Legislator Case Law & Legislation
c567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f AI generated

c567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį dėl atsisakymų duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, D.

Legislator headnote

AI generated

c567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f · Vilniaus apygardos teismas: Nesant tokio papildymo trečiojo asmens pareiginiuose nuostatuose, jeigu apie vagono aÅ¡iračių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nėra arba ji neaiÅ¡ki, trečiasis asmuo privalo sulaikyti vagonÄ kaip techniÅ¡kai netvarkingÄ . Nurodė, kad nesulaikęs tokio vagono, jis bÅ«tų baudžiamas už tai, kad praleido vagonÄ be vagono aÅ¡iračių iÅ¡samiosios patikros atlikimo atžymos, nes žinojo, kad dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ veikloje yra valdžios sekamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

  Civilinė byla Nr. e2A-1373-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23171-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieÅ¡kinį dėl atsisakymų duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, D.

V.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymų duoti sutikimus skirti drausmines nuobaudas – papeikimus, teisėtumo.2. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015-06-19 ir 2015-07-17 atsakymus duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui D. V. drausmines nuobaudas – papeikimus (raÅ¡tų Nr.10-168, 10-175, 10-176) ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo D. V. dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko įsakymu patvirtintuose Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad vagonų tikrintojas remontininkas turi pareigÄ techniÅ¡kai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstančiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose, užtikrinti, kad prekinių vagonų techninė priežiÅ«ra bÅ«tų atliekama pagal galiojančius reikalavimus bei atitiktų eismo, darbų saugos, prieÅ¡gaisrinės saugos, civilinės saugos, aplinkosaugos ir sanitarinių normų reikalavimus, laiku ir tiksliai vykdyti Å¡iuose nuostatuose nenumatytus teisėtus direkcijos, skyriaus vadovybės, tiesioginio vadovo nurodymus ir atskirus pavedimus.

Nurodė, kad darbuotojams, atsakingiems už vagonų techninę apžiÅ«rÄ , Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas 2015-05-14 pateikė darbuotojams raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinimÄ atkabinant vagonus įsitikinti, ar yra pagrindas atkabinti vagonus nuo sÄ stato; su tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu darbuotojai buvo supažindinti raÅ¡tu.

4. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad darbuotojas D. V. netinkamai vykdė vagonų apžiÅ«rÄ reglamentuojančias instrukcijas bei nevykdė vadovybės raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų, argumentuodamas, jog: 4.1. D. V. nepagrįstai 2015-05-19 davė nurodymÄ atkabinti traukinio Nr. 2930 Å¡eÅ¡is vagonus (Nr. 59858258, 59825174, 53405791, 59858886, 5985821, 53407276). Nurodė, kad dėl tokių veiksmų patyrė 154,84 Eur dydžio materialinę žalÄ , susijusiÄ su traukinių prastovomis bei papildomais manevravimo darbais, atkabinant vagonus bei vėl iÅ¡ naujo juos prikabinant prie kito sÄ stato, todėl 2015-06-18 įsakymo dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo pagrindu iÅ¡ trečiajam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 154,84 Eur bendrovei padarytai žalai atlyginti;4.2.

D. V. 2015-06-07 davė nurodymÄ Â atkabinti traukinio Nr. 2920 du vagonus (Nr. 59006890 ir 58808783), kadangi ant vagonų dalių (aÅ¡iračių) buvo neaiÅ¡kios žymenos. PaaiÅ¡kino, kad trečiajam asmeniui buvo pateiktas reikalavimas pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodant, kodėl darbuotojas nevykdo atitinkamų instrukcijų ir vadovybės nurodymų, gavus pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas (jame trečiasis asmuo dalyvauti atsisakė), kuriame buvo nutarta dėl D. V. pažeistų VI kat.

Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 4 5.2, 5.10 punktų bei dėl Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl vagonų techninės apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843 nevykdymo skirti jam drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , prieÅ¡ tai vėl gi gavus AB „Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ sutikimÄ ;4.3. D. V. 2015-06-16 nepagrįstai davė nurodymÄ atkabinti nuo traukinio sÄ stato 7 vagonus dėl tapačių priežasčių.

PaaiÅ¡kino, jog trečiajam asmeniui pateikė dar vienÄ reikalavimÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo, kurį gavus 2015-07-09 buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas ir nutarta dar kartÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , prieÅ¡ tai gavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ sutikimÄ .5. Kreipusis į atsakovÄ dėl sutikimų skirti D. V. drausmines nuobaudas, ieÅ¡kovas 2015-06-22 duodamas neigiamÄ atsakymÄ nurodė, jog „nemato“ darbo drausmės pažeidimo, o 2015-07-17 neigiamÄ atsakymÄ grindė aplinkybe, jog VRSS virÅ¡ininko pavaduotojas remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisės savo nuožiÅ«ra rengti visokius sugalvotus iÅ¡aiÅ¡kinimus, bei pažymėjo, jog tokio pobÅ«džio pažeidimas jau yra nagrinėtas ir atsakovo nuomonė nepasikeitė.

6. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai riboja jo teisę įgyvendinti įstatyme numatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmę. Be to, kuriama diskriminacinė situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai, o trečiojo asmens elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbÄ bei veikia papildomų iÅ¡laidų atsiradimÄ dėl traukinių prastovos bei poreikiu atlikti papildomus manevravimo darbus be pagrindo atkabinant vagonus ir vėl juos prikabinant prie kito traukinio.

7. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. NesutikimÄ grindžia tokiais argumentais:7.1. darbdavio reikalavimas neteismingas teismui, jis turi bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, kadangi darbdavys turi teisę ginčyti teisme tik atsisakymÄ duoti sutikimÄ darbuotojų atstovÄ atleisti iÅ¡ darbo;7.2. ieÅ¡kinys grindžiamas hiperbolizuotais motyvais, nurodant, jog atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus.

Mano, jog esminis darbdavio interesų pažeidimas kaip motyvas galimas tik sprendžiant ginÄÄ dėl atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 134 straipsnio 3 dalis, o ne skirti kitokiÄ drausmine nuobaudÄ ;7.3. trečiasis asmuo vykdė visus savo pareiginių nuostatų reikalavimus, todėl nepažeidė darbo drausmės;7.4. Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) pareiginiai nuostatai nenumato iÅ¡aiÅ¡kinimų raÅ¡ymo, todėl raÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinimus virÅ¡ijo savo įgaliojimus;7.5. ieÅ¡kovas turėjo papildyti trečiojo asmens pareiginius nuostatus atitinkama nuostata, kai apie vagono aÅ¡iračių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nėra arba ji neaiÅ¡ki.

Nesant tokio papildymo trečiojo asmens pareiginiuose nuostatuose, jeigu apie vagono aÅ¡iračių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nėra arba ji neaiÅ¡ki, trečiasis asmuo privalo sulaikyti vagonÄ kaip techniÅ¡kai netvarkingÄ . Nurodė, kad nesulaikęs tokio vagono, jis bÅ«tų baudžiamas už tai, kad praleido vagonÄ be vagono aÅ¡iračių iÅ¡samiosios patikros atlikimo atžymos, nes žinojo, kad dėl dalyvavimo profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ veikloje yra valdžios sekamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

9. Teismas įvertino teisinį reguliavimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , reglamentuojantį darbdavio teisė ginčyti atitinkamo profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ , ir konstatavo, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ bei ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , o ne tiesiogiai į teismÄ , nepagrįsti.10.

Teismas konstatavo, jog profesinių sÄ jungų renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, iÅ¡rinktam į įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos komitetÄ , nėra absoliutaus pobÅ«džio; jis gali bÅ«ti teismo panaikintas Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).11.

