c567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedAndriaus Ignoto, Rositos PatackienÄs ir RÅ«tos PetkuvienÄs (kolegijos praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) AB âLietuvos geležinkeliaiâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje, pradÄtoje pagal ieÅ¡kovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ ieÅ¡kinį dÄl atsisakymų duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ atsakovui AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinei sÄ jungai âSolidarumasâ, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusÄje, D.
Legislator headnote
AI generatedc567c3f4-3f2a-4f7b-8de3-73ff608d059f · Vilniaus apygardos teismas: Nesant tokio papildymo treÄiojo asmens pareiginiuose nuostatuose, jeigu apie vagono aÅ¡iraÄių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nÄra arba ji neaiÅ¡ki, treÄiasis asmuo privalo sulaikyti vagonÄ kaip techniÅ¡kai netvarkingÄ . NurodÄ, kad nesulaikÄs tokio vagono, jis bÅ«tų baudžiamas už tai, kad praleido vagonÄ be vagono aÅ¡iraÄių iÅ¡samiosios patikros atlikimo atžymos, nes žinojo, kad dÄl dalyvavimo profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ veikloje yra valdžios sekamas.
Full text
  CivilinÄ byla Nr. e2A-1373-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23171-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
Andriaus Ignoto, Rositos PatackienÄs ir RÅ«tos PetkuvienÄs (kolegijos praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) AB âLietuvos geležinkeliaiâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje, pradÄtoje pagal ieÅ¡kovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ ieÅ¡kinį dÄl atsisakymų duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ atsakovui AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinei sÄ jungai âSolidarumasâ, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusÄje, D.
V.. TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä GinÄo esmÄ 1. Byloje kilo ginÄas dÄl atsisakymų duoti sutikimus skirti drausmines nuobaudas â papeikimus, teisÄtumo.2. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015-06-19 ir 2015-07-17 atsakymus duoti sutikimÄ skirti treÄiajam asmeniui D. V. drausmines nuobaudas â papeikimus (raÅ¡tų Nr.10-168, 10-175, 10-176) ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad treÄiasis asmuo D. V. dirba AB âLietuvos geležinkeliaiâ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stoÄių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninÄs priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintoju remontininku. Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko Vaidotų geležinkelio stoties virÅ¡ininko įsakymu patvirtintuose Vagonų techninÄs priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiuose nuostatuose nurodoma, kad vagonų tikrintojas remontininkas turi pareigÄ techniÅ¡kai tikrinti ir, jei reikia, remontuoti prekinius vagonus visuose atvykstanÄiuose ir stotyje suformuotuose traukiniuose, užtikrinti, kad prekinių vagonų techninÄ priežiÅ«ra bÅ«tų atliekama pagal galiojanÄius reikalavimus bei atitiktų eismo, darbų saugos, prieÅ¡gaisrinÄs saugos, civilinÄs saugos, aplinkosaugos ir sanitarinių normų reikalavimus, laiku ir tiksliai vykdyti Å¡iuose nuostatuose nenumatytus teisÄtus direkcijos, skyriaus vadovybÄs, tiesioginio vadovo nurodymus ir atskirus pavedimus.
NurodÄ, kad darbuotojams, atsakingiems už vagonų techninÄ apžiÅ«rÄ , Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas 2015-05-14 pateikÄ darbuotojams raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinimÄ atkabinant vagonus įsitikinti, ar yra pagrindas atkabinti vagonus nuo sÄ stato; su tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu darbuotojai buvo supažindinti raÅ¡tu.
4. IeÅ¡kovas įrodinÄja, kad darbuotojas D. V. netinkamai vykdÄ vagonų apžiÅ«rÄ reglamentuojanÄias instrukcijas bei nevykdÄ vadovybÄs raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų, argumentuodamas, jog: 4.1. D. V. nepagrįstai 2015-05-19 davÄ nurodymÄ atkabinti traukinio Nr. 2930 Å¡eÅ¡is vagonus (Nr. 59858258, 59825174, 53405791, 59858886, 5985821, 53407276). NurodÄ, kad dÄl tokių veiksmų patyrÄ 154,84 Eur dydžio materialinÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su traukinių prastovomis bei papildomais manevravimo darbais, atkabinant vagonus bei vÄl iÅ¡ naujo juos prikabinant prie kito sÄ stato, todÄl 2015-06-18 įsakymo dÄl bendrovei padarytos žalos atlyginimo pagrindu iÅ¡ treÄiajam asmeniui priklausanÄio darbo užmokesÄio buvo iÅ¡skaiÄiuota 154,84 Eur bendrovei padarytai žalai atlyginti;4.2.
