2022-12-07 Nr. AB-29921-3-61-3-01161-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-677-415-2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atliekant bausmę Vilniaus PN, 2020 m. lapkričio 16 d. iš jo buvo paimta skalbti jo asmeninė patalynė, kuri po skalbimo dingo. Jis iš karto kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri paaiškino, jog patalynė dingo ir jos yra ieškoma. Jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam reikia dažnai keisti patalynę. Be patalynės pareiškėjui tenka gyventi iki šiol, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjui būtų grąžinta jo patalynė. Dėl to jis jaučia įtampą, nerimą, stresą, negali normaliai išsimiegoti, nes dažnai miega tiesiog be patalynės ant antklodės, čiužinio ir pagalvės. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant jo turto saugumo, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pablogėjo sveikata.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos), Vilniaus PN nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams yra išduodama: antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.), patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (2 kompl.), rankšluosčiai (2 vnt.). Vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normų 3 punktu, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, buvo išduota antklodė, čiužinys, pagalvė. Nuteistiesiems, neturintiems asmeninės patalynės, ši yra išduodama, vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Vilniaus PN administracijos duomenimis, pareiškėjui nebuvo pagrindo išduoti patalynės komplektą.

4.2. Vilniaus PN nuteistųjų drabužių skalbimas vykdomas vadovaujantis įstaigos direktoriaus patvirtintu skalbyklos grafiku bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Kiekvieną savaitę, grafike numatytomis dienomis iš nuteistųjų paimami skalbti asmeniniai drabužiai, patalynė, rankšluosčiai. Minėti skalbiniai ta pačią dieną gražinami išskalbti ir išdžiovinti. Dėl skunde minimų aplinkybių, t. y. neva negražintos skalbti paimtos pareiškėjo patalynės Vilniaus PN administracija kreipėsi į Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso skalbyklos darbuotoją, kuris, reaguodamas į situaciją, asmeniškai apklausė nuteistuosius, iš kurių buvo imami skalbiniai, tačiau nė vienas nuteistasis pretenzijų neišsakė. Visi kiti skalbimai (nuo skunde minimos datos) vyko sklandžiai, skundų dėl negrąžinamų skalbimui paimtų daiktų Vilniaus PN administracija iš nuteistųjų, taip pat ir iš pareiškėjo, negavo.

4.3. 2021 m. gegužės 13 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 40 vykdytos kratos metu buvo pastebėta, kad pareiškėjo lova buvo tvarkingai paklota, ant lovos matėsi tvarkinga ir švari patalynė. Taip pat buvo rasta pareiškėjui priklausanti dar viena paklodė, pagalvės užvalkalai. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl negrąžintos skalbti paimtos patalynės ir miegojimo be patalynės 6 mėnesius yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir turėtų būti vertinami kritiškai. Pakartotinų skundų / prašymų dėl patalynės Vilniaus PN administracija iš pareiškėjo negavo. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.

4.4. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šių aplinkybių pareiškėjas neįrodė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta pareiškėjo teisė turėti patalynės komplektą, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 dalimi.

7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. buvo paimta skalbti pareiškėjo asmeninė patalynė, kuri po skalbimo Vilniaus PN dingo. Pareiškėjas dėl dingusios patalynės su skundu 2020 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri pareiškėją 2020 m. gruodžio 17 d. informavo, kad per neatidumą pareiškėjo patalynė buvo atiduota į kitą gyvenamojo korpuso kamerą ir ją radus pareiškėjui bus grąžinta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kada patalynė atsirado ir buvo grąžinta pareiškėjui, pareiškėjas daugiau skundų Vilniaus PN nėra teikęs. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjo gyvenamojoje kameroje vykdytos kratos metu buvo pastebėta, jog pareiškėjo lova buvo tvarkingai paklota, ant lovos matėsi tvarkinga ir švari patalynė, bei rasta pareiškėjui priklausanti dar viena paklodė, pagalvės užvalkalai.

