c569229e-8da8-4e4b-8bb1-260cfa952eb2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4585-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00677-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-06-18 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 205-206 kamerose, kuriose gyveno nuo 3 iki 4 asmenų. Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei numato teisės aktai.

Patalpų plotÄ mažino jose esantys baldai ir kitas inventorius. Nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis. Atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu darant asmens kratÄ ir daiktų apžiÅ«rÄ tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ , didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ . Nurodė, jog duÅ¡uose ir tualetuose nėra rankenų, nepritaikyta neįgaliems asmenims.

Sunku nuvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį, kiemelyje per lietų bÅ«na pilna vandens, kadangi nėra kur nubėgti. Teigė, jog 205 palatoje tualete nebuvo rankenos. Taip pat pažymėjo, jog juda tik su vežimėliu, todėl sunku įvažiuoti į tualetÄ , per siauras įvažiavimas. Todėl tenka įeiti į vidų, tačiau jam yra sutrikusi koordinacija, todėl dažnai nukrenta. Patyrė įvairių traumų. 206 palata taip pat nepritaikyta neįgaliems asmenims. Lovoje nėra atitvarų, todėl ne kartÄ buvo iÅ¡kritęs. Negalėdavo patekti pas daktarus, kadangi buvo kitame aukÅ¡te, tai jį tiesiog užtemdavo laiptais.

Sunku patekti į pasivaikščiojimo kiemelį. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 55–60) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Ligoninėje yra gydomas nuo 2017-05-25 206 kamerų tipo patalpoje (plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,73 kv. m, duÅ¡o plotas 1,32 kv. m bei trys vieno aukÅ¡to lovos). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas užtikrinamas per langus, palatose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis teisės aktuose numatytas normas. 2018-07-23 buvo atliktas 206 kameroje tyrimas ir buvo nustatyta, jog kameroje yra sudaryta galimybė patalpÄ iÅ¡vėdinti, dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktuose numatytų normų (siekė 133 lx), temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Pažeidimai buvo pašalinti. Nurodė, jog dyzelinis generatorius automatiškai įsijungia, tik esant elektros srovės sutrikimams, tam kad būtų užtikrinamas nuolatinis elektros tiekimas Ligoninėje, o kitu metu jis elektros netiekia, todėl triukšmo nekelia. Ligoninės teritorijoje yra draudžiama rūkyti. Pareiškėjas neįvardina kokie pareigūnai ir kada su juo netinkamai elgėsi. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamai atliekamų kratų atmestini. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais.

Nurodė, jog neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Nurodė, jog neįgaliems nuteistiesiems judantiems tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti. Ligoninė 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpos.

Sanitariniame mazge buvo įrengtas atlenkiama ir stacionari atrama. Neįgaliųjų reikalų departamentas 2018-04-04 lankėsi Ligoninėje ir nustatė, jog fizinė aplinka nuteistiems neįgaliems asmenims yra pritaikyta pakankamai. Ligoninė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl akių nesikreipė į gydytojus bei pareiÅ¡kėjo bendra bÅ«klė stabili be dinamikos atžymi palengvėjimÄ dėl kojų raumenų traukulių. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu, buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25 buvo laikomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus (13D3p korpusas) 206 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,73 kv. m, dušo plotas 1,32 kv. m. Nurodė, jog patalpoje yra trys vieno aukšto lovos (b. l. 61, 65). Vienam asmeniui patalpoje teko 8,75 kv. m ploto. Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo laikomas 205 ir 206 palatoje bei gyveno kamerose nuo 3 iki 4 asmenų. Atsakovės pateikta asmens kameros kortelė patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017-05-25 gyveno 206 kameroje.

PareiÅ¡kėjas kitų patvirtinančių duomenų nepateikė, jog jis gyveno ginčo laikotarpiu ir 205 kameroje, nenurodė ir laikotarpio kada gyveno 205 kameroje bei nenurodė asmenų su kuo gyveno kameroje. Todėl teismas remiasi atsakovės pateiktais duomenimis ir sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25) gyveno 206 kameroje. PareiÅ¡kėjas gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose įrengtas gyvenamÄ sias vietas. Skunde nurodė, jog kameroje gyveno nuo 3 iki 4 asmenų.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo 206 kameroje buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiÅ¡kino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Å ių abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovės atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu.

Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 206 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto Ligoninės patalpose ginčo laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad didelę kamerų gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Teismas pažymi, kad į Taisyklių 111.4 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose buvo Å¡alta, drėgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo (natÅ«ralaus). Nurodė, jog rÅ«kantieji buvo laikomi su nerÅ«kančiais asmenimis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 17 punktÄ , asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi būti 35 - 65 proc., oro temperatūra - ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Higienos norma HN 134:2015 natūralaus apšvietimo normos nereglamentuoja. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų natūralus apšvietimas užtikrintas per langus. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikta foto nuotrauka (b. l. 76). Iš palatos fotonuotraukų matyti, kad kameros vėdinamos natūraliai per atveriamus langus, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės gyvenamosiose patalpose, taip pat nustatyta, kad natūralus apšvietimas patenka per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-07-26 patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-4921 (b. l. 73–75) matyti, kad 2018-07-23 buvo atliktas 206 kamerų tipo patalpos patikrinimas. Nustatyta, kad Å¡ioje patalpoje yra sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langus bei įrengta tiekiamoji-iÅ¡traukiamoji mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Patalpoje ant sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nepastebėta, tarakonų bei graužikų taip pat nėra.

Buvo nustatyta, jog dirbtinis apšvietimas neatitinka Higienos norma HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, o natūralus apšvietimas atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus (siekė 1,55 proc.). Taipogi buvo nustatyta, jog palatoje temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. Grįžtamosios kontrolės metu 2018-11-16 buvo nustatyta, jog pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 66–72). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ . Taigi, Å¡iuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , pirmiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ , draudžiama rÅ«kyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012). PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog rÅ«kantieji Ligoninėje laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas Ligoninėje, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, įstaigoje yra iÅ¡kabinti praneÅ¡imai, draudžiantys Ligoninėje rÅ«kyti (b. l. 79–80). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti įstaigos patalpose (žr.

LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , jog kiti nuteistieji Ligoninėje rÅ«ko, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninėje kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (patalpose Å¡alta ir purvina). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai.

Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedÅ«ros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiÅ¡kėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl Ligoninės patalpų nepritaikymo neįgaliesiems. Nurodė, kad kameros sanitarinis mazgas, duÅ¡o patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra pritaikyti turintiems judėjimo problemÄ (sunku nuvažiuoti į kiemelį). Sunku patekti pas gydytojus, nes jų kabinetai yra antrame aukÅ¡te. Pateikti teismui medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio ir kiti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nevaikÅ¡to, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja prilaikomas, atsisėda pats (b. l. 18–26) Atsakovės atstovas nurodė, kad Ligoninė siekdama užtikrinti neįgaliesiems tinkamas gyvenimo sÄ lygas 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Sanitariniame mazge buvo įrengtos atlenkiamos ir stacionarios atramos. Kita vertus Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina nuteistieji (suimtieji). Ligoninės patalpų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamÄ patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploatacijÄ , esant bÅ«tinumui, organizuoja ir atlieka jų remontÄ .

Nurodė, jog Ligoninėje neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka su liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Be to, neįgaliems nuteistiesiems, kurie juda tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos (b. l. 81, 82).

PareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Neįgaliųjų reikalų departamentÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas 2018-04-04 lankėsi Ligoninėje ir vertino fizinės aplinkos pritaikymÄ bei teikiamas paslaugas nuteistiems neįgaliesiems Å¡ioje įstaigoje. Departamento atstovai, įvertinę faktinę situacijÄ nustatė, kad: „Fizinė aplinka nuteistiems neįgaliesiems Å¡ioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai: įrengtas liftas, pritaikyti vonios/ tualeto kambariai su ranktÅ«riais ir pagalbos iÅ¡kvietimo sistema), yra galimybė pasinaudoti pagalbininkų - įstaigos darbuotojų paslaugomis, ypač sunkiems ligoniams užtikrinamos paslaugos reanimacijoje.