Skundžiamame sprendime teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių profesinės sÄ jungos atsisakymai duoti sutikimÄ dėl baudos skyrimo iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus.

12. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad trečiojo asmens pareiga yra tinkamai atlikti vagonų techninę priežiÅ«rÄ ir vykdyti teisėtus vadovybės nurodymus, o ne organizuoti vagonų techninės priežiÅ«ros atlikimÄ , ar spręsti, kokiu bÅ«du tai turi atlikti darbdavys.

13. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ilgamečio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sÄ lygotas nepasitikėjimu Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) 2015-05-14 parengtu IÅ¡aiÅ¡kinimu dėl vagonų techninės apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr._2(VRSS)-83 bei IÅ¡aiÅ¡kinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių, kadangi bÅ«tent vagonų tikrintojas remontininkas, o ne VTPP operatorius, savo paraÅ¡u atsako už pasekmes galinčias atsirasti praleidus vagonus, kuriems reikia remonto. Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad yra numatyta ir VTPP operatoriaus atsakomybė teismui. Padarė iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas duodamas pavedimus dėl vagonų atkabinimo siekė iÅ¡vengti galinčios atsirasti didesnės žalos, nei galimų nuostolių dėl vagonų užlaikymo.

14. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisakė, kadangi juos laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, atitinkamai iÅ¡sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teisme ir priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:15.1. pagal kasacinio teismo praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus yra reikalingas darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas atitinkama apimtimi, kadangi turėtų bÅ«ti vertinamas darbo interesų pažeidimas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, jog darbdavio 2015-05-14 IÅ¡aiÅ¡kinimas Nr.2(VRSS)843 yra neteisėtas bei apie tai, kad minėto iÅ¡aiÅ¡kinimo nevykdymas ginčo atveju nėra laikomas darbo drausmės pažeidimu;15.2. teismas teisėto darbdavio nurodymo nevykdymÄ pateisina subjektyviu darbuotojo nepasitikėjimu.

Mano, jog tokia teismo nustatyta aplinkybė nepagrįsta, kadangi darbuotojas, priklausantis profesinės sÄ jungos renkamam organui, žinodamas, jog drausminė nuobauda jam gali bÅ«ti skiriama tik gavus profesinės sÄ jungos sutikimÄ , bet kada gali atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymus, teigdamas, jog jais nepasitiki ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti drausminės atsakomybės; 15.3 teismas nepagrįstai praplėtė ginčo objektÄ ir trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimo faktÄ vertino labiau kaip darbo drausmės pažeidimo buvimo/nebuvimo faktÄ .

Nurodo, jog ginčo objektas buvo ne apskritai vagonų techninės priežiÅ«ros organizavimo tvarka bei operatoriaus atsakomybės klausimas, todėl turėjo bÅ«ti vertinamas IÅ¡aiÅ¡kinimo, skirto vagonų tikrintojams remontininkas, nesilaikymo klausimas;15.4. teismas, sutikdamas su tuo, jog esant darbo drausmės pažeidimui, darbdavys turi teisę spręsti darbo drausmės užtikrinimo klausimÄ , kartu konstatavo visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys neįrodė, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas leisti skirti drausminę nuobaudÄ esant darbo drausmės pažeidimui iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus. Mano, jog atsakovui nepagrįstai atsisakant leisti skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ pažeidžiami esminiai darbdavio interesai, t. y. užtikrinti, jog visi ieÅ¡kovo darbuotojai laikytųsi darbo drausmės, tinkamai vykdytų teisės aktais įtvirtintas prievoles, prieÅ¡ingu atveju darbdavys neturi jokių kitų priemonių įgyvendinti vienÄ esminių savo kaip darbdavio funkcijų – užtikrinti darbo drausmę bei taikyti drausminę nuobaudÄ ;15.5. teismas nepasisakė apie tai, ar darbdavio nurodymas, dėl kurio kilo ginčai, yra teisėtas bei nepagrįstai konstatavo, jog teisėto vadovybės nurodymo nevykdymas gali bÅ«ti pagrįstas subjektyviu darbuotojo nepasitikėjimu, tokiu bÅ«du netinkamai vertindamas pačius profesinės sÄ jungos atsisakymus leisti skirti trečiajam asmeniui drausmines nuobaudas;15.6. teismas, vertindamas atsakovo atsisakymų pagrįstumÄ , tik pacitavo atsakovo atsisakymus leisti skirti drausmines nuobaudas trečiajam asmeniui, padarė vienintelę abstrakčiÄ ir prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, jog „neturi besÄ lygiÅ¡ko pagrindo sutikti su tokia profesinės sÄ jungos iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, tačiau pagal bylos duomenis taip pat nėra pagrindo visiÅ¡kai jÄ ignoruoti“, nors pagal Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ turi įvertinti atsisakymų pagrįstumÄ .

Mano, jog tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ motyvuoti sprendimÄ bei neįvertino teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose;                  15.7. kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė ginčo objektÄ ir trečiojo asmens darbo drausmės pažeidimo faktÄ vertino pasisakydamas operatoriaus atsakomybės nebuvimu, teikia teismui operatoriaus pareiginius nuostatus. Nurodo, jog tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu praÅ¡o priimti naujai pateikiamus įrodymus.

             16. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ ir trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus:16.1. mano, jog dėl jo profsÄ junginės veiklos operatorius gali paneigti leidęs neatkabinti vagono ir dėl gedimo įvykus avarijai trečiajam asmeniui bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji bylÄ ;16.2. ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , kadangi Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis tokios teisės nenumato; 16.3. ieÅ¡kovas apeliacinė skundÄ grindžia hiperbolizuotais motyvais, o kilęs ginčas yra teismingas darbo ginčų komisijai.

Mano, jog darbo teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų analogija negalima nuo 2013 m. sausio 1 d.          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninės priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ tarybos narys (T.1, b.l. 13-28).

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas privalo prieÅ¡ skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovÄ profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo išėjimas iÅ¡ ginčo ribų vertinat ieÅ¡kovo reikalavimÄ , dėl ko netinkami atliktas darbdavio interesų pažeidimo kvalifikavimas, t.y. įvertintas pačios drausminės atsakomybės pagrįstumo faktas, o ne atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ teisėtumo faktas.

Dėl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ 18. Nagrinėjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti iÅ¡ankstinį profesinės sÄ jungos sutikimÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo (toliau – Profesinių sÄ jungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis). Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kuriÄ 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, arba veiklos profesinėse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.19.

Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Å ia norma profesinėms sÄ jungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti Å¡ias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Inter alia, kasacinis teismas nurodė, kad darbdavio praÅ¡ymÄ nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo praÅ¡ymo gavimo ir sutikimÄ ar nesutikimÄ pateikti raÅ¡tu), bet savo nesutikimÄ turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo darbo drausmės pagrįstumo faktai.

Drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas gali bÅ«ti patikrinti tik po to, kai Å¡is veiksmas – paskiriama drausminė nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme. Taigi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui teisėtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai.21.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ motyvavo tuo, kad „ilgamečio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sÄ lygotas nepasitikėjimu IÅ¡aiÅ¡kinimu bei IÅ¡aiÅ¡kinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu motyvu buvo įvertintas darbuotojo elgesys, kuris reikÅ¡mingas dėl drausminės atsakomybės taikymo (DK 234 straipsnis), o ne atsakovo veikos teisėtumas, atsisakant duoti sutikimÄ skirti drausmines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas kaip pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų.22.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012, išaiškino, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. G. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).22. Apeliantas (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovo veiksmai užkirto keliÄ tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmę, o tuo sukuriama diskriminacinė situacija darbuotojų, kurie nepriklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai, teisėms (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.2). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 21 punkte nustatytÄ aplinkybę dėl to, kad teismas išėjo iÅ¡ ginčo ribų, konstatuoja netinkamÄ materialiosios teisės normos taikymÄ byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 330 straipsnis).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinės sÄ jungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sÄ jungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sÄ jungos renkamuose organuose.24. Teisėjų kolegija, apibendrinusi prieÅ¡ tai nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog profesinei sÄ jungai nėra suteikta teisė vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumÄ .

TokiÄ diskrecijÄ turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minėta, profesinių sÄ jungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnė jų teisių apsauga iÅ¡skirtinai tik dėl jų veiklos profesinėje sÄ jungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant iÅ¡vengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius nereiÅ¡kia ginti nuo atsakomybės už darbo drausmės pažeidimÄ . Pagal normos esmę profesinė sÄ junga galėtų tik patikrinti, ar nėra siekiama skirti drausminę nuobaudÄ dėl nario veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Bet kuriuo atveju, turėtų bÅ«ti nustatinėjama, ar darbdavio veiksmais nėra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinės sÄ jungos veikėjÄ . 25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 atsisakė duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ motyvuojant tuo, jog „Taryba... nemato darbo drausmės pažeidimo“ (elektroninės bylos priedo T.1 , b.l. 44). Taigi iÅ¡ esmės buvo pasisakyta dėl to, dėl ko atsakovui pagal įstatymÄ nesuteikta teisė spręsti.

Taip pat atsakovas 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-175 atsisakė duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , motyvuodamas nedalykiÅ¡kai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, deklaratyviai nurodant, kad Vilniaus regionų stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas V. O. remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisės savo nuožiÅ«ra rengti „visokius sugalvotus iÅ¡aiÅ¡kinimus“, o darbuotojų praÅ¡ymu patobulinti IÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad ateityje nekiltų neaiÅ¡kumų bei nesusipratimų, nenori pats VRSS virÅ¡ininkas R.

K. (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 50-51). Kuo toks atsisakymas susiję su trečiojo asmens D. V. veikla, kaip profesinės sÄ jungos veikėjo, nevertinta. Atsakovas 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-176 atsisakė duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , nurodydamas, kad praÅ¡oma leisti skirti nuobaudÄ už identiÅ¡kÄ pažeidimÄ ir Taryba nemato pagrindo dar kartÄ aptarinėti tai, kÄ buvo aptarusi ir pateikusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 65). Taigi atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tas Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raÅ¡tai Nr. 10-175, Nr. 10-176, kurie priimti tarybos posėdžių medžiaga (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.169-176), įrodo, kad iÅ¡ esmės buvo sprendžiamas darbuotojo drausminės atsakomybės klausimas, bet ne dėl trečiojo asmens D.

V. teisių apsaugos už veiklÄ profesinėje sÄ jungoje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. V. 2015-05-25 paaiÅ¡kinimus (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 37), parengtus į darbdavio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti dėl 2015-05-19 duoto nurodymo atkabinti 6 vagonus (Nr. 59858258, 59825174, 53405791, 59858886, 5985821, 53407276), nustatė, kad darbuotojas iÅ¡ esmės nurodė nesutinkÄ s su Vilniaus regionų stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo V. O. atliktu 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuris, anot jo, yra neiÅ¡samus ir neinformatyvus, priimtas pažeidžiant subordinacijÄ ir įgalinimus.

Be kita ko, darbuotojas darbdaviui nurodė, kad 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinime nustatyta tvarka turi bÅ«ti nustatoma įsakymu, o ne iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame turėtų bÅ«ti nurodytas, tačiau neįvardijamas, atsakingu bÅ«tent VTPP operatorius. Taigi darbuotojas iÅ¡ esmės ginčija darbdavio atstovo teisę duoti nurodymus bei nurodymų iÅ¡raiÅ¡kos formÄ , nors tokios teisės pagal DK 228 straipsnį neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo D. V. aiÅ¡kiai nurodė, kad bÅ«tent jam, o ne ar / ir kitiems darbuotojams yra nesuprantamas 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimas.

27. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki sprendimo skirti drausminę nuobaudÄ priėmimo D. V., kaip profesinės sÄ jungos veikėjas, atstovaudamas kitų darbuotojų interesus, kreipėsi į darbdavį (apeliantÄ ), kad Vilniaus regiono stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) 2015-05-14 parengtas IÅ¡aiÅ¡kinimas dėl vagonų techninės apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843, kuriame, be kitų reikalavimų komplektuojamų vagono dalių duomenų sutikrinimui, numatyti vagonų tikrintojo veiksmai tais atvejais, kai iÅ¡ žymenos neįmanoma iÅ¡skaityti paskutinės iÅ¡samiosios aÅ¡iračio patikros datos (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 32), bÅ«tų panaikinti kaip neteisėti.

D. V. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam yra neaiÅ¡kios jo atsakomybės ribos pagal VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatus (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 29). Kaip jau nurodyta, aplinkybės dėl darbdavio nurodymo teisėtumo ir pareigų apimties bei atsakomybės už pareiginių nuostatų vykdymÄ nustatinėjamos tuo atveju, kai vyksta ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas (apeliantas) nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui, pažeidė jo teisėtus interesus, nes ieÅ¡kovas negali užtikrinti savo, kaip darbdavio, teisės operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamÄ elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybiÅ¡kÄ vykdymÄ , užtikrinti darbo drausmę, jos laikymÄ si, iÅ¡vengti darbuotojų, įmonėje veikiančių profesinių sÄ jungų narių, nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukÅ«rimo, nes tokiu atveju bÅ«tų diskriminuojami kiti darbuotojai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas suvaržė darbdavio teises atleisti sistemingai darbo drausmę Å¡iurkščiai pažeidinėjantį darbuotojÄ dėl nurodyto darbo drausmės pažeidimo.29. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaikÄ (vaikų), santuokinės ir Å¡eiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.30.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, jei darbuotojų atsakomybės taikymÄ veiktų narystės profesinėje sÄ jungoje faktas, o ne apsaugos dėl vykdomos veiklos faktas, bÅ«tų pažeista imperatyvi įstatymo norma, įpareigojanti visus vertinti vienodai darbo drausmės užtikrinime. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tų pažeisti ne tik kitų darbuotojų teisėti interesai į bendrÄ darbo tvarkÄ , teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas, bet ir darbdavio teisė organizuoti darbÄ (DK 227, 229 straipsniai).

Tokiu atveju konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 įformintas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ esmės pažeidžia jo interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Liudytoju apklausto A. T. parodymai, kad ir jam neaiÅ¡kus 2015-05-14 parengtas IÅ¡aiÅ¡kinimas, jo 2015-07-31 praneÅ¡imas darbdaviui (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.168), patvirtina, jog D. V. nevykdė organizuoto darbuotojų teisių gynimo Å¡iuo klausimu.31. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog D.

V. bÅ«tų kėlęs klausimus kaip profesinės sÄ jungos veikėjas dėl Vilniaus regionų stočių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo V. O. atlikto 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jam už tai darbdavys (apeliantas) bÅ«tų siekęs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmės institutÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

32. IeÅ¡kovas buvo pateikęs 2015-06-12 reikalavimÄ Nr. 2(VRSS)-1053 D. V. pasiaiÅ¡kinti dėl 2015 m. birželio 7 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 2 vagonus (Nr. 59006890 ir 58808783). D. V. 2015-06-16 paaiÅ¡kinime (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.

45) nurodė panaÅ¡ius argumentus kaip ir 2015-05-25 paaiÅ¡kinime. Taip pat ieÅ¡kovas 2015-06-22 pateikė reikalavimÄ Nr. 2(VRSS)-1089 D. V. pasiaiÅ¡kinti dėl 2015 m. birželio 16 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 7 vagonus (Nr. 59825943, 54713011, 54659867, 58808049, 58807876, 90193640 ir 58808577). D. V. 2015-06-124 paaiÅ¡kinime (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 456) nurodė panaÅ¡ius argumentus kaip ir 2015-05-25 bei 2015-06-16 paaiÅ¡kinimuose. Vagonų atkabinimo ir sulaikymo faktÄ patvirtina Bendrieji aktai, užpildyti KR- 34 forma (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 33-35, T.2., b.l. 36, 52-53).

Taigi reikalavimai pasiaiÅ¡kinti pateikti už atskiras veikas, kurias apeliantas traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos darbuotojas turėtų bÅ«ti patrauktas teisinėn atsakomybėn, po to, kai bus gautas atsakovo sutikimas. Per visÄ ginčo laikotarpį nuo 2015-05-19, t.y. kai buvo duotas pirmasis nurodymas atkabinti vagonus, iki 2015-05-19 trečiasis asmuo D. V. nenurodė jokių apelianto (darbdavio) veiksmų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis bÅ«tų siekęs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmės institutÄ , dėl jo, kaip profesinės sÄ jungos veikėjo, veiklos.

Byloje nėra pateikta jokio dokumento, galinčio pagrįsti trečiojo asmens D. V. iniciatyvÄ parodantį valinį veiksmÄ dėl kitų darbuotojo teisių ginties, ginčijant 2015-05-14 parengtÄ IÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl vagonų techninės apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843. Atsisakymas paklusti darbovietės tvarkai neįrodo teisės naudotis DK 134 straipsnio 1 dalyje, Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu apsaugos mechanizmu.

33. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija nekartodama nutarties 27, 28 ir 30 punktuose nurodytų argumentų, sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-176 ir raÅ¡tu Nr. 10-175 įformintus atsisakymus duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimai panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015-06-19 ir 2015-07-17 atsakymus duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui D. V. drausmines nuobaudas – papeikimus, turėjo bÅ«ti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas ir panaikinami atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raÅ¡tais Nr. 10-176, Nr. 10-175 įforminti atsisakymai duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirti D. V. drausmines nuobaudas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

35. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ nereikia ginčyti profesinės sÄ jungos atstovaujamojo organo nesutikimo su drausminės nuobaudos paskyrimu, nes tai yra kliÅ«tis darbdaviui toliau drausmine tvarka tęsti drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ (Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Sisteminis Profesinių sÄ jungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimas pagrindžia, kad kompetentinga institucija nagrinėti tokio pobÅ«džio ginÄÄ yra teismas.

DK 285 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje gali bÅ«ti nagrinėjamas individualus darbo ginčas, kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo. Atsisakius duoti sutikimÄ , ginčas kyla tarp profesinių sÄ jungų ir darbdavio, nors ir dėl įrodinėjamo darbuotojo netinkamo darbo pareigų, numatytų įstatyme ar sutartimis, vykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ , atitinkamai tarp Å¡alių perskirstomos jų bei valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovas sumokėjo 62 eurų žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), todėl ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarė 4,46 eurų dydžio procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai.37. IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra 31 eurų. Patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantui iÅ¡ atsakovo priteisiamas už apeliacinį skundÄ sumokėtas 31 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015 m. birželio 19 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-168, skirti D. V. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-175, skirti D.

V. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-176, skirti D. V. drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 62 eurus (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, Lietuvos Respublikos valstybei 4,46 eurų (keturis eurus, 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. MokėjimÄ patvirtinantis dokumentas nedelsiant pristatomas teismui.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 31 eurÄ (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.

Teisėjai                                                                                                            Andrius Ignotas                                                                         Rosita Patackienė                                                                                                          Rūta Petkuvienė