D. V. 2015-06-07 davÄ nurodymÄ Â atkabinti traukinio Nr. 2920 du vagonus (Nr. 59006890 ir 58808783), kadangi ant vagonų dalių (aÅ¡iraÄių) buvo neaiÅ¡kios žymenos. PaaiÅ¡kino, kad treÄiajam asmeniui buvo pateiktas reikalavimas pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodant, kodÄl darbuotojas nevykdo atitinkamų instrukcijų ir vadovybÄs nurodymų, gavus pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas (jame treÄiasis asmuo dalyvauti atsisakÄ), kuriame buvo nutarta dÄl D. V. pažeistų VI kat.
Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 4 5.2, 5.10 punktų bei dÄl Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo iÅ¡aiÅ¡kinimo dÄl vagonų techninÄs apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843 nevykdymo skirti jam drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , prieÅ¡ tai vÄl gi gavus AB âLietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ sutikimÄ ;4.3. D. V. 2015-06-16 nepagrįstai davÄ nurodymÄ atkabinti nuo traukinio sÄ stato 7 vagonus dÄl tapaÄių priežasÄių.
PaaiÅ¡kino, jog treÄiajam asmeniui pateikÄ dar vienÄ reikalavimÄ dÄl pasiaiÅ¡kinimo, kurį gavus 2015-07-09 buvo organizuotas operatyvinis pasitarimas ir nutarta dar kartÄ skirti treÄiajam asmeniui drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , prieÅ¡ tai gavus AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ sutikimÄ .5. Kreipusis į atsakovÄ dÄl sutikimų skirti D. V. drausmines nuobaudas, ieÅ¡kovas 2015-06-22 duodamas neigiamÄ atsakymÄ nurodÄ, jog ânematoâ darbo drausmÄs pažeidimo, o 2015-07-17 neigiamÄ atsakymÄ grindÄ aplinkybe, jog VRSS virÅ¡ininko pavaduotojas remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisÄs savo nuožiÅ«ra rengti visokius sugalvotus iÅ¡aiÅ¡kinimus, bei pažymÄjo, jog tokio pobÅ«džio pažeidimas jau yra nagrinÄtas ir atsakovo nuomonÄ nepasikeitÄ.
6. IeÅ¡kovas įrodinÄja, kad atsakovas nepagrįstai riboja jo teisÄ Ä¯gyvendinti įstatyme numatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmÄ. Be to, kuriama diskriminacinÄ situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai, o treÄiojo asmens elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbÄ bei veikia papildomų iÅ¡laidų atsiradimÄ dÄl traukinių prastovos bei poreikiu atlikti papildomus manevravimo darbus be pagrindo atkabinant vagonus ir vÄl juos prikabinant prie kito traukinio.
7. Atsakovas ir treÄiasis asmuo atsiliepime su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, praÅ¡Ä juos atmesti. NesutikimÄ grindžia tokiais argumentais:7.1. darbdavio reikalavimas neteismingas teismui, jis turi bÅ«ti nagrinÄjamas darbo ginÄų komisijoje, kadangi darbdavys turi teisÄ ginÄyti teisme tik atsisakymÄ duoti sutikimÄ darbuotojų atstovÄ atleisti iÅ¡ darbo;7.2. ieÅ¡kinys grindžiamas hiperbolizuotais motyvais, nurodant, jog atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ iÅ¡ esmÄs pažeidžia darbdavio interesus.
Mano, jog esminis darbdavio interesų pažeidimas kaip motyvas galimas tik sprendžiant ginÄÄ dÄl atsisakymo duoti sutikimÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 134 straipsnio 3 dalis, o ne skirti kitokiÄ drausmine nuobaudÄ ;7.3. treÄiasis asmuo vykdÄ visus savo pareiginių nuostatų reikalavimus, todÄl nepažeidÄ darbo drausmÄs;7.4. Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) pareiginiai nuostatai nenumato iÅ¡aiÅ¡kinimų raÅ¡ymo, todÄl raÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinimus virÅ¡ijo savo įgaliojimus;7.5. ieÅ¡kovas turÄjo papildyti treÄiojo asmens pareiginius nuostatus atitinkama nuostata, kai apie vagono aÅ¡iraÄių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nÄra arba ji neaiÅ¡ki.