8. Teismas darė išvadą, kad dėl neapdairių Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dingus jo asmeniniams daiktams – patalynei.

9. Įvertinęs pažeidimo mastą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

III. 10. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismo sprendimas yra neteisingas dėl neatlygintos neturtines žalos bei neteisingai konstatuotų faktų, todėl turėtų būti pakeistas. Teismas teisingai konstatavo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. iš pareiškėjo buvo paimta jo nuosava patalynė ir atsakovas po skalbimo jos negrąžino. Tačiau pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nenustatyta, kada atsakovas rado pareiškėjo patalynę ir ją gražino ir koks terminas buvo praėjęs. Atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad surastų ir grąžintų pareiškėjui priklausančią patalynę ir nepateikė jokių duomenų, kad ją pareiškėjui būtų grąžinęs, nors apie jos dingimą buvo pranešta tinkamai. Atsakovas galėjo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus ir surasti pareiškėjui priklausantį turtą, tačiau nesistengė ištaisyti savo padarytos klaidos ir tik vėliau žodžiu pranešė, kad, radęs patalynę, išskalbs ir grąžins. Nepaisant to, kad pareiškėjas liko be nuosavos patalynės, atsakovas neaprūpino patalyne pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnį. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus.

11.2. Be patalynės pareiškėjui teko gyventi apie pusę metų, kol kiti nuteistieji jam davė paklodę, pagalvės užvalkalą, per ilgą laiką pareiškėjas surinko beveik visą patalynės komplektą. Dėl šių nepatogumų pareiškėjui sutriko visavertis gyvenimas, buvo priverstas nuolat kęsti baimę, jautėsi pažemintas, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, dažnai jam teko miegoti su rūbais, nes neturėjo galimybės pasikeisti patalynę. Kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), jam rekomenduojama patalynę keisti dažniau nei kitam nuteistajam, bet atsakovas ignoravo pareiškėjo teises, teisėtus interesus bei lūkesčius. Dėl nurodyto kalinimo netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis, patirtų išgyvenimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų negrąžinant iš pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. paimtos skalbti asmeninės patalynės, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad buvo pažeista Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta pareiškėjo teisė turėti patalynės komplektą, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

17. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą tikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas iki šiol (apeliacinio skundo padavimo dienos) nesiėmė jokių veiksmų, kad surastų ir grąžintų pareiškėjui priklausančią patalynę ir nepateikė jokių duomenų, kad ją pareiškėjui būtų grąžinęs, tikrinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi teisinės reikšmės.

18. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti.

20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. buvo paimta skalbti pareiškėjo asmeninė patalynė, kuri po skalbimo Vilniaus PN dingo. Pareiškėjas dėl dingusios patalynės su skundu 2020 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri pareiškėją 2020 m. gruodžio 17 d. informavo, kad per neatidumą pareiškėjo patalynė buvo atiduota į kitą gyvenamojo korpuso kamerą ir ją radus pareiškėjui bus grąžinta. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, kada patalynė atsirado ir buvo grąžinta pareiškėjui, pareiškėjas daugiau skundų Vilniaus PN nėra teikęs. 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjo gyvenamojoje kameroje vykdytos kratos metu buvo pastebėta, jog pareiškėjo lova buvo tvarkingai paklota, ant lovos matėsi tvarkinga ir švari patalynė, bei rasta pareiškėjui priklausanti dar viena paklodė, pagalvės užvalkalai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad dėl neapdairių Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dingus jo asmeniniams daiktams – patalynei. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad buvo pažeista Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta pareiškėjo teisė turėti patalynės komplektą.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

25. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį ir trukmę, tai, kad atsakovas neįrodė, jog nuo pareiškėjo asmeninės patalynės paėmimo skalbti (2020 m. lapkričio 16 d.) iki skundo teismui padavimo (pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 5)), t. y. apie 3 mėnesius, pareiškėjas galėjo naudotis kitu patalynės komplektu, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti pripažintina 100 Eur suma.

27. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys