikaltimo, esme yra apgaules panaudojimas, del ko svetimas turtas ar turtine teise igyjama, turtine prievole panaikinama ar išvengiama neteisetai. Apgaule sukciavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo budas.

Apgaule – tai turto savininko, teiseto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas del kaltininko turimos tariamos teises i turta arba del jo ketinimu, ir tokiu budu „privertimas“ ji perduoti turta kaltininko ar treciuju asmenu nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaule sukciavime turi buti esmine, t. y. suklaidinimas turi tureti lemiama itaka asmens apsisprendimui del turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturejo lemiamos itakos asmens apsisprendimui perduoti turta, tokia apgaule nedaro veikos sukciavimo nusikaltimu.Kvalifikuojant B.

Ž. veiksmus pagal BK 182 str. 1 d., yra inkriminuotas vienas alternatyvus sukciavimo požymis – turtines teises igijimas. Kolegija, vertindama byloje ištirtus irodymus daro išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai pagristai buvo inkriminuotas toks sukciavimo požymis kaip turtines teises igijimas apgaule. Teiseju kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 “Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 4 p. konstatuota, kad teises i svetima turta igijimas sukciavimo budu yra tada, kai kaltininkas apgaule isigyja ivairius dokumentus, kuriuose itvirtinta teise kaltininkui gauti svetima turta, juo naudotis ir disponuoti, arba panaikinta jo turtine prievole.

Byloje pagristai nustatyta, kad nuteistoji B. Ž., suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateike “duomenys neskelbtini” administracijai, kuriu pagrindu Klaipedos teritorine ligoniu kasa PSCS išmokejo 9290,72 Lt., o nuo šios sumos PSCS išmokejo B. Ž. 1270,97 Lt., kaip dali priedo prie darbo užmokescio (t. 1 b. l. 120-125). Tokiu budu, B. Ž. apgaule igijo turtine teise, todel jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.Nukentejusieji R. G. ir R. C. kaip matosi iš dokumentu, pasiraše, kad dantu protezus gavo, nors realiai ju nebuvo gave.

R. G. parode, jog B. Ž. paaiškino, jog taip poliklinika iki metu pabaigos gaus papildoma finansavima iš ligoniu kasu bei greiciau bus dantu protezai (t. 2 b. l. 101). R. C. taip pat praše paaiškinti apie darbu suma, taciau B. Ž. liepe pasirašyti (t. 2 b. l. 102). Nukentejusiaisiais netiketi ir nesiremti ju parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi ju parodymai atitinka kita bylos medžiaga. Iš dantu protezavimo paslaugu, suteiktu 2009 m. gruodžio men. apskaitos lapo matyti, kad B. Ž. nurode, jog užbaige dantu protezavima 10 pacientu, tarp kuriu nurodyti R.

G. (atlikta paslaugu už 5371,60 Lt.) ir R. C. (atlikta paslaugu už 3919,12 Lt. Šiuos duomenis B. Ž. patvirtino savo parašu (t. 1 b. l. 62). Iš dantu protezu ir su ju gamyba susijusiu gaminiu perdavimo-priemimo registravimo žurnalo matyti, kad R. G. pirmieji gaminiai dantu protezavimui buvo užsakyti tik 2009 m. gruodžio 24 d., o R. C. gaminiai dantu protezavimui buvo užsakyti atitinkamai 2009 m. lapkricio 5 d. ir 2009 m. lapkricio 18 d. (t. 1, b. l. 183-186 ). R. G. pasiraše, kad proteza gavo, nors realiai jis net nebuvo užsakytas.

Šiuo atveju nera svarbu nustatyti, ar buvo pasirašyta ant tušcio lapo ar jis pasiraše suklastota dokumenta. Apeliante nurodo, kad dirbti su specialia kompiuterine programa buvo apmokyta jos padejeja L. R.. Už dokumentu tvarkyma ji gaudavo papildoma atlyginima nuo 0,25 iki 0,5 etato kruvio. Taip pat teigiama, kad tiriant jos padejejos L. R. itaka teismo ivardintam nusikaltimui, teismas nesivadovavo LR SAM Ministro nustatyta odontologo padejejos norma (žin. 1944, Nr. 63-12-13, 1998 Nr. 112-3099; LR odontologu rumu istatymas žin., 2004, Nr. 4-35 ir kt.).

Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro isakyma „Del Lietuvos Medicinos normos MN 24:2007 „Gydytojo odontologo padejejas. Teises, pareigos, kompetencija ir atsakomybe“ odontologo padejejas privalo teikti gydytojo odontologo padejejo odontologine pagalba neviršydamas savo profesines kvalifikacijos kompetencijos ribu. Nagrinejamu atveju L. R. atliko savo darbines funkcijas t.y. tvarke dokumentus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu nenustatyta jokiu nuskalstamu veiksmu, kuriuos galejo atlikti L.