Nesant tokio papildymo treÄiojo asmens pareiginiuose nuostatuose, jeigu apie vagono aÅ¡iraÄių iÅ¡samiosios patikros atlikimÄ atžymos nÄra arba ji neaiÅ¡ki, treÄiasis asmuo privalo sulaikyti vagonÄ kaip techniÅ¡kai netvarkingÄ . NurodÄ, kad nesulaikÄs tokio vagono, jis bÅ«tų baudžiamas už tai, kad praleido vagonÄ be vagono aÅ¡iraÄių iÅ¡samiosios patikros atlikimo atžymos, nes žinojo, kad dÄl dalyvavimo profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ veikloje yra valdžios sekamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 8. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio.
9. Teismas įvertino teisinį reguliavimÄ , Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , reglamentuojantį darbdavio teisÄ ginÄyti atitinkamo profesinÄs sÄ jungos renkamojo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ darbdaviui skirti darbuotojui drausminÄ nuobaudÄ , ir konstatavo, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovas neturi teisÄs ginÄyti atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ bei ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , o ne tiesiogiai į teismÄ , nepagrįsti.10.
Teismas konstatavo, jog profesinių sÄ jungų renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ darbuotojui, iÅ¡rinktam į įmonÄje veikianÄios profesinÄs sÄ jungos komitetÄ , nÄra absoliutaus pobÅ«džio; jis gali bÅ«ti teismo panaikintas NurodÄ, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad ginÄijamas sprendimas iÅ¡ esmÄs pažeidžia darbdavio interesus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-05-24 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-248/2012).11.
Skundžiamame sprendime teismas nenustatÄ aplinkybių, dÄl kurių profesinÄs sÄ jungos atsisakymai duoti sutikimÄ dÄl baudos skyrimo iÅ¡ esmÄs pažeidžia darbdavio interesus.
12. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad treÄiojo asmens pareiga yra tinkamai atlikti vagonų techninÄ priežiÅ«rÄ ir vykdyti teisÄtus vadovybÄs nurodymus, o ne organizuoti vagonų techninÄs priežiÅ«ros atlikimÄ , ar sprÄsti, kokiu bÅ«du tai turi atlikti darbdavys.
13. Teismas vertino, jog nagrinÄjamu atveju ilgameÄio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sÄ lygotas nepasitikÄjimu Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) 2015-05-14 parengtu IÅ¡aiÅ¡kinimu dÄl vagonų techninÄs apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr._2(VRSS)-83 bei IÅ¡aiÅ¡kinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių, kadangi bÅ«tent vagonų tikrintojas remontininkas, o ne VTPP operatorius, savo paraÅ¡u atsako už pasekmes galinÄias atsirasti praleidus vagonus, kuriems reikia remonto. Teismas nenustatÄ duomenų apie tai, kad yra numatyta ir VTPP operatoriaus atsakomybÄ teismui. PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas duodamas pavedimus dÄl vagonų atkabinimo siekÄ iÅ¡vengti galinÄios atsirasti didesnÄs žalos, nei galimų nuostolių dÄl vagonų užlaikymo.
14. DÄl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisakÄ, kadangi juos laikÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15. Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015-12-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti, atitinkamai iÅ¡sprendžiant bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teisme ir priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:15.1. pagal kasacinio teismo praktikÄ , nagrinÄjant tokio pobÅ«džio ginÄus yra reikalingas darbo drausmÄs pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas atitinkama apimtimi, kadangi turÄtų bÅ«ti vertinamas darbo interesų pažeidimas. PažymÄjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ apie tai, jog darbdavio 2015-05-14 IÅ¡aiÅ¡kinimas Nr.2(VRSS)843 yra neteisÄtas bei apie tai, kad minÄto iÅ¡aiÅ¡kinimo nevykdymas ginÄo atveju nÄra laikomas darbo drausmÄs pažeidimu;15.2. teismas teisÄto darbdavio nurodymo nevykdymÄ pateisina subjektyviu darbuotojo nepasitikÄjimu.
Mano, jog tokia teismo nustatyta aplinkybÄ nepagrįsta, kadangi darbuotojas, priklausantis profesinÄs sÄ jungos renkamam organui, žinodamas, jog drausminÄ nuobauda jam gali bÅ«ti skiriama tik gavus profesinÄs sÄ jungos sutikimÄ , bet kada gali atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymus, teigdamas, jog jais nepasitiki ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti drausminÄs atsakomybÄs; 15.3 teismas nepagrįstai praplÄtÄ ginÄo objektÄ ir treÄiojo asmens darbo drausmÄs pažeidimo faktÄ vertino labiau kaip darbo drausmÄs pažeidimo buvimo/nebuvimo faktÄ .