Atitinkamuose įstaigos skyriuose budi medikai ir priežiūros personalas <...> Bendrai visa esama aplinka orientuota į įstaigos teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“. Taip pat Departamentas akcentavo, kad „negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalumu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų“ (Departamento 2018-04-16 raštas Nr. (1.13.)-SD-763 (b. l. 63, 64)). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažyma Nr. 4D-2018/1-309 patvirtina, jog 2018-03-28 ir 2018-05-02 Seimo kontrolieriaus įgaliotos patarėjos atliko patikrinimus Ligoninėje ir patikrinimų metu 206 palatoje nustatė, jog yra dvi atskiros patalpos, t. y., dušo patalpa ir tualetas.

ApžiÅ«rėjus jas, vizualiai nustatyta, jog abiejų patalpų durys yra per siauros, kad pro duris įvažiuotų neįgaliojo vežimėlis. DuÅ¡o patalpoje nėra ranktÅ«rių, lentynėlės, suoliuko. Tualeto patalpoje yra įrengti ranktÅ«riai, tačiau į Å¡iÄ patalpÄ neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti neįmanoma. DuÅ¡o ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka STR reikalavimų, Å¡ios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiÅ¡kai, tinkamai ir oriai pasirÅ«pinti asmens higiena, yra žeminamas jų orumas.

Konstatavo, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ ir palengvinti judėjimÄ , į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi bÅ«ti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius konstatavo, jog L. L. teisės į aplinkos prieinamumÄ nėra (nebuvo) tinkamai užtikrinamos, todėl L. L. skundas dėl netinkamo aplinkos prieinamumo asmenims, turintiems judėjimo negaliÄ , pripažintas pagrįstu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui rekomendavo imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Ligoninės palatoje Nr. 206 esančios sanitarinės patalpos, t. y., tualetai ir duÅ¡ai, nėra pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negaliÄ , nustatyti dėl susidariusios situacijos atsakingus asmenis; iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kitos Ligoninės palatos tinkamai pritaikytos žmonių su negalia poreikiams; imtis priemonių, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 14 punktu, Ligoninės direktoriui rekomenduoja: imtis priemonių užtikrinti tinkamÄ LAVL aplinkos pritaikymÄ judėjimo negaliÄ turintiems asmenims, taip pat ir aprÅ«pinant palatas stalais; imtis priemonių ir pritaikyti sanitarines patalpas palatose, kuriose yra laikomi asmenys turintys judėjimo negaliÄ taip, kad jie galėtų savarankiÅ¡kai, tinkamai ir oriai pasirÅ«pinti asmens higiena; imtis priemonių ir pritaikyti pandusÄ , vedantį į pasivaikščiojimų kiemelius, pagal STR reikalavimus (Å¡ios pažymos 14 punktas), kad neįgalÅ«s asmenys galėtų saugiai juo naudotis (žr. www.kalejimudepartamentas.lt › 4d-2018-1-309-3d-2577, 2018-09-21).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio raštu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai nurodė, jog pastate 13D3p remontas atliktas 2016-09-05. Pastate sumontuotas liftas, atliktas visų patalpų dažymas, įrengta 2 vietų 207 kamerų tipo palata su pilnai pritaikytu sanitariniu mazgu asmenims su negalia (įrengtos atramos, rankenos, pagalbos iškvietimo sistema, praplatintos sanitarinio mazgo durys), 3 vietų 206 kamerų tipo palata su iš dalies pritaikytu sanitariniu mazgu (sumontuoti ranktūriai, nedidelė patalpa, siauros durys) ir II aukšte įrengtas specialiai asmenims su negalia pritaikytas sanitarinis mazgas su dušu ir klozetu.