R. atlikdama savo darbines funkcijas. Vien tai, jog L. R. buvo teista už dokumentu klastojima neirodo pastarosios neteisetu veiksmu. Nustatyta, kad nuteistoji pasiraše R. C. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90068 ir R. G. ambulatorinio gydymo apskaitos korteleje Nr. B. Ž. 90069 ir savo parašu patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. R. C. suteike dantu protezavimo paslaugu už 3919,12 Lt., o R. G. suteike dantu protezavimo paslaugu už 5371,60 Lt. ir šiu dokumentu pagrindu L.

R. užpilde ir pateike B. Ž. pasirašyti dantu protezavimo paslaugu, suteiktu 2009 m. gruodžio men., apskaitos lape ir B. Ž. jame pasiraše, žinodama, kad R. C. ir R. G. protezavimo neatliko. Be to, net jei ir butu nustatyta, kad prie dokumentu klastojimo prisidejo L. R. ar koks nors kitas asmuo, tai B. Ž. atsakomybes nepalengvintu, o atvirkšciai, galetu pasunkinti, nes veikos tada galetu buti kvalifikuojamos esant sunkinanciai aplinkybei – padarytos bendrininku grupe. Apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik del tu asmenu, kurie padave apeliacinius skundus ar del kuriu tokie skundai buvo paduoti.

Pabloginti nuteistojo padeti apeliacines instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai del to yra prokuroro ar nukentejusiojo skundas ( BPK 320 str. 3 ir 4 d.). Apeliantes prašymu kolegijos posedyje apklaustas liudytojas D. B. parode, kad jis gydesi toje pacioje gydymo istaigoje pas B. Ž. ir pateikus L. R., pasiraše ant tušcio lapo. Ant kokio lapo pasiraše D. B., jokiu duomenu byloje nera ir šie parodymai irodomosios reikšmes, sprendžiant apeliantes kaltes klausima neturi ir pagristai pirmosios instancijos teismas šio liudyto neapklause. Tuo labiau, kad pati B.

Ž. teige, jog ambulatorinio gydymo apskaitos kortele yra pildoma kompiuteriu, todel pasirašyti jos ir veliau kompiuteriu atspausdinti nera galimybes. Analogiškai kolegijos nuomone nebuvo pagrindo apklausti ir liudytoja A. S., kuri nežino, kas pasiraše dokumentus, del kuriu suklastojimo nuteista apeliante. Kokias reikšmingas bylai aplinkybes gali parodyti ši liudytoja, apeliante nenurode. Liudytojos A. S. parodymais apkaltinamasis nuosprendis nera grindžiamas, kaip matosi iš A. S. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu, ji jokiu teisinanciu apeliante aplinkybiu neparode, atvirkšciai, patvirtino, kad gydymo istaigos privalo pateikti ataskaita tik apie užbaigtus protezavimo darbus ( t. 1, b. l. 158).

Del bausmes Apeliacines instancijos teismas sutinka su Klaipedos rajono apylinkes prokurroro apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkes teismas teisingai nurode, bet neteisingai pritaike BK 63 str. 1,2 ir 5 d. 1 p. nuostatas. Subendrinant apemimo budu griežtesne bausme turejo apimti švelnesne ir galutine subendrinta bausme turejo prilygti griežciausiai iš paskirtu už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Nagrinejamu atveju subendrinta galutine bausme turi buti 19 MGL (2470 Lt.).Del baudu dydžio tiek prokuroro, tiek nuteistosios apeliaciniai skundai atmestini.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašydamas skirti nuteistajai nedaug didesne ( 25 MGL dydžio vietoje 19 MGL ) bauda, argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, neatsižvelge i tai, kad nebuvo nustatyta B. Ž. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Nuteistoji B. Ž. savo skunde teigia, kad teismas nesivadovavo žmogiškumu ir neatsižvelge, kad jos pajamos yra tik apie 2000 Lt., išsituokusi, padeda sunui ir ligotai mamai, todel sumoketi teismo priteistos sumos per 4 menesius galimybes neturi.

BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti jam galimybe daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. BK 47 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymu Nr. VI11-1968 redakcija) numato, kad už viena nesunku nusikaltima teismas gali skirti bauda nuo 1 MGL iki 100 MGL. Savo sprendima apylinkes teismas pakankamai motyvavo, atsižvelge i nusikaltimu pobudi, pavojinguma ( tycia padare du nesunkius nusikaltimus) lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, kaltinamosios asmenybe ( neteista, dirba).

Apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas bausmes skyrima reglamentuojancias nuostatas taike tinkamai ir nuteistajai B. Ž. paskyre teisinga bausme. Bausme nei savo rušimi, nei dydžiu nera aiškiai per švelni, todel jos griežtinti nera pagrindo. Nuteistosios argumentai del bausmes griežtumo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas B. Ž. skyre bauda ir jos dydi nustate žymiai mažesni nei bausmes rušies vidurkis, todel teigti, jog skirta bausme aiškiai per griežta, nera pagrindo. Nors apeliante užsimena, kad jos sunki turtine padetis, išlaiko sunu, padeda savo motinai, taciau tai nera pagrindas švelninti ir taip pakankamai švelnia bausme.

Jei B. Ž. per nustatyta teismo 4 menesiu termina sumoketi baudos neturi galimybes, ji turi teise prašyti nuosprendi priemusio teismo, kad šis terminas butu pailgintas. Del civilinio ieškinioApeliante tvirtina, kad R. G. pripažinimas nukentejusiuoju yra nepagristas ir neturi teisinio pagrindo, neturtine žala R. G. priteista nepagristai. Apeliacines instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantes argumentais del neturtines žalos dydžio. Nukentejusiuoju pripažistamas asmuo, kuriam nusikalstama veika padare fizines, turtines ar moralines žalos ( BPK 28 str.).

BPK 109 str. itvirtina asmens, del nusikalstamos veikos patyrusio turtines ar neturtines žalos, teise pareikšti civilini ieškini itariamajam, kaltinamajam arba už itariamojo ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytas atvejais. Taigi, asmuo, patyres neturtine žala del nusikalstamos veikos turi teise reikalauti padarytos neturtines žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobudžio nusikalstama veika mineta žala buvo padaryta.

Nagrinejamu atveju apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad B. Ž. suklastojo dokumentus ir del to nepagristai gavo didesni darbo užmokesti, negu jai faktiškai priklause. R. G. savo 100 000 Lt civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo argumentavo tuo, kad jis buvo ižeidinejamas, su juo buvo grubiai elgiamasi, del to, kad nebuvo laiku ideti protezai, negalejo valgyti normalaus maisto, maitinosi košemis, netinkamai nušlifuoti dantys skauda iki šiol ( t.1, b. l. 129-130). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge, B.

Ž. yra nuteista ne už tai, jog netinkamai atliko gydyma ar ji vilkino, o už tai, kad suklastojo dokumentus, neteisingai juose nurodydama, kad R. G. ir kitam nukentejusiajam atliko protezavimo darbus, nors šiu darbu nebuvo pabaigusi. Byloje nera jokiu duomenu, kad B. Ž. tycia vilkino R. G. gydyma. Apylinkes teismas nepagristai konstatavo, jog del B. Ž. nusikalstomu veiksmu nukentejusysis R. G. patyre fizini skausma, remdamasis spejimu, kad R. G. dantu šlifavimo darbus B. Ž. galejo atlikti be nuskausminamuju vaistu, nors del šiu aplinkybiu B.

Ž. nebuvo kaltinama ir tai nebuvo bylos nagrinejimo dalykas. Nukentejusysis R. G., sužinojes, kad dokumentuose melagingai nurodyta, kad jam atlikti dantu protezavimo darbai, nors jie pabaigti nebuvo, be abejones, patyre nemalonius išgyvenimus ir stresa, taip patirdamas atitinkama neturine žala, taciau byloje nera jokiu duomenu, kad tai kaip nors butu paveike jo sveikata ar sukele kokius nors kitus padarinius ar fizini skausma. Atsižvelgusi i išdestytas aplinkybes, kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. išdestyta neturtines žalos samprata, CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo bei protingumo ir sažiningumo kriterijais, priteista neturtine žala R.

G. mažina iki 300 Lt. Teiseju kolegija kitu apeliantes B. Ž. skundo argumentu ( del R. G. smurto jos atžvilgiu ir jo atsakomybes, R. G. psichines sveikatos, B. Ž. neišmoketo darbo užmokescio, jos bendradarbiu atsakomybes, jos skundu ivairioms instancijoms sprendimo eigos) nenagrineja, nes šie argumentai nera tiesiogiai susije su šioje byloje irodinetinomis aplinkybemis, nereikšmingi ir nevertintini. Klaipedos rajono apylinkes teismo nuosprendis keiciamas, nes teismas bendrindamas paskirtas bausmes netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei netinkamai išsprende civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., nusprendžia:

Klaipedos rajono apylinkes teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendi pakeisti.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., B. Ž. pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, griežtesnei bausmei apimant švelnesne ir paskirti galutine subendrinta bausme – 19 MGL dydžio bauda (2470 Lt.).Nukentejusiajam R. G. iš B. Ž. priteista 2700 Lt. neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 300 Lt. Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke                                                            Rasa Valentiniene Teisejai                                                                     Dalius Jocys                                                                                        Linas Pauliukenas