Nurodo, jog ginÄo objektas buvo ne apskritai vagonų techninÄs priežiÅ«ros organizavimo tvarka bei operatoriaus atsakomybÄs klausimas, todÄl turÄjo bÅ«ti vertinamas IÅ¡aiÅ¡kinimo, skirto vagonų tikrintojams remontininkas, nesilaikymo klausimas;15.4. teismas, sutikdamas su tuo, jog esant darbo drausmÄs pažeidimui, darbdavys turi teisÄ sprÄsti darbo drausmÄs užtikrinimo klausimÄ , kartu konstatavo visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys neįrodÄ, kad profesinÄs sÄ jungos atsisakymas leisti skirti drausminÄ nuobaudÄ esant darbo drausmÄs pažeidimui iÅ¡ esmÄs pažeidžia darbdavio interesus. Mano, jog atsakovui nepagrįstai atsisakant leisti skirti treÄiajam asmeniui drausminÄ nuobaudÄ pažeidžiami esminiai darbdavio interesai, t. y. užtikrinti, jog visi ieÅ¡kovo darbuotojai laikytųsi darbo drausmÄs, tinkamai vykdytų teisÄs aktais įtvirtintas prievoles, prieÅ¡ingu atveju darbdavys neturi jokių kitų priemonių įgyvendinti vienÄ esminių savo kaip darbdavio funkcijų â užtikrinti darbo drausmÄ bei taikyti drausminÄ nuobaudÄ ;15.5. teismas nepasisakÄ apie tai, ar darbdavio nurodymas, dÄl kurio kilo ginÄai, yra teisÄtas bei nepagrįstai konstatavo, jog teisÄto vadovybÄs nurodymo nevykdymas gali bÅ«ti pagrįstas subjektyviu darbuotojo nepasitikÄjimu, tokiu bÅ«du netinkamai vertindamas paÄius profesinÄs sÄ jungos atsisakymus leisti skirti treÄiajam asmeniui drausmines nuobaudas;15.6. teismas, vertindamas atsakovo atsisakymų pagrįstumÄ , tik pacitavo atsakovo atsisakymus leisti skirti drausmines nuobaudas treÄiajam asmeniui, padarÄ vienintelÄ abstrakÄiÄ ir prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, jog âneturi besÄ lygiÅ¡ko pagrindo sutikti su tokia profesinÄs sÄ jungos iÅ¡reikÅ¡ta nuomone, taÄiau pagal bylos duomenis taip pat nÄra pagrindo visiÅ¡kai jÄ ignoruotiâ, nors pagal Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ turi įvertinti atsisakymų pagrįstumÄ .
Mano, jog tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidÄ pareigÄ motyvuoti sprendimÄ bei neįvertino teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose;                  15.7. kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplÄtÄ ginÄo objektÄ ir treÄiojo asmens darbo drausmÄs pažeidimo faktÄ vertino pasisakydamas operatoriaus atsakomybÄs nebuvimu, teikia teismui operatoriaus pareiginius nuostatus. Nurodo, jog tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todÄl remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 314 straipsniu praÅ¡o priimti naujai pateikiamus įrodymus.
             16. Atsakovas AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄ sÄ junga âSolidarumasâ ir treÄiasis asmuo D. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus:16.1. mano, jog dÄl jo profsÄ junginÄs veiklos operatorius gali paneigti leidÄs neatkabinti vagono ir dÄl gedimo įvykus avarijai treÄiajam asmeniui bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji bylÄ ;16.2. ieÅ¡kovas neturi teisÄs ginÄyti atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , kadangi Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis tokios teisÄs nenumato; 16.3. ieÅ¡kovas apeliacinÄ skundÄ grindžia hiperbolizuotais motyvais, o kilÄs ginÄas yra teismingas darbo ginÄų komisijai.
Mano, jog darbo teisinius santykius reglamentuojanÄių materialinÄs teisÄs normų analogija negalima nuo 2013 m. sausio 1 d.          TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Byloje nustatyta, kad treÄiasis asmuo D. V. yra AB âLietuvos geležinkeliaiâ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stoÄių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų Å«kio Vagonų techninÄs priežiÅ«ros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB âLietuvos geležinkeliaiâ įsteigtos darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ tarybos narys (T.1, b.l. 13-28).
DÄl Å¡ios priežasties apeliantas privalo prieÅ¡ skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovÄ profesinÄ sÄ jungÄ âSolidarumasâ. NagrinÄjamoje byloje apeliacijos objektas â pirmosios instancijos teismo iÅ¡Äjimas iÅ¡ ginÄo ribų vertinat ieÅ¡kovo reikalavimÄ , dÄl ko netinkami atliktas darbdavio interesų pažeidimo kvalifikavimas, t.y. įvertintas paÄios drausminÄs atsakomybÄs pagrįstumo faktas, o ne atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ teisÄtumo faktas.