Nurodė, jog neįgalaus pacientas vežimėliu (62 cm) gali privažiuoti prie pat sanitarinio mazgo durų (64 cm) ir į vidų patekti pritvirtintų turėklų pagalba. Informavo, jog Å¡iuo metu (2018 m. lapkričio mėn.) vykdomas Ligoninės pastato 3D2p paprastasis remontas, įrengiant pirmame aukÅ¡te gyvenamas patalpas, sanitarinius mazgus, duÅ¡us, poilsio kambarį bei virtuvėlę, pritaikytus žmonėms su negalia. Prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemÄ .

RemontÄ planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. (žr. http://tm.lrv.lt/dok/seimo-kontrolieriu-pazymos/2011-05-30_pazyma.pdf). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos.

Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIÄ®), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010-05-27 ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusiÅ¡kÄ ir lygiateisį naudojimÄ si visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbÄ Å¡ių asmenų prigimtiniam orumui.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas ar su niekuo negali bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, Å¡ios konvencijos Å¡alys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų keliÄ neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniÅ¡kam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sÄ lygas apima ir tinkamų sÄ lygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimÄ ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos.

EŽTT pabrėžia, jog panaÅ¡iais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumÄ , turi bÅ«ti sudaromos galimybės jam savarankiÅ¡kai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklÄ ir duÅ¡us, tualetÄ , bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014-02-06 sprendimÄ byloje Semikhvostov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sÄ lygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ .

AnalogiÅ¡kos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015). Reikalavimai sanitarinio mazgo ir duÅ¡o patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose).

Ä®staigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, duÅ¡as ar vonia pacientams turi bÅ«ti įrengiami prie palatų, 1 duÅ¡as ar vonia turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 duÅ¡Ä ar voniÄ 12 lovų. Kiekvienas duÅ¡as ar vonia turi bÅ«ti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar duÅ¡as ir tualetas įrengiami Å¡alia vienvietės palatos, tuomet jie gali bÅ«ti įrengti kartu (vienoje patalpoje). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkte nustatyti reikalavimai pataisos įstaigos kameros sanitarinio mazgo įrengimui, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM 2017-06-01 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti klozetas ir praustuvė, 13.1.–13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo duÅ¡o ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktÅ«rius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neįgalus, judėjo vežimėlio pagalba, spręstina, kad toks sanitarinio mazgo ir duÅ¡o patalpų 206 kamerų tipo palatoje įrengimas neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumÄ . Nors į bylÄ pateiktame Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-04-16 raÅ¡te Nr. (1.13)-SD-763 (b. l. 63, 64) nurodyta, kad 2018-04-10 įvertinus faktinę situacijÄ Ligoninėje nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems Å¡ioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau iÅ¡ jos neaiÅ¡ku, ar Å¡io lankymosi metu buvo tikrintos ginčo patalpos (206 palata), vertintas jų pritaikymas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgiant į jo negaliÄ .

PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309, suraÅ¡ytoje atlikus patikrinimÄ 206 kamerų tipo patalpoje kito asmens skundo pagrindu, konstatuota, kad 206 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo ir duÅ¡o patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiÅ¡kai, tinkamai ir oriai pasirÅ«pinti asmens higiena, yra žeminamas jų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) orumas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 p.).

Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 konstatuota, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo saugumÄ ir palengvinti judėjimÄ , į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi bÅ«ti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio raÅ¡te nurodė, jog prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemÄ . RemontÄ planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. Atsakovė tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Pateiktos Ligoninės nuotraukos dėl panduso įrengimo yra neinformatyvios. PareiÅ¡kėjas teigė, jog negalėjo patekti pas gydytojus, kurie dirbo antrame aukÅ¡te, tačiau pareiÅ¡kėjas nedetalizavo nurodytų aplinkybių ir nenurodė tiksliai kada negalėjo patekti pas gydytojus ir pas kokį gydytojÄ nepateko.

Taipogi atsakovė nepateikė duomenų ar pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių Å¡alinimo sistema, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje lieka nepaneigti. Ä®vertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25 buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡u bei pasivaikščiojimo kiemeliu.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 GarciaRuiz v Spainir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę (daugiau nei 9 mėnesius), esant duomenims kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Ligoninės administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ir kitas institucijas byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovė bÅ«tų siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Medvedevienė