DÄl atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ 18. NagrinÄjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti iÅ¡ankstinį profesinÄs sÄ jungos sutikimÄ prieÅ¡ skiriant drausminÄ nuobaudÄ (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymo (toliau â Profesinių sÄ jungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis). TarptautinÄs darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kuriÄ 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymÄta, kad darbuotojų atstovai įmonÄje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalÄ , įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo dÄl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dÄl jų narystÄs profesinÄse sÄ jungose, arba veiklos profesinÄse sÄ jungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojanÄius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sÄ lygas.19.
Profesinių sÄ jungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinÄs sÄ jungos atstovauja profesinÄs sÄ jungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Å ia norma profesinÄms sÄ jungoms suteikta teisÄ, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti Å¡ias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-248/2012).
Inter alia, kasacinis teismas nurodÄ, kad darbdavio praÅ¡ymÄ nagrinÄjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nusprÄsti per keturiolika dienų nuo praÅ¡ymo gavimo ir sutikimÄ ar nesutikimÄ pateikti raÅ¡tu), bet savo nesutikimÄ turi motyvuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2011).20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nagrinÄjant aptariamo pobÅ«džio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinÄjami darbuotojo galimo darbo drausmÄs pagrįstumo faktai.
DrausminÄs nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisÄtumas gali bÅ«ti patikrinti tik po to, kai Å¡is veiksmas â paskiriama drausminÄ nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį teisme. Taigi nagrinÄjamoje byloje nesprendžiamas ginÄas dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo treÄiajam asmeniui teisÄtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ skirti treÄiajam asmeniui drausminÄ nuobaudÄ , siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybÄ vykdyti pagrindines įmonÄs funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisÄti interesai.21.
Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ motyvavo tuo, kad âilgameÄio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sÄ lygotas nepasitikÄjimu IÅ¡aiÅ¡kinimu bei IÅ¡aiÅ¡kinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmiųâ. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu motyvu buvo įvertintas darbuotojo elgesys, kuris reikÅ¡mingas dÄl drausminÄs atsakomybÄs taikymo (DK 234 straipsnis), o ne atsakovo veikos teisÄtumas, atsisakant duoti sutikimÄ skirti drausmines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas kaip pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡Äjo už ginÄo ribų.22.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-486-2012, iÅ¡aiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginÄijamos jo teisÄs ar teisÄti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams paÅ¡alinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I.
K. v. G. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).22. Apeliantas (ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodÄ, kad atsakovo veiksmai užkirto keliÄ tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytÄ pareigÄ užtikrinti darbo drausmÄ, o tuo sukuriama diskriminacinÄ situacija darbuotojų, kurie nepriklauso Å¡iai profesinei sÄ jungai, teisÄms (elektroninÄs bylos priedo T.1, b.l.2). ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs nutarties 21 punkte nustatytÄ aplinkybÄ dÄl to, kad teismas iÅ¡Äjo iÅ¡ ginÄo ribų, konstatuoja netinkamÄ materialiosios teisÄs normos taikymÄ byloje nustatytoms aplinkybÄms (CPK 330 straipsnis).
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinÄs sÄ jungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sÄ jungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dÄl jų veiklos profesinÄs sÄ jungos renkamuose organuose.24. TeisÄjų kolegija, apibendrinusi prieÅ¡ tai nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog profesinei sÄ jungai nÄra suteikta teisÄ vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumÄ .
TokiÄ diskrecijÄ turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minÄta, profesinių sÄ jungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnÄ jų teisių apsauga iÅ¡skirtinai tik dÄl jų veiklos profesinÄje sÄ jungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant iÅ¡vengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisÄ atstovauti ir ginti savo narius nereiÅ¡kia ginti nuo atsakomybÄs už darbo drausmÄs pažeidimÄ . Pagal normos esmÄ profesinÄ sÄ junga galÄtų tik patikrinti, ar nÄra siekiama skirti drausminÄ nuobaudÄ dÄl nario veiklos profesinÄje sÄ jungoje.
Bet kuriuo atveju, turÄtų bÅ«ti nustatinÄjama, ar darbdavio veiksmais nÄra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinÄs sÄ jungos veikÄjÄ . 25. NagrinÄjamoje byloje atsakovas 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 atsisakÄ duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ motyvuojant tuo, jog âTaryba... nemato darbo drausmÄs pažeidimoâ (elektroninÄs bylos priedo T.1 , b.l. 44). Taigi iÅ¡ esmÄs buvo pasisakyta dÄl to, dÄl ko atsakovui pagal įstatymÄ nesuteikta teisÄ sprÄsti.
Taip pat atsakovas 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-175 atsisakÄ duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , motyvuodamas nedalykiÅ¡kai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, deklaratyviai nurodant, kad Vilniaus regionų stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojas V. O. remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisÄs savo nuožiÅ«ra rengti âvisokius sugalvotus iÅ¡aiÅ¡kinimusâ, o darbuotojų praÅ¡ymu patobulinti IÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad ateityje nekiltų neaiÅ¡kumų bei nesusipratimų, nenori pats VRSS virÅ¡ininkas R.
K. (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l. 50-51). Kuo toks atsisakymas susijÄ su treÄiojo asmens D. V. veikla, kaip profesinÄs sÄ jungos veikÄjo, nevertinta. Atsakovas 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-176 atsisakÄ duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , nurodydamas, kad praÅ¡oma leisti skirti nuobaudÄ už identiÅ¡kÄ pažeidimÄ ir Taryba nemato pagrindo dar kartÄ aptarinÄti tai, kÄ buvo aptarusi ir pateikusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l. 65). Taigi atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tas Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raÅ¡tai Nr. 10-175, Nr. 10-176, kurie priimti tarybos posÄdžių medžiaga (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l.169-176), įrodo, kad iÅ¡ esmÄs buvo sprendžiamas darbuotojo drausminÄs atsakomybÄs klausimas, bet ne dÄl treÄiojo asmens D.
V. teisių apsaugos už veiklÄ profesinÄje sÄ jungoje.
26. TeisÄjų kolegija, įvertinusi D. V. 2015-05-25 paaiÅ¡kinimus (elektroninÄs bylos priedo T.1, b.l. 37), parengtus į darbdavio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti dÄl 2015-05-19 duoto nurodymo atkabinti 6 vagonus (Nr. 59858258, 59825174, 53405791, 59858886, 5985821, 53407276), nustatÄ, kad darbuotojas iÅ¡ esmÄs nurodÄ nesutinkÄ s su Vilniaus regionų stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo V. O. atliktu 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuris, anot jo, yra neiÅ¡samus ir neinformatyvus, priimtas pažeidžiant subordinacijÄ ir įgalinimus.
Be kita ko, darbuotojas darbdaviui nurodÄ, kad 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinime nustatyta tvarka turi bÅ«ti nustatoma įsakymu, o ne iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame turÄtų bÅ«ti nurodytas, taÄiau neįvardijamas, atsakingu bÅ«tent VTPP operatorius. Taigi darbuotojas iÅ¡ esmÄs ginÄija darbdavio atstovo teisÄ duoti nurodymus bei nurodymų iÅ¡raiÅ¡kos formÄ , nors tokios teisÄs pagal DK 228 straipsnį neturi. Atkreiptinas dÄmesys, kad treÄiasis asmuo D. V. aiÅ¡kiai nurodÄ, kad bÅ«tent jam, o ne ar / ir kitiems darbuotojams yra nesuprantamas 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimas.
27. Byloje nÄra jokių įrodymų, kad iki sprendimo skirti drausminÄ nuobaudÄ priÄmimo D. V., kaip profesinÄs sÄ jungos veikÄjas, atstovaudamas kitų darbuotojų interesus, kreipÄsi į darbdavį (apeliantÄ ), kad Vilniaus regiono stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo (vagonų Å«kiui) 2015-05-14 parengtas IÅ¡aiÅ¡kinimas dÄl vagonų techninÄs apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843, kuriame, be kitų reikalavimų komplektuojamų vagono dalių duomenų sutikrinimui, numatyti vagonų tikrintojo veiksmai tais atvejais, kai iÅ¡ žymenos neįmanoma iÅ¡skaityti paskutinÄs iÅ¡samiosios aÅ¡iraÄio patikros datos (elektroninÄs bylos priedo T.1, b.l. 32), bÅ«tų panaikinti kaip neteisÄti.
D. V. paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad jam yra neaiÅ¡kios jo atsakomybÄs ribos pagal VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatus (elektroninÄs bylos priedo T.1, b.l. 29). Kaip jau nurodyta, aplinkybÄs dÄl darbdavio nurodymo teisÄtumo ir pareigų apimties bei atsakomybÄs už pareiginių nuostatų vykdymÄ nustatinÄjamos tuo atveju, kai vyksta ginÄas dÄl paskirtos drausminÄs nuobaudos teisÄtumo.
28. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas (apeliantas) nurodÄ, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ treÄiajam asmeniui, pažeidÄ jo teisÄtus interesus, nes ieÅ¡kovas negali užtikrinti savo, kaip darbdavio, teisÄs operatyviai ir adekvaÄiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamÄ elgesį, užtikrinti įmonÄs pagrindinių funkcijų kokybiÅ¡kÄ vykdymÄ , užtikrinti darbo drausmÄ, jos laikymÄ si, iÅ¡vengti darbuotojų, įmonÄje veikianÄių profesinių sÄ jungų narių, nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukÅ«rimo, nes tokiu atveju bÅ«tų diskriminuojami kiti darbuotojai.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad atsakovas suvarÅ¾Ä darbdavio teises atleisti sistemingai darbo drausmÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidinÄjantį darbuotojÄ dÄl nurodyto darbo drausmÄs pažeidimo.29. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisÄs subjektų lygybÄs nepaisant jų lyties, seksualinÄs orientacijos, rasÄs, tautybÄs, kalbos, kilmÄs, pilietybÄs ir socialinÄs padÄties, tikÄjimo, ketinimo turÄti vaikÄ (vaikų), santuokinÄs ir Å¡eiminÄs padÄties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybÄs politinÄms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinÄmis savybÄmis, principas.30.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, jei darbuotojų atsakomybÄs taikymÄ veiktų narystÄs profesinÄje sÄ jungoje faktas, o ne apsaugos dÄl vykdomos veiklos faktas, bÅ«tų pažeista imperatyvi įstatymo norma, įpareigojanti visus vertinti vienodai darbo drausmÄs užtikrinime. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tų pažeisti ne tik kitų darbuotojų teisÄti interesai į bendrÄ darbo tvarkÄ , teisinÄs atsakomybÄs neiÅ¡vengiamumo principas, bet ir darbdavio teisÄ organizuoti darbÄ (DK 227, 229 straipsniai).
Tokiu atveju konstatuojama, kad nagrinÄjamoje byloje yra įrodyta, jog atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 įformintas atsisakymas duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ esmÄs pažeidžia jo interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Liudytoju apklausto A. T. parodymai, kad ir jam neaiÅ¡kus 2015-05-14 parengtas IÅ¡aiÅ¡kinimas, jo 2015-07-31 praneÅ¡imas darbdaviui (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l.168), patvirtina, jog D. V. nevykdÄ organizuoto darbuotojų teisių gynimo Å¡iuo klausimu.31. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra įrodymų, jog D.
V. bÅ«tų kÄlÄs klausimus kaip profesinÄs sÄ jungos veikÄjas dÄl Vilniaus regionų stoÄių skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo V. O. atlikto 2015-05-14 iÅ¡aiÅ¡kinimo teisÄtumo ir pagrįstumo, o jam už tai darbdavys (apeliantas) bÅ«tų siekÄs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmÄs institutÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
32. IeÅ¡kovas buvo pateikÄs 2015-06-12 reikalavimÄ Nr. 2(VRSS)-1053 D. V. pasiaiÅ¡kinti dÄl 2015 m. birželio 7 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 2 vagonus (Nr. 59006890 ir 58808783). D. V. 2015-06-16 paaiÅ¡kinime (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l.
45) nurodÄ panaÅ¡ius argumentus kaip ir 2015-05-25 paaiÅ¡kinime. Taip pat ieÅ¡kovas 2015-06-22 pateikÄ reikalavimÄ Nr. 2(VRSS)-1089 D. V. pasiaiÅ¡kinti dÄl 2015 m. birželio 16 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 7 vagonus (Nr. 59825943, 54713011, 54659867, 58808049, 58807876, 90193640 ir 58808577). D. V. 2015-06-124 paaiÅ¡kinime (elektroninÄs bylos priedo T.2, b.l. 456) nurodÄ panaÅ¡ius argumentus kaip ir 2015-05-25 bei 2015-06-16 paaiÅ¡kinimuose. Vagonų atkabinimo ir sulaikymo faktÄ patvirtina Bendrieji aktai, užpildyti KR- 34 forma (elektroninÄs bylos priedo T.1, b.l. 33-35, T.2., b.l. 36, 52-53).
Taigi reikalavimai pasiaiÅ¡kinti pateikti už atskiras veikas, kurias apeliantas traktuoja kaip darbo drausmÄs pažeidimus, už kuriuos darbuotojas turÄtų bÅ«ti patrauktas teisinÄn atsakomybÄn, po to, kai bus gautas atsakovo sutikimas. Per visÄ ginÄo laikotarpį nuo 2015-05-19, t.y. kai buvo duotas pirmasis nurodymas atkabinti vagonus, iki 2015-05-19 treÄiasis asmuo D. V. nenurodÄ jokių apelianto (darbdavio) veiksmų, kurie galÄtų patvirtinti, jog jis bÅ«tų siekÄs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmÄs institutÄ , dÄl jo, kaip profesinÄs sÄ jungos veikÄjo, veiklos.
Byloje nÄra pateikta jokio dokumento, galinÄio pagrįsti treÄiojo asmens D. V. iniciatyvÄ parodantį valinį veiksmÄ dÄl kitų darbuotojo teisių ginties, ginÄijant 2015-05-14 parengtÄ IÅ¡aiÅ¡kinimÄ dÄl vagonų techninÄs apžiÅ«ros prieÅ¡ pakrovÄ ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843. Atsisakymas paklusti darbovietÄs tvarkai neįrodo teisÄs naudotis DK 134 straipsnio 1 dalyje, Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu apsaugos mechanizmu.
33. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija nekartodama nutarties 27, 28 ir 30 punktuose nurodytų argumentų, sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-07-17 raÅ¡tu Nr. 10-176 ir raÅ¡tu Nr. 10-175 įformintus atsisakymus duoti sutikimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ , yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
34. Ä®vertinÄs bylos medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimai panaikinti AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015-06-19 ir 2015-07-17 atsakymus duoti sutikimÄ skirti treÄiajam asmeniui D. V. drausmines nuobaudas â papeikimus, turÄjo bÅ«ti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, todÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas ir panaikinami atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015-06-19 raÅ¡tu Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raÅ¡tais Nr. 10-176, Nr. 10-175 įforminti atsisakymai duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui AB âLietuvos geležinkeliaiâ skirti D. V. drausmines nuobaudas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).
35. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ nereikia ginÄyti profesinÄs sÄ jungos atstovaujamojo organo nesutikimo su drausminÄs nuobaudos paskyrimu, nes tai yra kliÅ«tis darbdaviui toliau drausmine tvarka tÄsti drausminÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ (Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Sisteminis Profesinių sÄ jungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimas pagrindžia, kad kompetentinga institucija nagrinÄti tokio pobÅ«džio ginÄÄ yra teismas.
DK 285 straipsnis aiÅ¡kiai nurodo, kad Darbo ginÄų komisijoje gali bÅ«ti nagrinÄjamas individualus darbo ginÄas, kilÄs tarp darbdavio ir darbuotojo. Atsisakius duoti sutikimÄ , ginÄas kyla tarp profesinių sÄ jungų ir darbdavio, nors ir dÄl įrodinÄjamo darbuotojo netinkamo darbo pareigų, numatytų įstatyme ar sutartimis, vykdymo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priÄmus naujÄ , atitinkamai tarp Å¡alių perskirstomos jų bei valstybÄs patirtos iÅ¡laidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
IeÅ¡kovas sumokÄjo 62 eurų žyminio mokesÄio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), todÄl ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarÄ 4,46 eurų dydžio procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo valstybÄs naudai.37. IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikÄ Ä¯rodymus, jog apeliacinÄje instancijoje patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis yra 31 eurų. Patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantui iÅ¡ atsakovo priteisiamas už apeliacinį skundÄ sumokÄtas 31 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Panaikinti atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015 m. birželio 19 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-168, skirti D. V. drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ .Panaikinti atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-175, skirti D.
V. drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ .Panaikinti atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymÄ , įformintÄ raÅ¡tu Nr. 10-176, skirti D. V. drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ, juridinio asmens kodas 302654083, 62 eurus (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesÄio ieÅ¡kovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ, juridinio asmens kodas 302654083, Lietuvos Respublikos valstybei 4,46 eurų (keturis eurus, 46 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Å i suma turi bÅ«ti įmokÄta į Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esanÄiÄ banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. MokÄjimÄ patvirtinantis dokumentas nedelsiant pristatomas teismui.Priteisti iÅ¡ atsakovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ darbuotojų profesinÄs sÄ jungos âSolidarumasâ, juridinio asmens kodas 302654083, 31 eurÄ (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovo AB âLietuvos geležinkeliaiâ, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.
TeisÄjai                                                                                                            Andrius Ignotas                                                                         Rosita PatackienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â RÅ«ta PetkuvienÄ